2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Šios dienos daina: Madonna "La Isla Bonita"



Sveiki visi,

Jeigu atvirai, nesu Madonos nei koks fanas, nei gerbėjas, tačiau pripažįstu, kad ši persona savu metu ir laiku padarė neįtikėtinus dalykus ir buvo pop karalienė šalia M. Jacksono, šiuo metu atlikėja jau nugyveno geriausius laikus ir kažką „į temą“ sukuria, pravažiuoja be didesnių skandalų su turais per pasaulį ir kažkur lieka užnugaryje tarp jaunesnių atlikėjų. Ir išties iš naujesnių jos albumų nesulaukiau nė vienos dainos, kurios šiaip klausyčiausi savo malonumui ir apskritai klausyčiausi ir kartais toks įspūdis, kad žmonės eina į jos koncertą dėl reginio ir senų nemirtingų jos šlagerių. Taigi Madonos dainos man ir patinka iš jos ankstesniųjų epochų.

Albumas „True Blue“, kurio legendinį viršelį jūs ir matote, pasirodė 1986 metais liepos 30 dieną ir tapo vienu sėkmingiausiu albumu Madonos karjeroje. Jame buvo vos 9 dainos, iš kurių net penkios tapo legendinėmis: „True Blue“, „Papa Don‘t Preach“, „Live to Tell“, „Open Your Heart“ ir penktasis singlas „La Isla Bonita“. Albumas buvo toks sėkmingas, kad daugelyje šalių tiesiog savu laiku buvo plieninis numeris 1! Po septynis kartus platininis – D. Britanijoje, Jungtinėse valstijose, Olandijoje, deimantinis Prancūzijoje, auksinis Brazilijoje ir daugelyje šalių tiesiog platininis ir perleistas į rinką ne kartą, o jos visi penki singlai sulaukė neregėtos sėkmės ir buvo visi iki vieno sidabriniai, o „Papa Don‘t Preach“ netgi auksinis. Albumas buvo labai palankiai sutiktas muzikos kritikų, kurie negailėjo tuokart Madonai liaupsių. „True Blue“ buvo toks sėkmingas, kad jis tapo geriausiai parduodamu metų albumu – 25 milijonai kopijų! 

Viena mėgstamiausių apskritai Madonos dainų iš vaikystės atėjusi „La Isla Bonita“ (Graži sala), tikriausiai yra vienas iš prezentacinių singlų Madonos karjeroje, išsiskiriantis savo Lotynų Amerikos ritmais ir iki šiol mėgiamas kūrinys klausytojų ir ne kartą įvairiais šiuolaikiniais ritmais perleistas pačios atlikėjos. Keista, jog šis šlageris išleistas tik kaip penktasis singlas, vėliau jis įeis į istoriją. Niekas tikriausiai nežino, bet ši daina pirmiausia buvo pasiūlyta Michael Jackson‘ui, tačiau buvo nutarta, kad ši daina labiau tiks smarkiai tuomet išpopuliarėjusiai Madonai. Pasiklausykime šio kūrinio ir pasižiūrėkime vaizdo klipą:


Gyvai atliekama sumoderninta versija:



Prancūzų atlikėja Alizee 2008 metais šią dainą įrašė savaip ir įtraukė į savo albumą:



Jūsų Maištinga Siela

2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Iš jazminais kvepiančio kambario




Sveikučiai,

Šiandien pramerkiau akis ir pasakiau, kad pirmoji dienos pusė bus puiki, daug šypsosiuosi, grįšiu rašyti romaną, kurį taip smarkiai apleidau ir šiaip būsiu sau geras ir švelnus – tik įdomu, kiek visa tai ištversiu? Ir atsikėliau, lovoje pusvalandį paskaičiau knygą, užkūriau jazminų smilkalų, pasisotinau mamos keptais kotletais, nusiskutau barzdos šerius, pasveikinau draugus Facebook‘e ir atrodo, kad jau turėčiau kažką rimtesnio nuveikti – parašyti bent puslapį romano ir pasijusti darbščiu ir geru, mažu vaikeliu. To visiems šiandien ir linkiu, iš jazminais kvepiančio kambario –
Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Drama" / "Drama"



Sveiki,

Šįkart mane kinas visai netikėtai nukėlė į Čilę ir pažiūrėjau filmą „Drama“ (2010 m.). Išties pamaniau, kad filmas bus apie poligaminius santykius, tačiau apsigavau per visą pilvą. Iš esmės filmas man priminė visą virtinę nuostabiausių filmų, tačiau, mano akimis, nė vienam iš jos neprilygo; „Svajotojai“, „Maištingoji Ana“, „Cafe de Flor“ ir t.t. Tai nepriklausomas filmas, skleidžiantis ne tik liberales seksualines idėjas, bet ir savo jaunatviškai drąsias identiteto paieškas.

Šiaip filmas ganėtinai chaotiškas, sujauktas. Čia vystosi trys pagrindinės linijos: realybė, teatras, į kurį studentai atsineša savo realybėje nugyventą dieną ir perteikia svarbiausius įvykius bei vieno iš personažo vaikystės trauma, kada jo motina po spektaklio „Romeo ir Džiuljeta“ ima ir pabėga su meilužiu – visos linijos daugiau ar mažiau atsikartoja viena kitoje, tą stengiasi daryti herojai sąmoningai, kad suvoktu, kas iš tikrųjų jie yra. Tai tokia sudėtinga dėlionė, kuri atskleidžia sąmonės, pasąmonės, psichologinius, seksualinius užkambarius, perteikia juos keistomis, įmantriomis, pakankamai teatrališkomis formomis ir manieromis. Tokį filmą reikia nusiteikti žiūrėti ne kaip į produktą, bet kaip į meną ir, sakyčiau, pakankamai futuristinį su nemažais užmojais, bet šiek tiek pasigedau pačios plėtotės, „nusivažiuota“ per daug į teatrą, į siurrealistinius niuansus, tad pasigedau kažkokio tvirtesnio stuburo. Žinoma, filmas būtų bet kaip iškoliotas, jeigu jis pasiektų Forum Cinemo teatrus ir patirtų didžiulį pravalą, nes jį vertinti, sakyčiau, reikia pakankamai asmenybės liberalumo ir ne dėl seksualinių flirtų, kurių apstu filme, bet kiek dėl abejotinų kai kurių personažo veiksmų, kurie sunkiai apčiuopiami logiškai, tad sakau, kad filmas vaizduoja savotišką psichologinį flirtą magistralėje „realizmas – siurrealizmas“.

Filmas sukėlė šiokių tokių pamąstymų, net savimi stebiuosi, kadangi dažniausiai tokio tipažo filmai labai patinka ir sudrebina mano pasaulėlį, tačiau šįkart filmas pasirodė sausokas ir mažai kuo jaudino.

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 5.1


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. spalio 9 d., antradienis

2012 Seimo rinkimai: žinome, už ką balsuoti negalima, bet nežinome, už ką galime



Sveiki visi,

Artėja rinkimai ir vėl amžinas galvos skausmas – už ką balsuoti ir ar visai balsuoti? Galima būti pasyviu piliečiu ir baubti, kad vėl niekas nepasikeis arba nueiti prabalsuoti ir turėti alibi už tai, kad keturis metus turėtum teisę skųsti – „aš balsavau, išrinko ne tuos ir vis tiek blogai“. Jei atvirai, esu labai patenkintas konservatorių valdymu, jie sugebėjo suvaldyti krizę, gal sprendimai buvo per daug didelis rimbas tautai, bet juo susimokėjome už tai, ką prieš tai padarė 4 metus socialdemokratai su Kirkilu. Bet tai tikriausiai niekas nepamena, dabar tik prisimena, kad Kubilius yra niekšas, o konservatoriai – blogybė, todėl ir vėl laikas į areną išleisti socdemams.

Bet kaip kaskart išlenda cirkininkai į rinkimus, kurie bando prasimušti į Seimą, pvz. Tomas Bikelis, pagautas kedofilijos orgazmo ir užkrato ėmė skrepliuotis tuberkuliozės bakterijomis apie pedofilus ir pederastus, painiodamas sąvokas ir „gražindamas“ Lietuvą Lietuvoje. Teko apskritai pasiskaitinėti apie šios partijos „Už Lietuvą Lietuvoje – Nacionalinis Susivienijimas“, kuris nieko nesiskiria nuo „Lietuva Lietuviams“, kurie formuos Lietuvos įvaizdį pagal neonacinį sampratą – drausti emigruoti, drausti būti individualiam, džiaugtis kitoniškumu, viską valdyti, stiprinti ir visaip kitaip stabdyti kultūrinį gyvenimą, prikaišiojant pagalių į ratus „vertybėmis“. Man asmeniškai baisu, jog ši partija ir tokie snukiai, kitaip, atsiprašau, negaliu išsireikšti, lenda į Seimo vištidę.

Man šie rinkimai jau antri, kai galiu juose dalyvauti ir vėl tas pats – yra tiek daug, už kuriuos negalima balsuoti, bet tiek mažai pasirinkimo, už kuriuos galima. Baisiausia, kad į Seimą lenda visokios „Darbo partijos“, Romanovai, Gražuliai – nuo kurių ketvertą metų ir juokiausi, ir trydą buvau paleidęs. Užteks visokių Šedžių su mersais ir blondinėms bei paauksuotais laikrodžiais – na, žmones, už ką jūs balsuojat?!!

Šiemet mane vilioja konservatorių komanda, kas kad jie nusispjauna kartais į žmogaus teises, bent jau bando tinkamai suvairuoti ekonomiką, energetiką, verslą ir darbą, aišku, dėl krizės sunkoka tai įvertinti, nes augimas tai prasideda tik dabar, praktiškai, tai konservatoriai pagaliau užlygino su Andriumi Kubiliumi duobes. Vis vilioja ir socialdemokratai su žmogaus teisėmis – kas iš tos klestinčios šalies, jei žmogaus teisės nesubalansuotos, tačiau jie bus nepajėgūs suvaldyti kitų mechanizmų, kuriuos dabar puikiai žino konservatoriai, nors socdemų šūkis „svarbiausia – žmogus“ ir gražus.

Taigi kas lieka? Gal liberalai, kuriuose matau ir socdemų, ir konservatorių mišinio, jų idėjos subalansuotos, tačiau jie niekada nėra gavę daugumos, bijau, kad jie apžiojo daug, tačiau kokios garantijos, kad pavyks viską suvaldyti? Už ką balsuoti? Už ką? Žinau tik viena – tik ne už šį penktą teletabį, kurio vardas TOMAS BIKELIS arba dar blogiau - JULIUS PANKA. Dieve, tautiečiai, na, nebūkit durniai ir nacistai, būk įdomūs, laisvi, protingi ir kritiški žmonės ir bent pasidomėkit, už ką balsuojat! To ir linkiu rinkėjams.

Jūsų Maištinga Siela


2012 m. spalio 8 d., pirmadienis

Trys šventos trejybės, be kurių neįsivaizduojamas internetas



Sveiki,

Kaip tas gyvenimas internete be trijų šventų trejybių:



Google apskritai jau suprantamas kaip ir pats internetas, nes dažniausiai be jo – nė žingsnio informacijos paieškose. Tad jei reikia, tada mes goglinamės.  




YouTube – prieš 3 – 4 gal ir galėjome įsivaizduoti interneto be jo, bet šis dalykas dabar yra vienas lankomiausių portalų pasaulyje, kurį kasdien aplanko milijonai!! Kai reikia, mes irgi pasijutubiname.



Wikipedia – pačių žmonių kuriama internetinė enciklopedija, be kurios šiais laikais studentai sunkiai ieškotų informacijos po knygas. Vikipedinti galima taip pat lengvai, kaip ir ten suklastoti informaciją. Šiais metais lietuviai sukūrė ir pasiūlė visai naują šio puslapio dizainą ir tikriausiai jis bus priimtas. 


P.S. Galima įspėti, kad už šios trejybės rikiuosi tokie mutantai kaip „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklapiai. Bet jų galima ir atsisakyti, bet šios šventos trejybės niekada.

Jūsų Maištinga Siela