Filmas: "Gyvenimo sienos" / "Sidewalls" / "Medianeras"

Sveiki visi,

Keliauju ir vėl į Argentinos kiną ir šįkart kino filmas „Gyvenimo sienos“ (Sidewalls / Medianeras) (2011 m.), dalyvavęs „Kino pavasaryje“, tačiau lyderiu netapęs. „Gyvenimo sienos“ – tai pakankamai emocionali ir įtaigi drama apie du žmones, gyvenančius greta. Taip, tai gan liūdna, melancholijos prisodrinta juosta, kuri retkarčiais sukelia liūdnus šypsnius ir tuo jis man labai patiko, nes atitiko dabartines mano gyvenimo nuotaikas. Neapsakoma žmogaus vienatvė mega pasaulio mieste Buenos Airėse, kur gyvena daugiau nei 11 milijonų žmonių, jautiesi tikrai mažas ir nereikalingas ir ta jausena, pasakojimo, režisūros stilius man buvo labai priimtinas.

Filmas gan paprastas ir šiuolaikiškas, tik jo transliacija ne tokia ir lengva, nes nelengva ištransliuoti nereikalingumo ir likiminį atsitiktinumo mikstūrą. Tema gali pasirodyti ganėtinai sudėtinga – šiuolaikinis žmogus urbanistiniame pasaulyje jaučiasi kaip skruzdėlė, o kad pabėgtų nuo beprotiškai plataus ir kartu labai izoliuoto pasaulio, jis panyrą į virtualų pasaulį ir jaučiasi visiškai apgailėtinas. Kažkur už nesamo lango bėga laikas gyvenimas, o jis personažams eina uždarose „batų dėžutėse“, kur esi mirtinai priklausomas nuo elektros, interneto, muzikos ir kartu vienatvės, kuri ir draugė, ir priešas. Visos mūsų norai ir laimės galbūt gyvena visai šalia – už kitos sienos, tik mes neįtariam. Iš esmės idėjine prasme lyg ir nieko naujo, tačiau labai džiaugiuosi pamatęs šią juostą. Paliko įspūdį megapolio peizažai, kurie buvo ir didingi, ir kartu trapūs, kaip ir paties žmogaus gyvenimas. 

Filmas labai stipriai turėtų „sulįsti“ vienišiams, kitiems jis gali pasirodyti įdomus ir lengvas užkandis, tačiau visi filmai, kurie pasakoja apie šiuolaikinį egzistencijos galimybes BŪTI, mane asmeniškai daugiau ar mažiau sukrečia, sukrečia savo paprastumu ir kartu sudėtingumu – viskas viename ir tik individualus klausimas, kurią sieną jūs pasirinksite – tą lengvąją, ar tą, prie kurios kartais paverkiama?

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiko kilpa" / "Looper"

Sveiki visi,

Šįkart mano kino zonoje svečiuojasi filmas „Laiko kilpa“ (Looper) (2012 m.). Tai amerikiečių sukurta juosta su keliais žanriniais mišinukais – veiksmas, fantastika ir trileris. Filmas puikiai sutiktas ne tik žiūrovų, bet ir kino kritikų, tad nutariau, kad jeigu ir aš pažiūrėsiu, blogiau tikrai nebus... Žinote, kai jau esi matęs panašios konstrukcijos filmą t.y. žaidimai su realybėmis ir laiko pojūčiais, gali tik gūžčioti pečiais ir ieškoti kažko naujo juostos siužete. Taip, filmas tikrai turi savo originalumo, nors „Pradžiai“, kurį teko matyti prieš porą metų, toli gražu neprilygsta. 

„Laiko kilpa“ yra apskritai stipriausia juosta panašaus žanro, matytame per paskutinį pusmetį, tad galiu drąsiai ją rekomenduoti tiek paprastiems žiūrovams, tiek į gurmanišką kiną linkusiom personom. Filme sutiksite legendinį kietuolį Briuce Willį, kuris suvaidins personažą po 30 metų ir smarkiai išpopuliarėjusį Joseph Gordon – Levitt‘ą, pastarasis vaidino ir legendiniame filme „Pradžia“, tai mano galva, jam ne naujiena dirbti su panašaus žanro kūriniais. Taip, filmas įtraukia per 15 minučių, visos naujos pateikiamos sąvokos kaip „kilpos užrišimas“ ir pan., nekvaršina žiūrovui smegenų, kaip kartais tai daro mokslinė fantastika su savo sudėtinga terminologija. Smagu čia sutikti netikėtame amplua Emily Blunt, kurią vis matome daugiau komedijose ir romantinėse juostose kaip „Ir velnias dėvi pradą“, „Kartą Jemene“ ir t.t.

Jeigu ne tas faktas, kad iš ateities atsiunčiami žmonės nužudymui ir puiki idėja, kad žmogus persekioja save tame pačiame laike po trisdešimties metų, tikriausiai filme kažko trūktų. Ypač man spragelių pasitaikė siužeto plėtotėje ties antgamtinėm galiom, kaip mokėjimas judinti daiktus – kaip ta mutacija vyko ir vyksta, trūko šiokių tokių paaiškinamų, tačiau čia tikriausiai mano asmeniniai tokie pastebėjimai pačiam sau. Šiaip filmas pakankamai vykęs, įdomus, įtraukiantis, kuriame bus ir istorija, ir šiokios tokios įtampos.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tedis" / "Ted"

Sveiki,

Kai tik pasirodė pirmosios „Tedis“ (Ted) (2012 m.) filmo reklamos, pamaniau, kad būtų tikrai šaunu nueiti į teatrą ir pamatyti šį filmą, bet nenuėjau. Tiesa, visai neseniai pažiūrėjau „prie progos“, kaip sakant, ir galiu pasidžiaugti, kad nejau į šį filmą. Nors filmas neprastai įvertintas kritikų ir pačių žiūrovų, tačiau man jis slinko be didesnio susižavėjimo...

Pripažįstu, kad filmas turi šiokią tokią holivudinę idėją – kalbantis meškinas, kuris mėgsta seksuoti ir gerti alų. Subanalintas ir desakralizuotas meškiuko simbolis, kuris dar ir brutaliai įvilktas į „Amerikietiško pyrago“ žanrą tampa nemenku magnetu minioms kino teatruose. Tiesą sakant, tikėjausi iš filmo kur kas daugiau, bent jau iš paties siužeto, nes atsiliepimų tikrai buvau skaitęs ir girdėjęs neprastų, tačiau pirmoji filmo pusė slinko itin lėtai, praktiškai šyptelėjau vos keletą kartų. Meilė ar geriausias draugas? Pasirinkimo kamuojamas vidutinės klasės amerikietis pagaliau turi susitupėti ir išaugti iš vaikystės. Viskas būtų ir gerai, bet pabaigoje meškinas ir vėl atgyja, nes filmas negali pasibaigti liūdnai ir tai, sakyčiau, dar labiau supaprastina filmą iki primityvaus holivudinio (pus)niekalo. 

Gražioji Mila Kunis – jos neįmanoma nevalgyti, dievinu jos dideles gražias akis, Mark Wahilberg‘ą irgi jau daugelis pažįsta iš kitų jo darbų – priekaištų jiems kaip ir neturiu. Na, „Tedis“, nežinau, man asmeniškai nėra nei stiprus filmas, nei toks, dėl kurio reiktų „dėti į kelnes“, žudant troškulį jį pamatyti. Pamačiau, ir kas iš to? Šiaip net filmas „Super mano buvusioji“ šiuo atžvilgiu man buvo daug įdomesnis ir įtraukė daug labiau, o „Tedis“ lieka „Tedžiu“ – daug žadantis, tačiau suteikiantis mažai palaimos. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Kaip sumažinti pilvą? Pilvo preso pratimai, joga pilvui

Sveiki visi,

Keli draugai, retkarčiais čia apsilankantys, man nusiskundė, kad paskutiniuoju metu žaibiškai auga pilvas ir sunku su tuo kovoti. Ypač sunku tiems, kurie turi savo dienos tradicijas – rytinis maistas, darbas iki vakaro, grįžimas namo, noras atsipalaiduoti su alumi ir taip be paliovos, o sportui ir sveikai mitybai praktiškai nebelieka nei valios, nei noro. Neretai pilvas auga ir tiems, kurie dirba „ofisinį“, sėdimąjį darbą, bet žinoma, nemažai prie to prisideda medžiagų apykaitos greitis bei paveldėti genai. Bet juk kažką galima daryti, kad pats ar pati (juk pilvas auga ne vien vyrams!) jaustumeisi daug geriau ir nebeliktų liūdnų minčių apie savo išsiderinusias fizinius proporcijas.

Šiaip manau, kad bent kartą dienoje. Na gerai, šunys matė, bent tris kart mažiausiai į savaitę gerai pajudėti ir nuprakaituoti įvairiais fiziniais pratimais, kurie ne tik padės beaugančiam pilvukui sublogti, bet ir šiaip atsigausite emociškai. Didesnis fizinis aktyvumas ypatingai gerina nuotaiką – tuo aš pats įsitikinau, nesijauti subliuškęs ir bejėgis. Tik sunkiausia prisiversti link to žengti pirmuosius žingsnius, o vėliau tai tampa neatsiejamais gerų pojūčių „narkotikas“.

Štai vienas vakarietiškas pavyzdys, kaip galima sporto pastangomis pagerinti savo pilvo presą. Pats tai išbandžiau ir galiu pasakyti, kad po 8 minučių pavargau kaip reikiant. Svarbu darant pratimus, nekelti kaklo, nes jį po to gali skaudėti, į priekį kelkite pečius, iš pradžių gali pasirodyti sunkoka, bet priprasite. Pasižiūrėkite:

Galite vadovautis ir robotiniu variantu, bet iš esmės pratimai tokie patys:

Pilvą galima liekninti sujungus su vakarietiškai adaptuota joga ir jos pratimais. Štai vienas pratimas, panašus į saulės nusilenkimą, kuris ne tik išjudina pilvo raumenis, bet ir subalansuoja viso kūno raumenų judesius bei energetiką. Jogoje svarbu sekti įkvėpimus ir iškvėpimus. Iš pradžių gali atrodyti sudėtinga, bet po to viskas vyksta savaime.

Smulkiau viskas nupasakojama:

Žinoma, stebuklų didelių nesitikėkite, jeigu nenormalizuosite ir nereguliuosite mitybos. Raumenys gali susiformuoti tik po riebalais ir jausitės tik tvirtesni, bet neliekni. Taigi, viskas eina iš vien. Valia jūsų rankose.

Jūsų Maištinga Siela

Lapkritis: kitos gyvenimo spalvos

Sveiki visi,

Paskutiniuoju metu dedasi keisti dalykai ir, švelniai tariant, nieko nebesinori rašyti į šį saitą. Toks keistas lapkritis ir nuotaikos gan permainingos, nors pas mane jos ir taip visada permainingos, tačiau jaučiu, kad nebegaliu ir nebenoriu daryti tai, ką dariau anksčiau, lyg kas nors iš manęs paties vidaus blokuotų norą būti senose vėžėse. Taigi... 

Paskutiniuoju metu nebegaliu žiūrėti jokių filmų – tiesiog negaliu, nebeištveriu daugiau nei 20 minučių seanso, todėl nusprendžiau tiesiog nebežiūrėti. Palauksiu, kol vėl sukils noras sugrįžti į kiną. Na, o dabar „lapkritėju“, klausausi visokiausios muzikos, be saiko žiūriu „Nusivylusias namų šeimininkes“, ir viską, kas kelia nuotaiką, vėl pradėjau sportuoti ir tiesiog gyvenu truputį kitokiomis spalvomis, nei anksčiau. Tiesa, nežinia, kiek tai truks. Bet priimu pokyčius tokius, kokie jie yra ir tuo labai džiaugiuosi. 

Jūsų Maištinga Siela