Filmas: "Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai" / "Hansel & Gretel: Witch Hunters"

Sveiki visi,

Fantastinių trilerių mėgėjai tikriausiai jau matė filmą „Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai“ (Hansel and Gretel: Witch Hunters“ (2013), kuris yra vienas šviežiausių ir naujausių pasakos pagrindu sukurtas trileris suaugusiems, kurie, ištroškęs įtampos ir naujų pasakos motyvų, ras vėl kažką įdomaus praleidžiant laisvalaikį. Taip, būtent laisvalaikį, nes šis filmas, kaip ir daugelis tokio tipažo filmų yra mums ne praturtinti, bet lepinti.

Kino kritikai šią juostą pasitiko labai prastai nusiteikę, negailėjo pylos scenarijui ir išdergtiems pasakų herojams, tačiau iš savo parapijos galiu pasakyti, kad šis filmas tikras auksas, palyginus su kokiomis nors paskutiniosiomis „Absoliutaus blogio“ dalimis. Ypatingai stebina gera grafika ir techniniai dalykai. Žiūrėdamas šią juostą nepasijutau, kaip neretai būna, lyg žaidime, o iš tikrųjų jaučiau tikroviškumą ir kruopščiai išdirbtas ir apgalvotas filmo detales. Aišku, šypsnius kėlė brolio ir sesers ginklai, lyg ir atitinkami pasakinio laikotarpio-aplinkos, tačiau, kai baltoji ragana paleidžia tiradą kulkų iš šaunamųjų patrankų, darosi šiek tiek iš serijos „Van Helsingas“, ir nebesuvoki, kur takoskyra tarp raganų medžioklės ir vampyrų galabijimo. Liaupsės techniniams dalykams nesibaigia, nes puikiai pasirodė ir aktoriai, grimas buvo klasiškas. Pagaliau vėl prisimenamas klasikinis, nenusaldintas raganos portretas – baisi, susivėlusi, kumpa nosimi, rodos, tokios turėtų būti kaulėtos ir nerangios, tačiau šiame filme jos virsta neprastomis kovų menų žinovėmis, kaip, beje, ir Jonukas su Grytute. Kontrastų ieškojimai tarp pasakos ir šio filmo – tai bandymai apskaičiuoti Visatos tūrį, gal net nevertėtų to daryti.

„Raudonkepuraitės“ (2011) nauja siaubo trilerio versija man patiko taip pat, nors buvo pasitikta itin prieštaringai. Tarp šių dviejų filmų įžvelgiu ne vien tik pasakos pamatą, bet ir kuriamą siaubo atmosferą. Žinoma, šiame filme kur kas daugiau vietos skiriama kovoms (smurtui!), nei baisumams. Iš esmės filmas tikrai būtų puikus, jeigu ne vienas didelis BET! Scenarijaus skurdumą neužmaskuosi jokiais specialiais efektais ar aktoriais. Visgi istorija išvystyta labai jau nuspėjamai ir neįdomiai – raganų sąskrydis, per kurį vyksta aukojimai... Viskas aišku, kad pasibaigs krachu. Kodėl režisierius nesurizikavo pabandyti suregzti kokį nors netikėtą scenarijų, kuris nebūtų taip lengvai nuspėjamas, nemanau, kad tam trūktų fantazijos ar drąsos, tiesiog pernelyg pataikaujama žiūrovams vis ta pačia įstrigusia formulės plokštele. Ar įmanoma žiūrovą papirkti ir pakerėti vien tik aktoriais ir grafika? Galbūt. Mane beveik papirko. Išties buvo smagu žiūrėti ir smagu, kad filmas nepasirodė užtęstas, tokiam scenarijui visai tinka trumpesnis filmas, o ne pustrečios valandos maratonas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 21/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Keitas" / "Keith"

Sveiki visi,

Filmas „Keitas“ (Keith) (2008) dar vienas mėginimas ir bandymas sukurti istoriją iš serijos „paverkime ir pagailėkime“, kaip antai „Užrašų knygutė“, „Įsimintinas kelias“, „Paskutinė daina“, „Dabar viskas gerai“ ir kiti su vėžiu ir netektimis susiję ilgesingi, melodramatiški filmai. Šis kaip tik vienas iš tokių. Filmas toks skirtas labiau paaugliams, nors tinka visiems, kurie dievina ir pasikūkčiodami su malonumu braukia ašaras per neteisingo gyvenimo ir likimo scenas. Scenarijus, mano galva, nėra bukas, nėra jis ir ypatingai kažkuo įdomus ir išskirtinis.

Žinoma, realybėje taip nebūna, tačiau visada tokie filmai nuneša toli ir kad nelabai laimingai, bet norėtųsi, kad iš tikrųjų tokios istorijos būtų tikros – sutinki, erzini, įsimyli ir išsiskiri dėl aplinkybių, kurių neįmanoma pakeisti. Iš esmės „Keitas“ man patiko – jis lengvas, įtraukiantis, tačiau nepasižymi kažkokiu išskirtinumu, režisūra, operatoriaus darbu, viskas išlaikyta vidutinybės lygyje. Žinoma, žiūrėti tikrai galima, filmas nėra pernelyg lėkštas, tik jo idėjos, istorija nieko naujo mums nepasako – viskas tas pats per tą patį.

Galiu pasidžiaugti nebent gražiais aktoriais, ypatingai man patiko jaunoji Elisabeth Harnois – jau tokia simpatiška mergaičiukė, kad norėjosi suvalgyti jos dideles akis ir kviečių spalvos plaukus. Filmas, manau, patiks jauniems įsimylėjėliams, žiūrėti per kokią „Valentino dieną“, ypatingai tiems, kurie nelabai domisi kinu, jo naujienomis ir tik retkarčiais žvilgteli prispausti draugų į kokią nors ašaringą melodramatišką istorijėlę. Ši istorija viena iš tokių ir, mano galva, tikrai ne pati prasčiausia.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Valentinas vienas"

Sveiki visi,

„Valentinas vienas“ (2013) lyg ir turėjo būti dar vienas sėkmingas mėginimas kurti lietuvišką komercinį kiną. Tiesą sakant, režisieriui Donatui Ulvydui pavyko tai padaryti – kino teatro salės tiesiog lūžo per šio filmo seansus, nesvarbu, kad iš paskos ir iš visų pusių skandavo nepatenkintų žiūrovų skalijimas. „Reikia pamatyti, nes lietuviškas!“ Gal kiek makabriškai ir negražiai nuskambės, tačiau į filmą būtų dvigubai daugiau žmonių atėję, jei Šapranauskas „tai“ būtų padaręs prieš filmo premjerą – toks tas komercinio kino likimas, visada priklauso nuo aplinkybių.

„Valentinas vienas“, žinoma, remiasi į Holivudo standartinį kiną. Tiesą sakant, graudoka buvo žiūrėti, kaip ambicingas režisierius gauna pinigų šio filmo kūrimui, o koks nors talentingas ir gatvėje švilpaujantis režisierius neturi galimybių kurti. Bet tai jau atskira tema. Juk per metus ilgametražių filmų pasirodo tiek nedaug, kad galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o iš jų dar kiek gali pasigirti kokybe? Manau, kad lietuviams geriau kol kas kurti pigesnius, tačiau kur kas labiau meninio pobūdžio filmus, nei bandyti įpūsti amerikietiškų spalvų į mūsų šalies kino istoriją. Visgi manau, kad geriau nekurti nieko, nei kurti tai, kas nepateisins lūkesčių...

Na, ir apie filmą. Filmas akivaizdžiai nevykusi liūdna komedija. Komedija dar jos nepavadinsi, veikiau „pagyvenęs vyrukas su degtukais“ – tokias mintis sukėlė Andersono pasakos parodija. Šį kūrinį pavadinčiau erotine tragikomedija. Žinoma, nedaug turime savo kine erotikos, tačiau ką pamačiau čia buvo Tinto Brasso kažkoks klonas su tiesmukais dialogais. Valentino diena – sekso diena, visa potekstė aiški kaip atviras delnas. Skurdūs scenarijai, aktoriai nors ir Lietuvos profesionalai, nemanau, kad pasirodė įtikinamai, o tuo labiau jautėsi gerai vaidindami. Komedija, kuri turėjo kelti šypsnį, virto kažkokiu nevykusiu valsu, kur šokėjas nuolat mindo kojas. Juokiausi tik kartą, kai į kambarį įėjo Gabija Ryškuvienė su guminiu falu ir pasakė, kad „jį“ laimėjo loterijoje, todėl dabar padulkins vyrą – kažkaip negalėjau slėpti šypsnio. O šiaip filmas prikamšytas lietuviškų dainų hitų, kurias stačiai bruka į ekraną, neva žadindami, o gal labiau pataikaudami, lietuviui žiūrovui. Filmo finalas turėjo sukelti nostalgiją, ilgesio ir artumo jausmą – gal kam ir sukėlė, aš nežinau, tačiau po viso tarkavimo apie nieką ir šį bei tą, finale pateiktos staigmenos, jausenos ir garso takelis tiesiog nebeturi prasmės, žiūrovas jau pernelyg prisvilęs.

Didžiuojuosi tais, kuriems šis filmas „pats geriausias lietuviškas filmas“ – teko girdėti tokių komentarų. Ir šie komentarai buvo daug juokingesni ir įdomesni, nei visas filmas.

Mano įvertinimas: 3/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Слава - "Одиночество" (Slava - Odinochestvo)

Sveiki visi,

Pastarosiomis dienomis vis galvoje sukasi ir sukasi viena rusiška daina – o ar jums taip nebūna? Man būna! Patinka, ir nežinau kodėl. Ir atsikratyti tiesiog nepajėgi ir pats imi niūniuoti, o kai save pagauni, ima juokas. Taip man nutiko su rusų atlikėjos Slavos daina „Vienatvė“. Ši daina debiutavo 2010 metais ir yra pelniusi klausytojų simpatijas bei „Auksinio gramofono 2010“ apdovanojimą. Dainą parašęs Viktoras Drobysha tikina, kad jį šiam kūriniui įkvėpė Alos Pugačiovos dainos apie vienatvę.

Rusijoje šis hitas užėmė 15 vietą tarp top-hit, o pagal skaitmeninį platinimą tapo numeris 1. Pirmą vietą taip pat užėmė ir Ukrainoje, Baltarusijoje – antrą. Singlas tapo triskart platininis ir sulaukė gan sėkmingo komercinio pripažinimo.

Naivu tikėtis, kad ir jums ši daina patiks, bet pabandome pasiklausyti:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Motinos diena" / "Mother's Day"

Sveiki visi,

Taip jau sutapo, kad motinos dienos proga nusprendžiau praleisti ganėtinai aštriai ir pasigardinti dieną trileriu „Motinos diena“ (Mother‘s Day) (2010). Toli gražu nešvelnus filmas apie įgimtą motinos instinktą būti motina ir rūpintis (maniakiškai ar nelabai) savo atžalomis, o kas jei moteris fiziškai negali susilaukti mažylių? Kartais psichiniai sutrikimai nuveda per toli, taip nutiko ir „Motinos dienos“ herojai „mamai“ – kraupiam ir skrupulingam personažui, kuriai įbauginti žiūrovų nereikia švaistytis benzininiu pjūklų ar zombiais. 

Iš esmės filmas patiko, nors ir sunkiai įtikėtinas siužetas, tačiau jis įdomus ir tai yra kur kas geresnis variantas, nei siaubo filmas „Mama“ (2012), kuris nieko gero nepapasakojo ir dar viską įvyniojo į keistai banalų nailoną. Netgi priminė vaikystėje matytą tikrais faktais paremtą filmą „Mamytė maniakė“. Trileris turi skrupulingų niuansų ir sunkiai nutuokiamo siaubo. Pradžioje didžiausi monstrai atrodę broliai ir sesuo tebuvo tik „gėlytės“ prieš tai, kai į namus įžengia jauki ir maloniai nusiteikusi „mamytė“, bet kaip ir buvo galima numanytė, po motiniškos išvaizdos persona slepiasi visų šių monstrų karalienė.

Šis filmas tikrai tiks ir patiks aštresnių trilerių mėgėjams, o ir įdomus, įtemptas siužetas išlaikys jūsų dėmesį prie personažų. Tai vienas iš tų filmų, kurie pasakoja apie siaubingą įkaitų dramą, kai įkaitai tampa žaislais ir yra priversti grumtis tarpusavyje. Kažkiek primena niekam tikusį filmą „Įsibrovimas“ (2011) su Nicole Kidman, tačiau šis variantas man kažkuo daug įdomesnis su daugiau įtampos paraku. Žinoma, realiai nagrinėjant scenarijų ir veiksmus, darosi šiek tiek nerealu, tačiau nereikia pretenzingai šį trilerį lyginti su realybe. Filmo mintis gan aiški, gaila nebent skaudžiai nukentėjusių herojų. Gal filmas ir nėra super išskirtinis, tačiau tikrai neprastas, kurį mielai, manau, pažiūrėtų ir rimtesnio kino mėgėjai.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela