Drebanti Europa

Sveiki visi,

Visai neseniai per „Europą“ praūžė žemės drebėjimas. Sakote, Lietuvoje negali būti žemės drebėjimo? Pamirškite! Aš pats labai gerai prisimenu 2004-2005 metus, kai pats, dar būdamas Žemaitijoje, pajutau, kaip ėmė drebėti langai, sekcija, stiklai, vazonai. Ir daugelis iš mūsų jautė žemės drebėjimą. Tada pajutau keistą baimę. Norėjosi lįsti po stalu, kaip kažkada buvau matęs dokumentiniame Japonų filme apie žemės drebėjimus. Šįkart Lietuvoje žemės drebėjimo nebuvo, tačiau mūsų kaimyninėje Lenkija, kuri ribojasi su Vokietija, išgyveno tikrą žemės drebėjimą – plyšinėjo kelio asfaltas, tačiau niekas nemirė, o santūrūs lenkai neskandavo pavojaus varpais. Tačiau, jeigu drebėjimas buvo Lenkijoje, po žeme 5 kilometrais, kodėl jis neturėtų pasikartoti arčiau Lietuvos? Grėsmė visada išlieka.

Tą pačią savaitę drebėjo Ispanijos žemė, kuri pareikalavo šįkart ir gyvybių. Keistas paradoksas, nes būtent tuo metu Italijos žmonės paskelbė nedarbo dieną ir vaikų net nevedė į mokyklą, kadangi vienas mokslininkas buvo išpranašavęs, jog tądien drebės Italijos žemė, kuri pareikalaus aukų. Aišku, Italijos žemė nedrebėjo, tačiau supurtė gretimą Ispaniją. Tačiau priedu pabudo vienas galingiausių Europos ugnikalnių (Italijoje) – Etna, kuris gali ateityje sukelti nemažai problemų visai Europai (prisimenant Islandijos ugnikalnį). Turėtume susikaupti, nes Žemė ir vėl aktyvėja. Po Japonijos didžiosios katastrofos, ėmė drebėti Europa, kol kas su menkomis pasekmėmis, bet su pretenzijomis į didelę katastrofos grėsmė. Iš esmės galime būti naivūs, galime būti skeptikai, tačiau kol kas po truputį pildosi 2012 metų transformacijos pranašystė – hipotezė, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Kantrybės, mano mielieji, ateitis parodys tikrąją tiesą.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sovietų Pasaka"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti dar vieną dokumentinį kino filmą ir tai yra „Sovietų pasaka“ (The Soviet Story) (2008 m.). Tai skandalingasis latvių dokumentinis filmas su labai ironišku pavadinimu „Sovietų pasaka“, po kuriuo slepiasi tokia istorija, kad patikėkite, vaikeliai, manimi, pranoksta bet kokį „Pjūklą“ ir kitus ale kankinimo filmus. Žinot, pritariu čia sklandančiam posakiui, kad šį filmą turi pamatyti kiekvienas save gerbiantis žmogus. Ne dėl to, kad pultumėt stačiai tikėti sovietų nusikaltimais, bet jau vien tam, kad įgautumėt šiokio tokio kritinio mąstymo. Mūsų tėvai apie tokius sovietų nusikaltimus kaip antai 7 milijono ukrainiečių numarinimas badu nieko nežinojo, galbūt sklandė tik iš lūpų į lūpas ši žinia, bet niekur, jokiuose istoriniuose vadovėliuose apie tai nebuvo rašoma. Savaime suprantama, dabar tėvai ir turi kitokį požiūrį į sovietinius laikus.

Filme panaudoti tokia autentiška medžiaga, kad net šiurpas pagaugais nueina. Atviri žudynių kadrai, kankinimo nuotraukos, buldozerių ir suvytusių, perdžiūvusių lavonų stumdymas į duobes, priverstinės tremtys, kankinimai, tardymai ir t.t. Tikriausiai nebuvo dienos, kada Sovietų Sąjungoje nebuvo kas nors nužudoma, tad tos nuotraukos, tie autentiški mirtininkų vaizdai tiesiog sukrečia. Ar verta visa tai smerkti? Dabar tai mūsų kruvinos žmonijos istorijos dalis, galbūt tokia dalis dabar vyksta, o kad vyksta, aš net neabejoju, Šiaurės Korėjoje, Tibete, Islamo šalyse. Žiūrint, sunku susitaikyti su tuo. Kur buvo žmogiškumas ir kas buvo toks Leninas bei Stalinas, kad galėjo šitaip pasielgti. Žiūri šią dokumentiką ir net plaukai šiaušiasi, kiek mirčių, kiek bado būtą mūsų žemėje, kiek išardytų šeimų, medicininiams eksperimentams atiduotų vaikų, supjaustytų kaukolių, suleistų chemikalų... Iš tikrųjų nedarykite taip, kaip dariau aš. Nežiūrėkite šio filmo prieš miegą, nebent esate apsigimęs fašistas arba neonacis.

Aišku, šis filmas iškart uždraustas Rusijoje, kuri neigia savo žiaurumus ir daugiau nei 20 milijonų gyvybių t.y. praktiškai daugiau nei septynios – šešios sunaikintos Lietuvos. Štai kodėl tiek daug rašiau apie Lietuvos neonacius ir akciją atrakciją „Lietuva – lietuviams!“. Nes tai, kas vyksta yra baisu. „Sovietų pasaka“ taip pat pateikia ir šiuolaikinius rusų neonacių kadrus, kurie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir senoji komunistų karta. Vyrui, kuriam tiesiog nupjauna galvą ir jo kūną įstumia į duobę. Tai vyksta filmo metu, o šis vaizdelis buvo patalpintas neonacių rusų tinklapyje kaip geras pavyzdys kitataučiams, kurie ketina vykti į Rusiją. Vaizdelis pateko į amerikiečių pirmuosius spaudos puslapius, kitą dieną Rusijos valdžia panaikino šį tinklapį ir apkaltino Ameriką neva bandymu kurstyti nesantaiką. Tai jūs įsivaizduojate, kokia Rusijos valdžios propaganda, jeigu žlugus Sovietų Pasakai, vis dar vyksta tokie dalykai. Patikėkit, miegoti nuėjau pakraupęs... Svarbiausia, kad yra didžiulis viso to neigimas, nors visi aplinkui viską ir taip žino. „Viešos paslaptis“ statusas yra juokingai ir graudžiai baugus, nes niekada nežinai, kada Tu gali atsidurti po neonacių peiliu.

„Sovietų pasaka“ – tai daugiau nei dokumentinis filmas. Tai dar vienas mėginimas ne tik Vakarams, bet ir sau priminti, jog komunizmas nusinešė dar daugiau gyvybių nei nacizmas. Priminti sau, kad šita reali grėsmė vėl gali suvešėti fašizmu, kai aplinkui verda tokios krizės, ta terpė yra puiki trąša ne tik mūsų neonaciams, bet ir viso pasaulio agresijai augti.

Įvertinimas: 10/10

Jūsų Maištinga Siela

Spektaklis: "Vyrų paslaptys"

Sveiki visi,

Ką tik per Vilnių nuvilnijo tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis‘11“. Tenka prisipažinti, jog pirmą kartą teko stebėti šį festivalį, tad bandysiu trumpai pasidalyti savo įspūdžiais.

Man teko malonumo stebėti Pal Frenak vengrų – prancūzų šokio spektaklį „Vyrų paslaptys“ (The Hidden Men). Iš esmės tai buvo gan jaudinantis reginys, apie kurį dabar labai plačiai spaudoje teko skaityti. „Vyrų paslaptys“ truko apie valandą, tad žiūrovai sulaikę kvapą žiūrėjo, kaip vyrai bando sukurti civilizaciją scenoje. Man spektaklis iš esmės patiko savo vizualumu, garso takeliu, buvo stengiamasi atklikti sinchroniškai, trys virvės scenoje, apie kurias šoko vyrai, priminė man vaiko vystymosi stadiją, o virvė buvo jų bambagyslė.

Scenoje vyrai, kaip ir rašoma anotacijoje, buvo macho, narcizai, herakliai ir t.t. Šis spektaklis apima tikrai platų spektrą vyriškos pasąmonės ir tapatybės vaidmenų. Vyras, kuris esti kaip žvėris, žavi, sakyčiau, nevulgari erotika ypač patiko moterims, tai nereikėjo net jokių „čipendeilų“. Visgi tai yra menas, menas parodyti vyrą stiprų ir silpną, parodyti kilnų ir prasčioką. O ką man jau besakyti apie pačią plastiką ir choreografiją?

Turiu tik vieną pastebėjimą, kuris man nedavė ramybės. Šis spektaklis, kaip ir daugelis, kurie bando kalbėti apie vyro moteriškąją pusę, visada nueina pačiu banaliausiu keliu – aprengia vyrą balerina arba moteriška suknia ir išsiunčia į sceną šokti. Aišku, Bočelio užleista klasikinės muzikos amplua sukūrė iš tikrųjų neblogą kontrastą tarp vyro ir rūbo, tačiau man tai pasirodė per daug banalu. Na, pilna tų spektaklių, kur vyras išeina su suknia ir ale suprask dabar, aš vyras su moters tapatybe, šioje vietoje pasigedau originalumo, priminė Gyčio Ivanausko šokio spektaklius.

Šiaip spektaklis buvo „maladiec“, tikrai pakankamai įdomus, išraiškingas, dvasingas, įdėta daug darbo. Nenusivyliau.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiko dvasia III: Judame pirmyn"

Sveiki visi,

Žinot, „užsikabinau“ ant sensacingų dokumentinių filmų. Šįkart noriu Jums pristatyti amerikiečių „Laiko dvasia III: Judame pirmyn“ (Zeitgeist III: Moving Forward). Tai jau trečiasis kino filmas, kuris bando visaip sudrebinti pasaulį, neutralizuodamas ilgą laiką mums skiepytą melagingą savęs ir pasaulio suvokimą. Šis filmas ypač populiarus, kad net Lietuvoje susiklostė jų pasekėjų, kurie net turi savo tinklapį, atvirai žavisi ir deklaruoja šio filmo skleidžiamas idėjas. Po pirmojo filmo religija ėmė burnoti, kad neva persistengė filmas piršdamas idėjas apie pasaulinį melą. Iš esmės aš palaikau filmo pusę. Kodėl? Ogi dėl to, kad filmas pateikia daug argumentų, pavyzdžių, kitaip sakant, tikrai ima sukti smeginis ir imi kitaip viską vertinti.

Trečiojoje filmo dalyje toliau kalbama apie pasaulinį melą. Šįkart dėmesys sutelktas į politinę apgaulingą sistemą, kurio atskleidimas iš esmės antrina filmui „Fall Of The Republic“, čia kalbama apie centrinį banką, jo skalos išmislus, paliečia mūsų prigimties ir ligų priežastis, nusitaiko prieš besaikį vartotojiškumą. Iš esmės visa ko kaltininkė yra ponia ekonomika. Tokia ekonomika, kokia ji yra dabar, žemėje ji nebegali egzistuoti, kadangi ji pražudys ne tik žmoniją, bet ir visą planetą, aišku, filmas ne kvailas, jis pateikia mokslininkų skaičiavimus, palyginimus, svarstymus. Bet kokiu atveju, akivaizdu, jog esame melo apsuptyje ir esame sistemos vergais, apie ką aš Jums jau dagelį kartų esu pasakojęs dėdamas „Inuakio“ istorijas, svarstymus apie „2012 metų pranašavimus“, kurie iš esmės yra apie šios sistemos žlugimo pabaigą.

Filmas graudžiai paliečia žmonių socialines problemas, įtaigiai ir logiškai aiškina iš kur visuomenėje kyla nusikaltimai, smurto protrūkiai, kodėl vieni žmonės yra suluošinami, o kiti iškeliami. Galiausiai „Laiko dvasia“ ir toliau triuškina skeptikų argumentus ir taikosi į tolesnį tiesos skleidimą. Iš filmo aišku, kad tai dar ne pabaiga ir dar yra daug dalykų, kuriuos reikia atskleisti. Man asmeniškai filmas patinka tuo, kad jis nėra toks, kuris atskleidžia ir susako žmogui kas yra blogai ir palieka jį sutrikusį, atvirkščiai, „Laiko dvasia“ ir vėl pateikia kitus būdus, kaip ir ką reikėtų daryti, kad galėtume, kol dar visai nevėlu, pataisyti padėti. Tik kaip visada viskas priklauso nuo mūsų pačių, tik ar toliau vergausim pinigų sistemai ar imsimės kitokio žmonijos kelio.

Įvertinimas: 9.2/10

Čia Jūs galite pažiūrėti visą filmą lietuviškai:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žlugusi Respublika"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti filmą „Žlugusi respublika“ (Fall Of The Republic) (2009 m.). Tai amerikiečių skandalingas dokumentinis filmas, o kas jau kas, bet amerikiečiai tai jau tokius tikrai moka kurti. „Žlugusi respublika“ yra dar vienas žvilgsnis į Amerikos ir viso pasaulio valdžią. Tiesa, iš filmo beveik nieko naujo taip ir nesužinojau, bet tik dėl to, kad buvau jau daug skaitęs ir nemažai matęs apie apgaulingą valdžios sistemą. Todėl primyktinai rekomenduoju šį filmą pažiūrėti skeptikams arba kurie nesidomi pačia politika, bet mėgsta bambėti, kad sunkus gyvenimas.

Filme išcentrinė figūra – Barakas Obama, kuris filme atskleidžiamas kaip dar vienas valdžios žaisliukas. Kodėl daugelis dalykų, kurių žadėjo Obama taip niekada ir nebus realizuota Amerikoje? Šiame filme galiausiai paaiškės Respublikonų ir Demokratų pjovimosi varžybos senate, už kurių iš esmės slepiasi ta pati valdžia. Žmonės yra įvelti į demokratijos ir laisvos respublikos valdymą, bet juk visi rinkimai ir taip seniai suklastojami. Ir čia ne kokia Rusija ar Baltarusija! Tokia tatai ir demokratija. Čia mes, lietuviai, sakome, oi kaip kitataučiai civiliai rūpi savo šaliai, nieko panašaus, pažiūrėję šį filmą turėtumėte pakeisti požiūrį.

Už visko, aišku, slepiasi centrinis valstybinis bankas, kuriam yra prasiskolinusi visa žmonija su devynioms kartomis į priekį, o gražiausia tai, kad tos skolos auga iš nesamų ir niekada neegzistuojančių pinigų. Visa ši sistema yra seniai žinoma, tačiau žmonija ir tautos labai kantriai vergauja ir nuolaidžiauja. Sistema dar išmoko bukinti civilį pakišdama jiems neva Obamą kaip geresnį Bušo kloną, tačiau politika ir sistema vykdoma iš esmės ta pati. Apie tai ir dar daugiau sužinosite sensacingame dokumentiniame filme „Žlugusi respublika“.

Kaip žiūrėti į tokį filmą? Sunku pasakyti, nes daugelis skeptikų vis tiek sakys, kad tokie filmai tiesiog yra kuriami dar kartą perplauti žmogaus smegenims, tačiau ką duoda šis filmas, tai bent jau kitokį, sakyčiau, kritiškesnį mąstymą. Laikas atsitokėti ir jei dar nesupratote, kad demokratijos gyvenime niekada ir nebuvo, tai laikas atsibusti. O jei negalite atsibusti, tai pažiūrėkite „Fall Of The Republic“, kas žino, gal suveiks kaip žadintuvas.

Įvertinimas: 9/10

Jeigu gerai suprantate anglų kalbą, galite šį filmą jau žiūrėti per Youtube visą:

Jūsų Maištinga Siela

Jūs galite pagelbėti norvegų lietuviams

Sveiki visi,

Visai neseniai gavau iš vieno žmogaus pagalbos prašymą, kuris galbūt bus aktualus Jums ir galėsite kaip nors bent minimaliai pagelbėti mūsų išeiviams imigrantams. Tiesiog pridedu laišką:

Laba diena,

Jau 1,5 metų gyvenu Norvegijoje, kurortiniame Hemsedalio miestelyje.Tai labai populiarus žiemos slidinėjimo kurortas, o vasarą daugiausiai atvyksta kalnų romantikos ištroškę europiečiai.

Miestelyje ir jo aplylinkėse gyvena maždaug 40-60 lietuvių (tai nėra mažai kaip vos 2000 gyventojų turinčiai bendruomenei), o žiemą jų dar padaugėja, nes atvyksta daug sezoninių darbuotojų.

Miestelyje veikia labai gera biblioteka. Joje daugiausiai knygų, žinoma, norvegų kalba, tačiau yra nemažai ir lenkų, arabų bei rusų kalbomis. Keista, tačiau knygų lietuvių kalba visai nėra, nors čia lietuvių bendruomenė savo skaičiumi prilygsta lenkų ir arabų bendruomenėms, o gal net ir lenkia. Knygos bendruomenėms nėra perkamos Norvegijos valstybės lėšomis, nes miestelis yra per mažas, o pvz. knygas lenkų kalba bibliotekai padovanojo lenkų verslininkai.

Miestelyje ir apylinkėse yra daug lietuvių šeimų, kuriose auga maži vaikai. Kol suaugę moksi norvegų kalbos, dauguma vaikų jau kalba laisvai norvegiškai ir praktiškai neturi jokių kontaktų su lietuviška spauda. Tai yra tikrai baisu matyti, o ir patys tėvai panikoj, kai tenka su atžalomis bendrauti ne lietuviškai, o norvegiškai.

Esu Lietuvos patriotas, myliu lietuvių kultūrą, lietuvių kalbą. Kreipiuosi į visus rašytojus, kultūros veikėjus, verslininkus, mecenatus ir visus neabejingus žmones: pagelbėkite puosėlėti lietuvių kalbą Norvegijoje, atsiųskite į Hemsedalio biblioteką knygų lietuvių kalba.

Pats materialiai prisidėti negaliu, tačiau žinau, kad nusiųsti vieną knygą į Norvegiją kainuoja 7,5 Lt. Tad pašto išlaidos nėra didelės.

Tiks bet kokios knygos: senos, gali būti kiek apiplyšusios, vaikams, suaugusiems. Net žurnalai būtų gerai.

Tikrai norėtųsi sukurti lietuviškų knygų kampelį ir taip saugoti mūsų gražią kalbą.

Hemsedalio bibliotekos internetinio tinklapio adresas: http://hemsedalbibliotek.no/

Pašto adresas: Hemsedal Folkebibliotek, 3560 Hemsedal, Norge - Norvegija.

Pagarbiai,

Tomas Plečkaitis

Jūsų Maištinga Siela

Gyvenimas per trumpas, kad darytume tai, ko nenorime

Sveiki visi,

Ar kartais nekilo klausimas, kodėl turiu tai daryti, jeigu aš nenoriu? Ne, ne iš vaikiškų kaprizų, tiesiog dėl to apmaudaus ratelio, kuriame bėgioji nelyginant žiurkėnas. Yra nebloga ir lengva Gintarės Karaliūnaitės daina, kuri sako „Kodėl daryti reikia to, ko nenori daryti...“ Apskritai kalbu apie visuomenės prievartą. Jei pastebėjote, valstybė ne tik kad kišasi į mūsų gyvenimą, bet ir lipa į lovą, aiškina, kokiu seksu galima užsiiminėti, o kokiu negalima. Iš kur jai žinoti, kas yra normalu, o kas nėra normalu. Toks tatai ir mūsų tas supratimas, jis yra ne mūsų, jis yra įskiepytas visuomenės, o mes esam surogatai, naujos ir svetimos ideologijos nešiotojai. Kaip pasipriešinti?

Buvo visai paprastas pavyzdys. Su vienu žmogumi kalbėjau apie motyvaciją, jis man sako - aš du kartus įstojau į aukštąją ir išėjau, nes nepatiko - aišku, šeima ir kiti tokį jo veiksmą baisiausiai pasmerkė. Bet kodėl žmogus turi mokytis tik dėl popieriuko, kad vėliau galėtų gyventi gerai? Ar tai nėra mechanizmas, kurį paleido visuomenė, o žmonės jį priimdami ima elgtis tarsi gerai dresiruojami šunyčiai? Kodėl šeima ir kiti jį pasmerkė? Dėl to, kad pas juos yra įdiegtas supratimas, kad be popieriuko tu nieko nepasieksi. Vadinasi, mes esame sistemos vergai. Mes darome tai, ko nenorime daryti, bet tik dėl to, kad reikia, o iš tikrųjų to reikia ne mums, reikia sistemai (valstyvei, visuomenei, vergvaldžiams), kuri lobsta iš mūsų. Ką mes, žmonės, veikiame pabaigę mokslus? Gaunam geriausiu atveju geresnį darbą – tai tokia sistemos padėka mums už tai, kad penkerius ar daugiau metų žmogus darė to, ko nenori. Ir apskritai, vidutinis lietuvis nugyvena apie 70 metus. Gyvenimas toks trumpas, spėji užauginti vieną vaikų kartą ir vėl lendi į žemę. Gyvenimas per trumpas, kad darytume tai, ko nenorime.

Aišku, mano šios mintys gan revoliucioningos, tačiau aš nei bolševikas, nei anarchistas. Nesakau, kad reikia naikinti sistemą. Tiesiog kartais mes apsikeičiam vaidmenimis. Pati sistema mums tapo kilpa ant kaklo, tačiau ar be sistemos įmanoma civilizacija ir kultūra? Galbūt. Norėjau tik pasakyti, kad prieš keldami sau arba kitiems reikalavimus, pagalvokime ar tas galingas REIKIA yra tikrai mano ir ar tikrai reikalingas. Daugelis mūsų požiūrių į kitus reiškinius yra tik tokie, kokius kažkas nulipdė. Visiškai kitas klausimas, kaip atseikėti tai, kas tikra, o kas netikra, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Labai paprastas atsakymas. Jeigu jauti, kad tai tave slegia ir jautiesi ne savo rogėse, tada sustok ir paklausk, kam viso to REIKIA? Tau? Sistemai? Gyvenimas per trumpas, kad darytume tai, ko nenorime.

Jūsų Maištinga Siela