Paskutinis mano lietuvių atlikėjų padangėje atradimas yra būtent ši daina,
kurią noriu pasidalyti – gal kas nors visai nematė, negirdėjo ir gal dabar
atras labai įdomų gabalą. Puikų humorą turintis vokalistas Saulius Prūsaitis,
neseniai baigė darbus su „X-faktoriumi“ ir kimba toliau į darbus – apie tai jau
rašoma spaudoje. Saulius Prūsaitis man iki tol buvo beveik nežinomas, nes
nuolat bastėsi po įvairius projektus ir grupes, ir šįkart jis pasivadina nauju
sceniniu slapyvardžiu- FACE WHITE ir
pristato dainą „No more drama“.
Šis naujas veidas atneša į lietuviškos (+angliškos) muzikos padanges naujų
skambėjimų. „No more drama“ – man labai priimtinas kūrinys, toks šviesus ir
melancholiškas, ilgesingas ir kartu užtikrintas. Labai patinka pasirinktas
skambėjimas, jauki „kavinės“ tipažo muzika, „Pink Floyd“ laikų dvasia, lyg koks
garso takelis iš nekomercinio filmo apie pamišėlius, keliautojus, romantikus ir
pan. Sakyčiau, labai vykęs kūrinys, kuris labai laisvai surastų klausytoją ne
tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Saulius Prūsaitis prasitarė, kad šiai
dainai taip pat bus kuriamas ir vaizdo klipas. O šiaip sveikinu kūrėją su nauju
etapu kūryboje. Pasiklausome:
Kai 2007 metais pirmą kartą išgirdau Rihannos dainą „Umbrella“ (liet. Skėtis),
pamaniau, kad čia kažkoks nesusipratimas – kam gali patikti tokia baisi daina? Bet
metai bėga ir skoniai, matyt, net ir pas mane keičiasi. Paskutiniu metu
Rihannos kelios dainos, tarp kurių yra ir „Umbrella“, tapo mano vieni iš
paskutinių atradimų ir „pamaitino“ mano playlist‘ą.
Tikriausiai tas: „ė-ė-ė-ė-ella-ellla“ labiausiai ir užveda visoje dainoje.
Pakankamai įdomus ir hipnotizuojantis priedainis, kuris greitai įstringa
galvoje ir imi vaikščioti kaip užprogramuota uždelsto veikimo bomba.
Daina „Umbrella“ – tai Barbadoso atlikėjos Rihannos (jai antrina žymus
reperis JAY-Z) daina iš trečiojo jos studijinio albumo „Good Girl Gona Bad“
(2007). Na, iš tikro daina buvo parašyta Britney Spears albumui „Blackout“, bet
atlikėja šią dainą atmetė, kadangi jau turėjo pakankamai medžiagos savo
albumui. Ši Rihannos daina pateko į 500 visų laikų geriausių dainų topą numeriu
412, tai galite įsivaizduoti, kad dainą kuo puikiausiai sutiko muzikos
kritikai, o 2007 metais ji užėmė 10 vietą tarp geriausių metų hitų. Šlageris pelnė
keletą labai svarbių atlikėjai apdovanojimų, tarp jų kaip geriausias metų
klipas MTV muzikos apdovanojimuose, o 2008 ir „Grammy“ kai geriausia RandB ir
Repo duetas.
Daina sulaukė didžiulės komercinės sėkmės, jos kopijų parduota apie 4,5
milijonų. Daugelyje topų buvo numeris 1, platininiu tapo tokiose šalyse kaip
Ispanija, Belgija, Australija, Suomija, Vokietija, Brazilija ir t.t. Siūlau pasiklausyti:
Paskutiniu metu nutolau nuo kino, bet retkarčiais vis į jį užklystu. Štai
vienas pažįstamas paprašė „užmesti akį“ į TV filmą „Laramie projektas“ (The
Laramie Project) (2002 m.). Na, „Laramie projektas“ iš tikro buvo žaibiška
reakcija į 1998 metų įvykius Laramie mieste, iš to kilo pjesė „Laramie
projektas“ (2000 m.), po kelių metų pasirodė ir šis filmas apie būtent šiuos
žmones, kaip jie grūmėsi su bėdomis ir kaip iš to išaugino „taikos gėlę“. Prieš
kokius tris metus esu čia rašęs apie Metju Šepardą (Metthew Shepard), jauną
homoseksualą, kuris dėl savo lytinės orientacijos buvo išvežtas į laukus ir
žiauriai, pririštas prie tvoros, sudaužytas dviejų jaunuolių ir paliktas
numirti. Šį įrašą galite paskaityti paspaudę ČIA. Iš esmės mums mažai kas
žinoma apie tuomet ne tik Vajomingą, bet ir visą Ameriką sudrebinusį įvykį. Šis
filmas yra ne tiek apie Metju Šepardą, kiek apie Laramie miestą, kuris po šio
įvykio pasikeitė visiems laikams, paliesdamas kiekvieną gyventoją.
Galima ilgai ir daug diskutuoti apie Metju įtaką tolesniems įvykiams
Amerikoje, kurie dar labiau išryškino homofobų ir žmogaus teisių ir laisvių
aktyvistų susipriešinimą. Be jokios abejonės filmas Metju labai sudievino,
padarė tautos didvyriu, tačiau man patiko, jog filme stengiamasi parodyti abi
puses, ne vien tik liaupses ir pagyras. Manau, filmo medžiagą daugiausia sudaro
žmonių liudijimai teisme, kai du pakaltinami jaunuoliai buvo nuteisti iki gyvos
galvos. Autentiški liudijimai leido suregzti gan platų su kriminaliniais prieskoniais
pasakojimą apie tai, kodėl Laramie (kaubojiškame) miestelyje taip nutiko, kad
tvarkingas vyrukas, kuris nuo draugų neslėpė savo orientacijos, buvo išvežtas į
laukus ir paliktas mirti? Tas kodėl iki pabaigos neatsakomas, nes net patys
nusikaltėliai gerai negali paaiškinti savo veiksmų, bet šio incidento pasekmės
atsirūgo visoms valstijoms – kodėl žmonės negali būti savimi ir jaustis gerai
tokiais, kokie jie yra?
Filmo struktūra gan nestandartinė, nes filmas yra vaidybinis, tačiau jo
pateikimas yra dokumentinio pobūdžio, tačiau neapsirikite, viskas šiame filme
yra surežisuota ir suvaidinta, nebent tik keli kadrai, kai pasisakomos viešos
kalbos, pvz. Bilas Klintonas. Vaidmenis atliko milžiniškas pulkas ryškiausių
aktorių, tokių kaip: Christina Ricci, Laura Linney, Peter Fonda, Dylan Baker,
Steve Buscemi, Joshua Jackson, Jeremy Davies ir kt. Net nustebau, kad toks
didžiulis žinomų aktorių panoro prisidėti prie šio filmo, kas iš tikro labai
džiugina.
Juosta iš pradžių pasirodė erzinanti, nes nelabai supratau, kas ten vyksta,
ko tie žmonės atvyko į Laramie miestelį (nors jau žinojau, kad filmas apie Šepardą),
tačiau eigoje filmas sudomina, ima rutuliotis priežastys, versijos, požiūriai,
kurie pjaunasi tarpusavyje, kai kurie kelia pasibjaurėjimą – simpatijas kam
nors atiduosite, neliksite abejingi. Manau, kad filmas menine plotme nėra
kažkuo labai išskirtinis, sakyčiau, jis turi labai aiškią didaktinę paskirtį –
prabilti, pasakyti, išsakyti, šviesti, kurti suvokimą apie tai, kokie mes esame
ir kur mūsų įsitikinimai, stereotipai, bukumas gali nuvesti. Filmo nelaikyčiau
biografiniu, nors tam tikra prasme jį taip galėtume pristatyti, o įdomiausia
tai, kad žinojimas, jog analogiškai gyvenime tai vyko, kai teismuose teisiami
du žmonės, ar jiems bus paskirta mirties bausmė, ar ne, darosi šiurpu, kad toks
tas keistas gyvenimas – čia jis yra, čia nebėra ir nuo tavęs gali jis
nepriklausyti, gyvenimas lyg daiktas. Buvo galima sukalti dokumentinį filmą,
net neabejoju, kad toks jau ir yra sukurtas, tačiau režisieriui Moises Kaufman
rūpėjo išvystyti paties miestelio sudrebinimą, sukrėtimą, nei Šepardo istoriją.
Bet kokiu atveju, toks filmas, mano galva, yra naudingas. Tad džiugu, jog
jis tuoj bus pristatytas internetinėje erdvėje su lietuviškais subtitrais.
Jau ne vienas manęs prašėte aprašyti ir pakomentuoti seną kultinį
amerikiečių serialą „San Francisko raganos“ (Charmed), o tiksliau, manyčiau,
reiktų versti „Užburtosios“, „Užkerėtosios“, kurį ilgą laiką rodė LNK
televiziją, o gal ir šiuo metu kartoja, kaip įprasta, senas serijas – nežinau,
televizoriaus neturiu. (Pabandysiu sustyguoti informaciją, kurios nerasite „Vikipedijoje“).
Puikiai prisimenu savo jaunas dienas, kai tik pradėjo rodyti „San Francisko raganas“,
kai prie TV ekranų pritraukdavo tūkstančius žiūrovų, o kartu ir mano namiškius.
Iš tikrųjų man labai patiko, žiūrėdavau išsižiojęs, nes tais laikas kažkaip
televizija dar buvo „dievas“, o internetas dar ne toks spartus ir ne toks
dažnas „svečias“ kiekvieno namuose. Iš tikro kokie pirmieji 2-3 sezonai buvo
patys įdomiausi, vėliau serialas gerokai išsisėmė ir, manding, ėmė darytis
monotoniškas, siužetas tapo lengvai nuspėjamas: rytas, visos raganos skuba į
darbus, tvarko meilės reikalus, galiausiai švysteli koks nors demonas, kurį
galiausiai pabaigoje sudoroja ir visos serijos pabaiga – nuobodu, nuobodu,
nuobodu...
Bet nepaisant to, kad serialas išsisėmė idėjine prasme (čia mano nuomone),
nors paskutiniųjų sezonų ir nemačiau, gal buvo kokie nors radikalūs sprendimai,
kurie pagyvino serialą, jo buvo sukurta net 8 sezonai – kaip ir „Nusivylusių
namų šeimininkių“. Serialas buvo pradėtas kurti dar 1998 metais ir tęsėsi 2006,
o per šį laikotarpį buvo parodyta 178 serijų. Kitų serialų reitingai labai
banguodavo ir dažniausiai krisdavo, o štai „San Francisko raganos“ Amerikoje
turėjo pastovų žiūrovą, nors pirmąjį sezoną žiūrėjo vidutiniškai apie 5,4
milijonus žiūrovų, o aštuntą 3,5 mil., bet kokiu atveju visų sezonų vidurkis
buvo 4,7 milijonų nuolatinių žiūrovų. Natūralu, kad po truputį reitingai ėmė
ristis žemyn, kadangi tapo populiaru serijas platinti piratišku būdu, todėl
žiūrovų iš tikro buvo kur kas daugiau, nei oficialiuose statistikos duomenyse.
Ar bereikia pasakoti, apie ką šis serialas? Tai pasakojimas apie tris
raganas „užkerėtąsias“, kurios San Franciske grumiasi su nuolat kaip ant mielių
dygstančiais demonais, kuriuos siunčia „Šaltinis“. Smagiausia tai, kad
raganaitės turi stebuklingųjų galių: Prue – geba judinti daiktus, Piper –
sustabdyti įvykius, o Phoebe – numatyti ateitį, laikui bėgant, jų galios
stiprėja. Nuo ketvirto sezono atsiranda kitas personažas, kuris pakeičia
vyriausiąją Halliwel sesę Prue, kurią nužudo demonas – kodėl tai nutiko ir apie
dar daugiau pabandysiu čia ir papasakoti.
Šio serialo užmačios prasidėjo daug seniau, nei startavo pats serialas. Serialo
kūrėjas C. M. Burge buvo užmatęs sukurti kažką panašaus į legendinį serialą „Bafi
– vampyrų žudikė“, kuriame būtų gausu antgamtinių galių turinčių personažų,
gėris kovotų su blogiu, įpinant mitologinių „gyslų“ ir pan. Raganavimas buvo
puiki pradžia, bet tikriausiai niekas nežino, jog pradžia buvo apie tris studentes
kambariokes, kurios turi katilą, skraido ant šluotų ir pan., - žodžiu, serialas
turėjo atspindėti standartinius raganų kanonus kaip antai buvo serialuose „Sabrina“
ir „Kerėtoja“, bet televizijos kompanija nusprendė, kad tai pernelyg nuobodu ir
pasiūlė serialą prisodrinti šeimos vertybėmis, taip gimė raganos iš San
Francisko, kurios iš kartos į kartą paveldi galias. Viskas buvo vykdoma labai
atsargiai, Burge buvo leista nufilmuoti vieną seriją, kuri vadinosi „Užkerėtosios
– seserų namas“, pilotinė serija truko viso labo 28 minutes, iš kurios vėliau
išsirutuliojo visas serialas. „San Francisko raganų“ debiutas buvo pakankamai
įspūdingas, nes jo reitingai buvo aukščiausi per trejus metus šio TV kanalo
istorijoje.
Aktorės pirmajame sezone. Combs, Doherty, Milano.
Aktorės trečiajame sezone: Milano, Doherty, Combs
Seksuali fotosesija.
Alyssa Milano dažnai kardinaliai keisdavo įvaizdį.
Trys seserys.
Shannen Doherty suvaidino vyriausiąją raganą Prue tik tris sezonus.
Holly Merie Combs atiteko viduriniosios sesers Piper vaidmuo.
Nuo mažens žinomas modelis Alyssa Milano suvaidino jaunėlę Phoebe.
Rose McGrown topo Paige nuo trečiojo sezono.
Na ir žinoma, "San Francisko raganų" vyrukai, atliekantys dažniausiai raganų mylymųjų, demonų ir apsimetėlių vaidmenis. Iš dešinės: Ted King, Julian McMahon, Brian Krause ir Dorian Gregory.
Aktorių atrankos irgi buvo įdomios. Pirmoji buvo atrinkta maištingoji ir
šiaip skandalais pagarsėjusi aktorė Shannen Doherty iš serialo „Beverly Hilsas
90120“. Jai buvo pirmiausia pasiūlytas Piper (vidurinės) sesers vaidmuo, o štai
jos kolegei Holly Marie Combs – Prue. Bet per pirmuosius filmavimo bandymas 28
minučių epizodų, aktorės buvo sukeistos, o jauniausiąją raganaitę vaidino netgi
visai kita aktorė – Laura Rom, kurią vėliau pakeis Alyssa Milano. Galiausiai Laura
Rom pasitraukė ir kai buvo priimtas pasiūlymas kurti pilnametražį serialą,
Alyssa Milano užėmė jauniausiosios sesers vaidmenį. Aktorių trio nesikeitė tris
sezonus, kai netikėtai 2001 metais buvo paskelbta, jog Shannen Doherty
pasitraukia iš projekto. Buvo svarstoma, jog personažas Prue liks, tik ją
vaidins kita aktorė, netgi buvo dvi realios pretendentės, viena iš jų mums
labai gerai žinoma Jennifer Love Hewitt, tačiau nutiko taip, kad Prue buvo
nužudyta, o jos vietą užimė nauja, iki tol niekam nežinoma sesuo Paige, kurios
vaidmuo buvo patikėtas Rose McGowan.
Serialo logotipui buvo panaudotas specialus, vadinamasis „Triquetra“ simbolis,
kuris simbolizuoja tris mėnulio fazes: priešpilnį, pilnatį ir delčią, taip pat
mergelę, motiną ir senę. O serialo daina tapo grupės The Smiths daina „How Soon
is New?“, kurią galite paklausyti čia:
Iš tikrųjų serialas buvo filmuojamas ne San Franciske, bet Los Angele,
Kalifornijoje. Štai seserų Halliwell namas, kuris randasi Carroll Avenue, Los
Angele.
Didysis „San Francisko raganų“
skandalas: kodėl Shannen Doherty paliko raganas?
Na, kaip ir daugelis ilgalaikių projektų neapsieina be didesnių ar mažesnių
skandalų. Taip šįkart nutiko ir „San Francisko raganos“ filmavimo aikštelėje.
Shannen Doherty 2001 metais paliko projektą komentuodama tiesiai šviesiai: „Man
nusibodo filmuotis raganų pasakaitėse, kurias žiūri tik paaugliai“, bet
pasirodo yla vėliau išlindo iš maišo ir priežastys buvo visai kitokios. Na,
Shannen Doherty arba Holivodo režisierių „galvos skausmas“ yra pagarsėjusi nuo
pat jaunų dienų dėl savo maištingo ir ugningo būdo galingai siautėti –
vakarėliai, peštynės, teismai, išgėrimai, baudos už neblaivų vairavimą,
nuolatinis vėlavimas filmavimo aikštelėse ir visai nepasirodymas moteriai
užtraukė itin spalvingos asmenybės vardą. Dėl panašių priežasčių ji buvo
eliminuota iš serialo „Beverly Hilsas 90120“, kas labai nuliūdino serialo
gerbėjus, nes Shannen buvo labai mylima. Aktorė bene labiausiai garsėjo
nevaldomais pykčio ir įtūžio priepuoliais, įtraukdama kolegas ir aplinkinius į
skandalų sūkurį. Pati Doherty pripažįsta, kad yra praėjusi ne vieną gydymo
terapiją ir sutramdžiusi įtūžį, bent jau taip turėjo nutikti, bet kuriant „San
Francisko raganas“ kilo didelė įtampa tarp jos ir kolegės Alyssos Milano,
sakoma, kad moterys negalėdavo išbūti vienoje patalpoje, o ką jau besakyti apie
darbą, kuriam reikia besąlygiškai atsiduoti. Serialo kūrėjai netgi buvo priėję
prie to, kad norėjo šalinti Alyssos Milano personažą, tačiau iš projekto
pasitraukė Doherty, kuri taip įsiutino personalą, kad šie net nedrįso
komentuoti žiniasklaidai apie konfliktus. O ir asmeninis Doherty gyvenimas tuo
nesibaigė – trys santuokos ir sunkus susitūpėjimas. 2010 metais aktorė parašė
knygą apie save, pavadinimu „Šiknė“. Taigi. Ką čia ir bepridursi.
Šiame vaizdo įrašė Dohertės klausiama: „Pasakyk tris gerus dalykus apie
Alyssa Milano“. Ji sako: „Ji miela, miela ir ... miela“. Provokacija.
Toliau darbas klostėsi puikiai ir aktorės nuosekliai dirbo. Serialas tapo
tokiu kultiniu, kad pagal jį imta rašyti knygas, kurti video žaidimus, o 2010
metais net leisti specialius komiksus, kurie prisistato kaip 9 sezono tąsa.
Serialas turėjo nemenkos kultūrinės įtakos ne tik paprastiems žiūrovams,
masinės kultūros vartotojams, bet ir tikrosioms raganoms ir raganiams, požiūris
į juos.
