Dar kelios knygos į mano kolekciją - Dvidešimto amžiaus aukso fondas

 

Anne Tyler "Antrasis kvėpavimas", Majgull Axelsson "Balandžio ragana".

 

Salman Rushdie "Paskutinis mauro atodūsis", Carlos Ruiz Zafon "Vėjo šešėlis".

Sveiki,

Labai džiaugiuosi, kad ir toliau mano knygų biblioteka plečiasi naujomis puikiomis knygomis. Štai dar keletas knygų iš „Dvidešimto amžiaus aukso fondo“, kurio egzempliorius ketinu surinkti. Priedu dar gavau ir puikiąją knygą „Vėjo šešėlis“, kuri tikrai nepamaišys mano lentynos.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Laura Pausini "Viveme" / "Vivime" (ft. Alejandro Sanz)

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti italų atlikėjos Lauros Pausini naujausią dainą ir vaizdo klipą „Viveme“ (isp.); „Vivime“ (itl.). Tiesą sakant, tai nesena daina, bet tai naujos dainos versija, kuri atliekama dviem kalbom – italų ir ispanų su garsiu atlikėju Alejandro Sanz. Pirmą kartą „Viveme“ pasirodė 2004 metais šeštame atlikėjos albume, o kaip singlas debiutavo 2005 metais ir sulaukė tarptautinės sėkmės, buvo adaptuotas ir pritaikytas kaip garso takelis serialui „Pamotė“. Po beveik dešimtmečio, kada Laura Pausini švenčia dvidešimtmetį muzikos pasaulyje, ji išleido dviejų dalių CD, į kurį įeina visos karjeros geriausios dainos, - būtent šiame albume mes sutinkame „Viveme“ naują versiją atliktą duetu.

Nors vieniems daina gražiau skamba itališkai, o kitiems – ispaniškai, tačiau reiktų pagirti Lauros Pauini vokalinius sugebėjimus ir drąsą eksperimentuoti – baladė po 10 metų atnaujinama duetu. Nors man asmeniškai kur kas mielesnė senoji dainos versiją, kurią galėsite čia taip pat išgirsti, bet visai įdomių sąskambiu turi ir naujoji Viveme versija.

O kuri versija ir kalba Jums patiems geriau skamba?

Ispaniška „Viveme“ versija su Alejandro Sanz:

Itališka „Viveme“ versija su Alejandro Anz:

Senoji „Viveme“ versija:

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Marlon Roudette "New Age"

Sveiki,

Šiandien noriu pasidalyti labai mielą dainą, kuri, manau, patiks ramesnio pop muzikos mėgėjams. Ši daina vadinasi „New Age“, kuri pasirodė 2011 metais ir sulaukė tarptautinio pripažinimo. Na, o šią dainą atlieka britų atlikėjas Marlon Roudette. Šis atlikėjas 2011 metais ėmėsi solinės karjeros, bet šiaip iš esmės yra grupės Mattafix narys. Jo daina „New Age“, kurią ir noriu Jums pristatyti, o tikriausiai daugelis iš Jūsų esate ją girdėję, atlikėjas paskelbė savo pirmojo (ir kol kas paskutinio) albumo pirmuoju singlu. Tai žinomiausia šio kūrėjo daina, kuri Vokietijoje išbuvo topų viršūnėje net 8 savaites, o singlo šioje parduota per 600 tūkst. kopijų.

Man patinka skambus ir melodingas pianino skambesys, o atlikėjo balsas labai švelnus, beveik aksominis. Daina, pasak atlikėjo, simbolizuoja naują jo paties kaip kūrėjo erą, bet kartu ją galima taikyti kiekvienas individualiai kas kaip nori. Man patiko ši daina. Pasižiūrėkime vaizdo klipą ir pasiklausykime dainos:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kerė" / "Carrie"

Sveiki,

Visai neseniai per Lietuvos kino teatrus pralėkė kino juosta „Kerė“ (Carrie) (2013) – tai jau antroji Stepono Kingo garsiojo romano ekranizacija, pirmoji pasirodė 1976 metais. Na, šioji versija visgi nebuvo iškart sutrypta kino kritikų, o ir recenzijų bei atsiliepimų pasirodė pačių įvairiausių, bet viską susumavus, aišku, kad filmas toli gražu ne šedevras ir ne toks įtemptas, koks buvo „Išvarymas“ (2013).

Filmas prasidėjo gana efektingai – aktorė Julianne Moore pagimdo mergaitę, kurią vos žirklėmis nenuduria ir staiga viskas nutrūksta. Viskas rutuliojasi palengva iki „didžiojo sprogimo“, žodžiu, viskas vyksta taip, kaip ir būdinga S. Kingo romanuose, dėl to priekaištų neturiu. Kur kas labiau likau nustebęs nelabai vykusiu režisieriaus sprendimu dėl Kerės vaidmens – jaunosios kartos aktorė Chloe Grace Moretz, kuri man pasirodė labai abejotina. Šioji aktorė tikrai nėra tikras talentas, neretai jos kuriamas personažas pasirodė perspaustas, todėl ir neįtikinamas, bet ir pernelyg šabloniškas, ypatingai tas keistas vaikščiojimas duše, prisidengus rankšluosčiu – lyg kas kėsintųsi ją išprievartauti, o veido mimikos būdavo tokios „nemirtingos“, kad galėjai tik juoktis iš visų situacijų, ko nepasakysi apie veteranę J. Moore, kuri pasirodė gal ir ne fantastiškai, bet tikrai gerai. Jos sukurtas motinos fanatikės vaidmuo buvo kone pats įtikinamiausias ir pripažinkime – įdomiausias visame filme.

Taigi, filmas „Kerė“ nėra tas klasikinis siaubo filmo variantas, kadangi jame nėra nei vaiduoklių, nei vampyrų, nei raganų ar ateivių... Tačiau čia yra antgamtinių galių turinti mergina, kuri nesusidoroja su savo galiomis, todėl filmo pabaiga tampa ypač siužetiškai efektinga, tačiau nuostabos kažkodėl nekelianti. Iš viso filmas tikriausiai labai skiriasi nuo savo pirmtako, čia įvestos tokios naujovės kaip išmanieji ir „Youtube“ kanalai – ko anksčiau tikrai neturėjo būti – nauja karta. Nemanau, kad siaubo filmų perkūrimas pasiteisina Holivudui apskritai, toks jausmas, kad atgaivinamos senienos, o nauji siužetai ir galimybės nugrūstos į stalčius, aišku, tai kalba apie siaubo kino filmų merdėjimą. Nepatiko ir dar vienas dalykas, tokios gal net loginės klaidos, nors gal taip ir gali būti, pvz. merginai prasideda mėnesinės prieš išleistuves, o ji nieko apie jas nežino – argi amerikietiškas švietimas to nepaaiškino dar penktoje klasėje, išmaniųjų ir „Youtube“ demonstruojamoje kartoje? Be to, manding, merginoms tai nutinka kur kas anksčiau nei filmo personažui, kuri baigia mokyklą. Be to trikdė dar ir tai, kad aktorė ryškiai per jauna, o jos kolegos ryškiai per brandūs būti vienoje klasėje – daug tokių neapgalvotų loginių klaidelių, kurie bent man labai rėžė akį.

Bet kokiu atveju žiūrėti buvo gan įdomu, nes įvykis seka įvykį, šis tas vyksta dėka S. Kingo.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Teresės nuodėmė" / "Thérèse Desqueyroux"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Teresės nuodėmė“ (Therese Desqueyroux) (2012) – tai dar vienas prancūzų filmas su bene pačia garsiausia ir bene geriausiai Lietuvoje žinoma šiuolaikine prancūzų kino aktore Audrey Tautou, kuri vis labiau ir labiau man ima patikti. „Teresės nuodėmė“ neaplenkė ir mūsų kino teatro, tačiau tik visai neseniai pavyko pamatyti šį kūrinį...

Tiesą sakant, nesismulkinant, galiu pasakyti, kad filmas pasirodė gan vidutiniškas. Audrey Tautou sukurtas personažas buvo keistai šaltas, tačiau nebejausmis, sakyčiau, savotiškai įdomaus charakterio, kokių retai pasitaiko realybėje. Kad žmona mėgsta kartais panuodyti vyrui gyvenimą – tą jau įsitikinome Agatos Kristi detektyvuose, tiesą sakant, panašus siužetas vyksta ir šiame filme. Iš esmės filmas nieko naujo neiškelia ir nedeklaruoja, gludina tas pačias temas prancūziško kino manieromis, tas, kas dar labai žavisi šioms manieromis – filmas patiks dar labiau. Pirmoji filmo pusė labiau intrigavo, o kaip čia bus, kaip čia viskas klosis, juolab, kad rodėsi dviejų siužetinių linijų pasakojimas – apie Teresės santuoką ir jos draugės meilės istorija su gražuoliu žydu, kuri vėliau prasmego ir pasiliko visai antrame plane, o po to liko tik keisti, sakyčiau, tuščiaviduriai kiautai, piešiantys Teresės nevykusį santuokinį gyvenimą. Ne viskas man čia buvo motyvuota ir įtikinama, ypatingai Teresės „atgijimas“ filmo pabaigoje, kada jai net ašara akyse sublizgo, tačiau tikrai ne žiūrovams...

Nevadinčiau šią juosta itin sėkminga, tačiau buvo vietų, kuriomis teko ir pasimėgauti, ypatingai patiko keistas, mįslingas Teresės personažas, antraplaniai atpažįstami aktoriai ir viso filmo koloritas, matyt, tuo momentu reikėjo man kažko prancūziško – jei ne vyno, tai bent filmo. O šiaip filmas nugrims mano atmintyje ir ten, jaučiu, pasilaidos. Nesužavėjo šitas filmas, toli gražu nesužavėjo, bet ir toli gražu ne pravalas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 49 /100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela