2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Aš ne Buda, kad įveikčiau lapkritį

Sveiki visi,

Šiandien atsikėliau viduryje dienos ir pagalvojau, kad jau temsta. Atsitraukiau užuolaidos – dulksnas, purvinas lapkritis vėl pasiuntė mane ... į lovą. Paskutiniuoju metu kamuoja milžiniški skausmai ir nieko sau negaliu padaryti – naktimis nebemiegu, o rytais parpiu kaip kiaulė. Aišku, reiktų apkaltinti politiką, blogą orą, rudenį ar net Dievą, bet niekas nuo to nepasikeis. O taip norėtųsi. Paskutiniuoju metu bandau susikaupti ir patirti kažką panašaus į ramybę, bet kaip nebėra saugumo jausmo, sunku kažką iš to išgauti. Juk ne Buda visgi esu.

Nieko neveikimas yra labai didelis darbas. Laisvė yra per didelė, kad ją galima susikišti į vieną labai nepatogią, bet reikalingą vietą. Kaip sakė Nijolė Oželytė savo garsioje ir kontraversiškoje kalboje: pakelsit abiturientai sparnus, būsit ereliais, norėsit lėkt nuo tėvų, bet pamatysit, kad niekas ten, horizonte, Jūsų nelaukia išsišiepę. Laisvė yra baisus dalykas, bet nelaisvė dar baisesnis, bet, kai esi nelaisvėje, jautiesi vertingesnis, jautiesi bent per nago juodymą kažkam bent jau sąlyginai naudingas, o būti reikalingam žmogui reiškia labai daug.

Taigi, lapkritis – vėl dulksna, pilkuma, nykuma... Kaip tik lapkritis, taip visada norisi rašyti apie vargšą šunį, kažką panašaus į Biliūno Brisių, prie tvarto būdos pririštą ir nelaimingą, amžinai šlapiu dvokiančiu kailiu ir mirtinai liūdnomis akimis. Obuoliai jau kadais iš sodų surinkti, o šuo sau lūkuriuoja, o ir į svečius, į kaimo namus niekas nebeužsuka, nebent tik suplūdus sutemoms kažkas vis dar į langą senelio beldžiasi pilstuko. Liūdnasis lapkritis. Patinka ir nepatinka.

Tikiuosi šiąnakt nieko neskaudės, nieko nereikės ir gerai išsimiegosiu bendrabučio lovoje, kurioje styro devyni išlindę dratai. Turi būti budrus kaip žaltys, kad ant jų nepasismeigti. Bet kaip nors. Pasaulis dabar toks neįkvepiantis ir aš pats, tiesa, nieko gero nebedarau. Mano internetiniame portale nieko gero nebevyksta, vien tik filmai, filmai... Nieko nebeskaitau, nieko ir nenoriu, nieko nesitikiu ir nieko nebelaukiu. O kas pas Jus blogesnio? Rašykit į komentarus, pasirinkę Anoniminį skyrelį vietoj Google paskyros. Gal ir nėra jau taip nyku ir negražu. Kaip Jums šios dienos? A?

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džiulė ir Džiulija"



Sveiki visi, 

šiandien noriu pristatyti filmą „Džiulė ir Džiulija“ (Julie and Julia) (2009 m.). Visai neseniai tokiu pat pavadinimu leidykla „Obuolys“ buvo išvertęs romaną, kuris greitai, pasirodžius kino filmui, susilaukė ir šiokio tokio dėmesio. Iš tikro filmą ketinau jau seniai pažiūrėti, kai pradėjau domėtis Meryl Streep vaidyba ir jos darbais. „Džiulė ir Džiulija“ čia ji sukuria įdomią infantilišką personažą – kulinarę Čaild, kuri praėjusio amžiau viduryje padaro tikrą kulinarinį perversmą maisto vartojimo industrijoje, o jos knyga Amerikoje tampa tikra namų Biblija. Šalia šios istorijos rutuliojasi šiuolaikinės Džiulės istorija, kuri Amerikoje imasi per metus pagaminti visus prieš 50 metus parašytus Džiulijos receptus. Žinoma, gaminimas ir pavyksta, ir nepavyksta, o visus savo bandymus užrašo savo internetiniame bloge, sakykim, kaip aš dabar...

Šiaip filmas visai ne prastas, siužetas gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti šiek tiek nuobodokas. Kokiu tikslu kurtas šis filmas? Kurių galų? Bet vėliau suvoki, kad filmas nėra prastas. Gera Streep vaidyba, kuri šiek tiek man pasirodė, perdėm, vyriška, kampuota ir vaikiška, o tai įdomus ir charakteringas personažas. Aktorė keičia kalbėseną, akcentą ir įpročius. Ne ką prasčiau viskas analogiškai vyksta ir Džiulės pasaulyje, tos pačios bėdos tiek santykiuose, tiek virtuvėje. Deja, jos abi taip niekada ir nesusitiks, bet viskas, kas jas jungia – virtuvė ir meilė maistui, ir jo ruošimo procesui. Žinoma, filmas nė iš tolo neprilygsta „Valandoms“, ne tas diapazonas.

Filmas gan paprastas, šiltas. Šiek tiek nesuprantu, kodėl toks didelis biudžetas? Siekia net 40 milijonų JAV dolerių, tačiau gal taip ir reikia, bet kartais ir už 10 milijonų filmų būna sukurta įdomesnių, originalesnių. Nežinau, šiaip filmas patiks kažko lengvo, bet ne prasto norinčiam žiūrovui. 

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 7.0



Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sinekdoki, Niujorkas" / "Synecdoche New York"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Sinekdoki, Niujorkas“ (Synecdoche New York) (2008 m.). Keistas filmas. Vienas internetinis draugas man parekomendavo pažiūrėti, o kai pamačiau aktorių Philip Seymour Hoffman, tai pagalvojau, kad net filmas bus kažkuo panašus į „Savadžių šeimą“, bet tai tik blogo įspūdžio, kurį parodo trailer‘is. Šiaip filmas, kaip sakiau, keistas, o dar keistesnis jo pavadinimas. Tai pasakojamas apie režisierių ir jo gyvenimą, kuris pasimeta tarp teatro ir realybės. Filme jungiasi būtent šie du pradai – teatras ir realaus žmogaus gyvenimas. Ne paslaptis, kad dauguma menininkų ir laikomi „priplaukę“, šis personažas yra būtent toks.

Pradžia filmo mane nuteikė kaip itin tikroviškos dramos ir istorijos pateikimo variantą, bet laikui bėgant supranti, jog kažkas su šia istorija negerai; ji tampa modifikuota, teatrališkai dirbtina. Režisierius įsijaučia į savo gyvenimo peripetijas ir bando viską perteikti ant scenos, statydamas po didžiuliu kupolu savo atsikartojantį gyvenimą. Kai kurios vietos kelia deja vu jausmą ir tai nuostabu, nes tai kartu filmas filme ir dar plius teatras. Aišku, šalia rutuliojasi tikrasis gyvenimas, skaudūs ir liūdni režisieriaus nutikimai, kurie nedelsiant vis greičiau ir greičiau perkeliami į jo statomą miestą – spektaklį.

Filmo idėja man labai patiko, nes pasirodė be galo originali t.y. ką nugyveni, tą ir nedelsiant perkeli ant scenos. Filme apstu ir mistinių dalykų, kaip antai amžinai degantys namai, kuriuose gyvena režisieriaus mylimoji ir t.t. Filmas man sukėlė ir gailestį, ir švelnią ironiją, toks kartu paprastas ir gyvenimiškas, o kartu ir sintetinis, teatrinis gyvenimas, bet svarbiausia, kad režisierius nenubrėžia aiškios ribos tarp teatro ir gyvenimo, todėl viskas suaugę ir tuo mane labai sužavėjo. Rekomenduoju šį filmą tikriems kino gurmanams, geros vaidybos, netikėto siužeto ir be abejo talentingos režisūros mėgėjams. Šis filmas patiks.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 7.5



Jūsų Maištinga Siela

2011 m. lapkričio 12 d., šeštadienis

Filmas: "Geresniame pasaulyje" / "Heaven" / "In a Better World"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti „Scanoramos“ perliuką filmą „Geresniame pasaulyje“ (Heaven) (In a better world) (2010 m.). Tai bendras danų ir švedų darbas, pastarieji skandinavai pasižymi ne tik gera ir įdomia literatūra, bet ir neblogais vaidybiniais filmas. Kino festivalis „Scanorama“ būtent ir suteikia galimybę žvilgtelėti į skandinaviškąjį filmą. Šįkart „Geresniame pasaulyje“ danų režisierė pasakoja dviejų šeimų tragediją, kuri itin subtiliai, kasdieniškai, tikroviškai ir organiškai sulipinta. Iš pradžių filmas kėlė abejonių, sakau, bus perdėm, estetiškas, kas nebūdinga danų filmams, bet greitai estetiškumas susiliejo su siužetine liniją. Abejonė kėlė ir Afrikos vaizdais, sunkios pastangos švedui gelbėti juodaodžių afrikiečių gyvybes, bet staiga režisierė mus nukelia į Daniją, kur vyksta analogiška kova tarp švedų ir danų, švedai čia jaučiasi antrarūšiai...

„Geresniame pasaulyje“ labai įdomiai lietuviai paėmė šį pavadinimą, bet jis, manau, labai atitinka filmo turinį. Visi nori būti geresni, visi nori būti laimingesni, bet praradimo skausmai, nusivylimai ir t.t. sugriauna žmoguje žmogiškumo fundamentą ir iš to kyla dviprasmiška kova pačiame žmoguje, taip nutiko ir motinos netekusiam berniukui, kuris pripildytas pagiežos vos nesusprogdina savo draugo. Šalia psichologinio, kartais itin įtemptai psichologinės linijos esti ir neforsuoti estetiniai momentai – gamta, suolelis gale lauko į vandenyną, paukščiai vakarėjančiame danguje, pustomas smėlis ir t.t. Sudėti kadrai, neblogas muzikinis takelis sukelia pasigėrėjimo vaizdą, bet labai trapus, nes čia pat psichologiškai suluošintiems herojams labai skauda.

Netikėtai optimistiška pabaiga taip pat nustebina, nes drama išlaiko neforsuojančio ir mažiau manipuliuojančio filmo įspūdį. O juk taip lengva kažką filmo pabaigoje nužudyti ar numarinti, dėl žiūrovų skaudesnės reakcijos, tačiau filmas „Geresniame pasaulyje“ pateisina savo pavadinimą kaip ir gyvenime, taip ir filme, na, negali viskas būti taip blogai. Personažų psichologija pakinta, žmonių žaizdos išgyja...

Labai patiko šis filmas. Tikėjausi kažko ne tokio, bet vis tiek nenuvylė. Greitai įtraukė, intriga vedė per visą filmą. Neblogi aktoriai, vaikai aktoriai šįkart talentingi, ne taip, kaip filme „Vaistai“, kai kas net norėjo įrodinėti, kad nesugebu atskirti jau gerą vaidybą nuo prastos. Šįkart gelbėjo ir labai stipri režisūra, juk neveltui filmas nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio filmas ir net laimėjo šią nominaciją. Manau, kad vertas, stiprus, tiek gurmanams, tiek paprastam žiūrovui.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.6



Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sunokusios pamergės" / "Bridesmaids"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Sunokusios pamergės“ (Bridesmaids) (2011 m.). Vėl norėjosi juoko, sakau, pažiūrėsiu kokį nors lėkštą ir paprastą filmą, pakels nuotaiką ir t.t. „Sunokusios pamergės“, manding, apie suviduriavusias merginas, kurios iš vestuvių padaro tikrą juoko užtaisą, bet nieko panašaus. Filmas turi ir romantinių užmojų – niekaip vyro negalinti susirasti moteris atstumia „fainą“ policininką ir vėliau jam bėga kepti pyrago, kad galėtų atsiprašyti...

Šiaip esama ir tikrai juokingų vietų. Storuliukė lesbietė su devyniais šuniukais buvo mano mėgstamiausias personažas, nors ir pagrindinė aktorė Kristen Wiig parodė savo charizmatišką grakštumą ir neblogai suvaidino, taip suvaidino, o ne imitavo komiškos nevykėlės moters personažą. Filmas ir nuotaikingas, ir kažkuo truputį lyg ir slegiantis, prieš žiūrėdamas kažkaip tikėjausi tikros juoko bombos, bet filmas kur kas realesnis, negu gali atrodyti iš pradžių. Aišku, yra tradicinių nuvalkiotų vietų, matytos manipuliacinės vietos, bet, sakyčiau, visai nebloga romantinė komedija, kurioje viskas kažkaip organiškai sulimpa ir pamatuota.

Moteris apsėsta depresija ir iš jos padaroma linksmybė, čia jums ne „Prozako karta“, bet žiūrėti tikrai galima. Rekomenduoju komedijų ir romantinių filmų mėgėjams.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 75/100
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela

2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Filmas: "Vaistai" / "The Cure"


Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Vaistai“ (The Cure) (1995 m.). Sakau, pažiūrėsiu šį filmą, nes labai jau suviliojo komentarai, kurie teigė, jog filmas sukrečiantis. Taigi pažiūrėjau ir aš... Filmas man jau dvelkia senesniais laikais, jau jaučiasi atotrūkis nuo mūsų laikų, kaip aktoriai aprengti, kokie automobiliai ir t.t. O ir pati tema, gan skaudi, berniukas serga AIDS ir jis neturi draugų, kaimynų berniukas taip pat neturi draugų, nes jį pravardžiuoja pediku... Du berniukai ima draugauti ir leidžiasi į kelionę, nes judviejų tėvai nesutaria.
Pats siužetas, tegu niekas nesupyksta, man nuvalkiotas. Priminė Ešlė ir Marijos Keitės Olson filmus, kada maištingos dvynukės mergaitės pabėga iš namų ir leidžiasi į pavojingą kelionę. Man regis, filmas ir liktų tokio primityvaus holivudinio lygio, jei ne tas AIDS t.y. „Holivudas kalba apie skaudžius dalykus“ ir nusivažiuoja. Man asmeniškai labiau patinka šviežesnieji filmai, kurie tikrai stiprūs tiek režisūrine prasme, tiek fikcija, kaip antai „Mano sesers globėjas“ ar „Kelias“... Šiam filmui parinkti labai prasti aktoriai, vaikai vos sugeba įsijausti į savo vaidmenis, abejotina ir pati režisūra, viskas kažkur matyta, regėta. Nieko aš asmeniškai iš šio filmo nepasisėmiau, tiesiog „prastūmiau laiką“. Galbūt tik scena, kai dvi motinos nueina pagaliau po kulminacijos pasikalbėti į namą, gal tada kažkas filme įvyko, nes jos aktorės profesionalės. Sunku dirbti su netalentingais vaikais...
Labai norėta iš filmo išspausti graudulio, daug manipuliacijos, nors yra ir tikrai girtinų vietų. Daug simbolikas, labai gražiai padaryta su batais, kai vienas pasiima ir išsineša ir palieka vieną draugui, bet tai teikia nenatūralumo jausmo, patetika. Patiko visai muzikinis takelis, jis visai tiko šiam filmui, nors irgi priminė standartus. Labai kažkodėl priminė filmą su Angelina Jolie „Ugningosios merginos“. Jei pažiūrėsite abu filmus, suprasite, ką turėjau galvoje... O šiaip, manau, kad nemažai dalei žiūrovų filmas tiktų ir patiktų, bet man jis toks „nelabai“, jei galima taip išsireikšti. Tikiu, kad gali ir sukrėsti, ir nustebinti, bet filmas nėra vien tik siužetas, jis yra ir darbas, ir režisūra, ir judėjimas, ir aktoriai, ir raiška... Deja, šis filmas, mano akimis, ne koks.
Įvertinimas: 6/10
Jūsų Maištinga Siela

2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Filmas: "Nežinomas" / "Unknow"


Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti filmą „Nežinomas“ (Unknow) (2011 m.). Tikriausiai daugelis kino gurmanų žino Liam Neeson vardą kaip ne tik gerą aktorių, bet kaip ir vykusių filmų atlikėją. Jo pasirinkti vaidmenys visada stebina, nes filmas būna pavykęs. Šįkart filmas „Nežinomas“, vienas naujausių aktoriaus darbų, o ir režisieriai pasistengė filmą nesubanalinti iki paprasto trilerio. Filmas patiko tuo, kad išlaikoma nežinomybės tapatybė iki pat pabaigos, leidžia žiūrovui taip pat dvejoti. Aišku, filmo pabaiga jau darosi nuspėjama ir, manding, nuobodi.
Apie žmogų, kuris per avariją netenka atminties, dievaži, filmų yra nors vežimu vežk. Sunku pasakyti, kuo šis originalus. Gal aktoriai, gal režisūriniai niuansai... smagu buvo žiūrėti, laukti ir narplioti. Filmas turi ir ryškią užuomazgą, intrigą, kulminaciją, sakytum, išlaiko holivudinius kanonus, bet iškart jaučiasi, kad dirbo čia ne tik JAV kino kompanijos, bet ir nagus prikišo europietiško filmo meistrai.
Tikriausiai žiūriu per daug filmų, nes kuo toliau, tuo labiau man viskas darosi nuspėjama, kad ir kaip filmo siužetas bebūtų išplėtotas. Filme viskas motyvuota, gražiai užpildytos psichologinės spragos, kurias lengvai padaro kiti režisieriai. Manau, kad daugeliui filmas patiks ir padarys tikrai nemenką įspūdį, ypač siužetine prasme. Tai filmas, kuris turi mistikos dvelksmą, kuri sukurpta be jokių paranormalių reiškinių. Viskas yra žmogaus galvoje. Bet kaip sunku gyventi, kai neturi atminties. Ir viskas, kas mes esame, yra mūsų atmintis, sako filmas.
Įvertinimas: 8/10
Jūsų Maištinga Siela