Filmas: "Kinsis"

Sveiki visi,

Šiandien tęsiu filmų peržiūros maratoną ir noriu pristatyti jau iš savo mėgstamo dramos žanro filmą „Kinsis“ (Kinsey) (2004 m.). Tai, sakyčiau, šokiruojanti biografinė drama apie XX pirmosios pusės pakvaišusį mokslininką, kuris tyrinėjo vyro seksualinius ypatumus ir parašė stulbinamą traktatą „Seksualinis vyro elgesys“. Filmas „Kinsis“ – tai galimybė pažvelgti į revoliucionierių mokslininką. Dievaži, filmo siužetas tikrai įdomesnis nei sugalvota kažkokia istorija. Gyvenimiška ir tikra istorija pranoksta bet ką.

Liam Neeson šįkart suvaidino stulbinamą vaidmenį, nes suvaidinti genijų nėra jau taip ir lengva, tiesa, ne Liamui, jis su šituo susitvarkė kuo puikiausiai. Filme labiausiai intriguoja pats mokslininko asmeninis gyvenimas, nes kai jis iš tikrųjų susidomėjo seksualiniu gyvenimu jau turėjo ir žmoną, ir paaugusius vaikus, tačiau ryžosi permiegoti su savo studentais, ėmė apklausinėti žmones, filmuoti pornografiją ir t.t. Iš tikro pokalbiai apie seksą šiame filme nevaržomi, net filmo pabaigoje įpranti prie viso to ir tau ima atrodyti tai taip natūralu, jog kalbėtumeisi apie „Maxmos“ išpardavimus prie arbatos puodelio. Aišku, kai kurios scenos kai ką gali ir šokiruoti, tačiau tikslas yra parodyti asmenybę nesuvaržytų jokių priklausomybės kanonų.

Moralistus ir tradicinės šeimos modelio puoselėtojus toks filmas gali ir papiktinti. O kur pati žmogiškoji meilė, jei per visą filmą kalbama vien apie beprotišką seksą? Tai aišku, išaiškėja filmo gale ir pats Kinsis prisipažįsta, jog meilės ištirti neįmanoma, todėl jis tiria seksualinį gyvenimą. Įdomus ir tas faktas, jog tai paskatino ir konfliktuota, uždara ir puritoniška vaikystė, kurioje jam buvo kalama, kad masturbacija yra blogai, kad žmona neturi pajusti orgazmo ir t.t. Paveiktas Kinsis šitų nesąmonių padarė didžiulį revoliucinį seksualinį šuolį visame pasaulyje. Filmas aprėpia puritonišką visuomenės požiūrį į jo tyrinėjimus, todėl gyvenimo pabaigoje jis buvo pasmerktas, tačiau iki šiol neužmištas.

Filmas pakankamai realus, nors ir sūriai angažuotas seksualine tema, tačiau to reikalauja pati Kinsio asmenybė. Tiesa, Kinsis sudarė ir atitinkamą diagramą, pagal kurią gali neva nusistatyti kiek esi homoseksualus, nes pagal jį, mylėtis su moterimi ar tos pačios lyties atstovu nėra nieko gėdinga, nes seksualinė įvairovė yra duotybė, kuri dažnai pasitaiko gamtoje. Kinsis buvo tokia asmenybė, kuris su buldozeriu griovė visus puritoniškus kanonus ir supratimą apie seksualinį gyvenimą. Ir man patiko nuskambėjusi mintis: „Gyvenime visi yra skirtingi, todėl mes, žmonės, negalime susidaryti porų, galime sudaryti tik variantus“.

Įvertinimas: 9.2/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meilė ir kiti narkotikai"

Sveiki visi,

Na, visai neseniai pasidariau tikrą filmų peržiūros maratoną ir nebeketinu sustoti, nes kai įsijauti į kiną ir išlipi iš vieno kurio nors, tai jautiesi nugyvenęs miniatiūrinį gyvenimą. Tai nutiko ir su filmu „Meilė ir kiti narkotikai“ (Love and other drugs) (2010 m.). Tai romantinė komedija, kuri, sakyčiau, atitinka tik pirmąją savo filmo pusės žanro kanonus, bet tik todėl ji ir yra gera romantinė komedija! Tai pasakojimas apie laisvą porelę, kuri nenorėjo įsimylėti, bet kaip žinote, tokiuose filmuose tuojau įvyks viskas atvirkščiai. Tačiau mergina serga parkinsono liga, todėl ji bėga nuo savęs ir vaikino, kurį gali įskaudinti...

Žinot, galvojau viskas bus labai banalu, eilinė Janifer Aniston komedija, kurią tuoj pamiršiu, nes visos atrodo vienodos, kur ji vadina. Bet ši kitokia ir su tuo sutiks, manau, daugelis. Ačiū Dievui, režisierius nesikvietė Aniston ir čia mes sutinkam, mano galva, nerealiai derančius aktorius Anne Hathaway ir Jake Gyllenhaal. Tiesa, ši puiki porelė jau ne pirmą kartą vaidina įsimylėjėlius, nes pirmą kartą jiedu susitiko filme „Kuprotas kalnas“, kur atliko vyro ir žmonos rolę, nors tąkart intymių scenų tiek daug vaidinti nereikėjo. Tiesą sakant, nustebau, nes pradėjau skaičiuoti, kiek kartų Anne „Meilė ir kiti narkotikai“ parodė savo nuogas gražias krūtis. Nesitikėjau, jog filmas bus ir toks atviras, mažai estetiškai erotizuotas, o tiesiog vaizduojantis eilinius pasidulkinimus. Viskas buvo gražu, kol filmas nepersirito į antrą pusę ir prasidėjo rimtas ką tik iškeptos poros santykių analizės dramatizmas, kuris man dar labiau patiko.

Nepaisant visko, filmas ir linksmas, ir graudus. Sunki liga šiam filmui suteikia šiuo atveju kasdieniškumo. Na, juk negali visada būti gyvenime gražu ir linksma. Išvada ta pati nuo akmens amžiaus – žmogus žmogui yra didžiausias turtas ir nesvarbu ar tas žmogus sergantis ar ne.

Rekomenduoju visiems romantinių komedijų ir ne tik mėgėjams. Verta pamatyti vien dėl žavių ir įdomių, šarmingų aktorių.

Įvertinimas: 8.9/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Operacija: Baltosios pupytės"

Sveiki visi,

Visai neseniai teko pamatyti tokią komediją „Operacija: baltosios pupytės“ (White chicks) (2004 m.). Žinot, nepaisant visų banalybių, nebeprisimenu, kada tiek daug kvatojau iš bukos puikios komedijos! Rimtai! „Žiauriai“ pakėlė nuotaiką. Nors komedija gal ir senstelėjusi, tačiau ji turi labai daug šarmo ir man kažkodėl labai priminė dar kelias seniai matytas komedijas kaip antai „Žydrasis kruizas“, „Jaunos ir karštos“...

Tai pasakojimas apie nelabai sėkmingus pareigūnus, kurie imasi atlikti operaciją prilygstančią net pačiam Šurikui. Du juodaodžiai persirengia blondinėmis pupytėmis ir surizikuoja sudalyvauti Amžiaus vakarėlyje, susitinka su senomis draugėmis ir patyria siaubingai linksmų nuotykių. Nežinau, šįkart ši komedija mane nuginklavo, buvo tikrai smagu. Sakyčiau, mano akimis, juokelių gausa pranoko „Mis slaptąją agentę“ ir pačia Sandrą Bulok.

Beveik visos komedijos būna linksmos, kai kieti vyrukai atsiduria merginų vaidmenyse ir pasijuokia iš moters ir vyrų „dalykėlių“ skirtybių. Aišku, pabaiga jau nebe tokia linksma, nes pagaliau vaikinai supranta, kaip perdėtai sunku būti moters kailyje ir ima dar labiau mylėti savo merginas, aišku, ir patys grįžta į senąjį gyvenimą. Žodžiu, finas kaip ir priklauso, toks labiau lėkštas, bet tie sukurti juokeliai, kaukės ir dekoracijos tai tikrai nustebino ir privertė kvatotis. Garbės žodis, tai paskutiniuoju metu geriausia komedija, kurią man teko matyti ir šitiek juoktis! Liaudiškai sakant, užskaitau!

Įvertinimas: 8.8/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hana"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą Hana (Hanna) (2011 m.). Tai mano galva, neblogas trileris. Aišku, tokius siužetus mėgsta užsiangažavusi Angelina Jolie, bet šįkart pagrindinį vaidmenį atliko Saoirse Ronan. Jau vien dėl šios jaunos kartos ir labai perspektyvios aktorės buvo verta žiūrėti filmą. Aktorei vos penkiolika, bet suvaidino, sakyčiau, žaviau ir už pačią A. Jolie. Aišku, filme sutinkame ir mano mylimą Cate Blanchett su visai netikėta jos vaidmeniu.

Pats siužetas gal ir nėra kažkuo išskirtinis, nes primena eilinį trilerį, bet man filmas ypatingas dėl pačios S. Ronan vaidybos ne penkiolikmetės filme! Aišku, iš pradžių siužetą gaubia mistika, daug nerealių dalykų, tačiau filmo pabaigoje paaiškėja, jog tai nelemtas eksperimentas su žmogaus DNR. Tai labiau įtikina nei vampyrai, ateiviai ar dar kiti pigūs filmo dalykėliai.

Aišku, kažkiek filmo tikėtasi kitokio, tačiau nenusivyliau, nes susižiūrėjo visai skaniai, be to, jau seniai nebuvau matęs jokio trilerio. Filmas skirtas pramogai, nes jame kuriama arba bent jau dalinai imituojama įtampa, kuri veda į gan greit nuspėjamą atomazgą. Gerai tai, jog filmas nėra užsiciklinęs vien tik kovų scenomis, kurių pasigedo gerbiami žiūrovai ir iškart nusprendė, jog filmas „neišbaigtas“. Nepasakyčiau, kad neišbaigtas, kadangi vyko užuomazga, kulminacija ir atomazga. Gal tik norėjosi stipresnio, įspūdingesnio paties siužeto, nes, kylant ir kitų siužetų kartelėms, šis filmas pasimes jų pluošte.

Šiaip filmą rekomenduoju trilerio mėgėjams, kurie nori subalansuoto trilerio, kuriame būtų ir istorija, ir veiksmo ir šio bei to.

Įvertinimas: 8.4/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rango"

Sveiki visi,

Pristatau šiandien filmą „Rango“ (Rango) (2011 m.). Tai animacinis filmas skirtas visai šeimai. Ar bereikia pasakoti apie siužetą? Prisisvajojęs lepūnas driežiukas patenka į dykumą ir pradeda su laukiniais savo civilizacijos gyvenimą, bet visiems trūksta vandens. Rango imasi didvyrio vaidmens. Aišku animacinis filmas su didaktikos prieskoniais, nemažai „bajerių“, kuriuos mėgsta dauguma žiūrovų.

Mane suglumino tai, kad mus pasiekia vis labiau šokiruojantys animaciniai personažai. Ir vis labiau jie deformuoti, kažkuo nesimpatingi. Čia dabar kūrėjai bando lyg įskiepyti, kad nebūtinai gražiame kūne gyvena graži siela. Aišku, tai ne Voltas Disnėjus, tačiau Rango savo išvaizda pribaigė mane. Na, kur čia pribaigė, juk niekas ir nepastebėjo, kaip kinta animacijoje personažai – robotukas Uolius, storulė panda, Šrekas ir t.t. Kuo keistesnis, tuo geresnis personažas. Rango, sakyčiau, irgi pasimovė ant šios idėjos.

Pats filmas visai mielas. Mielai susižiūrėjo, tačiau didelės nuostabos ir žavesio nepaliko. Aišku, patiks ir vaikams, ir suaugusiems, bet tik dalis pritars man, jog nieko ypatingo čia nėra.

Įvertinimas: 7.3/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kunigas"

Sveiki visi,

Gal apie šį filmą net neverta nė rašyti, nes nepabaigiau net žiūrėti. Dešimt kartų prastesnis už „Absoliutų blogį“ ir totaliai atgyventas siužetas. Gaila, kad tiek daug pinigų išeina tokiems prastiems filmams kaip „Kunigas“ (Priest) (2011 m.). Didžiulė nesąmonė – legendos pristatymas „Visada buvo žmonės, ir visada buvo vampyrai...“. VISADA. Griūk negyvas nuo kėdės. Na, nieko, sakau, animacinė įžanga baigsis, bus geriau, bet ne... Kažkur dykumos namely nužudoma seksuali namų šeimininkė ir vyras, o mergytė pagrobiama. Sakyčiau, pusė velnio, tačiau pribaigė nesveiki kunigų apmokymai ir bažnyčios mantra, kuri ėjo toliau kaip leitmotyvas – „jei eini prieš bažnyčią, eini ir prieš Dievą“. Banalu. Tokie laikai ir tokiems kunigams smegenys praskalautos. Aišku, kad jau seniai tokia valdžia nuversta, nes aplink technologijos, ginklai, ne kokie viduramžiai... Žodžiu, turėjo būti super filmas, o išėjo, kaip sakant, š...

Įvertinimas: 3/10

Jūsų Maištinga Siela

Vilniaus rotušės požemiai slepia mirtininkų klyksmus

Pridedu įdomų Mindaugo Jackevičiaus straipsnį apie paslaptingus Vilniaus rotušės požemius:

Jau kurį laiką Vilniaus rotušėje galima patekti į maždaug trečdalį visų buvusių rūsių. Juose Viduramžiais veikė žemutinis kalėjimas, dalis patalpų naudotos kaip saugyklos. Čia laikyti ir dokumentai, ir saiko matai, ir turėtos amunicijos atsargos. Dalis išlikusio mūro datuojama 1390 m.

Rotušės rūsiai pasitinka vėsa ir pelėsių kvapu. S. Pilinkus patikina, kad jau kokius šešerius metus požemiuose nėra žiurkių, nors anksčiau yra tekę matyti „įspūdingų egzempliorių“.

Požeminis kalėjimas buvo skirtas labiausiai prasikaltusiems. Daugiausia iki bausmės įvykdymo čia laikyti mirtininkai. Kaliniai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis. Kalbama, kad jie stokojo maisto, daugiausia girdyti vandeniu.

Istoriniuose šaltiniuose S. Pilinkus aptiko, kad, uždarius kalėjimą, iš rūsių išvežti 34 vežimai mėšlo.

„Žinant, kad Vilniuje uždaros kanalizacijos sistemos atsirado XIX šimtamečio antroje pusėje, kai kur pabaigoje, tai miestas turėjo būti „kvapnus“. Ir Rotušė bent jau iki XVIII šimtmečio pradžios turėjo būti „aromatinga“, - juokavo S. Pilinkus.

Požeminiame kalėjime greičiausiai taikytos bausmės, tuo metu paplitusios Viduramžių Europoje – liežuvio išplėšimas, lūpų, ausų nupjovimas, pirštų kapojimas, deginimas. Tai, beje, laikyta neefektingomis bausmėmis.

To meto supratimu, „auklėjamąjį poveikį“ darė ketvirčiavimas, plėšymas arkliais, įsukimas į ratą, galvos nukirtimas, žarnų ištraukimas. Tai buvo daroma ir Rotušės aikštėje. Gėdingiausia, negarbingiausia bausmė buvo korimas miesto centre.

Visgi gerus 250 metų jokių mirtininkų patalpose, į kurias jau kelios savaitės kojas leidžiama įkelti ir turistams, nėra buvę. Ceremonmeisterio teigimu, požemių erdvė dar nėra reikiamai sutvarkyta, neįrengtos patalpos, jautresniam žmogui gali užimti nosį nuo dulkių ir pelėsio. Taip pat nėra paruoštų gidų.

Rotušę griauna drėgmė

Šiandien S. Pilinkus susirūpinęs dėl griūvančio rotušės pastato. „Rotušei kyla pavojus. Reikėtų atlikti rimtus tyrimus – virš įėjimo pastatas įtrūkęs, jau plyšta trūkį sutvirtinęs zondas. Tai dėl drėgmės - ji sukelia problemų ir Šiuolaikiniam meno centrui. Reikia imtis bendrų pastangų kažką daryti“, - DELFI sakė S. Pilinkus.

Užsukus į rotušę, yra ką apžiūrėti ne tik požemiuose. DELFI nuotraukų albume – viršutinė rotušės dalis.

Vilniaus rotušė – viena svarbiausių sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą reprezentuojančių įstaigų.

Kaip teigiame viešosios įstaigos „Vilniaus rotušė“ svetainėje internete, seniausia rotušė (minima 1432 m.) Vilniuje stovėjo ten kur ir dabar. Iki mūsų laikų išlikę pirmosios rotušės pamatai įrodo, kad pastatas buvo gotikinis. Ilgainiui Vilnius rotušė buvo perstatoma ir rekonstruojama - miestą niokojo gaisrai, miestiečiai siekė puošti ir tobulinti pagrindinį savivaldos simbolį.

1749 m. miesto gaisras labai pakenkė ir rotušei. Ją atstatyti buvo pavesta architektui J.K.Glaubicui. 1769 m. darbai buvo baigti, tačiau dėl silpnų pamatų po 10 metų pradėjo svirti rotušės bokštas. Jį remontuoti pavesta Laurynui Gucevičiui. Deja, bokštas griuvo ir apgadino dalį rotušės pastato.

Atstatyti Vilniaus rotušę vėl patikėta L. Gucevičiui. Karaliaus ir magistrato vertinimui pateikti keli projektai. Pasirinktas pats kukliausias ir lengviausiai įgyvendinamas.

Statybos darbai baigti praėjus beveik metams po architekto L. Gucevičiaus mirties - 1799 m., interjero dekoravimo darbai vyko ir XIX a. pradžioje. Vėliau rotušė dar ne kartą restauruota, tačiau dabartinės klasicistinės jos išvaizdos autorius – L. Gucevičius.