Filmas: "Tedis" / "Ted"

Sveiki,

Kai tik pasirodė pirmosios „Tedis“ (Ted) (2012 m.) filmo reklamos, pamaniau, kad būtų tikrai šaunu nueiti į teatrą ir pamatyti šį filmą, bet nenuėjau. Tiesa, visai neseniai pažiūrėjau „prie progos“, kaip sakant, ir galiu pasidžiaugti, kad nejau į šį filmą. Nors filmas neprastai įvertintas kritikų ir pačių žiūrovų, tačiau man jis slinko be didesnio susižavėjimo...

Pripažįstu, kad filmas turi šiokią tokią holivudinę idėją – kalbantis meškinas, kuris mėgsta seksuoti ir gerti alų. Subanalintas ir desakralizuotas meškiuko simbolis, kuris dar ir brutaliai įvilktas į „Amerikietiško pyrago“ žanrą tampa nemenku magnetu minioms kino teatruose. Tiesą sakant, tikėjausi iš filmo kur kas daugiau, bent jau iš paties siužeto, nes atsiliepimų tikrai buvau skaitęs ir girdėjęs neprastų, tačiau pirmoji filmo pusė slinko itin lėtai, praktiškai šyptelėjau vos keletą kartų. Meilė ar geriausias draugas? Pasirinkimo kamuojamas vidutinės klasės amerikietis pagaliau turi susitupėti ir išaugti iš vaikystės. Viskas būtų ir gerai, bet pabaigoje meškinas ir vėl atgyja, nes filmas negali pasibaigti liūdnai ir tai, sakyčiau, dar labiau supaprastina filmą iki primityvaus holivudinio (pus)niekalo. 

Gražioji Mila Kunis – jos neįmanoma nevalgyti, dievinu jos dideles gražias akis, Mark Wahilberg‘ą irgi jau daugelis pažįsta iš kitų jo darbų – priekaištų jiems kaip ir neturiu. Na, „Tedis“, nežinau, man asmeniškai nėra nei stiprus filmas, nei toks, dėl kurio reiktų „dėti į kelnes“, žudant troškulį jį pamatyti. Pamačiau, ir kas iš to? Šiaip net filmas „Super mano buvusioji“ šiuo atžvilgiu man buvo daug įdomesnis ir įtraukė daug labiau, o „Tedis“ lieka „Tedžiu“ – daug žadantis, tačiau suteikiantis mažai palaimos. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Kaip sumažinti pilvą? Pilvo preso pratimai, joga pilvui

Sveiki visi,

Keli draugai, retkarčiais čia apsilankantys, man nusiskundė, kad paskutiniuoju metu žaibiškai auga pilvas ir sunku su tuo kovoti. Ypač sunku tiems, kurie turi savo dienos tradicijas – rytinis maistas, darbas iki vakaro, grįžimas namo, noras atsipalaiduoti su alumi ir taip be paliovos, o sportui ir sveikai mitybai praktiškai nebelieka nei valios, nei noro. Neretai pilvas auga ir tiems, kurie dirba „ofisinį“, sėdimąjį darbą, bet žinoma, nemažai prie to prisideda medžiagų apykaitos greitis bei paveldėti genai. Bet juk kažką galima daryti, kad pats ar pati (juk pilvas auga ne vien vyrams!) jaustumeisi daug geriau ir nebeliktų liūdnų minčių apie savo išsiderinusias fizinius proporcijas.

Šiaip manau, kad bent kartą dienoje. Na gerai, šunys matė, bent tris kart mažiausiai į savaitę gerai pajudėti ir nuprakaituoti įvairiais fiziniais pratimais, kurie ne tik padės beaugančiam pilvukui sublogti, bet ir šiaip atsigausite emociškai. Didesnis fizinis aktyvumas ypatingai gerina nuotaiką – tuo aš pats įsitikinau, nesijauti subliuškęs ir bejėgis. Tik sunkiausia prisiversti link to žengti pirmuosius žingsnius, o vėliau tai tampa neatsiejamais gerų pojūčių „narkotikas“.

Štai vienas vakarietiškas pavyzdys, kaip galima sporto pastangomis pagerinti savo pilvo presą. Pats tai išbandžiau ir galiu pasakyti, kad po 8 minučių pavargau kaip reikiant. Svarbu darant pratimus, nekelti kaklo, nes jį po to gali skaudėti, į priekį kelkite pečius, iš pradžių gali pasirodyti sunkoka, bet priprasite. Pasižiūrėkite:

Galite vadovautis ir robotiniu variantu, bet iš esmės pratimai tokie patys:

Pilvą galima liekninti sujungus su vakarietiškai adaptuota joga ir jos pratimais. Štai vienas pratimas, panašus į saulės nusilenkimą, kuris ne tik išjudina pilvo raumenis, bet ir subalansuoja viso kūno raumenų judesius bei energetiką. Jogoje svarbu sekti įkvėpimus ir iškvėpimus. Iš pradžių gali atrodyti sudėtinga, bet po to viskas vyksta savaime.

Smulkiau viskas nupasakojama:

Žinoma, stebuklų didelių nesitikėkite, jeigu nenormalizuosite ir nereguliuosite mitybos. Raumenys gali susiformuoti tik po riebalais ir jausitės tik tvirtesni, bet neliekni. Taigi, viskas eina iš vien. Valia jūsų rankose.

Jūsų Maištinga Siela

Lapkritis: kitos gyvenimo spalvos

Sveiki visi,

Paskutiniuoju metu dedasi keisti dalykai ir, švelniai tariant, nieko nebesinori rašyti į šį saitą. Toks keistas lapkritis ir nuotaikos gan permainingos, nors pas mane jos ir taip visada permainingos, tačiau jaučiu, kad nebegaliu ir nebenoriu daryti tai, ką dariau anksčiau, lyg kas nors iš manęs paties vidaus blokuotų norą būti senose vėžėse. Taigi... 

Paskutiniuoju metu nebegaliu žiūrėti jokių filmų – tiesiog negaliu, nebeištveriu daugiau nei 20 minučių seanso, todėl nusprendžiau tiesiog nebežiūrėti. Palauksiu, kol vėl sukils noras sugrįžti į kiną. Na, o dabar „lapkritėju“, klausausi visokiausios muzikos, be saiko žiūriu „Nusivylusias namų šeimininkes“, ir viską, kas kelia nuotaiką, vėl pradėjau sportuoti ir tiesiog gyvenu truputį kitokiomis spalvomis, nei anksčiau. Tiesa, nežinia, kiek tai truks. Bet priimu pokyčius tokius, kokie jie yra ir tuo labai džiaugiuosi. 

Jūsų Maištinga Siela

Žengiam į lapkritį per mirusiųjų ir gyvųjų tiltus. Močiutei

Sveiki,

Šiandien jau 9 metai, kai mano močiutė išėjo iš šio gyvenimo. Jai.

Tie, kurie mirę,
niekada neišnyksta:
Jie tamsėjančiame
šešėlyje
Mirusieji nėra po

žeme:
Jie medžiuose, kurie
šlama,
Jie medienoje, kuri
dejuoja,
Jie vandenyje, kuris
teka,
Jie vandenyje, kuris
miega,
Jie yra trobelėje,
Jie yra minioje,
Mirusieji nėra mirę.

Tie, kurie mirę,
niekada neišnyksta:
Jie lieka moters
krūtyse,
Jie vaike, kuris
rauda,
Ir nuodėgulyje, kuris
Liepsnoja,
Mirusieji nėra po
žeme:
Jie ugnyje, kuri
gęsta,
Jie žolėse, kurios
rasoja,
Jie verkšlenančiose
uolose,
Jie miške, jie
namuos,
mirusieji nėra mirę.


Vieno pirmykščių gentinių tikėjimų ritualinė giesmė.

 

 

Jūsų Maištinga Siela

Uraganas "Sandy" - homoseksualų prikarksėta stichinė nelaimė?

Sveiki,

Stebiu spaudą ir tai, kas vyksta Rytinėje JAV pakrantėje. Užjaučiu Ameriką ir jos gyventojus dėl patirtų didžiulių nuostolių, tačiau kartais galima nugriūti nuo kėdės, kai perskaitai štai....

Cituoju apie uraganą: "Rytinę JAV pakrantė užklupo uraganas Sandy. Dvasininkas John McTernan tiksliai žino, kad dėl to kaltas. Neabejotinai – gėjai. Savo tinklapyje „Apginkime tikėjimo liudijimą“ jis pranešė, kad ši stichinė nelaimė – Dievo teismas homoseksualams, o tuo pačiu bausmė ir Barakui Obamai, kuris pasisako už homoseksualias santuokas."

Kokia mintis peršasi? Viskam galime paaiškinti pačiais "racionaliausiais" būdais, ypač jei užmačios tos pačios - skaldyk ir valdyk, ką dažniausiai ir daro krikščioniškoji šešėlinė pusė - kiršink žmogų, mesk vienai visuomenės daliai kaltę, dangstykis Biblijos skiautėmis, kad kita visuomenės dalis pultų kitą. Argi to mus mokė Jėzulis? Kaip šuniui lakstyti apie save ir gaudyti uodegą? Argi? Nepamenu, kur Naujajame Testamente būtų kalbama apie Dievo rustybę - nekalbant apie Senąjį Tastementą, kuris sudarytas pačių žmonių legendomis ir mitais, kur Dievas neretai minimas priešingai nei Jėzaus nešamas žodis. Jėzus supyko tik vienintelį kartą, ir tai nuėjęs į tuometinę šventyklą, jeigu pamenate.

Anuomet (pasaulinių karų metais) už viską labiausiai kentėdavo žydai, tačiau jie jau nebepoliarūs. Tai ieškome naujų aukų? Ką jūs manote?

Jūsų Maištinga Siela

Demokratija - tai švelnesnė diktatūros forma. Arba kaip šie Seimo rinkimai praplėtė suvokimą apie Demokratiją?

Taigi,

Štai toks buvo Viktoro Uzpaskicho VAIZDELIS GRAŽUS, kai ekscelencija Dalia Grybauskaitė tiesiai šviesiai pasakė, kad netvirtins Darbo Partijos, kuri per šiuos rinkimus padarė daugiausiai nešvarių dalykėlių. Bet ko gi norėti, juk Viktoriukas iš prigimties linkęs žaisti rusiškai t.y. viešai ir atvirai daryti kriminalus, o po to surinkti ir suburti apkvaitusią ir, deja, labai neišprususią tautą, kuri politikavimą tik per rinkimus prisimena, vergams primenama, kad turi balsą, tačiau niekas tautos nemokina būti piliečiais, tai tik primenama per rinkimus, jog jie turi dar ir pareigų – išsirinkti vergvaldžius. Labai paprastas iliuzinis demokratijos pavyzdys – tauta gali pakrykštauti kas ketverius metus, o vėliau tautiečiai, balsų kaip bitutės nešėjai, lieka naudingi kaip darbinės klasės arkliai ir su jais elgiamasi kaip su agurkų stiklainių uždarytojais. Pasakysiu vėl paprastai – demokratijos nėra! Ir ne dėl to, kad Viktoras meškos eisena ateiną į valdžią ir kaip kiaulė lips ant altoriaus, bet dėl to, kad mes renkame, kas galės plėšti ir žarstytis, o patys liekame už borto – taikli demokratinė struktūra, kurią žino net mano senelis. Ale, mūsų atstovai tribūnuose – pamirškite, kai tiek žmonių, tiek naujų interesų, tai į Seimą visko ir nesugrūsi – tu pats jau turi jame būti ir kiekvienas iš mūsų sau pats atstovauti, nes kiekvieną žmogų reikia saugoti ir rūpintis kaip vaismedžiu. Demokratija to nebegali... (O ar galėjo?). Iliuzijų pabaiga ir saulėlydis prieš mano akis, kitiems – tai tik nauja valdžia, kuri kaip visada kas ketverius metus pasikeičia opozicijomis.

Kad struktūrą, kad konstituciją ir visą sistemą reikia keisti, man mintis kirba jau seniai. Aišku, tai utopiška, netgi sunkiai įmanoma, tačiau pakartosiu vienos puikios politikės mintį. Kas yra įstatymai? Įstatymai yra kuriami tam, kad kažką draustų, o neišlaisvintų, kalbant ypač apie žmogaus teises ir pan. Jeigu kuriami kuo daugiau įstatymų „vilkas avies kalyje“ principu t.y. „apsaugoti žmogų“, o užmojis yra drausti – tai mes turime didžiulį debilistaną. Mes esame kintanti visuomenė, o įstatymai ir konstitucija yra mūsų realybės, kurią gyvename, išraiška. Mes gyvename pagrinde po Nepriklausomybės atkūrimo nustatytais tuometiniais supratimais, kurie dar rėmėsi net į tarpukario įstatymus – o juk dabar 2012 – ieji? Atsiverti konstituciją ir matai, kad turi gyventi 1992 metais! Negi per dvidešimt metų šis monolitas ant pečių nešamas kaip jungas, kuris sunkėja, turi būti kaip šventas stabas – nepaliečiamas ir nekeičiamas? Realybė nebeatspindi įstatymų. Bet tai žiūrėkime, tai tik buvo vienas pavyzdys. O aš šneku apie visą demokratinių struktūrų mechanizmą, kuris yra praktiškai nekintantis, nors mes žmonės jau seniai iš jo išlipę ir suvokiame, kad demokratija yra tik laisvesnė diktatūros išmonė. Tai šneku apie tą saulėlydį, kad žmonės prabunda, pamato kur gyvena, nors tokių dabar vienetai, tačiau jų atsiranda ir supranta, kad tokie cirkai kaip rinkimai, kas papuls į tas partijas ar nepapuls, yra diktatūrinis –kapitalistinis žaidimas. Partijos gal gali lemti tik biudžetus, valstybės nuosmukį ir t.t. – ir tai neaišku, kas už Seimo sėdi ir juos dar pačius valdo ir maigo, tačiau... Visada yra šviesioji medalio pusė. Mes mokomės. Mokomės būti savimi, žmonėmis, mokomės valdyti valdžią, mokomės kurti valstybę, kad ir demokratijos pagrindu ir šįkart padarėme klaidą rinkimuose, tačiau iš klaidų mokomės, bent jau norėtųsi tikėti, kad pagaliau ir pasimokysime, nes kaip rodo patirtis – opozicijų valdžioje perrinkimas kas ketverius metus – nepasimokome. Bet reikia turėti vilties... Tikriausiai.

Jūsų Maištinga Siela

2012 pirmasis sezoninis sniegas - nebeatpažįstamas kiemas

Sveiki,

Nors ir nemėgstu žiemos, tačiau pirmasis sniegas antrąjį metų pusmetį būna visiems kažkas ypatingo. Nežinau, ar man tai ypatinga, nežinau... Kol draugai ir pažįstami kilnojo iš išmaniųjų telefonų skurdoką sniegą iš įvairiausių Lietuvos kampelių, pas mane atrodė išties žiemiška, netgi vietomis būta pusnių. Pasigrožėkite.

Jūsų Maištinga Siela