Filmas: "Laiškanešys" (Popierinis berniukas) / "The Paperboy"

Sveiki visi, 

Šiandien noriu pakomentuoti Kanų kino festivalio filmą „Laiškanešys“ (The Paperboy) (2012 m.), o kai kur dar galite rasti vertimą „Popierinis berniukas“. „Meilutės“ režisierius Lee Daniels Kanų kino festivalyje pristatė vieną naujausių savo darbų, kuris buvo nedelsiant sumaitotas kino kritikų. Ir iš tikrųjų, tai žinodamas kinomaniakų nuomonę apie juostą, ryžausi su kartėliu ir nusivylimu pažiūrėti, ir gavau vėl su kuoka per galvą. Nes filmas toli gražu nėra nevykęs, aišku, iki geros kriminalinės dramos su humoro pabarstukais pritrūko, pritrūko, bet iš esmės filmas mane labai įtraukė ir po jo kažkaip net kelias dienas plaukiojau, ieškodamas kažkokio jame atsakymo.

Scenarijumi filmas pasirodė silpnokas, nes būtent scenarijus atrodė toks nesuveržtas, palaidas, trūko pagrindinės ryškios linijos – anei čia kriminalas, anei meilės istorija, nors būta jame visko! Bet po to pagalvojau, kad šunys matė, būtent todėl tas filmas savo palaidais galais ir patiko. Pakankamai gerai atkurtas septintas dešimtmetis, labiausiai per Nicole Kidman makiažą ir aprangą, pastaroji – jokia paslaptis, talentų talentas, o šis amplua jos karjeroje man pasirodė vienas iš iššūkių, kuriais vis dar nustebina žiūrovą. Būtent šiame filme Kidman buvo kaip niekad kitoniška ir jai nebūdingas amplua – keturiasdešimtmetė laisvo elgesio mergina, kuri pametė galvą dėl brutalaus galvijo. Šiame filme netrūksta pakankamai intymių ir kartu šmaikščių scenų – garsioji scena, kai Kidman šlapinasi ant medūzos nudeginto perpus jaunesnio aktoriaus Zac Efron ar jai ši ima plėšyti pėdkelnes, kad galėtų išskiesti kojeles aistrų kamuojamam kaliniui. Super! O ir Zac Efron atrodė šįkart įdomiai, neerzinančiai ir toli gražu šokoladu, mėtom, ar dar velniai žino kuo, nekvepėjo. 

Sakau, tokių daug bereikalingų, pašalinių linijų, kurios nebuvo išplėtotos – tarnaitės juodaodės gyvenimas ir septinto dešimtmečio požiūris į spalvotuosius, homoseksualaus brolio gyvenimas, neaiškiai įtempta ir beveik pamesta kriminalinė linija, kuri pernelyg nesudomino, bet kartu visa palaida laukinių gėlių puokšte sutvisko septinto dešimtmečio dvasia, garso takeliu bei pakankamai makabriška filmo pabaiga. Nežinau, kaip kitiems, bet šis filmas man visgi šiokį tokį įspūdį paliko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 45/10

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Tiltas: tiltai "apsinešę" sporomis

65.

Tavo šešėliui praeinant, visos varlės sušoka į ežerus ir melduose prisivėlę laumžirgiai nedrįstą gerti iš lelijų medaus. Ir aš nedrįstu priskristi prie tavo rainelių ir kopinėti tavo žvilgsnį it javų auksą sporomis apšerkšnijusius juodus šulinių vyzdžius.

O juk buvo paprasčiau. Buvo, kad eidavome dviese per tiltus ir šaligatviais tais pačiais ir į tuos pačius namus. Būdavo, kad nepakeldavome akių, bet vis tiek žinojome, ką jose rasime.

Dabar tik žvyrkalnis. Atminimas. Palaidotas ežeras su dar gyvais plaučiais. Ir nieko daugiau.

Jūsų Maištinga Siela

Gyvatnešis: gyvatnešio žvaigždyno priešistorė nuo Barbakano

66.

Gyvatnešio dangaus lopinėlis sužydi asteroidų kekėmis ir Žemė noriai šypsosi visada veninėmis lūpomis – mėlyna, iki skausmo ir džiaugsmo mėlyna.

Žiūrėk, atplaukia, kažkada sakei Barbakano papėdėje, kai gėrėme rūgštų vyną ir žiūrėjome, kaip pakyla oro balionai, - sakei, žiūrėk, vieną dieną į mus tėkšis kometa ir niekas daugiau nerūpės. Juokiausi, žinoma, kad juokiausi ir gėriau, žinoma, kad gėriau, kad mylėčiau tik dar stipriau ir tu bijojai, kad nuo meilės nebeturėsiu jėgų ir teks mane partempti namo.

Gyvatnešio sėklos tuoj trenksis į Žemę ir nebebus atmintyje jokio lopinėlio, kurioje sėdėtume kartu, nebebus jokių kelių, kuriais mane parvestum namo. Nebebus jokių atgal. Jokių.

Jūsų Maištinga Siela

Sankryža: sankryžose dūžta meilė

44.

Mylėjau sau žinant ir tau abejojant. Ėjome gatve ir sankryžomis skilome į juodus ir baltus šachmatus, į poliarinę pūgą ir atogrąžų liūtis.

Ir manėme, kad matomės iš palydovų lyg dideli kalnai su purvo nuošliaužomis, bet visada baltomis sniego kepurėmis.

Ak, sankryžoje suskilome į akmenį ir paukštį. Tu nuskridai, o aš likau skaičiuoti amžiną rudenį, lyg mažo šuns virpėjimą, kuris išsigandęs nori ištrūkti, o tu iš meilės jį glaudi dar labiau ir labiau.

Mylint ir abejojant – kokie keisti žvaigždynų žemėlapiai, juos visada kažkiek tūkstančių metų reikia perdaryti iš naujo – poslinkiai neišvengiami, – sankryžose pasukant skirtingom parabolėm.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Juosta" / "Tape"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti mažai kam žinomą režisieriaus Richard Linklater kino filmą „Juosta“ (Tape) (2001 m.). Pats pirmas įspūdis po filmo buvo tai, kad pradėjau lyginti jį su R. Polanskio filmu „Kivirčas“, nes būtent pastatymas ir scenografija buvo pakankamai panašūs. Ir nenuostabu, nes šis filmas statytas pagal režisieriaus sukurtą teatro pjesę „Juosta“, kur pagrindinius vaidmenis sukuria Uma Thurman, Robert Sean Leonard bei Ethan Hawke – viso labo per visą filmą pasirodo tik trys aktoriai ir visas filmas vyksta be jokių pašalinių kadrų uždarame 19 viešbučio kambaryje.

Na, filmas labai greitai įtraukia į siužetą savo pakankamai įdomiais ir natūraliais dialogais. Tai pasakojimas apie tris žmones, kilusius iš tos pačios mokyklos, bet po 10 metų tarp dviejų draugų pasidalijama paslaptimi, kuri slapta įrašoma į juostelę... Tada prasideda didysis psichologinis žaidimas ir nuo to filmas pasidaro tik dar įdomesnis. Neslėpsiu, kad kai kurie momentai dialoguose ir elgsenoje man pasirodė perdėm per daug paaugliškai naivūs, bet pasirodžius Umai Thurman – dėl filmo nebelieka jokių abejonių ir belieka laukti, kol vandens balionai virš veikėjų galvų pagaliau sprogs. O sprogsta jie irgi įdomiai ir pakankamai psichologiškai motyvuotai – žaidimai, išsisukinėjimai, narkotikai, pokalbiai apie seksą, grasinimai ir manipuliacijos verte verda per visą filmą, tik skirtumas nuo trilerio toks, kad čia nebus pralietas nė vienas kraujo lašas, viskas vyksta pakankamai civilizuotai, jeigu būtų galima taip išsireikšti.

Filmą rekomenduoju kino gurmanams, kurie pasiilgo gerų psichologinių pokalbių, geros vaidybos, išskirtinių personažų charakteristikos ir šiek tiek kitoniškumo kine. Filmas išsiskiria savo režisūriniais sprendimais, kameros judesiais, spalvomis ir ypatingai minimalistine erdve bei pačiu filmo biudžetu – vos labo filmas nesiekia net pusės milijono dolerių. Taupus, bet neprastas filmas jus įtrauks į 19 kambarį, kurioje atsivers mokyklos laikų paslaptys...

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.3

Anonsas:





Jūsų Maištinga Siela