Filmas: "Paskutinis egzorcizmas"

Sveiki visi,

Šįkart labai trumpai apie filmą „Paskutinis egzorcizmas“ (The last exorcism) (2010 m.). Na, tikriausiai esate matę ne vieną filmą apie juodai apsirengusį kunigą, kuris tamsią ir gūdžią naktį užsuka į namus ir išvaro demoną iš apsėstos mergaitės. Šįkart nieko panašaus. Šįkart filmas tikrai pasistengė parodyti kitaip, bet esmėje naujo modelio kaip siaubo žanrui nieko nepakeitė.

Filmas įdomus tuo, kad jis yra gan įtikinamas, o įtikinamumą kurią dabar plintantis dokumentinio filmo šabloniškasis pavidalas. Jeigu prisimenate „Bleiro Raganą“, „Paranormalų aktyvumą“, tai šio filmo principas yra tas pats – operatorius nešiojasi kamerą ir kuria dokumentinį kino filmą apie pastorių, kuris išvaro dvasias. Kiek bus toli nueita? Filmas neslepia, jog pastorius sukuria egzorcizmą ir pats demonais netiki, tačiau kol nesusiduria su apsėstąja Nele, po kurios pastorius ir visa filmavimo komanda ima lyg abejoti, tačiau visiems jau būna per vėlu...

Filmas gan baisus, kadangi yra įtikinamas dėl savo dokumentinio šablono. Tik galvoju, ar nepavėlavo filmas tokiu principu pristatyti filmą, kai per pasaulį jau nuvilnijo „Paranormalus aktyvumas“? Gali būti, kad ir pavėlavo, tačiau produkcijos nekeičia ir dabar Jūs taip pat galite išvysti šį filmą kaip dar vieną egzorcizmo variantą. Ar jis Jums patiks ar ne, ar jis pranoko klasikinį „Egzorcizmą“ ar ne, nuspręsite tik patys pamatę. Man asmeniškai filmas buvo visai nieko ir su klasikiniu pirmtaku sunkiai sulyginamas, kadangi filmas pasakojimą perkuria visiškai kitaip. Tame perkuriame ir slypi visas įdomumas.

Rekomenduoju visiems siaubo filmo mėgėjams, mistinių filmų gerbėjams ir šiaip besidomintiems egzorcizmu personoms.

Įvertinimas: 7.7/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trikampis"

Sveiki visi,

Pristatau Jums filmą „Trikampis“ (Triangle) (2009 m.). Na, tai ale siaubo filmas, kurį labai seniai parsisiunčiau, bet vis kažkaip nekildavo noras jo pažiūrėti, bet visai neseniai išdrįsau pažiūrėti, kadangi girdėjau visai neblogų atsiliepimų. Tai amerikiečių trileris su siaubo elementais. Na, ne paslaptis, kad dažniausiai siaubo filmuose amerikiečiai kaip ir japonai niekada nebūna santūrūs ir nepagaili kraujo, šįkart kraujo taip pat neišvengta, tačiau...

Pirmą filmo pusvalandį galvojau, kad neištversiu, labai jau simboliškas siaubo filmas ir priminė „Aš žinau, ką veikei aną vasarą“, tačiau filmui išsibėgėjus atsiranda kuo tikriausia intriga! Intrigą sukurią įdomus laikų ir variantų gausos rebusas, kuris filme apsisuka kaip didelis ciklo ratas ir išeina taip, kad pavaizduota diena, kuri niekada nesibaigia ir tos vienos dienos variantas. Saldainiukas yra tame, kad kam patiko tokia erdvių ir laikų žaismė kaip antai filme „Pradžia“ arba „Ponas Niekas“, tai šiame filme paimtas tas pats principas ir sužaista, sakyčiau, visai neblogai. Vadinasi, nespręsk apie filmą iš pirmų 20 minučių, pakentėk, nes filmas gali pateikti ir staigmenų.

Nepaisant gero pasirinkto žaismės modelio, filmas nėra tas, kuris sudrebintų ir leistų laisvai mąstyti, visgi šitą plotmę nužemina siaubo filmo elementai: banalusis kraujas, žmogžudystės ir kita, sakykim, neigiamą energiją filtruojantys vaizdiniai, todėl jis nėra priaugęs prie labai gero filmo vertinimo, tačiau ką pamačiau ir išskyriau iš konteksto man visai patiko, manau, patiks ir jums.

Įvertinimas: 8/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pelėdų karalystės sargai"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti kino filmą „Pelėdų karalystės sargai“ (Legend of the Guardians: The Owls of Ga‘Hoole) (2010 m.). Po „Ilgo plauko istorijos“, kurią ne taip ir seniai mačiau, nusprendžiau, jog ir vėl noriu kažką pamatyti animacinio ir po ranka papuolė šis filmas. Taigi tai pasakojimas apie pelėdų jauniklius, kurie per pavojus išmoksta skraidyti, kovoti už tiesą ir nugalėti blogį. Esmėje, siužetas labai paprastas, kokio ir reikalauja animacinio filmo žanras, kadangi jis vis tiek kurtas visai šeimai.

Filmas nieko nenustebino ir nieko kažko ryškaus nepaliko, buvo smagus laiko praleidimas. Tikėjausi, kad bus daugiau juoko, tačiau „Pelėdų karalystės sargai“ visgi išlaikė savo tradicinės animacijos kontūrus. Gražūs kompiuteriu sukurti vaizdai, žmogiškumu personifikuotos pelėdos vaizduoja iš esmės mūsų civilizuoto pasaulio supratimą – yra blogis, su kuriuo reikia kovoti ir yra gėris, kurio pusėje išlieka teigiami personažai. Pačios pelėdos nekinta, jos išlieka kryptingo tipiško charakterio.

Visgi filmą rekomenduoju visiems šio žanro mėgėjams, nors jis manęs nesužavėjo, tačiau nesijaučiu praradęs ir svarbaus laiko, visgi tai filmas skirtas pramogai su didaktikos gaidele.

Įvertinimas: 7/10

Jūsų Maištinga Siela

Grafo Drakulos tikroji pilis Ruminijoje

Brano pilis Rumunijoje apraizgyta daugybės legendų. Sakoma, kad pilis priklausė grafui Drakulai, XV amžiuje gyvenusiam Vladui Tepešai.

Nors to niekaip negalima įrodyti, mat Vladas pilyje gyveno labai trumpai ir tik svečio teisėmis. Tačiau faktas, kad Brano pilis atitinka idealios gotikinės Transilvanijos pasakų pilies įvaizdį, todėl traukia turistus iš viso pasaulio.

Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje Brano pilis paminėta 1377 m. Vengrijos Liudviko I D‘Anžu laiške, kuriuo jis Prasovo piliečiams suteikė tam tikrų privilegijų. XIV a. pabaigoje karalius Zigmantas Liuksemburgietis vadovauti Brano piliai pavedė Mircea cel Batranui. Karališkosios valdos buvo perduotos Vengrų aristokratijai, o pilis atiteko Mircea lojaliems bajorams. Po kelių metų ji grįžo į Vengrijos karaliaus rankas, pateko Szeklers komiteto subordinacijon.

Piliai teko svarbus vaidmuo ginant Vengrijos karalių nuo Otomanų ir Totorių, besiveržusių iš Valakijos per Rucar perėją. Būtent dėl saugumo Brasovo gyventojai ir pastatė pilį.

Generolas Iancu de Hunedoara (1407-1456 m.) sustiprino Transilvanijos sienas ir Brano pilies bokštus. Jis užtikrino, kad pilį valdę bajorai gerbtų valstiečių teises, tačiau tarp bajorų ir pirklių vis tiek kildavo konfliktų. 1498 metais pilies valdžia atiteko pirkliams ir ji dažniausiai buvo naudojama kaip prekybos kelio taškas.

Bajorai turėjo teisę rinkti mokesčius iš lankytojų ir valstiečių. Papildomų pajamų pilis gaudavo iš sūrio, pieno, avienos ir medienos prekybos.

Už pilies gynybą buvo atsakinga nuolatinė įgula: 2 sargybiniai ir 10-20 lankininkų bei arbaletininkų.

XVIII a. pilyje įsikūrė Austrijos pasienio tarnyba. 1836 metais Branas tapo oficialiu pasieniu, o 1920 metais Brasovo miesto taryba pilį padovanojo Didžiosios Rumunijos karalienei Marijai, kuri iki 1947 metų ten gyveno su šeima.

Brano pilies statybos pradėtos apie 1378 metus. Joje buvo dvi eilės sienų, saugančių kelią į pietus, kurios buvo pastatytos iš akmenų ir plytų. Išliko tik nežymūs pirmųjų gynybinių pozicijų ženklai. Mažame senojo pašto pastate buvo 6-8 kambariai ir rūsys, taip pat naudotas kaip kalėjimas. Jis iki šių dienų neišliko.

Anais laikais pilis buvo sudaryta iš išorinės sienos, donžono (tai viduramžių pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas), apvalaus bokšto ir vartų bokšto. Siena buvo pastatyta iš akmeninių blokų ir plytų, joje buvo stačiakampės šaudymo angos, kaip ir visose Transilvanijos pilyse. Donžonas buvo šiaurinėje pilies pusėje, jame buvo keturi aukštai ir tik du kambariai. Viršuje - stebėjimo taškas.

Nuo 1593 metų apvaliajame bokšte atsirado apskritiminė dalis. Jo rūsiuose tuometiniai gyventojai laikė paraką. Pirmame ir antrame aukšte buvo po kelis kambarius. Iš pradžių vartų bokštas buvo apvalus, bet 1625 metais buvo perstatytas į stačiakampį. Senieji vartai buvo užveriami sijomis. Vienintelis būdas pasiekti šį įėjimą - lipti kopėčiomis.

Pilies vidiniame kieme vis dar galima pamatyti pradinį šulinį (57 m gylio).

Bėgant amžiams pilis kito. XVI a. vaškinis langų popierius buvo pakeistas stiklu, o skiedrinis stogas perdengtas čerpėmis. Daugelį pakeitimų ir atnaujinimų atliko princas Gabrielis Bethlenas. Jis pastatė dar vieną stačiakampį bokštą, kvadratinį dviejų aukštų bokštą ir dabartinius vartus. Senasis observatorijos bokštas, pastatytas 1622 metais, sukurtas Romėniškos architektūros stiliumi.

1920-1930 metais pilis buvo atnaujinta. Šaudymo angos tapo langais, šulinys – lifto šachta, o krosnys pakeistos viryklėmis. Prie laiptų pristatyti bokšteliai, pastatytas ketvirtas medinis aukštas.

Straipsnį rasite ČIA

Jūsų Maištinga Siela

Paslaptingi Dropa diskai iš Kinijos

Dropa skrituliai (Kinijoje)

1938 m. aukštai Bayan Kara-Ula kalnuose (Himalajuose) ties Kinijos ir Tibeto riba archeologų studentų grupė vadovaujama Beidžingo un-to profesoriaus Či Pu Tei tyrė virtinę susijungiančių urvų. Juose jie atrado tvarkingai palaidotų žmogiškosios rasės palaikų - smulkaus kūno ir didelių galvų. Iš pradžių buvo pamanyta, kad urvuose gyveno hitherto, nežinoma beždžionių rūšis, tačiau profesorius replikavo - argi beždžionės laidoja mirusiuosius.

Vienoje vietoje yra paminėta, kad urvai atrodė tarsi būtų dirbtinai išrausti naudojant nepaprastai didelį karštį. Jų sienos yra lygios ir nugludintos.

Vėliau vienas ekspedicijos narys suklupo ant nemažo apvalaus 0,8 colio (2 cm) skersmens disko iki pusės įsmegusio į urvo dulkes. Jo centre buvo 3,75 colio skersmens apvali skylė ir iš centro spirale link krašto ėjo griovelis - tarsi tai būtų akmens amžiaus patefono plokštelė. Diskas buvo užregistruotas ir padėtas tarp kitų radinių.

Vėliau buvo nustatyta, kad tai nėra paprastas griovelis, o yra labai smulkių tankiai surašytų rašmenų dviguba seka. Niekas nesuprato, kas ten parašyta. 20 m. Pekino specialistai bandė perskaityti žinutę.

Tai pavyko tik 1962-ais Pekino Priešistorijos akademijos profesoriui Tsum Um Nui. Iš pradžių jis kruopščiai persirašė ženklus nuo akmens į popierių. Ženklai buvo tokie smulkūs, kad kartais teko juos žiūrinėti su lupa. Taip pat nuo senumo kai kurie ženklai prarado formą.

Pagaliau jam pavyko "ištraukti" žodį, po to kitą.... Tačiau tai, kas buvo juose pasakojama (prieš 12 tūkst. metų) buvo labai neįprasta.

Buvo pasakojama apie "kosmoso zondą", kuris su kitos planetos gyventojais sudužo nuošaliame kalnų rajone. Jų taikių ketinimų gretimuose urvuose įsikūrusi vietinė Kham gentis nesuprato ir daugelį nužudė. Save jie vadino Dropa ir sakėsi nusileidę iš debesų erdvėlaiviu, kurio sutaisyti jie neturėjo galimybės. Dropa savo diskus vadino "ekal".

Viename fragmente rašoma: "Dropai [ arba Dzopa, nes antra raidės tarimas yra tarp 'R' ir 'Z' ] sustabdė savo orlaivį ore ir gąsdino mūsų žmones, kurie išsislapstė olose, bet smalsumas įveikė baimę ir jie vėl išėjo. Dešimt kartų nakties metu mažesni laivai atsiskirdavo nuo didžiojo ir skrido prie olų. Sropa pripildė mūsų galvas raminančių garsų, darė draugiškumo ženklus ir galvose įteigė, kad nebijotume jų

Kai jie savo įtaisais kirto olas, jie pranešė apie didį tvaną ir kad žmonėms liko nedaug laiko išsigelbėti. Dropa liepė mums nebijoti, nes čia yra saugi vieta.

Tada visi, išskyrus 50, grįžo į didįjį laivą, kuris greitai nuskrido į kitą saugią vietą."

( Tiek tėra iššifruota pirmame diske. Kiti 715-a diskų buvo sunkiau iššifruojami. Tik visai neseniai išversti kiti 5-i diskai ir dar 4-ių fragmentai. Jie kartoja tą pačią istoriją, bet su skirtingomis detalėmis. Viename jų minima, kad didysis laivas sugadintas ir negali grįžti. )

Užbaigęs vertimą (kiek jam tai pavyko) Tsum Um Nui parašė straipsnį, tačiau Akademija uždraudė jį spausdinti. Tačiau po 2 m. jo (kartu su Ho Čung Čou) straipsnis "Griovelinis raštas pasakojantis apie erdvėlaivį, sudužusį Žemėje prieš 12 tūkst. metų" buvo išspausdintas. Jį galima surasti Beidžino akademijoje bei Taipėjaus archyvuose. Vieni sako, kad jam pagaliau leido tai padaryti, o kiti - kad jis nepaisė draudimo.

Tačiau archeologų (Vakarų) bendrija rašinį sutiko šaltai. Nusivylęs tokia reakcija, Tsum Um Nui sugrįžo į gimtąją Japoniją, kur 1965-ais mirė. Bet jei tas pasakojimas yra tikras, ar išliko šių ateivių palikuonys?

Vienoje to rajono sakmėje yra minima maži geltonveidžiai žmogeliukai, senovėje nusileidę iš debesų. Jie turėjo dideles galvas ir smulkius kūnus. Jie buvo tokie bjaurūs, kad buvo negailestingai žudomi.

Tibete yra sakmių apie "dangaus žmones ne didesnius už 8 m. vaikus, bet didelėmis galvomis - jie nusileido laivu iš dangaus".

Urvų sienose archeologai rado grubius tekančios Saulės, Žemės, Mėnulio ir nenustatytų žvaigždžių, tarpusavyje sujungtų taškų linijomis. Taip pat buvo būtybių su apvaliais šalmais ant galvų atvaizdų. Jie laikomi 12 tūkst. metų senumo (t.y iki Egipto didžiųjų piramidžių).

Šioje srityje gyvena dvi gentys - Hanų ir Dropų. Jų išvaizda išsiskirianti - jų ūgis nesiekia 5-ių pėdų (3,6 - 4,7 pėdos) ir sveria apie 38-52 svarus (16-21 kg). Tačiau galvos neproporcingai didelės. Jie nėra nei kinai, nei tibetiečiai [nei mongolai], o tarsi kokie pigmėjai. Ant jų kūno mažai plaukų ir jų didelės akys (kas nebūdinga Azijai) ir blyškiai melsva rainelė. Kūno sandara panaši į kaukaziečių.

1995-ais Sičuano provincijoje (rytinėje Bayan Kara-Ula pusėje) atrasta 120 anksčiau nežinotos genties žmonių. Jų ūgis neviršija 3,4 pįdos, o mažiausias suaugęs žmogus yra 2,2 pėdos.

Tuose pačiuose urvuose [minima, kad 1965-ais] buvo atrasta dar 715 tokie diskai. Visų jų skersmuo yra apie 22,7 cm (9 coliai), 2 cm storis ir viduryje turi 2 cm apvalią skylę. Pakraštėlis rantytas. Kiekviename diske yra dvigubas griovelis su neįprastais rašmenimis. Juose rado nemažą kobalto ir kitų metalų kiekį. Tad jie nėra iš diorito, kaip pradžioje manyta. Jie yra labai sunkūs ir juose iškalti rašto ženklus primityviems žmonėms būtų sunku.

1967-ais jie patraukė ruso filologo Viačeslavo Zaicevo dėmesį, kuris išspausdino straipsnius vokiečių kalba leidžiamame "Das Vegetarische Universum" ir rusų-anglų kalbomis - "Sputnik" - kuriuose labiau aprašytos jų išskirtinės savybės, bet mažai - jų turinys.

Rusų mokslininkai paprašė pavyzdžių. Kelis diskus nusiuntė į Maskvą, kur juos patikrinus oscilografu jie vibravo neįprastu ritmu, tarsi per juos kažkada būtų ėjusi aukštos įtampos elektros srovė. Tarsi jie būtų kažkokios elektrinės schemos dalis.

Netrukus po 2 pas. karo, 1947-ais lenkų profesorius Lolladoff vieną diskų [teigęs, kad pirko Šiaurės Indijoje, Mussorie mieste] parodė anglui Dr.karyl Robin-Evans sakydamas, kad jį religiniams tikslams naudojo paslaptinga Dzopų gentis. Evansas 1947-ais keliavo per Lhassa (Tibetą), kur susitiko su 14-uoju Dalai Lama. Pakeliui į sunkiai prieinamą šiaurės rytų Himalajų sritį, Evansas neteko tibetiečių palydovų, kurie labai baiminosi Bayan Kara-Ula rajono. Vis tik pasiekęs Dropų gyvenamą sritį ir įgavęs genties pasitikėjimą, pramokęs kalbos pradmenų jis bendravo su religijos saugotoju Lurgan-La, kuris Evansui papasakojo, kad Dropa gentis atėjo iš ... Sirijaus žvaigždės. Evansas mirė 1974-ais, o jo ataskaita išspausdinta tik 1978-ais.

V.Zaicevas Kirgizijoje prie Fergana miesto (maždaug 1000 km nuo dropa) rado vietovę su olomis, kuriose buvo neįtikėtinų priešistorinių piešinių - "Pikaso stiliumi". Jie laikomi esant 9000 m. senumo. Juose yra nupieštas žmogus apsirengęs kaip kosmonautas. Aplink jo galvą didelis skaidrus rutulys, kurį su apykale jungia kniedžių eilė. Jis kalba į "mikrofoną", nuo kurio žemyn eina laidas prie kažko, kas galėtų būti energijos šaltinis. Apranga turi daug atsikišimų, nuo kurių stori laidai eina prie dešinės alkūnės. Dešinėje veido pusėje pavaizduotos liepsnos, - tarsi ta veido pusė degtų. Atrodo, kad jis šaukiasi pagalbos. Dešinėje rankoje jis laiko tokį pat kaip dropa diską su grioveliniu raštu (gana detaliai pavaizduotą).

Ho Čung Čou mini, kad 1961-ųjų liepą Či Pen Lao tyrinėjo olas Hupeh provincijoje į vakarus nuo Yoyang. Hohan kalnuose pietiniame Tungf Tin Hu ežero krante olose 32 m. gylyje aptiko ertmę su lygiomis sienomis - ir iš jos į kalno gilumą ėjo tuneliai, kurių sienos buvo tarsi išlydytos (kaip ir Ekvadore, skaitykite puslapį Metalo lakštų biblioteka). Tačiau čia nebuvo rasta akmens diskų su grioveliniu raštu. Tačiau vienoje sienoje buvo piešinys, kuriame gyvuvių kaimenę ginė žmonės, skriejantys ant skydo formos platformos. Jie prie burnos laikė vamzdžius nukreiptus į gyvulius.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Straipsnį rasite ČIA

Jūsų Maištinga Siela

Astralinės kelionės (pavyzdžiai, paaiškinimai ir t.t.)

Sveiki visi,

Čia Jūs daugiau sužinosite apie astralines keliones miego metu su įvairiais pavyzdžiais ir panašiai. Ačiū Virgiui už tekstą.

Energijos perdavimas tarp asmenų yra dažna sąvoka tiek Rytų, tiek Vakarų gydymo menuose. Dabar tai dažnai vadinama Energetine medicina. Tyrimai parodė, kad "hilerių" "Prisilietimų terapija" padeda gydyti žaizdas, sumažinti skausmą, reguliuoti hemoglobiną, pagerinti psichologinę savijautą. Net Z.Froidas pasiūlė ("Rūpesčių neurozės") energijos pasikeitimą su pacientu veikiant jo psichinę, emocinę ir fizinę būseną.

Daugelis "hilerių" pažymi "praktiko" dėmesio (ketinimų) svarbą. Asmens vidinė emocinė būsena veikia širdies elektromagnetinį lauką, kuris yra stipriausias EM laukas žmogaus kūne.

Neigiant energijos perdavimą buvo sakoma, kad signalai yra per silpni, kad turėtų poveikį biologinei sistemai. Tačiau dabartiniai tyrimai parodė, kad biologinių sistemų triukšmas gali atpažinti silpnus periodinius signalus per stochastinio rezonanso principą. Silpnas signalas sustiprinamas kelis kartus ir gali sukelti ženklius efektus. Ir stochastinio rezonanso reiškinys yra labiau paplitę, nei galima buvo tikėtis.

Spėjama, kad silpnus EM signalus biologinė sistema priima ląstelių ar dar žemesniuose lygiuose. Pvz., neterminiai ypatingai silpni EM signalai gali paveikti tarpląstelinę kalcio sąveiką. ECG (širdies EM laukas arba elektrokadiograma) galima išmatuoti bet kurioje kūno paviršiaus vietoje ir net kelių pėdų atstumu nuo jo. Tyrimai parodė, kad prisilietimu vieno asmens ECG gali būti užregistruojama kito žmogaus EEG (elektroencefalogramoje) bei kito asmens kūno paviršiuje [Russek, Schartz].

Gatvės lempos netikėtai užgęsta pro jas praeinant. Jums esant šalia elektroniniai laikrodžiai ir kredito kortelės neveikia. Tada jūs slaideris!

Reiškinys, susijęs su gatvės lempomis, yra vadinamas SLI (angl., street lamp interference) ir, tikėtina, jis susijęs su žmogaus psichika. Jis tik dabar pradedamas tirti. Kiekvienam gali nutikti, kad gatvės lempa šalia jo užgęsta, - bet jei tai pasikartoja gana dažnai (kelis kartus per savaitę), pradedi spėti, kad vyksta kažkas nekasdieniška. Neretai slaideriai paveikia ir kitus elektrinius įtaisus - elektros lemtutės ar TV įsijungia ar išsijungia nieko nedarant, keičiasi garso stiprumas (radijo, TV, magnetofono ir pan.), neveikia elektroniniai laikrodžiai, įsijungia elektriniai vaikų žaisliukai, "išprotėja" kompiuteris... Kredito ir panašios kortelės išsimagnetina...

Slaideriai dažnai jautrūs elektronamgnetiniams laukams - jie "pajunta" žaibus, TV spinduliavimą ir net kitų žmonių energetinius laukus. Pavyzdžiui, skersai kelio einančius aukštos įtampos elektros pajuntu už kelių šimtų metrų ir visad jaučiu stresą po jais važiuodamas.

SLI, kaip ir kiti panašūs reiškiniai, sunkiai tiriami, nes retai pakartojami laboratorijos sąlygomis. Atrodo, kad tai įvyksta be jokių specialių slaiderio pastangų. Kaip taisyklė, slaideris nesugeba pakartoti tokio reiškinio "pagal užsakymą".

Spėjama, kad tas reiškinys gali būti kažkaip susijęs su elektros impulsais smegenyse. Visos mūsų mintys ir visa smegenų veikla yra smegenų elektros impulsų pasekmė. Jų stiprumas išmatuotinas žmogaus viduje. Bet gal jie įtakoja ir išorę - kaip koks distancinio valdymo pultas?

SLI nagrinėjanti PEAR laboratorija spėja, kad procesai pasąmonėje gali veikti elektroninius įtaisus. Ir nors SLI nėra sukeliami sąmoningai, dažnai pranešama apie jų padažnėjimą esant didesnėms emocijoms - dažnai kaip "priežastis" pranešimuose nurodomas pyktis ar stresas. Arba labai įtemptai apie kažką mąstant.

SLI tiria ir Richard Wiseman iš Anglijos Berkfordshire universiteto. Jis tikrina ESP su kioskus primenančia sistema vadinamą "Minčių mašina" rinkdamas duomenis įvairiose Anglijos vietovėse.

Reiškinį taip pat aiškinasi Hillary Evans iš ASSAP, kuri sako, kad "tie žmonės yra ganėtinai sveiki ir visai normalūs, - tik turi kažkokią savybę, ... kaip kokią dovaną. Gal tai dovana, kurios jie bevelytų neturėti."

O gal tai tik kai kurių žmonių sugebėjimas įžvelgti dėsningumus "atsitiktinio triukšmo" sraute?

Išėjimas iš kūno - esu šalia savęs. Koks ryšis tarp sapnų ir "Išėjimo”?

Mūsų sąmonė dienos metu turi užraktą, kuris neleidžia prasiveržti "patirtims". Užmigus, dalis eterinio "Aš" gali atsiskirti nuo kūno. Galbūt, kasnakt aplankote tūkstančius kitų vietų, bet smegenys kasryt vėl jus sugrąžina į realybę. Savo įgytą paturtį "už" - tiesiog pamirštate. Tačiau dvasia (astralas) yra save išreiškianti esybė. Ir sapnai yra tų pasivaikščiojimų išraiška.

Išeidami pro "duris" ar "tunelį" (artimose mirčiai patirtyse), galite sutikti kitas žmogiškosios išvaizdos esybes - kitokia išraiška (nematyta šviesa ar spalva). Kartais jos neturi kūno, tik veidą, sudarytą iš Šviesos. Toje būsenoje mums pasiekiami akašų įrašai - praeities ir ateities įvykiai. Tik toji patirtis sunkiai besutelpa atgal į mūsų suvaržytą ribotą kūną

Arčiausiai fizinės tikrovės yra psichika (baimes, skausmai, pyktis ir liūdesys). Ją - daugau ar prasčiau - bando tirti psichologija. Ir tame lygyje nesame vieniši ir sutinkame kitas esybes (jas galima suvokti išlavėjusia "trečiąja akimi"). Jos trokšta mūsų kūno - bet tada bendras skausmas dar labiau padidėja.

Aukščiausiame lygyje sutinkami aštarai, baltoji erdvės brolija, plejadiečiai, zeta, archangelai ir Pakylėtieji mokytojai. Jie suvokiami kaip besikeičiančių spalvų energijos rutuliai. Ten yra milžiniškų tunelių ir šviesos spindulių, Tai toji sunkiai paaiškinama realybė, kuri pas mus vadinama Kristaus ar Krišna sąmonė.

Taisyklės:

1. Atsipalaidavus mąstyti ("atjungti" smegenis).

2. Užsiprogramuoti aukštesniųjų jutimų suvokimui.

3. Pasirinkti, kam skiriate "pasimatymą".

Medituokite...

”Išėjimas” iš savo kūno yra tarsi sąmoningo ir fizinio pradų atsiskyrimas. Jis skiriasi nuo priešmirtinės patirties - vien jau tuo, kad priešmirtinės patirties metu kūnas trumpą laiko tarpą buvo miręs. ”Išėjimo” metu nėra patiriama tokia "trauma".

Gali būti, kad išėjimą patiria ir maži vaikai, kurie dar nesuvokia to reiškinio esmės. Tai gali būti prielaida "lietaus (ar prieblandų) žmogaus" sąvokos atsiradimui. Galbūt vaikai todėl skundžiasi, kad nenori miegoti savo lovytėse ir būti šalia mamos ar tėčio, nes bijo tų "judėjimų" ar vidinių energijos pokyčių.

Gali būti, kad (bent dalis) NSO "pagrobtųjų" teturėjo "išėjimo” faktą. Tiesiog jie niekaip kitaip negalėjo paaiškinti to reiškinio. Juk NSO jau yra mūsų kultūros grupinės sąmonės dalis.

"Išėjimo” patyrimai įrodo, kad mes esame daugiau, nei fizinės būtybės. Ir dar vienas nuostabus reiškinys: "Išėjimo” metu galima keliauti laike! Ištirti praeitį, o gal ir "užmesti akį" į ateitį. Tai parodo, kad ir laikas tėra iliuzija. Tai paaiškina ir pranašų vizijas.

"Išėjimas” yra susijęs ir su RV (matymu per atstumą). Tačiau RV nesukelia tiesioginio dalyvavimo pojūčio - tai tarsi vaizdo stebėjimas per juodai-baltą TV.

Galbūt labiau išsivysčiusioms civilizacijoms nėra būtinybės kurti fizinius kosminius laivus. Astralinė būtis leidžia vienu metu būti keliuose matavimuose (ir savo valia). Tikėtina, kad daugiau kontaktų su nežemiečiais įvyksta būtent astraliniame lygmenyje. Juk "pagrobtieji" pasakoja apie "ryškias būtybes", energijas ir t.t. Kartais tos būtybės neturi ryškios formos (ir kuri gali kisti). Su juo bendraujama tarsi su energijos gniužulu. Tačiau juntamas jo protas. Simptomai: patirti purtymą ar stumtelėjimą; girdimi garsai - zyzimas, krebždėjimas ir t.t. juntama vibracija ar aukštesnės energijos; patiriamas supimas, pasukimas ir kiti judesiai;patiriamas "paralyžius"; sapne skraidoma; tave liečia ar pakelia į orą; tave kažkas puola ir paniška baimė; girdimi balsai ir žingsniai;regima per užmerktas akis;matomos ar juntamos neatpažįstamos nefizinės būtybės; "ryškūs sapnai";

Astralinė kelionė

(praktiniai patarimai pradedantiesiems)

Reikalavimai ir rekomendacijos astralinei kelionei.

Šventoje indų knygoje Rigvedoje, parašytoje prieš 4000 metų, pasakyta, kad žmogus panašus į vežiką. Vežimas yra jo fizinis kūnas, o vežikas - jo tikrasis "aš", dvasia, siela arba visatos gyvybės jėga. Norint atlikti astralines keliones, pirmiausia reikia išsiaiškinti skirtumą tarp žmogaus sielos ir fizinio kūno.

Astralinės teorijos projekcija pagrįsta teiginiu, kad žmogus turi du kūnus: fizinį, kuris auga, sensta bei miršta ir jo antrininką - astralinį kūną. Būtent astralinis kūnas gali visiškai sąmoningai palikti fizinį pavidalą ir stebėti jį iš šalies. Nesąmoningai mes paliekame savo fizinį kūną sapne, kai visiškai atsipalaiduojame, nekontroliuojame savęs ir miegame. Sugebėjimas keliauti astrale suteiks jums daug privalumų. Pirmiausia, jūs galėsite pažvelgti į pasaulį kitomis akimis: prieš jus atsivers nauji pasaulio kūrimo horizontai. Suvokę, kad protas gali egzistuoti ne kūne, jus suprasite, kad dvasia yra nemirtinga ir nereikia rūpintis, kas bus su jos pavidalu.

Savo nemirtingumo suvokimas yra tik pirmas žingsnis nepaprastos kelionės link. Pirmos kelionės metu naujokas gali susidurti su įvairiomis kliūtimis, taip pat išsigąsti. Dažniausiai naujokai bijo, kad jiems nepavyks grįžti į savo kūną. Ši baimė nepagrįsta. Kai jūs einate miegoti, jus nebijote, nes žinote, kad prabusite. Tas pat vyksta ir astralinės kelionės metu. Dažnai jūsų astralinė kelionė nutrūksta prieš jūsų norą ir jus priverstinai grąžinami į fizinį kūną. Palyginkite, kai jus ryte prabundate patys ir kai jus pažadina žadintuvas. Kai kurie naujokai bijo, kad gali mirti astralinės kelionės metu. Tai mirties baimė. Tačiau nereikia pamiršti, kad astralinės kelionės metu eterinis antrininkas (kaip ir sapne) palaiko tiesioginį ryšį su fiziniu kūnu energetiškai elastiniu ir begaliniai ilgu "siūlu". Nereikia bijoti, kad šis "jungiantis siūlas" bus fiziškai pažeistas, nes jo substancija skiriasi nuo tvirto fizinio kūno struktūros. Kai kas galvoja, kad astralinės kelionės metu gali sustoti širdis ar kvėpavimas. Taip niekuomet neatsitiks, nors priimta galvoti, kad išėjus astraliniam kūnui temperatūra truputį pakyla (tas pat vyksta ir gilaus miego metu), visi pagrindiniai gyvybiniai organai toliau dirba normaliu ritmu.

Tai, kad galite patekti į keblią padėtį, jūsų neturėtų bauginti. Bet kuriuo momentu jūs galite grįžti į savo kūną per kelias sekundes. Prisiminkite: vos pajutęs pavojų, astralinis antrininkas tuoj pat grįžta į fizinį kūną. Ir vis dėlto, jeigu jus įkyriai persekioja neramios mintys (baimė ar pan.), pirmiausia pamėginkite nuo jų išsivaduoti ir tik po to pradėkite studijuoti astralinės kelionės techniką.

Egzistuoja ir kitos priežastys, trukdančios astraliniam išėjimui. Viena jų - per sotus pietūs. Tomis dienomis, kai vyksta astralinės kelionės, reikėtų apriboti savo racioną, nes maisto virškinimas sunaudoja daug energijos. Pilnu skrandžiu žmogus greičiau užmigs, nei pradės astralinę kelionę. Vykstant į astralinę kelionę, nereikia valgyti mėsos, geriau vengti riebaus maisto. Galima valgyti žuvį. Reikia atsisakyti alkoholio, narkotikų, cigarečių, nes šie svaigalai trukdo išeiti astraliniam kūnui. Tiems, kurie pripratę prie cigarečių ar kavos, reikia šito atsisakyti nors tris valandas iki seanso. Astralinė kelionė netinka širdininkams ir kitiems sunkiems ligoniams. Teigiama, kad sergantys mirtina liga žmonės, palyginus su sveikais, turi padidintą sugebėjimą psichometrijai, mūsų atveju - astralinei kelionei.

Prieš astralinės kelionės seansą galima eiti pasivaikščioti ir pasistengti susikaupti. Pirma būtina sąlyga astralinei kelionei - stiprus noras, įsitikinimas, kad tai galima padaryti. Prieš seansą reikia vengti bet kokio susierzinimo. Geriau tuo užsiimti naktį, kai visi miega, išjungti telefoną. Bet koks pašalinis poveikis gali jums sutrukdyti. Kambaryje turėtų būti ne mažesnė nei +20°C temperatūra. Drabužiai turi būti laisvi ir patogūs. Laikinai pamirškite visas problemas ir rūpesčius. Jeigu nepavyksta pamiršti, tai jų sprendimą reikia atidėti po seanso. Po to reikia nusiteikti pozityviai. Reikia atsipalaiduoti, pamiršti baimes ir laukti seanso pradžios. Atsipalaiduoti galima klausantis muzikos. Atsisėskite patogiai, užmerkite akis ir klausykitės muzikos.

Prieš kelionę reikia žinoti, kur jūs norite nukeliauti. Kadangi jūsų nevaržo fizinio kūno apribojimai, galima paprasčiausiai nuspręsti ir per kelias sekundes atsidurti ten, kur jūs norite. Kaip matote, viskas labai paprasta. Daugelis žmonių, kurie reguliariai atlieka astralines keliones, laikosi sveiko gyvenimo būdo ir astraliniai skrydžiai praturtina jų gyvenimą.

Astralinės kelionės praktikoje yra keli momentai, į kuriuos reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Niekuomet nemėginkite keliauti astralu blogu oru: kai pučia stiprus vėjas, lyja lietus, girdėti griaustinis, smarkiai sninga, t. y. kai būna padidėjusi drėgmė. Geriau palaukti gero oro, ir jūsų astralinės kelionės sėkmė garantuota. Daugelis žmonių galvoja, kad pradėti kelionę geriausia gulint lovoje. Tai logiška, nes visos spontaniškos kelionės vyksta miego metu. Tačiau geriausia pirmąją kelionę atlikti sėdint patogiame krėsle. Taip reikėtų padaryti todėl, kad lova asocijuojasi su miegu ir būtų nedovanotina užmigti, kai atsipalaidavę ruošiatės kelionei. Iš atliktų bandymų tapo aišku, kad sėdint išeiti į astralą yra žymiai geriau ir greičiau. Šalia krėslo padėkite bloknotą ir pieštuką, kad grįžę iš kelionės iš karto užrašytumėte savo įspūdžius. Kartais astralinė patirtis būna tokia įspūdinga ir turtinga, kad prisiminimai lieka ilgam. Tačiau kartais prisiminimai gali išsisklaidyti kaip ir sapnas.

Prieš vykstant į kelionę reikia atlikti kūno apsaugos ritualą. Kaip mes jau minėjome, daugeliu atveju tai daryti visiškai nėra jokios būtinybės. Tačiau norėdami visiškai užtikrinti kūno saugumą, atlikite vieną iš žemiau išvardintų apeigų. Visi ritualai turi vieną tikslą, todėl ir pavadinimas vienas: "Psichinė apsauga". Čia jau naudojami baltosios magijos elementai. Daugeliu atvejų naudojama vanduo ir druska. Druskos kristalai atitinka žemės elementus, jie gerai sugeria neigiamą energiją ir informaciją, o vanduo atitinka paralelinį "psichinį" pasaulį ir gerai nuplauna visą neigiamą "purvą". Taigi, prieš kelionę būtų gerai išsimaudyti sūriame vandenyje. Maudantis reikia galvoti apie apsaugą, kurią atlieka sūrus vanduo. Išsimaudę ištrinkite kūną šiukrčiu rankšluosčiu ir vykite į astralą apsirengę laisvais drabužiais.

Vandenį ir druską galima naudoti ir kitu būdu. Kartais druska dedama keturiose vietose, kurios simbolizuoja keturias pasaulio puses. Galima druska išbarstyti įsivaizduojamą apsaugos ratą. Indelį su vandeniu pastatykite už rato. Galima ir atvirkščiai, pašlakstyti vandenį Įsivaizduojamame rate, o lėkštutę su druska padėkite už rato. Būtų gerai, kad už rato ribų degtų pašventinta žvakė. Galima uždegti keturias žvakes keturiose pasaulio pusėse ir ištarti trumpą maldą ar mantrą "AUM" ar "OM". Kuriant įsivaizduojamą apsaugą galima pasinaudoti balta šviesa. Galima įsivaizduoti, kaip šviesa jus apgaubia, o po to prasiskverbia į kiekvieną kūno ląstelę. Tuo metu, kai šviesos apsauga pasilieka su fiziniu kūnu, jūs pasiimsite jos dalelę į astralinę kelionę.

Perskaitę ankstesnes rekomendacijas sėkmingam astraliniam skrydžiui, toliau pereisime prie praktinės dalies.

Laikydamiesi visų saugumo priemonių, patogiai įsitaisykite krėsle. Stenkitės nesukryžiuoti kojų bei rankų. Šią sąlygą būtinai įsidėmėkite, nes sukryžiuotos galūnės trukdo astraliniam išėjimui. Nurodykite sau, kad tuoj pat po to, kai atsipalaiduosite, jus paliksite fizinį kūną ir leisitės į kelionę. Susikoncentruokite į tai ir kartokite sau kaip mantrą dvi minutes. Dabar suformuluokite tikslą. Pirmam kartui nekelkite sau sudėtingo uždavinio, užteks šiek tiek paskraidyti po kambarį. Prisiminkite, kad pirmojo išėjimo metu nerekomenduojama palikti kambario. Visiškai atsipalaidavę susikoncentruokite į kvėpavimą. Kvėpavimas turi būti gilus, lengvas ir ritmingas. Įsisąmoninkite fizinį kūną, supančią aplinką ir pašalinius garsus. Sukoncentruokite dėmesį į vidinį "aš", kuris turi būti ramus, bet susikaupęs. Neįsitempkite, pasistenkite palikti savo fizinį kūną. Šiuo momentu protas turi būti atsipalaidavęs ir tuo pačiu nusiteikęs palikti fizinį kūną.

Nukreipkite dėmesį į kaktos sritį, tai yra vieta, kur vyksta išėjimas. Kai jūs tai pasieksite, jūs galite pajusti skrydį ir keistas vibracijas. Veido odoje galite pajusti kutenimą kaip nuo garų. Kada vienas iš šių požymių taps ryškus, atsiduokite kylančiam srautui ir pakilkite virš fizinio kūno.

Gali būti, kad net pirmas astralinis bandymas vyks lengvai ir natūraliai. Iš kitos pusės, neverta nusiminti, jeigu reikės atlikti dar kelis bandymus. Pagrindinė kliūtis pradedantiesiems - kylantis vidinis išgąstis, kuris pajuntamas atsiradus panirimo ar skrydžio pojūčiui. Tuo momentu pasąmonė paklūsta baimės jausmui prieš nežinomybę ir sugrįžta atgal į fizinį kūną. Kritimo jausmas – geras ženklas, daugelis žmonių tai patyrė prieš užmigdami. Nesibaiminkite, o mėgaukitės šiuo jausmu. Bet koks vidinis pasipriešinimas ar įtampa tuoj pat sugrąžins jus atgal.

Pirmas bandymas visuomet susijęs su tam tikrais sunkumais. Geriausias patarimas: sukoncentruokite dėmesį į kvėpavimą ir paprasčiausiai norėkite palikti kūną. Vieniems tai pavyksta per kelias sekundes, kitiems prireikia keleto minučių. Nenusiminkite jei nepasiseks. Kartais gali prireikti pusės metų.

Pirmą kartą atsisėdus už automobilio vairo atrodo - jį bus sunku vairuoti. Tačiau mokydamiesi įgauname reikalingus įgūdžius ir automobilį valdome automatiškai. Išėjimas iš astralo - tai procesas, kuris taip pat reikalauja tam tikro meistriškumo, ir mokymosi laikas priklauso nuo kiekvieno žmogaus savybių.

Jei nepasiseks, pamėginkite kitą dieną pakartoti bandymą. Jei jums pasisekė ir jūs sklandote virš fizinio kūno, atkreipkite į jį dėmesį, kaip jis ramiai atrodo. Mintimis įsakykite skraidyti kambaryje: iš pradžių iš vieno kampo į kitą, vėliau palieskite sienas, daiktus. Astralas paklus jūsų norui. Sienos ar daiktai gali pasirodyti kieti ar minkšti, priklausomai nuo to, kokio tvirtumo yra jūsų astralinis antrininkas. Viena ranka pamėginkite save paliesti. Astralinėje būsenoje jūsų kūnas gali pasirodyti minkštas arba kietas. Paeiliui ištirkite visus savo kambario kampus ir įsitikinsite, kad galite keliauti erdvėje. Baigdami skrydį įsivaizduokite, kad sugrįžtate į fizinį kūną. Sugrįžimas gali būti lengvas ir ramus, tačiau kartais jis įvyksta staigiai ir netikėtai, panašiai kaip leidžiantis parašiutu. Tačiau po trumpo skrydžio kambaryje taip neatsitinka. Stenkitės išvengti nemalonių jausmų grįždami. Svarbiausia - neskubėkite. Kartais grįžimas įvyksta nevalingai. Sugrįžę vieną ar dvi minutes nejudėkite. Ši sąlyga būtina, ypač kai sugrįžimas įvyksta spontaniškai. Prisiminkite, ką matėte astralinėje būsenoje ir pradėkite grįžti į save skaičiuodami nuo vieno iki penkių. Atmerkite akis ir išsitieskite. Atsikėlę užrašykite savo įspūdžius. Tai padės kitai kelionei.

Patyrus astralinę kelionę, ją vėl norisi pakartoti. Neskubėkite. Vėl galite keliauti ne anksčiau nei po paros, nes išėjimo metu sunaudojama daug energijos, ir reikia laiko atstatyti dvasines ir fizines jėgas. Kai išėjimas taps jums įprastas, galite tai daryti kasdien. Pirmaisiais bandymais stenkitės neapsunkinti savo psichikos. Pertrauka tarp skrydžių reikalinga ir tam, kad apmąstytumėte tai, kas įvyko. Stenkitės nepasakoti kiekvienam savo įspūdžių, nes vieni džiaugsis, kiti žiūrės skeptiškai, treti nesupras. Puiku, jei savo astralines keliones galite aptarti su vienminčiais.

Išnagrinėję savo pirmąją astralinę kelionę, kitą dieną galite drąsiai atlikti antrą bandymą. Antras bandymas gali baigtis nesėkmingai, jeigu neskirsite daug dėmesio atsipalaidavimui. Paprastai antras bandymas būna lengvesnis nei pilnas. Išnyks nesąmoninga baimė dėl nežinomybės, ir lauksite naujų įspūdžių.

Kai atsipalaiduosite, įsivaizduokite, kad nugrimzdote į visišką tuštumą. Jūs iš karto paliksite kūną ir sklandysite metro aukštyje virš jo. Apsidairę galite palikti savo kambarį. Išeiti iš patalpos galima įprastu būdu - per duris ar langą. Žinoma, galima pereiti kiaurai sieną, tai priklauso nuo jūsų astralinio kūno sudėties. Pamėginkite tris persikėlimo būdus. Pirmas būdas vyksta greičiu, kuris tolygus ėjimui pėsčiomis. Antras būdas vadinamas "tarpiniu greičiu", kuris atitinka mašinos ar traukinio greitį. Keliaujant tokiu būdu galima pastebėti gamtovaizdį. Trečiasis "kosminis" greitis akimirksniu perkelia dideliu atstumu.

Pabandykite pavaikščioti aplink savo namą. Paskui galite užsukti į svečius pas draugus. Neturi reikšmės, kur jie gyvena - kaimyniniame name ar kitoje pasaulio pusėje. Tiesiog įsivaizduokite save tame kambaryje ir akimirksniu ten atsidursite. Apsidairykite aplinkui ir patikrinkite, ką veikia draugas. Paskraidykite po kambarį ir tyrinėkite aplinką. Pabuvę svečiuose, įsivaizduokite save kambaryje, kur yra jūsų fizinis kūnas ir mintimis grįžkite. Suskaičiavę nuo vieno iki penkių atmerkite akis ir pasitempkite. Užrašykite tai, ką patyrėte. Paskambinkite draugui ir palyginkite savo astralinius įspūdžius su tikrove. Gali atsitikti taip, kad jus pastebėjo kaip šviesos blykstelėjimus ar tiesiog pajuto šalia. Užrašykite jo įspūdžius.

Iš pradžių aplankykite kuo daugiau vietų. Prisiminkite, jog jus galite atsidurti reikiamoje vietoje tuoj pat, vos apie tai pagalvosite. Naujokams lengviau mintimis sukurti žinomų vietų vaizdus. Tad jeigu norite keliauti į nežinomą vietą, pasistenkite iš anksto kuo daugiau apie tai sužinoti iš knygų ar fotografijų. Tai palengvins jūsų kelionę.

Pabaigiant norisi tikėti, kad jus gavote pakankamai daug informacijos apie astralinę kelionę. Išėjimo iš fizinio kūno būdų yra labai daug. Pavyzdžiui, meditacija; siūbavimo metodas; prancūziškas metodas; viesulo; valios, savitaigos, hipnozės, sapnų ir kt. metodai. Išmokę keliauti astrale jus suprasite, kad tai padeda tobulinti žmogaus ekstrasensines savybes. Gali sustiprėti jūsų intuicija ir kitos vidinės savybės. Jūs pamiršite, kas yra stresas ir galėsite valdyti bet kokią situaciją savo gyvenime. Tai prailgins jūsų gyvenimą. Jūs pamiršite, kas yra mirties baimė, nes mirtis - tai ne kas kita, kaip paskutinė astralinė kelionė į kitus pasaulius. Labai sustiprės Jūsų asmeninės savybės: dvasingumas, intelektas, psichinis jautrumas. Jūsų santykiai su aplinkiniu pasauliu taps harmoningesni, o gyvenimas turtingesnis. Visa tai neįvyks iš karto. Reikia ištvermės ir laiko. Neįsitempkite ir leiskite, kad tai įvyktų. Vadovaudamiesi šiuo principu jūs tobulėsite, įgysite patirties.

Sergejus Azanovas, parapsichologas

Pilnas vadovas į astralinę projekciją

Pagrindinė kliūtis trukdanti žmonėms mokytis projekcijos yra baimė. Daugelis bijo, kad mirs ar padarys sau žalą. Tai neteisinga. Ir jei ryžotės, pristatome Monroe pasiūlytą techniką.

Pirmas žingsnis. Atpalaiduokite kūną – tai pirmučiausia prielaida OBE (išėjimui iš kūno). Tai apima fizinę ir psichinę ramybę. Žinoma, kad tai pasiekti padeda progresyvuojantis raumenų atpalaidavimas derinamas su gilaus kvėpavimo pratimais (įkvėpti-iškvėpti – iki 50 ar 100 kartų).

Antras žingsnis. Pasiekite ribinę miegui būseną. Ji vadinama hipnotine būsena. Vienas būdų – laikyti pakeltas rankas alkūnėmis atsirėmus į lovą (grindis, žemę). Užmingant, rankos nukrenta pažadindamos. Su laiku išmokstama valdyti hipnotinę būseną be rankų. Kitas būdas – sutelkti mintis vienam daiktui. Kai į mintis pradeda plaukti kiti daiktai, pasiekėte hipnotinę būseną. Pasyviai stebėkite tuos vaizdus. Tai irgi padeda išlaikyti artimą miegui būklę (Būsena A).

Trečias žingsnis. Pagilinkite tą būseną. Pradėkite minčių valymu. Užmerktomis akimis apžvelkite vizijos lauką Nieko daugiau nedarykite. Tik užmerktomis akimis žvelkite į tamsą prieš save. Po kiek laiko pastebėsite šviesos darinius. Tai tik nervų "iškrovos". Nekreipkite į juos dėmesio. Kai jos liausis, būsite Būsenoje B. Iš čia galima pakliūti į gilesnę Būseną C, kurioje nejausite kūno budrumo ir neturėsite jutimų. Esate beveik tuštumoje, kurioje tėra jūsų mintys. Geriausia būsena palikti kūną yra Būsena D. Tai Būsena C sąmoningai sukelta iš poilsio ir atsigavimo būklės ir nėra natūralaus nuovargio pasekmė. Patariama pratintis ją pasiekti ryte arba po trumpo numigimo.

Ketvirtas žingsnis. Pasiekite vibracijos būseną. Tai svarbiausia ir mažiausiai apibrėžta dalis. Ji gali būti juntama kaip lengvas dilgčiojimas ar silpna elektros srovė perbėganti kūnu. Jos priežastis yra neaiški. Galbūt, tai astralinis kūnas bando atsiplėšti nuo fizinio. Norint pasiekti vibracijos būseną siūloma:

1) nusiimti brangakmenius ir kitus daiktus, galinčius liesti odą.

2) Užtamsinkite kambarį, kad pro akių vokus nesimatytų šviesos, bet neišjunkite visų šviesos šaltinių.

3) Atsigulkite šiaurės-pietų kryptimi, galva į šiaurės magnetinį polių.

4) Nusirenkite visus drabužius, bet būkite užsidengę, kad jaustumėtės kiek šilčiau nei kad jaučiantis patogiai.

5) Turite būti tokioje vietoje ir metu, kad būtumėte tikri, kad nesutrukdys joks garsas.

6) Pasiekite visiško atsipalaidavimo būseną.

7) Įtikinkite mintimis save, kad prisiminsite viską, kas nutiks. Tai pakartokite bent 5 kartus.

8) Kvėpuokite pusiau pravira burna.

9) Kvėpavimo metu sutelkite dėmesį į tuštumą prieš save.

10) Pasirinkite tašką per pėdą nuo kaktos, o tada mintimis perkelkite dėmesio tašką šešių pėdų atstumu.

11) Perkelkite tašką 90 laipsnių kampu nubrėždami įsivaizduojamą liniją lygiagrečią savo kūno ašiai virš savo galvos. Sutelkite joje dėmesį ir tame taške pasiekite vibracijos būseną ir ją perkelkite į kūną. Net nežinodami, kas per dalykas yra ta vibracija, neabejotinai ją pajusite, kai ji palies kūną.

Penktas žingsnis. Išmokite valdyt vibracijos būseną. Pradėkime mintimis stumdami ją į galvą, žemyn link pirštų, per visą kūną ir sukeldami vibracijos bangas nuo galvos iki pėdų. Tam sutelkite dėmesį į vibraciją ir mintimis stumkite ą nuo galvos per kūną. Kartokite tol, kol pajėgsite sukelti tas bangas vien komandos pagalba. Tik tai pasiekę, būsite pasiruošę palikti kūną.

Šeštas žingsnis. Pradėkite nuo dalinio atsiskyrimo. Pagrindinė priemonė – mintis apie kūno palikimą. Neleiskite jai nutrūkti. Pradėkite nuo "antrojo kūno" kojos ar rankos atsiskyrimo.

Bandykite "ištempti" galūnę iki žinomo objekto, pvz., sienos. Tada perbraukite per tą objektą ir vėl grąžinkite į fizinę vietą. Sumažinkite vibracijos lygį ir užbaikite bandymą. Ramiai pagulėkite, kol visiškai sugrįšite į normalų būvį. Tai jus paruoš visiškam atsiskyrimui.

Septintas žingsnis. Save atskirkite nuo kūno. Monroe siūlo du būdus. Vienas – pakilti iš kūno. Pasiekę vibruojančiąją būseną, įsivaizduokite, kad darotės vis lengvesnis ir lengvesnis. Galvokite, kaip malonu būtų nuplaukti aukštyn. Iš visų jėgų apie tai mąstykite ir neleiskite kitoms mintims įsiterpti. OBE įvyks savaime.

Antrasis yra "sukimosi metodas". Pasiekę vibruojančiąją būseną, bandykite suktis ratu (tarsi vartotės lovoje). Nedarykite tai fiziškai. Pabandykite atskirti iš viršaus savo kūną ir virtualiai jį ridenti aplink fizinį. Dabar pagalvokite apie kilimą aukštyn ir pasijusite sklendžią virš kūno.

Jei vis dar nepasieksite projekcijos, išbandykite kitas technikas. Ne visa tinka visiems.

Tekstą Virgio saite rasite ČIA

Jūsų Maištinga Siela

Ką byloja paslaptinga džiunglių gentis apie Žemės pasikeitimą?

Sveiki visi,

Atradau dar vieną įdomų Virgio parengtą straipsnį apie paslaptingą džiunglių gentį, kuri geba kalbėti mentališkai t.y. vaizdiniais. Ar toks bendravimo būdas gali būti išlavintas civilizuoto žmogaus? Apie tai skaitykite čia:

Prieš kelis mėnesius Ellis, šamano patikėtinis, atvyko pas mane ir papasakojo, kad Kolumbijos Amažonės džiunglių gelmėje gyvena Kogi gentis. Ji neturi kalbos ir bendrauja tik telepatiniu būdu. Aišku, jie "išleidžia garsus", tačiau jie nėra logiškai susietini su tokia struktūra, kokia yra abėcėlė. Tai tik garsai - kylantys iš širdies, o ne iš minties. Jie mūsų galvose sukuria vaizdus, kuriuos galima "matyti".

Genties nariai gali "išeiti" iš kūno ir keliauti po pasaulį sužinodami, kas jame vyksta (nors fiziškai nebuvo iškėlę kojos iš namų). Ir jie niekad nebandė sąveikauti su "išoriniu" pasauliu - išskyrus retus atvejus.

Kogi "mato" mus ne kaip "miegančius" (kaip traktuojama daugelyje indų ir Rytų tradicijų), o kaip "mirusius". Mes nesame gyvi, mes tesame šešėliai tos energijos, kuria galėtume būti. Mes neturime pakankamai gyvybinės galios ir sąmoningumo, kad galėtume būti laikomi tikrais žmonėmis.

Kogi turi dvasinės galios aiškiai regėti ateitį. Ir jie mato tai, ką ir daugelis kitų pasaulio genčių - kad pasaulis bus sunaikintas dėl netikusio proto naudojimo. Tad kadaise jų šviesūs (astraliniai) kūnai bastėsi po pasaulį ieškodami kitų gyvų žmonių. Ir jiems pavyko surasti tik majų gentį Gvatemalos džiunglėse.

Jie buvo nustatę, kad 1999-ųjų rugpjūčio 11 d. Saulės užtemimo metu pasaulis turi išnykti. Bet tas laikas praėjo ir ... nieko neįvyko - mes, mirusieji, vis dar jame. O turėjome vėl sutirpti į Svajas. Tai reiškia, kad Žemėje kažkas pakito (nuo tų laikų, kai Kogi ieškojo kitų gyvųjų).

Tad Kogi ieškojo priežasties tirdami šios Realybės gyvybės vibracijos signalus ir surado, kad kai kurie "mirusieji" atgijo ir sukūrė sapną, kurio gyvybinės galios pakako išsaugoti pasauliui. Kitaip tariant, kai kas iš mūsų sukūrė "lygiagretų pasaulį", kuriame gali plėstis gyvybė, kuriame mirusieji gali atgyti. Kogi regėjo, kad tie naujieji gyvieji turėjo šviesius (astralinius) kūnus - tokius žmones jie vadina "Mer-Ka- Ba". Ellis man įteikį jų žinutę - žiuosnį tabako ryškiai raudonos drobės skiautėje.

Po poros mėnesių Ellis atnešė kitą žinutę - slyvos dydžio tamsaus ir kvapnaus medžio rutuliuką - kvepiantį džiunglėmis. Tai sakė, kad kviečia mane į Kolumbijos džiungles ir yra pasiruošę pirmąkart istorijoje išeiti iš džiunglių.

Lapkričio mėnesį Meksike sutikau jauną moterį iš Kolumbijos, kuri tiesiog puolė į kraštutinę ekstazės būseną. Paskutinę užsiėmimų dieną grupė sustojo ratu ir giedojo Dievų garbei. Staiga toji moteris išsiveržė iš rato ir ėmė šokti primityvų šokį jo centre. Atrodė, kad ji nevaldo savęs. Aš priėjau prie jos ir paėmiau už rankų. Ji stipriai sugriebė manąsias ir pažvelgė giliai man į akis ir "išleido" minkštą ir ilgą garsą. Tas garsas nuėjo man tiesiai į širdį ir joje vibravo - ir aš "regėjau", ką ji man sako. Tokį reiškinį pajutau pirmąkart - tą akimirką nesupratau, kas vyksta...

Aš ją išvedžiau iš rato ir pasodinau. Tada ji "išleido" dar vieną garsą, kurį mano kūnas atsiliepė panašiu alsu - kokio aš niekad iki tol "nesakiau". Mes pradėjome kalbėtis naujuoju būdu - dvi valandas spalvotų vaizdų apsuptyje. Aš dug ką sužinojau - ir apie tą moterį moteryje.

Ji atkeliavo iš mažo kaimelio esančio netoli Kogi genties. Ji man parodė savo vyrą ir tris vaikus. Ji parodė kaimelį, kur aš sutikau du Kogi senolius. Ji parodė man, kaip jos gentis paprašė jos persikelti į šios moters kūną ir ateiti pas mane, kad išmokytų kalbėtis be žodžių. Atlikus misiją ji paliks šios moters kūną.

Grįžęs namo mylimą žmoną išvydau kitoje šviesoje, nes girdėjau jos širdies garsus. Aš regėjau jos skausmą ir jos džiaugsmą. Bet aš nesupratau, kas nutiko su manimi.

Prieš kelais savaites vedžiau užsiėmimus Marylande. Ruošdamasis aš papasakojau tą istoriją moteriai vardu Diane. Ji paprašė pademonstruoti tuos garsus. Mes sėdėjome vienas prieš kitą, aš paprašiau ją užsimerkti. Tada balsas išsiveržė iš mano širdies ir tuo pat metu mano mintyse iškilo vaizdas - puma sėlinanti šalia Amazonės kranto. Ji užšoko į medį ir perėjo stora šaka. Po to vėl minkštai nušoko ant žemės. Aš atsimerkiau.

Aš paprašiau papasakoti, ką ji matė, - ir ji viską tiksliai pakartojo. Iš mano širdies išsiveržė džiaugsmas. Vėl paprašiau ją užsimerkti. Kitas keistas balsas išsiveržė iš mano širdies - ir perteikė kitą vaizdą. Aš ne tik "mačiau", bet ir pats jaučiau, kaip išsineriu iš kolumbietės kūno ir pakylu aukštai į orą ir greitai skrieju virš džiunglių (medžiai greitai bėgo po manimi). Aš priskriejau prie kaimelio ir pajutau, kad ieškau tam tikros trobelės. Kitą akimirką aš buvau moteryje ir žvalgiausi jos akimis. Ji žinojo, kad aš esu joje. Ji apie tai nemąstę, nes taip turėjo nutikti.

Jos vyras pažvelgė į ją (mane) ir buvo laimingas, kad ji (aš) sugrįžau.. jis irgi žinojo, kad joje esu aš - ir tuo labai džiaugėsi. Tada atbėgo jos trys vaikai ir pradėjo meilintis jai. Jauniausiasis pradėjo žįsti jos krūtį. Tada aš atsimerkiau.

Po akimirkos paklausiai Diane, ką ji regėjo. Ji papasakojo, kad jautėsi kaip "vabzdys" išėjęs iš moters kūno, kuris pakilo į orą ir nuskriejo virš džiunglių, nusileido į kaimelį ir išvydo tą šeimą. Viskas buvo tiksliai.

Aš tyliai sėdėjau ilgą laiką - tai buvo nepakartojama dovana. Bet ką ji reiškia man ar pasauliui? To nežinau iki pat šios akimirkos.

Grįžęs iš Marylando kas septynios/aštuonios dienos regėjau sapną, kad esu "namuose" tame kaimelyje. Sapnas trukdavo visą naktį ir rytą atsimindavau viską su smulkmenomis - kaip gyvenau tame kaimelyje ir rūpinausi vaikais bei vyru. Daug žmonių ateidavo iš genčių ir klausinėdavo manęs vaizdais. Tai buvo "gyvi" žmonės. Aš supratau, kodėl jie laiko mus "mirusiais". Jie stebėjosi mano buvimu ten. Aš - irgi.

Gal būt tai , kad naujas tūkstantmetis bus Aukso Era, kurioje gyvensime mes, nekalti šviesos kūdikiai?

Myliu Jus!

Druvalo Melchidezek

Visą straipsnį galite rasti ČIA

Jūsų Maištinga Siela