2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Filmas: "Pabandom iš naujo" / "Hope Springs"




Sveiki visi,

Žvėriškai pasiilgau Meryl Streep! Naujausias jos darbas „Ir velnias dėvi Pradą“ režisieriaus David Frankel darbe „Pabandom iš naujo“ (Hope Strings) (2012 m.). Nutariau pasilepinti pavasariškais lengvais filmais apie meilę ir įsimylėjimą. „Pabandom iš naujo“ – toli gražu gal nėra jaunatviškas filmas, tačiau vis tiek dvelkia atsinaujinimu, atsišviežinimu, gyvenimo permainomis. 31 metus pragyvenusi pora nusprendžia apsilankyti pas porų konsultantą ir pagerinti savo kasdieninį ne tik intymų gyvenimą, bet ir požiūrį vienas į kitą.

„Mano geriausias meilužis“ (2005) Meryl Streep jau filmavosi panašioje situacijoje, tik tąkart ji pati buvo konsultantė. Šįkart toli gražu ne pirmos jaunystės porelė patiria pakankamai logiškus išbandymus ir, kaip jau buvo galima numanyti filmo pradžioje, išgyvena antrąjį kvėpavimą ir vėl įsimyli ir džiaugiasi santuokiniu gyvenimu. Gaila, gyvenime retai tai nutinka, tačiau filmas neleidžia suabejoti, kad gyvenimas yra gražus ir jis nesibaigia vien tik vaikams išvykus iš namų ar sulaukus pirmosios pensijos – tą patį liudija jau ir garbaus amžiaus sulaukę aktoriai, kurie kasmet Holivude sulaukia stambių vaidmenų – Meryl Streep ir Tommy Lee Jones, kurie šįkart sukuria įdomią komedijinę porą.

Džiugu, kad filmas nepasirodė perdėtai tuštokas, nebuvo užkimštas kiekviename žingsnyje perdėtų „bajerių“, todėl sukelia subtilios komedijos įspūdį, o solidžių aktorių kuriami solidūs personažai dar labiau subrandina filmą kitokioms jausenoms. Manau, kad filmas vykęs, man jis pasirodė pakankamai smagus, kartu ir nebanalus. Patiko scenarijus, tik galbūt norėjosi didesnio netikėtumo finalinėse scenose, nes viskas kažkaip išsisprendė tik pačiu paprasčiausiu būdu – sugulus personažams į lovą, norėjosi kažkokio kitokio sprendimo. O šiaip filmas sveikintinas, mano akimis.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/10
IMDb: 6,3



Jūsų Maištinga Siela

Mėlynas lietus





81.

Mėlyni lietūs ir paliktos gitaros purslai po kiaurymėmis akytu lauko staleliu. Kažkokia žilstelėjusi beprotė šoka lietuje, ištiesusi rankas į šonus. Gal tik beprote, o gal nuo vėžio pasveikusi siela – kas ką dabar bepamatys, kas ką begalėdamas nuteis?

Koks mėlynas lietus, lyg dangaus mėlynių uogoms būtų padarytas vientisas Cezario pjūvis be žaibo šaknies! Lyja mėlynais kelio ženklais į šalikelių vagas, kur nudaužtos stirnos ir šernai prisikelia naujam gyvenimui ir šitaip Žemė apsivalo nuo praeities.

Koks mėlynas lietus smelkias per čakrų odą, ir ta nuostaba, lyg svetimkūnis gerklėje tarp liūdesio ir džiugesio stringa – nežinai, į kurią pusę sukti greitkelyje vairą – į einantį vaiką ar atvažiuojantį sunkvežimį. Žinau, sakysit, beprotystė, bet gal tai... Bet gal tai... Na, juk jūs suprantate... Mėlynas lietus.

Jūsų Maištinga Siela

2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Filmas: "Brėkštanti aušra. 2 dalis" / "The Twilight Saga: Breaking Dawn - Part 2"




Sveiki visi,

Pagaliau pamačiau paskutinę „Saulėlydžio“ sagos dalį – „Brėkštanti aušra. 2 dalis“ (The Twilight Saga: Breaking Dawn - Part 2) (2012 m.). Žinote, nėra čia daug ko ir komentuoti, nes man paskutinioji dalis patiko! Pats save nustebinau ir atradau šiame filme. Šiaip tikėjausi niūrios ir nuolatos nepatenkintos Belos, dar niūresnio jos mylimojo, bet nieko panašaus! Pabaiga buvo puiki ir verta finalo. Prisiminiau priešpaskutinę dalį, kuri man pasirodė tokia nuobodi, ištęsta ir šiek tiek „be ryšio“, jeigu šios dalys būtų sulipintos į vieną filmą – vaizdelis būtų kur kas geresnis.

Nesu pametęs galvą dėl „Saulėlydžio“, netgi pastebėjau, kad paskutiniu metu būti jų fanais yra blogo prestižo etiketė, kad neva mados vaikymasis. Tebūnie. O šiaip man patiko paskutinė dalis ir jos apgaulingas finalas – labai gražiai nufilmuotas, patiko specialieji efektai, puikiai adaptuotas scenarijus ir, žodžiu, tikrai įtraukė ir išlaikė įdomumą, nebuvo bereikalingų, kaip kitose dalyse, perdėtai ištęstų santykių, jausmų aiškinimosi. Atvaro Volteriai iš Italijos ir vyksta kova – tai ko būtent žiūrovai ir laukė jau nuo antros dalies pasirodymo. Su „Saulėlydžio“ saga dirbo skirtingi režisieriai, tačiau būtent finalas man beveik ir yra lygiavertis „Saulėlydžio“ debiutinei daliai. 

Daugelis šlykštėjosi Kristen Stewart vaizdavimu priešpaskutinėje dalyje, kai buvo nukompiuterizuota iki baisios anoreksikės, bet šįkart, prisikėlusi kaip vampyrė, ji atrodė įspūdingai – apskritai grimas, pasirinkti niuansai, spalvos patiko. Gal buvau išsiilgęs komercinio kino? Galbūt. Reikės dar ką nors pažiūrėti... Nesuprantu, kad tai populiarumo kerštas ar kas, bet būtent šis filmas sulaukė nemažai kritikos ir „aviečių“ – manau, ateityje laukia tas pats ir „Bado žaidynių“ epopėjos. Pagyvensim – pamatysim.



Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 5,6




Jūsų Maištinga Siela