2017 m. vasario 15 d., trečiadienis

Klaipėdos "Vaivorykštės tako" gimnazija - neskaidri ir pavojinga mokykla kiekvienam vaikui ir darbuotojui (komentarai, nuomonė, atsiliepimai)

Klaipėdos "Vaivorykštės tako" pavaduotoja Rūta Milerienė. Amen per amžius.

Sveiki,

Apie Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ gimnaziją jau ketinau aprašyti keletą metų. Ten mokėsi mano pažįstami, dirbo kai kurie darbuotojai, todėl viską visi žino, tik mane labai nustebino, kad niekas jokių problemų neeskaluoja viešai spaudoje, todėl nutariau kukliai brūkštelėti apie šią krikščionišką mokyklą, grįstu moraline korupcija ir asmenybių naikinimo programa.

Apie šitą krikščionišką gyvatyną tikriausiai daugelis nieko nėra girdėjęs, nes paprasčiausiai mokykla gana izoliuota, mokytojai krikščioniškai „bendrauja“ tik tarpusavyje, nesikiša į miesto masto renginius, menkai bendradarbiauja su kitomis mokyklomis. Visų pirma, tai privati mokykla ir jos rėmėjai, kaip galite įtarti, krikščioniškos organizacijos ir ji smarkiai orientuota į tikėjimą nei į bendrąsias ugdymo programas. 

Klaipėdoje „Vaivorykštės tako“ mokykla pagarsėjusi kaip „gera vieta“ tiems mokiniams, kurie mokosi kitose mokyklose labai prastai arba praktiškai visai nesimoko, nes mokytojai šioje įstaigoje rašo aukštus įvertinimus (dažnas jau juokiasi) praktiškai už gerą nuotaiką, todėl tėvams patrauklu įsodinti išpaikintą arba tinginį sūnelį į tokią vietą ir saugiai laikyti atstu nuo atsakomybės, nuo bendro pasaulio, kad tik vaikelis nepatirtų jokio atsakomybės jausmo. Tokie vaikai išskridę iš lizdelio teškiasi pirmu numeriu ant asfalto, nes mokykla jų neparuošia ne tik brandos egzaminams – beveik visi šimtu procentų jų tiesiog neišlaiko, arba patraukia religijos keliu ir bando iš jų nulipdyti pamaldžius angeliukus, – bet ir gyvenimui.

Tokios privačios mokyklos kaip „Vaivorykštės takas“ yra absoliučiai žalingos švietimo sistemai, nes mokytojų kvalifikacija ir patyrimas, motyvavimas yra niekinis, nes personalas nuolat keičiasi, o mokykla nesugeba normaliai mokytojams pasiūlyti ne tik krūvio, bet ir atlyginimo, todėl šioje įstaigoje paranku dirbti tik antraeilininku, kitaip sakant, prisiduriant prie pagrindinio atlyginimo. Neaiški ir pati direktorė Džiuljeta Gečienė, kuri atsakinga už šią įstaigą – mirtinai pamaldi ir akivaizdžiai simuliuojanti tiek mokiniais, tiek mokytojais persona, kuri gali pasirodyti maloniausia moteris pasaulyje (kaip ir visi krikščionys pradžioje), o vėliau spjauti ir slėptis už Biblijos. Darbo sutartys ir apmokėjimai, kuriuos apskaičiuoja pavaduotoja Rūta Milerienė taip pat labai neskaidrūs. Sutartį gali išrašyti vienokią, o savo administracijoje jie pakeičia taip, kaip jiems patogu, todėl, jeigu mokytojas geras ir mokinius skatina mokytis, tačiau nedalyvauja visuose religiniuose giedojimuose (žodžiu, nepritampa prie sektantinės – nereikia pykti už šį žodį – bendruomenės), gali būti persekiojamas – laukiama menkiausio pažeidimo, kad būtų išrašytas papeikimas, uoliai tikrinamos pamokos, slapta apklausinėjami mokiniai ir už akių formuojama neigiama nuostata apie darbuotojus ir už bet kokį „slystelėjimą“ gali išbraukti atlyginimo dalį. Dažnai antraeilininkams nepranešami pakeitimai, todėl tai skaudžiai atsiliepia jų atlyginimams. Pavaduotoja nuolat ieško, kaip sutaupyti mokytojų sąskaita, o gražiausia – būna atvejų, kada neišmoka atlyginimų ir vargšas mokytojas gali sėdėti su sąskaitomis ir verkti, nes nėra pinigų, nesvarbu, kad jų užtenka į religines keliones su vaikais po užsienį. Vėluojančios algos arba ne visi išmokėjimai, pasiteisinimai dėl neva kažkokių neįvykusių pamokų ir didesni priedai pamaldiesiems tėra tik pirmas biskvitas šioje keistoje ir neaiškioje įstaigoje. 

 Džiuljeta Gečienė - "Vaivorykštės tako" direktorė (kairėje).

Ši mokykla net nėra susitvarkiusi administracinių reikalų, net nesusidaro mėnesio veiklos plano ir dažniausiai viskas vyksta neprotokoluotai, neaiškiu žodiniu susitarimu, kuris vėliau gali tapti tiek Džiuljetos Gečienės, tiek pavaduotojos Rūtos Milerienės ginklu prieš darbuotojus, mokinius bei jų tėvelius. Neskaidrūs ir nereguliariūs apmokėjimas, persekiojimai tikriausiai tėra tik viena iš razinų ant torto, nes mūsų šeima susidūrė ir matė tokių dalykų, kaip „pažymiai iš niekur“ – mokinys daro klaidą ant klaidos ir vis tiek jam rašomi dešimtukai, o pirmame aukšte įrengtų dėvėtų rūbų parduotuvė, kurį apiforminta kaip „labdara“, iš esmės yra pavaduotojos Rūtos džiaugsmas.

Pati mokykla gana izoliuota, mokytojai nedalyvauja jokiuose miesto metodiniuose susirinkimuose (o kam, jeigu nėra skatinami valdžios?) menka jų patirtis, bendradarbiavimas ir metodai tiesiog sufleruoja, kad mokytojai senbuviai nėra pajėgūs paruošti mokinį brandos egzaminui, todėl devintoko žinių lygis neretai siekia vos ketvirtos klasės mokinio gebėjimus (ir tai neblogiausiais atvejais).

Ką noriu pasakyti visu šiuo įrašu? Klaipėdiečiai tėveliai, atsargiai su „Vaivorykštės tako“ gimnazija. Jeigu norite, kad vaikas neštų gerus namo pažymius (iš tikrųjų save tik apgaudinėjate), bet būtų absoliučiai nupušęs – rizikuokite, tačiau šioje mokymo įstaigoje tiek neskaidrumo ir krikščioniškų vertybių, kad nors vežimu vežk. Tik valdžios atstovai ir geba skleisti manipuliuojančiomis krikščioniškomis vertybėmis – gardžiai ir „šiltai“ tave koridoriuje apkabinti, o vėliau pasigardžiuojant smeigti durklą į nugarą. Absoliučiai ši mokykla įkūnija visas blogąsias krikščioniškojo pasaulio ydas – veidmainiškumą, rūpinimąsi tik savimi ir izoliacija nuo, anot jų, sugedusios visuomenės. Prieš vedant vaiką į šią mokyklą, pasidomėkite mokyklos pasiekimais – realiais skaičiais, o ne ta gražiai „bėdna“ beletristika, surašyta jų tinklalapyje. Mokiniai iš šios mokyklos išeina tuščiomis galvomis, o mokytojai spjaudydamiesi, kad išvis prasidėjo su Džiuljeta Gečiene ir Rūta Milerienė. Tai basiai uždara, nelinkusi keistis, ieškoti švietime spragų ir toliau nuo savo nosies nematanti privati įstaiga, kur skaidrumo tiek, kiek supuvusioje krikščioniškoje smerkiančiojo širdyje. Jeigu turite nuomonių apie šią mokyklą, prašom, nesikuklinkite į komentarų skiltį.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą