Maištinga siela

2012 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

Filmas: "Mėnesienos karalystė" / "Moonrise Kingdom"

Sveiki visi,

Tikriausiai geram kinui nėra galo ir šįkart prieš akis iššoko ilgai laukta juosta „Mėnesienos karalystė“ (Moonrice Kingdom) (2012 m.). Pripažintas kino kūrėjas Wes Andreson ir vėl nenuvylė ne tik paprastų žiūrovų, bet ir kino kritikų – filmas sutiktas ypatingai gerai, turint galvoje, kad juosta komedijinė. Nežinau sunkesnio žanro, kurį galima sukurti įtaigiai, stipriai ir įdomiai, manau, kad W. Anderson‘ui tai pavyko. Žiūrėdamas juostą, šiek tiek suabejojau filmo pradžioje, nes įspūdis buvo toks, kad filmas per daug „žaisliškai“ konstruojamas, o humoras savotiško skonio, kuris tinka ne kiekvienam, sakytum, net šiek tiek apgailėtina, tačiau greitai ima megztis ryški siužetinė linija, kuri puikiai ir skoningai ima lipti su humoro užmačiomis – paauglių meilė pripažinimo link, darosi įdomu, įdomi savotiška siurrealistinio, juodojo – militaristinio humoru pasaulio vaizdavimo maniera ima ir įsiskverbia į patį žiūrovą.

Man asmeniškai stipriausia šios juostos pusė yra pasirinkta grafinė stilistika ir vizualizacija: 1965 metai, atitinkanti laikotarpio muzika, žaismingos spalvos. Taip, filmas, pavergęs ne vieną žiūrovą, turėtų sunkiau pasirodyti paprastam žiūrovui, kuris tikisi balalaikos – linksmumo. Tai karikatūrinė komedija, bandymas žiūrėti molbertiškai į auklėjimo ir požiūrį į pirmąją meilę rimtai, bet neperspaudžiant dramatizmo. Mano galva, išėjo įdomus ir savotiškas reginys, kuriam dabar ir pats nesugalvoju analogiškos alternatyvos filmų industrijoje – tuo juostą laikyčiau originalia, o originalumu – patys žinote – sunkoka nustebinti pasaulį.

O kaip nepaminėsi ištisą virtinę pasaulyje žinomų aktorių. Labai jau netikėtas buvo Bruce Willis amplua – kietų vaidmenų kūrėjas originalioje komedijoje, socialinė darbuotoja Tilda Swinton man asmeniškai buvo juokingiausias personažas, jau vien tai, kad ji net vardo neturėjo, taip ją ir vadino – socialine darbuotoja, Bill Muray – šiaip legenda, Edward Norton šiaip neišvysi pigiausiuose niekaluose, o šis skauto „vykelio ir nevykėlio“ vaidmuo jam tiko.

Ką galiu pasakyti? Ogi pažiūrėkit, prisijaukinkit kitokį humorą, pabūkit ne „Šnipų vaikučiais“, bet skautais, įsimylėkit ir kovokite kartu su vaikais už savo laimę.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išsiskyrimas" / "A Separation"

Sveiki visi,

Pagaliau ir aš pamačiau Irano kino šedevrą „Išsiskyrimas“ (A Separation) (2011 m.) – tai filmas pripažintas pasauliniu mastu, dvi Oskaro nominacijos – geriausias užsienio šalių filmas, kuris ir laimėtas, bei geriausias scenarijus. Gal apie siužetą nieko nepasakosiu, tiesiog užsiminsiu, kad tai istorija apie Teherane gyvenančią šeimą, kurią ištinka krizė ir jie sumano skirtis, o šeima nepasidalina paaugle dukra. Šis išsiskyrimas turi ir skaudžių padarinių, kuriuos užgriūva šeimą visu sunkumu...

Žinote, nežinojau, ko tikėtis iš šio filmo, tik žinojau, kad jis bus geras – nenusivyliau. Galbūt tikėjausi šiek tiek daugiau egzotikos, juk ne paslaptis, kad būtent musulmoniškų šalių kinas, kuris mus pasiekia, dažniausiai būna prieštaringai savo šalyse vertinamas, dažniausiai netgi uždraustas, kadangi vaizduoja sunkią savo šalies socialinį, religinį ir visokį kitokį gyvenimą. Šis filmas man pasirodė netgi artimas Vakarų kultūrai, nes pasirodo, kad ir musulmonai gyvena panašiai kaip mes, turi savas teises, eina į darbą, rūpinasi Alzhaimerio sergančiais artimaisiais, turi kabelinę, klausosi muzikos, šoka ir dainuoja – žodžiu, filme vaizduojama šeima panaši į mūsų pasaulį, ne šiaip sau ateiviai ar iki menkiausio krustelėjimo suvaržyti religinių saitų, nors esama nemažai ir religinių apraiškų, iranėniškosios kultūros.

Taip, filmas išties patiko, padarė įspūdį, nors pagalvojau, jei pačią istoriją išėmus iš Irano šalies terpės ir perkėlus ją į tarkim kokią Lotynų Ameriką, filmas pasirodytų galbūt šiek tiek išplaukęs iš muilo operos – nėščia moteris, kuri netenka kūdikio, kaltina darbdavį, tačiau išskirtinė kultūrinė terpė, išvystytas scenarijus ir stipri režisūra neleidžia suabejoti paties filmo įtaiga ir stiprumu. Pats režisierius irgi kūrė šią juostą prieštaringai, vienu metu cenzūra buvo jį uždraudusi, tačiau kai laimėjo Oskarą ne Izraelis, o Iranas, juosta buvo sutikta palankiai – politinis karas mene. Įdomu ir tai, kad atslopus populiarumui visgi režisieriui netgi balių atšaukė, pasidžiaugta mažai. Apskritai nemažai gerų režisierių būna iš Artimųjų Rytų, tačiau jie sunkokai prasimuša į mūsų rinką, juk juosta taip ir neatėjo į Forum Cinema, ačiū Dievui, ją apsiėmė rodyti nepriklausomo kino centrai bei festivaliai.

Manau, kad šią juostą daugelis gurmanų jau matė arba jau ruošiasi žiūrėti. Ir manau, nereikia man raginti, nes pamatyti yra ko. Pakankamai populiari Vakarietiška problema nelabai populiari Artimuosiuose Rytuose – santykių nutraukimas. Aš sakau filmui „3 TAIP“.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 95/100

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

Filmas: "Submarinas" / "Submarine"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Submarinas“ (Submarine) (2010 m.). Nesumaišykite šio filmo su tais pačiais metais ir tokiu pačiu pavadinimu pasirodžiusiu ir danišku filmu – jie totaliai skirtingi. „Submarinas“ – tai mokyklinių laikų meilės ir pasaulėžiūros dozė, kada viskas apie tave sukasi ir bandai tarp visko prisijaukinti šį beprotišką pasaulį. Taip, filmas labai „kaloringas“ jausmų prasme – šiek tiek empatiškas ir šaltas, savotiškai drėksta sintetiniu personažų vaizdavimu, tačiau nepaprastai įdomus, įtaigus, netgi drįsčiau sakyti, kad vietomis užburiantis savo režisūriniu originalumu ir ryškia meistryste.

Taip, filmas ganėtinai stiprus, net nežinau, su kuo jį galima palyginti. Jeigu matėte „Jausmų galią“ ir „Ponas Niekas“ – tai tarsi šių filmų savotiškas mišinys, kuris pretenduoja į neprastą filmą gurmanams. Filmas išties puikios režisūros pavyzdys, įdomus, žavus kąsnelis. Subtilus humoras toli gražu neskirtas pakvarksėjimams ir pakikenimams, jis veikiau šaltokas, keistas ir netgi melancholiškas, tad jei sutinkate, kad liūdesys būna gražus, galiu pasakyti, kad filmas išties turėtų patikti – man patiko. Įdomūs patys personažai, aktoriai – toli gražu ne grožio etalonai, toli nuo Holivudo inspiruotų įvaizdžių, tuo jie artimesni pasirodė ir man. Aišku, dvelkia ir siurrealizmo kvapais, tačiau sudėtingo problematiško pasaulio išjautimas ir perteikimas žodžiais bei vaizdiniais neprimena paaugliškų meilės agonijų, atvirkščiai, tai priimi kaip suaugusio žmogaus kančią, kuri ir graži, ir skaudi. Vietomis užburiantis garso takelis, šaltos jūros vaizdiniai – nejauti, kaip ir pats gyveni kažkokį panašų paralelinį gyvenimą.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įniršis" / "La Rabia"

Sveiki,

Šįkart kinas mane nunešė į Argentiną ir pažiūrėjau „Kino pavasario“ repertuaro iš „Drąsios vizijos“ asortimento „Įniršis“ (La Rabia / Anger) (2008 m.). Šiame filme jau nesutinkame populiarių Argentinos kino aktorių, atvirkščiai, jame vaidina nepatyrę aktoriai, tačiau to nesimato. Šiaip filmas apie santykius ir neištikimybę Pampos lygumų kaime, kai moteris neištikima savo vyrui, turi aistringai slapstytis nuo vietinių, o jos meilės nuotykius nuolat regi kalbos dovanos neturinti dukrelė, kuri suklaidina savo tėvą piešiniais...

Šiaip išties filmas gal ir nėra iš lengvesnių, tačiau kažko man asmeniškai trūko, nors dramatizmas tikrai ganėtinai įdomiai išvystytas – animaciniai intarpai, mergaitės pasaulis, suaugusiųjų pasaulis, meditatyvios gamtovaizdžių panoramos ir šiek tiek realistiškai šokiruojantys nesuvaidinti vaizdai, kaip antai kiaulės skerdimas. Kadangi pats esu iš kaimo ir visada bėgdavau slėptis, jei skersdavo kiaulę, nes pats žudymo faktas man būdavo labai baisus, o šiame filme viskas lyg per padidinamą stiklą – dūris, kraujo čiurkšlės, spiegimas ir vidaus organų išvertimas į dubenį. Keista, kad argentiniečiai nenaudojo dujų svilinimui, bet pylė karštą vandenį... Šiaip kaimo aplinka išties įtikino ir jame vykstančios intrigos, griūvantys pasaulis, įsiliepsnojęs įniršis staiga sudegina visų žmonių pasaulius. Pykčio destruktyvi galia – beribė, sako filmo idėja.

Kaip jau minėjau, filmas ir patiko, ir kartu kažkuo jis mane vilkino inkaru. Tikrai nesigailiu pažiūrėjęs. Juosta panaši į europietiškąjį kiną savo realistiniu pamatu, tačiau užuodžiau ir egzotiškosios Argentinos dvelksmą. Ne, ne didmiesčių, bet lygumų, avių, šunų ir meilės, kuri painiojama su aistra. Šiaip ar taip, filmas gražus visomis prasmėmis. Gal ir Jums verta pamatyti?

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

Mano laukiamiausių filmų anonsai

Sveiki,

Yra tokių filmų, kurių lauki ir niekaip nesulauki. Arba norisi prie jų prieiti ir iššoka prieš akis kažkas ir nusitveri, nes žinai, kad gali pamiršti, o šitie išliks sąrašuose amžinai. Per artimiausius mėnesius tikiuosi pažiūrėti, jei daugelis filmų bus jau išleisti DVD formatu ir paplitę internete, gal ir negražu, bet kitaip juk į Lietuvą per amžius jie neateis, jei ne festivaliai ar dar kas šiaip nelegaliai. Taip, mano laukiamiausi: