Šios dienos daina: Željko Joksimovič "Lane Moje"

Sveikučiai,

Šiandien šios dainos rubrikoje svečiuojasi slavai! Serbų dainininkas Željko Joksimovič (Zeljko Joksimovic) su ypatingo lyriškumo daina „Lane Moje“. Joksimovičius daugeliui iš mūsų tikriausiai prisimenamas iš „Eurovizijos“ konkurso, kai su daina „Lane Moje“, kuri man tada totaliai nepatiko, nusileido tik Ruslanai ir konkurse liko antra. Šiais metais Joksimovičius vėl dalyvavo „Eurovizijoje“ (liko trečias), už kurį atidaviau balsą, nes jo dainos, na, nežinau, kaip apibūdinti, man jos nepaprastai Balkanų dvasios, jautrios, lyriškos. Nereikia suprasti nė žodžių, tiesiog įsijungi, klausausi ir jauti. Argi tai ne pagrindinė muzikos idėja – jausti ir išjausti!?

Željko Joksimovič išleido savo šalyje jau penkis solinius albumus – jis pats kuria, rašo dainas. 2008 metais vedė „Euroviziją“ Belgrade ir šiaip gana žinomas Serbijoje kaip etninės muzikos skleidėjas. „Lane Moje“ – „Mieloji mano“ nepaprasto tyrumo daina, dvasingas ir įstabus video klipas, kuriame vaizduojama vestuvėms besiruošianti nuotaka atskleidžia Balkanų žmonių papročius, kasdienybę ir šventiškumą. Dainininkas turi oficialų savo tinklapį, jei susidomėsite, galėsite apsilankyti www.zeljkojoksimovic.com

Lane Moje (video klipas).

Lane Moje atliekama per „Euroviziją“ 2004 m.

Lane Moje – instrumental nepaprastai gerai skamba!

Lane Moje angliškai.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Albumas: Papa Topo "Oso Panda"

Sveikučiai,

Tęsiu tradiciją pristatyti mano mėgiamus ir kartais gal nelabai muzikinius albumus. Šįkart itin šmaikštus muzikos albumus ispanų grupės „Papa Topo“ – „Oso Panda“ (Plaukuota panda). Šią nestandartinę muzikos grupę aptikau visai atsitiktinai, naršydamas po „Youtube“, ir pamėgau jų šmaikščius video klipus, kurie pilni juodojo humoro, bravūriško sarkazmo, kurie pateikti švelnaus tartum vaikiško absurdo lygyje. Tiesą sakant, tai visai naujas muzikinis žanras, kuris patraukė mano dėmesį – primena japonų muziką iš filmo „Nužudyti Bilą“ ir Tarantino manierą – keistumas su smagia ritmika. Ką čia aš ir begaliu pasakyti, galiu plauką paaukoti, kad Lietuvoje apie šią 2008 metais susibūrusią muzikos grupę niekas nieko nežino. Tikiu, kad ir Ispanijoje ji mažai kam žinoma, nes iki šiol jie savo pirmoje CD oficialaus neturi. Jie išleidžia singlą ir sukuria video klipą, tačiau labai viliuosi, kad ši grupė neiširs ir ateityje paskelbs daug naujų dainų ir pagaliau bent jau mane nudžiugins oficialiu albumu.

Pristatau Jums galbūt būsimo CD dainas.

Pirmoji daina ir hitas tikriausiai man labiausiai patinkanti daina ir klipas. Pagalvojau, kokia didesnė nesąmonė, bet mp3 ši daina prasisuko kokius keletą kartą ir netyčia ėmiau pats niūniuoti ir tiesiog pakvaišau!

1. Oso Panda

Įvertinimas: 10/10

Antroji daina kur kas labiau futuristinė, primena neseniai pristatytą BEBE albumą, tačiau priedainis toks pasaldintas, tačiau nemažiau juokingas, užvedantis ir nuotaikingas. Video klipas tarsi pratęsia pirmojo hito istoriją.

2. La Chica Vampira

Įvertinimas: 8/10

Kita daina tiesiog vėl kalbanti pati už save.

3. Le Que Me Gusta Del Verano Es Poder Tomar Helado

Įvertinimas: 9/10

4. Empezar de 0

„Pradėti nuo nulio“, neradau šios dainos „Youtube“ šalyje, bet kol kas tai prasčiausia jų daina – vokalas kažkoks neišdirbtas, balansuojanti tarp lyrikos ir jų stiliaus.

Įvertinimas: 6/10

Kita daina man primena šiek tiek emo stiliaus, tačiau turi futuristinio prieskonio, tokia pusiau padori balalaika, bet savotiškai žavi. Tiesa, prieš Jus įrašas neišdirbtas, tai gali skambėti neprofesionaliai.

5. Emitos

Įvertinimas: 7/10

6. Escuchando a the softies

Šios dainos taip pat niekur internete neradau, kad Jūs galėtumėt čia paklausyti. Daina tokia šventi, lyriška, gražūs žodžiai, reiktų daug kartų klausytis, kad tikrai patiktų.

Įvertinimas: 7/10

Albumo vidurkis – 8.3! Ir iš tikro išeitų neblogas albumas, jei jis būtų kada realizuotas, nes šiais metais, atrodo, kad grupė „atsikvėpusi“, nieko nekuria, o gaila. Labai patiko jų muzikos klipai, smagiosios dainelės. Na, šaunuoliai!

P.S.


Tai jau tūkstantinis šio saito įrašas! Bravo! :) 

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Bado žaidynės" / "The Hunger Games"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kone tikriausiai labiausiai sukrėtusį kino sales šį pusmetį kino filmą „Bado žaidynės“ (The Hunger Games) (2012 m.). Tiesą sakant, sunku kažką kitaip ir pakomentuoti, juk tai filmas nominuotas daugelyje festivalių ir kai kur pralenkė savo žiūrovų skaičiumi net Džeimso Kamerono „Įsikūnijimą“. Filmo sėkmę numanyčiau esant jaunųjų kartos aktorių kolektyve bei žanrų mišrainėje. Filmas daug žadantis specialiųjų vaizdo efektų srityje, bet žiūrint šios viltys žlunga, nes pamatai, kad juosta mišri žanro atžvilgiu – fantastinė drama su aštraus veiksmo prieskoniais. Nežinau, kaip knyga, kuri taip pat tokiu pačiu pavadinimu išversta į lietuvių kalbą, bet įtariu, kad režisieriui ir operatoriams pavyko perteikti knygos atmosferą.

Jau buvau pasiilgęs tokių žanrų mišinuko, kada viskas neperspausta ir viskas harmoninga – veiksmas, meilės istorija, pasiaukojimo istorija, vidinės žmogaus galimybės, fantastiniai elementai. Viskas pasirodė puikiai suderinta, neperspausta, tad sakau, kad kūrėjam pavyko tiesiai į dešimtuką ne tik su filmu, bet ir dėl komercijos – neblogą filmą padaryti pramoginiu, pritraukiant pramogautojus ir šiaip kino gurmanus.

Šiaip labai džiugu, kad pagrindiniais aktoriais pasirinkti Jennifer Lawrence (puikiai žinoma iš „Vinterio kaulai“), Josh Hutcherson (iš filmo „Vaikams viskas gerai“), bei Liam Hemsworth (iš filmo „Paskutinė daina“)... Jennifer Lawrence apskritai vadina viena perspektyviausių jaunosios kartos amerikiečių aktorių, galiu patvirtinti, kad mergina turi savitą stilių ir išvaizdą bei parako.

Šiuo metu kuriama antroji filmo dalis, bet visada nusiviliu serijiniais filmais, nes po to jie praranda savo žavesį, įdomumą, iš sensacijos tampa nuvalkiotu mados reikalu, kas nutiko su Hario Poteriu ir „Saulėlydžio“ sagomis. Bet taip jau tikriausiai ir yra, kai pagauni kokį kabliuką, turi jį užvilkinti iki paskutinio, kol žmonės perka ir eina į kino sales. Kad ir kaip ten bebūtų, manau, drąsiai jau galima laukti ir trečiosios filmo dalies, tik kad nuobodu nepasidarytų...

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.3

 

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Kvailių namai" / "Dom Durakov" / "House of Fools"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Kvailių namai“ (Dom Durakov) (House of Fools) (2002 m.). Taigi Andrei Konchalovsky filmą esu matęs labai seniai, jis vadinosi „Odisėjas“ (1997 m.), jį kaip kokį stebuklą, kiek pamenu, rodydavo TV3 kanalas. Pamenu, kaip susisėsdavome ir žiūrėdavome, nes labai patiko antikiniai pasakojimai. „Kvailių namai“ – tai visiškai, totaliai skirtingas filmas, net nepasakyčiau, kad tai to paties režisieriaus darbas. Tiek tematika, tiek pats braižas. Be to, filmas buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio šalių kino filmas. Galiu pasakyti tik tiek, kad iš esmės vengiu ruso kino, na, išskyrus pačius klasikus, tačiau šis filmas išties pasirodė originalus, šarmingas – tikriausiai daug to pridėjo slavų kalbėsena.

Trumpai apie filmą galimą pasakyti taip: „Kažkur Čečėnijoje, name už aukštos tvoros, gyvena labai keista kompanija: nykštukas Karluša, totorius Ali, čečėnas Machmudas, gėjus Goga, amžina disidentė Vika, kreivakojis korėjietis Kimas, armėnas Goga, žydė “baba” Vera, idiotas, pravardžiuojamas Fuko, ir rusaitė Žana, kuri įsivaizduoja esanti garsiojo dainininko Brajano Adamso sužadėtinė.

Žmonės su psichine negalia ramiai ir nuobodžiai stumia savo dieneles. Tačiau vieną gražią dieną viskas pasikeičia – į namą įsiveržia čečėnų kariai. Gydytojai išbėgioja, o ligoniai pagaliau pajunta, kas iš tiesų yra laisvė. Tik ir vėl ja džiaugiasi neilgai. Totorius Ali ima valdžią į savo rankas.

Bet ir gerai – ligoniai pamaitinti, vaistai surūšiuoti. Čečėnai jų neskriaudžia. O vienas netgi pamilsta kvailiukę Žaną. Ji taip pat neabejinga Achmedui. Žana vieną naktį netgi būna neištikima savo sužadėtiniui Brajanui Adamsui.

Deja, romanas trunka neilgai. Rusai puola ir čečėnai traukiasi. Grįžta gydytojas Iljičius ir kartu – sena tvarka. Bet ją ir vėl sutrikdo kariai – šįkart rusai. Jie ieško čečėnų.

Vienas jų – Achmedas, apsimetęs ligoniu. Ar lengva apsimesti kvailiu? Ar gydytojai jo neišduos? Ar ligoniai neprasitars? Beje, teigiama, kad filmas sukurtas remiantis tikra istorija…

Garsiojo rusų režisieriaus Andrejaus Končialovskio filmas pasakoja apie karą Čečėnijoje. Tiesa, kiek neįprastai ir kiek su lietuvišku prieskoniu – filme vaidina Jonas Baublis ir kino bei teatro metras Vladas Bagdonas, o viena iš filme ištartų frazių - “Lietuvaitės kietesnės už bet kurį džigitą” – pretenduoja tapti aforizmu.“

Na, kad filmas iš ties geras, įrodo dar ir tai, kad filmas yra pelnęs didikį žiūri prizą Venecijos kino festivalyje. Man patiko ta keista melancholiška filmo atmosfera, kas be ko – puikus garso takelis, bepročių filosofija, jų elgesys, akordeonu grojanti mergina, kuri mato tai, ką nori matyti. Nors aplinka atrodo pakankamai rusiška „karinė atmosfera“, bet esu pastebėjęs, kad rusų kine yra gili žymė kalbėti tiek literatūroje, tiek kine apie psichiškai nestabilius žmones, parodyti juos tokius kvailai nekvailus... Šiaip scenų buvo ir tokių patetiškų – tas žiūrėjimas pro langą į traukinį, nuolat išnyrantis amerikiečių dainininkas Brajenas Adamas. Gal ir gražu, nieko nesakau, visai įdomi idėja. Tik iš pradžių man pasirodė perdėti tie bepročiai, bet kaip žiūri filmą, susigyveni su jais, pripranti prie jų charakterių ir jie tampa natūraliais kaip ir paprasti žmonės.

Siūlau pasižiūrėti šį filmą kitokio filmo mėgėjams, kuriems patinka originalios dramos, istorijos su dramatizmo ir labai sakingo humoro derinukais. Tikrai filme yra ką vertingo pamatyti, juolab, kad ten sušmėžuoja ir mūsų šalies aktorių.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 7. 2 

Jūsų Maištinga Siela,

Geri anekdotai - pasijuokim!

Sveikučiai,

Paskutiniuoju metu stengiuosi daug juoktis. O juoktis galima iš bet ko, kas gelia juoką – ot tai Jums ir naujiena! Nežinau, kaip jums šis labai gajus tautosakinis smulkiojo pasakojimo žanras anekdotas, bet manau, kad tai nemarus žanras, kuris labai populiarus dar ir dabar. Anekdotas labai puiki priemonė susibendravimui, nuobodžiaujant kelyje ir t.t., tad visai populiaru spaudos gale aptikti keletą juokelių. Pasiknaisiojau po internetą ir aptikau labai juokingų anekdotų, kuriais norėčiau pasidalyti su Jumis:

***

Vyras ir žmona su savo 8 vaikais laukia autobusų stotelėje. Po kelių minučių prie jų prisijungia aklas vyras. Atvažiavus perpildytam autobusui, jame telpa tik žmona ir 8 vaikai. Todėl vyras su akluoju nusprendžia eiti pėsčiomis.

Po kiek laiko vyrui įgriso neregio lazdelės baksnojimo į žemę garsas, todėl jis jam sako: Kodėl tu neužsidedi ant savo lazdos galo kokio gumos gabaliuko, nes tas baksnojimas mane veda iš proto.

Aklasis atsako: Jeigu pats tu būtum užsidėjęs gumos ant savo lazdos, tai mes dabar sėdėtume autobuse!

***

Vyras tik į namus per duris įlėkęs šaukia:
- Žmonaaa!!!!!!!!! Renkis greičiau ir į lovą!!!!!!!!
Jeckau. 25 metus kartu gyveno ir, kad ką nors panašaus būtų girdėjus. Žmona metė puodus, greitai nusirengė ir lovon.
Vyras plumt į lovą, abiem ant galvos kaldrą užmetė ...
- Žiūrėk žmon!!!! Naują laikrodį nusipirkau. Tamsoje šviečia ....

***

Vaikinas merginai:

-Ateik vakare-namie nieko nebus.

Mergina atėjo.

 Namie nieko nebuvo.

***

- Panele, koks jūsų telefonas?
- "Nokia".
- Ne, koks numeris?
- "Bitės".
- Ėėė... Kokie skaičiai?
- Arabiški.

***

Važiuoja sūnus su tėvu per laukus, žiūri arklys ganosi, o arklio organas nukaręs iki žemės. Sūnus ir klausia tėvo:
- Tėveli, kas čia?
Tėvas suglumęs sako:
- Žinai, sūneli, nei šis, nei tas.
Kitą dieną sūnus važiuoja su mama pro tą pačią vietą. Ir vėl arklys su nukarusiu organu ganosi. Sūnus surinka:
- Nei šis, nei tas.
O mama sako:
- Sūneli, pas tavo tėvą tai nei šis nei tas, o čia jau šis tas.

***

Kalbasi du draugai:
- Žinai, - pasakoja vienas, - vakar susipažinau su tokia fantastiška mergina...
- Ir?
- Mes išgėrėm, ji pakvietė mane į svečius...
- Ir?
- Pas ją svečiuose dar išgėrėm. Žiūriu aš į ją ir matau - ji visa sako "Taip". Jos akys sako "Taip". Jos lūpos šnabžda "Taip". Jos kūnas sako "Taip"...
- Ir?
- Tada parėjo jos vyras ir pasakė "Ne".

***

Dukra: Tėti, aš lesbietė.
Kita dukra: Tėti, aš taip pat.
Tėvas: Ak, negi niekas šiais laikais jau nebemėgsta vyrų?
Sūnus: Tėti, aš mėgstu..

***

Dievas sako Adomui ir Ievai:
- Turiu jums dvi dovanas. Pirma dovana yra myžti atsistojus, kuris norėsit šios dovanos?
Adomas rėkia:
- AŠ AŠ!
- Nu gerai Adomai, še!
Adomas išmokęs myžti atsistojus bėgioja po rojų ir myža visur kur tik pasitaiko.
Ieva klausia Dievo:
- O kokia kita dovana?
- Kita dovana yra protas, bet tikriausiai teks atiduot jį Adomui, nes visą rojų tuoj apmyš...


***

Dukra:
-Tėti,man reikia tavo pagalbos.
-Pala,leisk atspėsiu.Jis tau pažadėjo amžiną meilę,poto išdulkino kaip kekšę ir metė?
-Visai ne.Aš juk tik 3klasėj,padėk man išspręsti matematikos uždavinį.

***

B. Obama paklausė Dievo:
– Kaip ilgai JAV tęsis krizė?
Dievas: 15 metų.
B. Obama pradėjo verkti ir pabėgo.

D. Medvedevas paklausė Dievo:
– Kaip ilgai Rusijoj tęsis krizė?
Dievas: 10 metų.
D. Medvedevas pradėjo verkti ir pabėgo.

D. Grybauskaitė paklausė Dievo:
– Kaip ilgai Lietuvoj tęsis krizė?
Dievas apsiverkė ir pabėgo.

***

Gydytojas paliko studentą priiminėti ligonius, grįžęs rado ataskaitą:
"Buvo atėjęs vienas, kuris viduriavo, jam daviau laisvinamųjų. Iš pradžių bėgo koridoriumi, paskui numojo ranka ir
nuėjo...Tikriausiai padėjo... Antras buvo atėjęs su ramentais... Jam taip pat daviau laisvinamųjų, metė ramentus ir pradėjo bėgti. Aiškiai padėjo. Trečias atėjo kosėdamas, jam taip pat daviau laisvinamųjų, dabar tupi kampe ir bijo nusikosėt..."

***

Jaunuolis vedė merginą, o po trijų mėnesių ji sako:
- Brangusis, man jau laikas gimdyti...
- Kaip tai?! Mes juk tik tris mėnesius kartu...
- Tu dar tris mėnesius iki vestuvių su manim draugavai, o 3 ×3 =9.
Praėjo kažkiek laiko, ji skambina iš gimdymo namų:
- Brangusis, mums gimė juodaodis..
- Ką??? Kaip?
- Pameni: kai mes važiavome į gimdymo namus, mums kelią juoda katė perbėgo. Tai va...
Jaunuolis nuėjo pas tėvus ir pasakoja:
- Įsivaizduoji, tėve, 3 ×3 =9 ir juoda katė....
- Ei, žmon, tu gal pameni, kai aš tave į gimdymo namus vežiau, mums kelią asilas perbėgo ar ne???

***

Vyras, pykdamasis su žmona:
- O tavo papai - maži!!!
Žmona:
- O tavo... o tavo...
Ir pradeda karštligiškai galvoti kaip atsikirsti: Organas - didelis, atlyginimas - taip pat, erudicijos galima pavydėti, draugai - protingiausi žmonės, veidas ir figūra - nepriekaištingi... Neradusi jokio kabliuko atsikirtimui, nusiminusi, sako:
- O tavo žmonos papai - maži!!

***

Išmoko japonas rusiškai ir nuvyko į Rusiją stažuotis. Eina per kaimą. Babūnia žąsis vaiko ir rėkia ant jų:
- Ak, jūs, šunes, kai jus pagausiu!!!
Japonas visas pasimetęs. Kaip čia taip gali būti, galvoja. Juk čia žąsys, ne šunys. Prieina prie babūnios ir klausia:
- Juk čia žąsys?
- Žąsys, žąsys.
- O kodėl jas šunimis vadinate?
- Šitos kiaulės visą sodą sutrypė!

***

Vyras, pasimylėjęs su žmona, klausia:
-Brangioji, tu ir vėl apsimetinėjai?
Žmona:
-Ne, šį kart iš tikrųjų miegojau.

***

Pasigavo vilkas raudonkepuraitę, nusitempė į krūmus ir sako:
-Nagi, gražuolytė, davai...
-Vilke, tu ką, išprotėjai?
-Nagi davai pasakiau!
-Bet, vilke, aš tokia maža, o tu toks didelis.
-Davai staigiai kol aš nesupykau!
Raudonkepuraitė išsigandusi pasikelia sijonuką, jau po truputį maunasi triusikėlius... Vilkas ir sako:
-Aš tave ką, šikti pakviečiau? Davai duok pyragėlius čia!


***

Gatvėje prie vaikino artėja agresyviai nusiteikęs pagyvenęs vyriškis:
-Aš tau parodysiu kaip dulkinti mano dukrą!
-Kad gal nereikia, aš ir pats moku..


***

Kalbasi du kunigai:
- Kaip manai, ar mes sulauksim, kada gi panaikins CELIBATĄ?
Kitas jam ir sako:
- Mes gal ir ne, bet mūsų vaikai gal ir sulauks.

***

Tėvelis tratina mamytę ant lovos pro užpakalį ir sako :
-Aš nupirksiu tau rankinę, batus, kelionę, mašiną, nupirkisu aukso vėrinių!
(visa tai matė ir girdėjo jų dukrytė pro durų plyšelį)
Ryte ateina mergytė į virtuvę, nusimauna kelnytes, atkiša tėčiui užpakaliuką ir sako :
-Nupirk man naujus flamasterius.

***

Dvyliktokams pamoka. Mokytoja vaikšto po klasę ir diktuoja tekstą.
Prieina prie vienos mokinės ir sako:
- O tavo raštas, Rūtele, ankščiau buvo kažkoks kitoks. Tu turbūt nėščia.
Diktuoja toliau. Prieina prie vieno mokinio ir sako:
- O tavo raštas pasikeitė po mano žodžių Rūtai. Atrodo ir tėvelis atsirado...


***

Guli suvalkietis mirties patale ir klausia:
-Ar mano žmona čia?
-Taip, brangusis, aš čia.
-O vaikai ar čia?
-Taip, brangusis, vaikai čia.
-O anūkai ar čia?
-Taip, anūkai irgi čia.
-Tai kodėl tada virtuvėje dega šviesa!?

***
Guli suvalkietis mirties patale ir klausia:
-Ar mano žmona čia?
-Taip, brangusis, aš čia.
-O vaikai ar čia?
-Taip, brangusis, vaikai čia.
-O anūkai ar čia?
-Taip, anūkai irgi čia.
-Tai kodėl tada virtuvėje dega šviesa!?

***

Firmos bosas įlipa į automobilį ir susipažįsta su nauju vairuotoju:
- Kokia jūsų pavardė?
- Mano vardas Petras.
- Aš klausiu, kokia pavardė? Esu įpratęs pavaldinius vadinti pavardėmis.
- Aš manau, bose, kad jums bus nepatogu vadinti mane pavarde.
- Manęs visiškai nedomina, ką tu manai!
- Gerai. Mano pavardė yra Meilutis.
- Važiuojam, Petrai.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Mano nuotykiai: Mes patys sau turime būti įdomūs

Sveikučiai,

Mes patys turime būti sau įdomūs. Su tokia mintimi išvažiavau prie jūros – buvau jos išsiilgęs kaip kūdikis motinos krūties. Viskas būtų lyg ir labai gerai, jei nebūtų fantastiškai. Dabar obliuoju klaviatūrą supjaustytais pirštais – ak, tas heroizmo potroškis kokį kartą mane nuvarys į kapus, bet geriau negyventi, nei nepatirti kokių nors išbandymų – ir tikrai, mes patys turime sau būti įdomūs.

Žinojau, kad praneša lietų, šaltus orus, bet dėdė Maištinga Siela vis vien susimetė į didesnę nei įprastą kuprinę keletą skudurų, dantų šepetėlį, kremo nuo saulės (lyg tos saulės būtų!), telefono pakrovėją, kurį visada esu linkęs palikti kur nors svečiuose, dar keletą ale reikalingų „šmutkių“ ir patraukė naivaus Don Kichoto kuino ristele į Klaipėdą, persikėlė per Smiltinę ir pirmąją dieną su draugu praleido gurkšnodamas sangriją visai po padoriai atrodančiu dangumi, nors nepasakyčiau, kad buvo tobulai giedra, bet bent jau kojas pamirkiau į sūdytą Baltijos jūrą, kuri teliūskavo kaip išprotėjusi. Viskas buvo lyg ir gerai, grįžau vakarop keltu ir buvo viskas faina ir gražu bei bla bla bla...

Kitą rytą atsikėliau, o Klaipėda maudėsi jau po lietumi, bet negalėjau vėl nesikelti keltu į Smiltinę – išbadėjęs nuotykių, leidausi per pavojingus debesis ir vėją vienas į pakrantę. Tądien neturėjau nei skėčio, nei apsiausto nuo lietaus, o Smiltinėje žmonių nebuvo VISAI. Vienas kaip Robinzonas perėjau Smiltinę ir nukakau prie jūros – pasitiko baisus vėjas ir Saulė, kuri švietė, bet tai buvo apgaulė numeris vienas, nes kažkodėl po 10 – 15 minučių ji dingo ir pakilo vėjas, kad mano garbanos atrodė kaip Einšteino žila ševeliūra, lyg gavusios elektros. Nepaisant „durno“ oro, dėdė Maištinga Siela leidosi pėsčiomis su kuprine 6 – 8 kg ant pečių palei Baltijos pakrante link Nidos – 50 kilometrų! Nežinau, kodėl taip kvailai „susišvietė“, bet žinot, eiti smėliu, tai ne asfaltu, o nuovargis jau gerokai pasijuto po 10 kilometrų, kai jau buvau perpūstas kaip kalakutas šalto vėjo, sulijęs jau du kartus ir vieną kartą jau spėjęs išdžiūti, bet kažkodėl heroizmas ir avantiūrizmas iš manęs dar nebuvo išgaravęs tyliais amoniako garais. Dėdė Maištinga Siela sukando dantis vis tiek ėjo į priekį, pakelėje ko tik neradau išmesto į krantą. Dievaži, kai pagalvojau, gaila, kad neturėjau fotiko, kiekvieną įdomesnį radinį būčiau nufotografavęs. Daugiausiai tai buvo degtinės tušti buteliai – „Stumbras“ viso ko karalius, būta ir vokiškų bei švediškų šiukšlių. Vieną batą aptikau kaip mat, kitą pamačiau jau už maždaug penkių kilometrų. Viskas buvo lyg ir fainai, žmogaus nepamačiau nė vieno, intensyvus ėjimas visgi neleido galutinai sušalti, tik pečius maudė kuprinės petnešos. Ko tik dar nemačiau išmesto į krantą – plaktos grietinėlis puspilnis indas, plastiko buteliai, krepšiai, batai, medžio atplaišos, kibirai, šaldytuvas, negyvi paukščiai, tinklai ir ko tik tai norite, net visko nebeprisimenu. Mano kelionė tęsėsi apie 25 – 30 kilometrų, kai visas sušalęs ir nusiplukęs užkopiau kopomis ir per miškų brūzgynus, ačiū Die, neužpultas ir nesuknistas šernų, išlindau už kilometro į pagrindinę magistralę – visas purvinas, drėgnais rūbais, susivėlęs, matomai kaip koks geras bomžas, bet tai dar ne pabaiga.

Jau buvo 22 kažkur valanda, kai išlindau į kelią ir vos tik ištiesiau ranką, mašina sustojo manęs pametėti likusių kilometrų į Nidą. Pirmoji mašina! Gyvenime nesu vienas tranzavęs, nes galvoju, kad arba neturiu drąsos arba tai per daug pavojinga, o ir draugų pasakojimai apie 7 – 9 valandas praleistas tranzuojant autostradoje, kai niekas nesustoja, šiek tiek baugino, kad tikslo galiu ir nepasiekti, bet nė velnio – pirmoji mašina sustojo. Mane pavežė toks malonus vyriškis, kuris priedu dar už kelių kilometrų nuo miškuose pasislėpusių nelyginant šernai policininkų gavo ir baudą už greičio viršijimą. Apkeikėm policininkus, bet bent jau pasiekėm Nidą. Išlipęs, perėjau miestelį – jau temo, nusipirkau „siemkių“ ir dar apie 2 kilus kiūtinau iki jūros, ten sulaukęs saulėlydžio, nes dangus buvo jau prasigiedrijęs trumpam, pasijutau labai sušalęs ant to šlapio smėlio, tai apie vidurnaktį pėsčiomis pajudėjau link namų per miškus 50 kilometrų atgal. Maniau, kad mirsiu nuo išsekimo, nes nejaučiau nei kojyčių, nei rankyčių, tačiau tamsoje sustojo mašina ir pamėtėjo iki pat Klaipėdos, taigi Klaipėdoje jau buvau apie pirmą nakties, persikėlęs su keltu, gyvas, peršalęs, bet pagaliau saugus ir laimingas. Ačiū tam vyriškiui, kuris sustojo mane pavežti. Tranzuoti yra kažkas nuostabaus, nes mašinoje iki pat Klaipėdos išsišnekėjom taip, kaip nežinau kas... Pagalvojau, kad Neringoje (žinoma ne Venckienėje) tikriausiai pati geriausia vieta tranzavimui, nes sustoja mašinos iškart – arba čia pradedančiojo sėkmė.

Galiausiai apsistojau Klaipėdoje pas draugą, pamiegojau porą valandų, nes šiam 5 valandą jau reikėjo į darbą. Neklauskit, dar iki šiol jaučiuosi kaip sulaužytas, skauda kiekvieną raumenį, o kojomis dabar vos pavaikštau po namus, bet jaučiuosi pasisotinęs nuotykiais. Žinoma, viskas būtų super malonu, jei bent prie jūros būtų buvusi saulė, nebūčiau tiek sulijęs ir jei būčiau atradęs tokį pat beprotį kompanioną, kuris trauktų su manimi per Baltijos pakrantę iki nuovargio. Buvo šaunu ir neskaitant to, kad rastuose sausuose paplūdimio buteliuose palikau gal kokį 20 užkonservuotų raštelių (tuo tarpu dar ir pirštus spėjau susipjaustyti), kas žino, gal kas ras juos ir su manimi susisieks – visada įdomu laukti staigmenų, juolab, kad visai neseniai Delfi portale skaičiau straipsnį, kaip mergaitė parašė laišką ir įmetė butelį ežeran, o po 38 metų jį rado kažkoks vokietis ir su ja susisiekė. Stebuklas – nei daugiau, nei mažiau.

Manau, kad šįkart pats sau atrodžiau įdomiai. Norėsiu viską pakartoti, tik žinosiu kaip visa tam pasiruošti – kuo mažiau daiktų, daug popieriaus ir rašiklio, palankesnių oro sąlygų, o kas žino, gal atsiras koks ir bendražygininkas, kuris norėtų kopose nakvoti palapinėje. Kad ir kaip ten bus ateityje, nepamirškime patys sau atrodyti įdomūs, netgi tada, kai kartais rizikuojame, bet bent gyvename.

Namo grįžau tirtėdamas kaip šuo. Autobusų stotyje trynės dvi velniškai įsimylėjusios lesbietės, kurios visų nuostabai būtų ir pradėjusios mylėtis laukiamajame, jeigu nebūtų tiek žmonių. Autobuse, kurį gavau itin mažą, įlipo du pagiringi vyrukai, kurie išlakė po 4 – 5 skardines energetinio gėrimo, kad net autobusas pakvipo kofeinu, jį galėjai raikyti peiliais ir benzininiais pjūklais – tikriausiai per juos ir neužmigau, suteikė energijos. Buvo šaunu, kad ir su pasekmėmis, bet geriau negyventi, negu nepatirti absurdiškumo ir heroizmo.

Jūsų dėdė Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmai.com   

Filmas: "Vyrai juodais drabužiais 3" / "Men in Black III"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti lengvą pramoginio tipo filmą „Vyrai juodais drabužiais 3“ (Men in Black III) (2012 m.). Pirmoji šio kultinio ir labai populiaraus filmo dalis pasirodė dar 1997 metais, antroji dalis 2002 m., na, o dabar po dešimtmečio tylos pasirodė ir trečioji dalis. Šiaip būčiau filmo nežiūrėjęs, tačiau pasigaminau gruzdintos vištienos kalną ir sakau, kirsiu prie kokio nors šiaip holivudiško filmuko ir šitaip patėko „Vyrai juodais drabužiais 3“ akiratin.

Sunku kažką čia kritikuoti, filmas sukaltas kalti pinigą ir kuo daugiau pritraukti žiūrovų į kino sales. Taip, filmas ganėtinai įdomus, daug specialiųjų efektų, pats siužetas toliau tęsia ateivių tarp mūsų egzistavimo temą, pasakojime atsiranda ir graudulinga pasakojimo gija apie smarkuolio tikrąją vaikystę, kelionė laiku, humoro prieskoniai... Šiaip viskas lyg ir tas pats per tą patį – smagu šiaip pažiūrėti, prastumti laiką, bet nepasakyčiau, kad labai jau praturėjau žiūrėdamas filmą, visgi pramoginis filmas nelabai mane žavi –nuspėjama, atpažįstama ir beveik visada ta pati šabloninis istorijos varomasis variklis su nuotykiniu braižu, jo įvykdymu ir lėkštoku moralės dvelksmu filmo pabaigoje.

Apie filmą galiu pasakyti tik tai – nieko neprarasit, jei ir nepamatysit, bei jei ir žiūrėsite, nepasakyčiau, kad kažką labai jau ir įgysit. Jei jums patinka eiliniai nuotykiai su specialiais kino efektais, tai šis filmas, manau, kaip tik jums.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela,