Filmas: "Duok man ranką" / "Donne-Moi la Main"

Sveiki visi,

Šiandien noriu nukeliauti į prancūzišką kiną ir pristatyti filmą „Duok man ranką“ (Donne-Moi la Main“ (2008 m.). Tai taip pat tikriausiai lietuviams beveik niekam nežinomas kino filmas, kuris pasakoja apie: „Filmas pasakoja apie du brolius dvynius Antuaną ir Kventiną, kurie iškeliauja į mamos laidotuves. Jie augo be jos ir jos nepažįsta. Autostopu, slėpdamiesi sunkvežimio priekaboje, traukiniuose, jie keliauja iš Prancūzijos šiaurės į Ispaniją. Kelyje jie susitinka įvairių žmonių, o taip pat paaiškėja neįprasti santykiai tarp jų pačių – meilė ir neapykanta, pavydas ir aistra, egoizmas ir abejingumas atsispindi juos lydinčiuose peizažuose...“

Šiaip filmas iš esmės man patiko – netradicinis pasakojimas apie dvynių tarpusavio santykius. Ne, čia nekvepia incestu, kaip galbūt galima pagalvoti iš aprašymo ar filmo afišos, tačiau brolių vaizdavimas neretai keistai dirgindavo, nes jis pakankamai glaudus, intymus, o kartu ir nutolęs. Filme nusifilmavo du identiški dvyniai, kuriuos praktiškai galėjai atskirti tik iš ant vieno vaikino esančio rando prie antakio. Du labai panašūs ir kartu labai skirtingi aštuoniolikmečiai – vienas nuolatos piešia, o kitas – skambina lūpiniu instrumentu. Filmas ganėtinai ilgesingas, melancholiškas. Nežinau, ar tokie būna dvynių santykiai, tačiau vietomis jie man pasirodė netikroviški – mažai kalbama, daug tylos, o juk keliauja broliai, kurie turėtų šį bei tą apie gyvenimą kalbėtis, o dabar jie tokie šaltai statiški, nors neišvengta ir peštynių, broliškų muštynių, šiokio tokio gyvesnio ir natūralesnio santykio. Norėjosi, kad šioje kelionėje jie iš vaikėzų kažkiek subręstų, taptų galbūt dvasiškai artimesni, tačiau „nueitas“ kelias, manding, personažuose nieko neišsprendė, nors ir įgijo tvirtumo, daugiau patirties, šį bei tą sužinojo apie save, tačiau pabaiga toli gražu nėra viską apsprendžianti ir paliekanti platesnį lauką žiūrovams patiems nuspręsti.

Nesakyčiau, kad filmas – stebuklas, tačiau jis man kažkuo patiko, gal dėl savo keisto liūdnumo, gal dėl tos kelionės tranzavimu, kuriame patiriama daug įdomių ir keistų nuotykių, sutinkami žmonės... Tikriausiai man pačiam to norisi gyvenime – keliauti, kažkur, vardan kažkokio tikslo ir nieko nebijoti, nes gyvenimas yra kelionė. Taip, kažką šis filmas manyje palietė, todėl jis man ir patiko. Manau, kad europietiško kino gerbėjai galėtų pažiūrėti šį filmą, gal ir jiems patiks.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Blūmingtonas" / "Bloomington"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Blūmingtonas“ (Bloomington) (2010 m.). Retai kada į mano rankas įkrinta, švelniai tariant, lesbietiškas filmas, o gal tiksliau reikia sakyti – filmas apie lesbietes. Man, besidominčiu žmogaus seksualinės tapatybės klausimais kino industrijoje, galiu pasakyti, kad filmo režisieriai dažniausiai patys būna gėjais ir lesbietėmis ir kuria filmus apie seksualinę tapatybę. Tiesa, nesu garantuotas kokia tiksli Fernandos Cardoso seksualinė tapatybė, tačiau turiu įtarimų, kad jai buvo ganėtinai malonu svinguoti „Blūmingtono“ juostą – režisierė moteris.

Kalbant apie patį filmą, galiu pasakyti, kad filmas iš tikrųjų mielas. Gražios ir pakankamai išraiškingos pagrindinės herojės, ypač Allison McAtee, kuri atliko seksualios ir pavojingos dėstytojos vaidmenį. Iš esmės tai pasakojimas apie merginos ir moters meilę, viena iš jų – studentė, o kita – griežta dėstytoja, kurios susitinka ir beregint greit pasimyli ir nusprendžia, jog joms gera būti kartu. Nežinau kodėl, bet man filmas kvepia šiek tiek pačios režisierės autobiografiniais niuansais, juolab, kad ir pačiame filme studentė – garsi TV šou laidų vedėja, dėl jos karjeros, ką tik užsimezgę gražūs homoseksualūs santykiai, ima irti. Tai gan paprastos konstrukcijos filmas ir jeigu tai nebūtų  kalbama apie lesbietes, manau, filmas būtų iš vis nepastebėtas „rinkoje“, nes pati istorija gan vidutiniška, paspalvinta romantiškumo prieskoniais, gyvenimiškais kivirčais, kurie „išsvinguoja“ siužetą ir matome, kaip kinta herojų emocijos, tačiau dvasinių atskleidimo neužčiuopiau. Filmą tokį ir laikyčiau – vidutinišką, lengvam laiko praleidimui, visai ne taip, kaip prieš metus matytame Julio Medem „Kambarys Romoje“. Filmas veikiau popsinis, o meninės prasmės, sakyčiau, nelabai ir yra.

Rekomenduoju šiaip lengvesnio filmo ir lengvos draminės (telenovelinio pobūdžio) filmo mėgėjams.

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Praskeltas dangus" / " El Cielo Dividido" / "Broken Sky"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti meksikiečių kino filmą „Perskeltas dangus“ (El Cielo dividido) (Broken Sky) (2006 m.). Tai filmas dalyvavęs Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir tikriausiai mažai (spėju dėl tematikos) žinomas Lietuvos gyventojams. Iš esmės filmas apibūdinamas taip: „Meksikos trumpų filmų specialisto Juliano Hernandezo  erotinis, impresionistinis pasakojimas, apie emociškai audringą meilės trikampį tarp trijų patrauklių dvidešimtmečių vaikinų. Gerardo (Miguel Angel Hoppe) yra jautrus žmogus  labai įsimylėjęs ilgametį draugą Joną (Fernando Arroyo). Bet Joną užvaldo mintys apie nepažįstamą vaikiną, sutiktą naktiniame klube. Sudaužyta širdimi Gerardo  tikisi paguodos simpatiško Sergio  rankose. Nors jo meilės skausmai nurimsta, Gerardo negali pamiršti savo jausmų Jonui nepaisant sparčiai gilėjančios bedugnės.“

Man asmeniškai šis filmas jokio žavesio nepaliko, netgi, švelniai tariant, vos neužmigau, nes filmas labai ištęstas, ilgas, jame mažai žodžių, daug tylos, gestų ir t.t. Nesakau, kad impresionistinis kinas manęs nežavi, tikrai yra puikių darbų, ne kartą rodytų ir „Kino pavasaryje“, tačiau šiame filme man jis pasirodė nesuharmonizuotas. Pasakojamas gan gyvenimiškas, realus, bet jo raiška – gestikuliacija, aplenkiant verbalinį santykį, tai davė nepaprastai daug sintetikos, dirbtinumo, teatrališkumo, kad vietomis nusirisdavo į bereikšmę patetiką, nors galbūt tai atrodys – estetika. Daug visokiausių banalybių, sakyčiau, išluptų vos ne iš muilo operos serialų. Nepatyriau beveik jokios įtampos, tik žvilgčiojau, kada čia tas filmas pagaliau pasibaigs ir galėsiu bėgti gaminti valgyti.

Filmas prisodrintas homoseksualia erotika, jai skirta ypatingai daug laiko, o visa kita irgi – vilionės, slapti pasimatymai, bučiniai ir santykių bylinėjimasis. Herojai atrodo naivūs, vienpusiški. Iš filmo tikėjausi kažkokio aistringo, meksikietiško temperamento, savitumo, bet impresionistinė raiška, kažkaip viską slopino, o prisodrinta atseit karšta erotika, sakyčiau, gerokai viską gožė. Negaliu nieko sakyti, būta ir tikrai gražių scenų ir panašiai, bet visumoje man nepatiko.

Jeigu susidomėjote filmu, tai galite apsilankyti kūrėjų blog‘e ir patys pamatyti, kaip buvo kuriamas šis filmas, paspauskite ČIA.

Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 35/100
IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela,

Interviu: KinasBePo(pco)rno - apie kino filmus, kalbančius apie homoseksualios tapatybės žmones

Sveiki visi,

Interneto platybėse ko tik nepasitaiko – čia iš tikrųjų vyksta tikras virtualus gyvenimas. Man, aistringam kinomanui, į akiratį papuolė jau kuris laikas egzistuojanti idėja „KinasBePo(pco)rno“ – tai reklaminis pavadinimas, po kuriuo slepiasi pažįstamas, pastarasis iš kitų kalbų verčia kino filmus, susijusius homoseksualumo tematika, ir skleidžia juos Lietuvos internetinėje kino „rinkoje“. Tad toptelėjo mintis pakalbinti šį žmogų ir daugiau sužinoti apie KinąBePo(pco)rno.

Kaip gimė idėja sukurti savo filmo platinimo KinasBePo(pco)rno tinklą? Kodėl būtent šis pavadinimas? Kodėl apie homoseksualus?

Jis prasidėjo labai seniai. Maždaug prieš 10 metu. Bekalbant su vienu draugu apie mums įdomius ir aktualius filmus, iškilo problema, kad mažai yra verstų filmų į lietuvių kalbą. Jis pasakė, kad labai paprasta pačiam padaryti subtitrus. Man pasirodė labai įdomus užsiėmimas savo mėgstamus filmus „prakalbinti“ lietuviškai. Pats esu anglų kalbos savamokslis (todėl labai sveikai reaguoju į kritiką ir klaidų taisymus), ir iki šiol anglų kalbą suprantu ne 100 proc., o filmuose, kuriuos mėgstu, kiekvienas žodis yra svarbus ir prasmingas, nežiūriu tų filmų, kuriuose svarbiau veiksmas ar vaizdas, todėl ir kilo mintis išsiversti kiekvieną žodį. Ilgą laiką verstus filmus žiūrėjau tik pats arba su draugu, bet vėliau vienas žmogus iš TJA (Tolerantiško Jaunimo Asociacija) pasiūlė juos rodyti platesnei auditorijai. O dar vėliau kilo mintis ir juos paplatinti internete.

Dėl pavadinimo ir temų  –  vertimas yra mano hobis, laisvalaikio užsiėmimas, už jį jokio atlygio negaunu, todėl jis suteikia malonumą tik tada, kai verčiu labai įdomų ir patinkantį filmą. Man įdomiausi ir aktualiausi filmai tie, kuriuose vaizduojamas gyvenimas artimiausias manajam, panašios problemos, panašūs džiaugsmai, todėl nekeista, kad dažniausiai tai būna apie netradicinius jausmus ir žmones. Dažniausias žanras – dramos, mėgstu filmus, kurie sujaudina, verčia susimąstyti. Tokius retai rodo kino teatrai, tie, kuriuose parduoda popcorną. Taip ir atsirado pavadinimas. Aišku, nebūtinai filmai tik tokie, esu išvertęs ir kelis kitokius labai patikusius filmus – „Mamma mia“, „Berniukas dryžuota pižama“, „Kvailių namai“, „Tigras ir sniegas“– bet dažnai toks darbas vėliau netenka prasmės, kai šie filmai išleidžiami DVD formatu arba parodomi per TV ir išplatinami lietuviškai dubliuoti internete.

Dar pastebėjau, kad paklausus vaikinų, ar šie mėgsta gay filmus, veide atsiranda šypsena. Dažnai tai suprantama kaip gay pornografija. Didelė dalis pašnekovų net nebūna girdėję, kad yra vaidybinių filmų šiomis temomis, todėl, pastebėjau, kad išmetus kelias raides iš žodžio „popcorno“, lieka „porno“, tada buvo įdėti ir skliausteliai į pavadinimą.

Pats verti subtitrus iš anglų kalbos, būtų įdomu sužinoti, kiek laiko praleidi versdamas kokį nors filmą? Su kokiais sunkumais susiduri versdamas?

Niekada nesėdėjau prie filmo tiek, kad pradėjęs baigčiau iki galo, todėl sunku pasakyti kiek užtrunka jį išversti. Turint laisvą valandą per dieną, kartais užtrunka ir savaitę.  Sunkumai dažniausiai iškyla dėl lietuvių kalbos ribotumo. Ji puikiai tinka apdainuoti mergelę žaliuojančioje pievoje, artojėlį gimtosios žemės laukuose, bet kalbant šiandienine kalba apie intymaus gyvenimo įvairovę, kartais sunku rasti lietuvišką atitikmenį.

Tavo versti filmai talpinami saite www.linkomanija.net ir bet kuris mūsų šalies gyventojas laisvai gali parsisiųsti Tavo skleidžiamą filmo repertuarą. Teko apsilankyti ir nustebau, kad labai daug neigiamų ir žeidžiančių komentarų, kurie susiję su homofobijos apraiškomis. Sakyk atvirai, tie komentarai žlugdo Tavo entuziazmą veikloje ar atvirkščiai – kaip tik skatina dirbti ir skleisti savo idėjas, pažiūras? Kaip reaguoji ir priimi tuos komentarus?

Kartais dėl tų homofobiškų komentarų jaučiuosi kaip knygnešiai, kurie nešė „šviesą“ į tamsos gaubiamą Lietuvą. Dar belieka sulaukti, kada Gražulis uždraus tokius filmus, tada tikrai patekčiau į panašią situaciją. Ne, jie tikrai nežlugdo, atvirkščiai – kartais daug beprasmiško laiko praleidžiu su jais besiginčydamas. Maloniai nustebino svetaines administracija, kuri, gavusi pranešimą, ištrina įžeidžiančius komentarus ir užblokuoja piktus narius. Vieno tokio homofobo profilį ištrynė, po ko susilaukiau grasinimų sulaukti svečių namuose.  Neseniai atidariau ir youtube kanalą. Teko girdėti, kad filmą „Maldos už Bobį“ (Prayers for Bobby) pedagogai pageidauja parodyti moksleiviams mokyklose, todėl tokie filmai turėtų būti platinami kuo prieinamiau ir galbūt youtube būtų priimtiniausias būdas.

Na, išties Tavo repertuaruose filmų kol kas nestinga. Sakyk, ar nesusiduri su filmų apie homoseksualius asmenis trūkumu? Nes prikurta visokiausių banalybių, o rimtų filmų, kurie atskleistų visokeriopą homesuksualų žmogų, manau, nėra daug filmų, kaip pats manai?

Na, kol kas filmų netrūksta. Yra keletas laukiančių eilėje, bet tokių, kurie  man asmeniškai labai patiktų, tikrai retai pasitaiko. Kartais nustebina ir žiūrinčiųjų skonis, tarkim, yra man labai patikę filmai „CLAPHAM JUNCTION“ , „GET REAL“, „LOVE VALOUR COMPASSION“, kurie nesulaukė didelio populiarumo, o  kiti, šiek tiek banaloki, yra  labiau žiūrimi.

Kokiais būdais populiarini „KinaBePo(pco)rno“ idėją? Kur tai reklamuoji? Kaip žmonės sutinka šią reklamą, nes žinau, kad turi ir „prijaučiančiųjų“?

Norint rimtai pasireklamuoti net ir tam pačiam Facebook‘e, reikia investicijų, bet kadangi iš šios veiklos pajamos lygiai 0 ct., tai ir reklama tokia nulinė. Buvau susikūręs profilį viename gėjų socialiniame tinkle, bet susilaukiau ne tik abejingumo, bet ir priešiškumo iš administracijos, todėl ten veiklą nutraukiau.

Kokie filmai iš Tavo paties repertuaro yra patys artimiausi? Kodėl?

Man pačiam padarė didžiausią įspūdį ir įtaką – GET REAL – žiūrėjau tuo metu, kai pačiam buvo aktualus coming out‘as; , PRAYERS FOR BOBBY – reali istorija, retai ką nesujaudinanti, CHANSONS D‘AMOUR – muzikinis filmas su puikiu garso takeliu ir panašia situacija gyvenime, kai po visiškos duobės gyvenime atsirado tas, kurio ieškojau, SHELTER – himnas netradicinei šeimai. A SINGLE MAN –  visomis prasmėmis meno kūrinys.

Kaip pasikeičia Tavo ir filmo santykis, kai Tu jį išverti, juk ne kartą tenka verčiant išgyventi tas scenas ir frazes... Ar po to neatsibosta filmas, ar jis nepraranda savo skonio?

Taip, tame tiesos yra, galima sakyti, kad jo „persivalgau“ po išvertimo, bet praėjus kuriam laikui, gerą filmą vėl malonu pažiūrėti.

Kaip vertini lietuvišką mėginimą prabilti homoseksualų tematika filme „Porno melodrama“?

Bet kokia veikla šioje srityje yra sveikintina. Neįmanoma iš karto padaryti tobulai, tik kažką darant, tobulėjame. Nors, kiek teko matyti užsienio trumpametražių filmų šia tematika, Romo Zabarausko darbas jiems nenusileidžia. Patiko ir „Anarchija Žirmūnuose“, dar neteko matyti „Uždraustų jausmų“, tikiuosi, kad irgi nenuvils. Dabar labai laukiu M. Martinsons filmo „Tyli naktis“, labai patiko knyga, pagal kurią kuriamas filmas, tikiuosi, kad sukels triukšmo lietuviškame kino pasaulyje.

Dėkoju už atsakymus! Jeigu susidomėjote ir esate registruotas Linkomanijoje, visą kino repertuarą galite rasti  paspaudę ČIA.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com 

Filmas: "Arčiau" / "Closer"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti trumpai kino filmą „Ačiau“ (Closer) (2004 m.). Jau seniai ketinau pažiūrėti šį filmą, bet vis kas nors kitas iššokdavo į važiuojantį repertuarinį traukinį, bet šįkart ramiai prisėdau ir pažiūrėjau šį visai, mano akimis žvelgiant, neblogą filmą. Taigi filmas apie žmonių santykius, kuriame vaizduojami nuolat persipinančios porelės, jų simpatijos ir meilė. Keista, kiek visgi filme yra tos tikrosios meilės, kas ji, jeigu pagrindinis herojų matavimo vienetas yra pasidulkinimas, o kur ta dvasinė meilės išdavystė, kuri tiesiog persisunkusi herojuose, bet herojai aklai, gal reiktų sakyti šiuolaikiškai, matuoja viską pasidulkinimais.

Iš tikrųjų man patiko šis filmas, aktoriai parinkti puikūs – Julia Roberts, Natalie Portman, Clive Owen ir Jude Law. Tenka sutikti su vienu recenzentu, kad iš šio puikaus ketvirtuko išsiskiria Natalie Portman ir Clive Owen, jų personažai buvo įdomesni, aistringesni, charizmatiškesni, labiau spalvingi, šarmingi, nors visiems keturiems personažams eterio lyg ir skirta beveik vienodai. Įdomi santykių analizė filmą „pritempia“ prie rimto filmo slenksčio. Patiko kai kurios scenos, ypač ta idėja suvesti du personažus per internetą ir tapti pačiam nė nežinant Kupidonu, patiko ir kiti dalykai, tačiau filmui ritantis link pabaigos, pajutau, jog pernelyg dažnai imu žvilgčioti į laikrodį – užsitęsė tų porų susipynimas, atsipynimas ir vėl susipynimas, tad jau norėjosi žinoti, kuo viskas pasibaigs. O pabaiga man patiko, nieko neįpareigojanti, nieko nepagražinanti, per daug jokių šokų ar pagraudenimų nepasiūlanti, pakankamai organiška ir gyvenimiška – tai filmą labai, sakyčiau, papuošė.

Šiaip tikrai praleidau prasmingai laiką, filmas teikė ir pasitenkinimo, ir įdomumo, net nežinau, kažkokių didesnių pastebėjimų lyg ir neturiu, tai labai nuo skonio priklauso. Filmai apie žmonių tarpusavio santykius visada turės šiokios tokios paklausos, nes tai pakankamai aktuali tema kiekvienam žemės gyventojui, o tarkim žiūrėti kokį filmą apie abortą jau gali ne kiekvienas, tai siūlau šį filmą pažiūrėti visiems be jokio išskirtinumo.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jausmų galia" / "Eternal Sunshine of the Spotless Mind"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Jausmų galia“ (Eternal Sunshine of the Spotless Mind) (2004 m.). Žinau, nesakykit, filmo pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą išties „įspūdingas“, bet ką jau padarysi, bet užtat koks tai filmas! Iš tikrųjų tai ne pirmas režisieriaus Michael Gondry matytas kūrinys, prieš kažkiek tai laiko buvau matęs jo kitą filmą „Miego mokslas“ (2006 m.) Ir galiu drąsiai teigti, jog tai keistas, įdomus ir originalus režisierius su savo stiliumi ir sumanymais, tačiau „Jausmų galia“ yra kur kas stipresnis, mano galva, darbas.

Filmas tikrai labai puikus, jo siužetas originalus – žmogaus prisiminimų trynimas iš atminties. Iš tikrųjų įspūdinga pasakojimo fabula, viskas taip įdomiai suvelta, suregzta. Išraiškingi ir įdomūs charakteriai, kurie patikėti dideliems meistrams – Jim Carrey (netikėtas amplua!) ir Kate Winslet, kurią šiame filme išvysite ir raudonplaukę, ir mėlynplaukę ir žaliaplaukę! Filme puikiai šmėžuoja ir mano mėgstama Kirsten Dunst bei neprastesnis Elijah Wood. Išties tai puikus aktorių kolektyvas viename filme.

Labiausiai patiko tai, kad po filmo lieka toks geras jausmas, kad galima suabejoti savo paties gyvenimu, santykiais ir net gyvenimo realumu, bent jau tokiu, kokiu esu linkęs manyti egzistuojant. Filmas braunasi į žmogaus pasąmonės ir sąmonės klodus, bando analizuoti ir parodo šių galimų variantų pjūvį. Ir iš tikrųjų ištrynus viską, ką žmogus nešiojasi savo atmintyje, vis tiek kažkas lieka, kažkas įgimto, dvasiško, kas vis tiek nuveda prie kito žmogaus ir leidžia vėl iš naujo pradėti jam skirtą meilės gyvenimo etapą. Iš tiesų filmas įtikina, kad jausmų galia (jeigu tai galima pavadinti jausmais) egzistuoja kaip lemtis. Sakau, filmas tikrai vertas pažiūrėti rimtesnio kino filmo mėgėjams, kuriems patinka keisti siužetai, kuriems patinka, kad po filmo kažkas užsilieka viduje, manau, kad tai išties puikus darbas, rekomenduoju visiems pasižiūrėti.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb: 8.3 

Jūsų maištinga Siela

FIlmas: "Paslėptas veidas" / "La Cara Oculta" / "The Hidden Face"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti ispanų kino filmą „Paslėptas veidas“ (La Cara Oculta) (The Hidden Face) (2011 m.). Ką aš galiu pasakyti? Ispanai yra geriausi siaubo filmo kūrėjai visame pasaulyje! Dievinu ispanišką kiną, nepriklausant nuo jo žanro, tačiau siaubo filmai, bent tiek, kiek esu ispaniškų matęs, kol kas nė vienas nenuvylė, jie kažkaip moka viską pateikti įdomioje amplitudėje, išlaikyti įtampą ir rimtumą – taip galiu pasakyti ir apie „Paslėptą veidą“. Tai trileris su siaubo elementais, sumistifikuota labai įtaigiai ir be jokių banalybių, bereikalingų dvasių ir pan. Galbūt šis filmas neprilygsta prieš gerus metus matytam siaubo filmui „Džiulijos akys“, tačiau tikrai nesigailiu jį žiūrėjęs, juolab, kad iš filmo, žinant jo žanrą, gavau visko ko norėjau – įtampos, emocijos, spėlionių ir idėjos.

Štai tau ir „Veidrodžiai“ – nesulyginami filmai. Aišku, kalbant apie filmą, nepasakysi, kad jis jau labai išskirtinis, ne, jis gan paprastas, pasakojantis meilės istoriją, kuri turėjo turėti tam tikrą išbandymą... Viskas lyg ir holivudiškai atrodo, bent jau prie filmo praleidus pirmąjį pusvalandį, bet kai sužinai tikrąją tiesą, tada pamatai, kad visgi – geras! Ir pats nustembi maloniai. Gerai buvo tai, jog neskaičiau filmo aprašymo, todėl man buvo puikus siužetine prasme nustebimas, patariu ir Jums, jei dar nevėlu, neskaityti siužetinio aprašo ir nežiūrėti trailer‘io, nes tada efektas bus kur kas stipresnis.

Filmas man tikrai visai patiko, gal ne šedevras, bet sakau, vertas buvo smalsiam pažiūrėjimui. Geriausia yra tai, kad filmas tinka visokiems filmo mėgėjams – ir gurmanams, ir pramogautojams. Čia nerasite daug šiurpulių, nesitaškys iš benzininio pjūklo kraujas ir viskas bus sveiko logiško proto ribose su neprasta pasakojimo fabula ir maniera.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com