Sveiki, skaitytojai,
Tęsiu senų dešimto dešimtmečių ir Lietuvoje populiariai
rodytų serialų apžvalgas ir šįkart apie itin anuomet populiarų serialą „Ksena:
karingoji princesė“ (angl. Xena: Warrior Princess), kurį su
tam tikrai pertraukimais rodydavo TV3 dešimtajame dešimtmetyje ir pirmajame šio
naujo tūkstantmečio pradžioje. Lietuvoje, jeigu gerai prisimenu, serialas buvo
pradėtas rodyti 1998-ųjų vasarą. Žinau, kad po to serialas buvo kartojamas. Jį rodydavo
ne taip ir dažnai – tik sekmadieniais, prieš pagrindines vakaro žinias, tačiau
netgi tada iš kiemų sutraukdavo paauglius, vaikus ir jaunimo žiūrėti, kaip
brunetė spardo užpakalius Antikos laikų graikų mužikams.
Aišku, dabar šis serialas kiek juokingai žiūrėtųsi,
bet anuomet nebuvo geresnių. Daugelis senovės Graikijos dievus išmoko būtent iš
šio ir „Heraklis: legendinės kelionės“ serialo, kurį rodydavo prieš „Kseną“.
Įdomiausia būdavo tai, kad tos smurtinės scenos lyg ir išradingos buvo, pilnos
anuometinės įtampos, tačiau tarsi be kraujo, o žmonės tiesiog nuo paprasto
smūgio krisdavo kone per metrą ir dabar atrodo taip pat absurdiška kaip ir „Amerikietiškų
imtynių“ režisūra. Nepaisant visko, aš aistringai žiūrėjau „Kseną“, daug labiau
nei Heraklį, nes tikriausiai veikė tas feministinis niuansas, kad smagu, jog žygdarbius
atlieka ne vyras, o moteris.
Man asmeniškai pirmieji sezonai atrodė šiek tiek
padrikę, mažai dramatizmo, o ir pati Ksena atrodė arogantiška, teatrališka,
vietomis medinė. Tik maždaug nuo trečiojo sezono serialas išties
susikoncentruoja į Ksenos ir Gabrielės istoriją, tęsia ne vienadienius
nuotykius, o dėlioja niuansuotą pasakojimą per sezoną, o paskutinieji sezonai
tampa patys įdomiausi, nes taikoma visai kitokia kamera, geresni siužetais ir scenarijus
tampa išties įtemptas, ambicingesnis, tamsesnis. Gaudavau nemažai pylos, kad
sėdžiu tuokart prie televizijos ir žiūriu tokius smurtingus vaizdus. Nieko
nepadarysi, anuomet vaikai buvo kaltinami, kad kvailėja nuo televizijos, o
dabar nuo išmaniųjų ir socialinių tinklų. Bet augome ir užaugome, o ir „Kseną“
žiūrėdavome ne vien dėl akrobatinių smurtinių scenų. Tikriausiai anuomet teko
pamatyti visas serijas, tad vedinas prisiminimų noriu vėl visa tai išgyventi
savaip. Taigi pradėkime...
Serialo „Ksena: karingoji princesė“ pagrindinis
siužetas, idėja, sumanymas
Serialas „Ksena: karingoji princesė“ buvo neabejotinai
vienas populiariausių ir įtakingiausių dešimtojo dešimtmečio fantastinių
nuotykių televizijos serialų, palikusių ryškų pėdsaką populiariojoje kultūroje.
Jo filmavimas prasidėjo 1995 metais, o paskutinė serija buvo parodyta 2001
metais. Iš viso serialą sudaro šeši sezonai ir 134 serijos, kurios žiūrovus
nukėlė į mitologijos, kovų ir moralinių pasirinkimų pasaulį. Iš pradžių Ksena
pasirodė kaip šalutinė veikėja seriale „Heraklis: legendinės kelionės“, tačiau
jos personažas ir siužeto potencialas buvo tokie dideli, kad netrukus buvo
sukurtas atskiras serialas, kuris netgi pranoko savo pirmtaką populiarumu.
Pagrindinė serialo siužeto ašis sukasi aplink heroję –
Kseną (vaid. Lucy Lawless), buvusią negailestingą karo vadę, kuri siekia
išpirkti savo praeities nuodėmes kovodama už gėrį ir teisingumą. Jos ištikima
palydovė ir moralinis kompasas yra jauna rašytoja Gabrielė (vaid. Renée
O'Connor), kuri, bėgant metams, iš naivios mergaitės virsta drąsia ir
išmintinga kovotoja. Seriale nuolat veikė ir kiti personažai iš graikų
mitologijos, tokie kaip Heraklis, Arėjas (karo dievas), Kalista (Ksenos arši priešė),
taip pat romėnų ir kitų kultūrų mitologijos elementai. Kiekviena serija
paprastai pristatydavo naują nuotykį, kuriame Ksena ir Gabrielė susidurdavo su
tironais, mitologinėmis būtybėmis ar spręsdavo paprastų žmonių problemas,
dažnai įterpiant humorą, dramą ir kovos menus.
Serialo idėja per šešis sezonus evoliucionavo. Iš
pradžių „Ksena: karingoji princesė“ buvo suvokiama kaip mitologinis nuotykių
serialas su stipriu moters herojės atvaizdu, propaguojantis moterų jėgą ir
nepriklausomybę. Pirmuosiuose sezonuose daug dėmesio skirta Ksenos praeities
nuodėmėms, bandymams pabėgti nuo tamsios praeities ir tapti geresniu žmogumi.
Tačiau, bėgant laikui, serialas tapo sudėtingesnis ir gilesnis. Vis labiau buvo
nagrinėjamos moralinės dilemos, gėrio ir blogio ribos, atleidimo ir išpirkimo
temos. Ksenos ir Gabrielės santykiai tapo serialo širdimi, peržengdami
paprastos draugystės ribas ir nagrinėdami meilės, ištikimybės ir sielos ryšio
aspektus, kurie suteikė serialui naują gilumą ir pritraukė didelę LGBTQ+
gerbėjų auditoriją. Paskutiniaisiais sezonais serialas tapo tamsesnis ir
filosofiškesnis, gilinantis į mirties, likimo ir atpirkimo klausimus, o Ksenos
kelionė baigėsi dramatiška auka, pabrėžiančia savęs išsižadėjimo ir gėrio
triumfo idėją.
Ksena kaip serialo veikėja: biografija,
asmeninė drama
Pats vardas Ksena (gr. Xena, iš xenos) reiškia
„ateivis“, „užsienietis“ arba „keistas“, „svetimas“. Ši žodžio kilmė puikiai
atspindi veikėjos esmę – ji yra klajoklė, nuolat judanti, ieškanti vietos
pasaulyje ir atleidimo už savo praeitį. Jos vardas taip pat gali simbolizuoti
jos „svetimumą“ gėriui prieš tapimą karingąja princese, arba jos „svetimumą“
blogiui po atsivertimo.
Ksenos gyvenimas seriale „Ksena: karingoji princesė“
yra ilga ir sudėtinga kelionė nuo negailestingos karo vadės iki gėrio ir
teisingumo šalininkės. Ksena gimė Graikijos kaimelyje Amfipolyje, kur jos šeima
nukentėjo nuo karų ir netekčių. Jauna Ksena, siekdama atkeršyti ir apginti savo
kaimą, tapo vis labiau užvaldyta neapykantos ir keršto. Ji išmoko kovoti,
subūrė savo armiją ir virto brutalios jėgos simboliu – negailestinga karo vade,
kuri plėšikavo, žudė ir niokojo, palikdama už savęs tik destrukciją. Jos
žiaurumas pasiekė kulminaciją, kai ji sudegino ištisą kaimą, pilną nekaltų
žmonių, ir buvo pasirengusi nužudyti net kūdikį. Tačiau tam tikri įvykiai, ypač
jos susitikimas su Herakliu, paskatino ją suabejoti savo pasirinkimu ir ieškoti
atpirkimo. Ji nusprendė pasukti kitu keliu, panaudoti savo kovos įgūdžius gėrio
labui ir padėti tiems, kuriuos kadaise skriaudė. Šis posūkis tapo pagrindine
serialo varomąja jėga – kiekviena serija yra tarsi žingsnis ilgame Ksenos
atpirkimo kelyje.
Ksenos santykiai su Arėjumi (vaid. Kevin Smith), karo
dievu, yra vieni sudėtingiausių ir dviprasmiškiausių seriale. Arėjas nėra
Ksenos tėvas biologine prasme, tačiau jų ryšys yra kur kas gilesnis. Jis yra
Ksenos buvęs mentorius, meilužis ir, svarbiausia, amžinas jos tamsos pusės
įsikūnijimas. Arėjas nuolat stengiasi suvilioti Kseną atgal į tamsos kelią,
išbandydamas jos ryžtą ir moralines nuostatas. Jis vis dar jaučia jai gilius
jausmus, kurie svyruoja tarp aistros, pagarbos ir noro ją kontroliuoti. Jų
santykiai kupini flirto, manipuliacijų ir nuolatinių bandymų peržengti ribas,
atskleidžiant Ksenos vidinę kovą su savo praeitimi ir priklausomybe nuo galios.
Arėjas simbolizuoja viliones ir pavojus, kurie nuolat lydi Ksenos kelią link
atpirkimo.
Priešingai Arėjui, Gabrielė yra Ksenos sielos
gelbėtoja ir šviesos šaltinis. Jų santykiai prasidėjo nuo paprastos draugystės,
tačiau greitai peraugo į gilų ir stiprų ryšį, tapusį serialo širdimi. Gabrielė
iš esmės yra Ksenos moralinis kompasas, nuolat primenanti jai apie gėrį,
atleidimą ir nekaltumą. Per savo keliones Gabriela mokosi iš Ksenos kovoti,
tačiau kartu pati moko Kseną empatijos ir atjautos. Jų ryšys yra toks stiprus,
kad jis peržengia draugystės ribas, apimdamas meilę, ištikimybę, sielų ryšį ir
tapdamas viena ryškiausių ir įtakingiausių tos eros televizijos porų. Gabrielės
atsidavimas ir besąlygiška meilė padeda Ksenai nepalūžti, net sunkiausiomis
akimirkomis, ir galiausiai rasti tikrąjį atpirkimą.
Apie Ksenos ir Gabrielės aktorės – Lucy
Lowless ir Renne O‘Connor
Lucy Lawless, Naujosios Zelandijos aktorė, įkūnijusi
ikonišką Ksenos personažą, į serialo kūrėjų akiratį pateko neatsitiktinai, nors
jos kelias į šlovę buvo pažymėtas ir likimo posūkiais. Gimusi 1968 m. kovo 29
d. Oklando priemiestyje Maunt Alberte, Naujojoje Zelandijoje, Lucy Frances Ryan
(vėliau ištekėjusi už Gartho Lawlesso) nuo mažens pasižymėjo meniniais
gebėjimais, mokėsi užsienio kalbų, studijavo operinį dainavimą. Prieš gaudama
Ksenos vaidmenį, ji jau buvo pasirodžiusi keliose Naujosios Zelandijos produkcijose,
o 1994 m. laimėjo „Mis Naujoji Zelandija“ titulą. Svarbiausias posūkis įvyko,
kai ji gavo šalutinį vaidmenį populiariajame seriale „Herkulis: legendinės
kelionės“. Iš pradžių Ksenos vaidmuo buvo skirtas kitai aktorei, Vanessai
Angel, tačiau šiai susirgus ir negalėjus atvykti į Naująją Zelandiją dėl
filmavimo, prodiuseriai ėmė ieškoti alternatyvos. Lucy Lawless, kuri jau buvo
vaidinusi epizodinius vaidmenis „Heraklyje“, buvo pakviesta bandyti. Nors iš
pradžių Ksenos personažas turėjo mirti po trijų serijų, jos įspūdingas
pasirodymas ir išskirtinė charizma sužavėjo žiūrovus ir prodiuserius. Taip gimė
idėja sukurti atskirą serialą. Norint atskirti Kseną nuo kitų Lawless vaidmenų
ir suteikti jai išskirtinę išvaizdą, buvo nudažyti jos plaukai tamsia spalva, o
kostiumas tapo tamsesnis ir išraiškingesnis.
Ksenos vaidmuo Lucy Lawless reiškė visišką jos
karjeros persilaužimą ir katapultavo ją į tarptautinę žvaigždžių orbitą. Per
šešis sezonus ji tapo pasaulinio masto ikona, įkūnijančia stiprią,
nepriklausomą ir morališkai sudėtingą moterį, kuri metė iššūkį tradiciniams
moters herojės vaizdavimams televizijoje. Šis vaidmuo ne tik suteikė jai
milžinišką populiarumą ir gerbėjų legioną, bet ir paveikė jos tolesnę karjerą –
ji tapo žinoma dėl „kietų“ moterų vaidmenų, nors pati Lucy vėliau išreiškė norą
išbandyti ir įvairesnius personažus.
Ksenos vaidmuo, nors ir atnešęs Lucy Lawless pasaulinę
šlovę, pareikalavo milžiniškų pastangų ir atsidavimo, o filmavimo aikštelėje
jai teko susidurti su daugybe fizinių ir asmeninių iššūkių. Būdama profesionali
aktorė, Lucy didžiąją dalį sudėtingų kaskadinių triukų atlikdavo pati. Tai
reiškė intensyvias treniruotes kovos menų, akrobatikos ir ginklų valdymo
srityse. Kiekviena serija reikalavo sudėtingų choreografinių kovos scenų, o tai
neišvengiamai vedė prie nuolatinių traumų. Jai teko patirti įvairius sužalojimus:
nuo sumušimų ir įbrėžimų iki rimtesnių raumenų patempimų, kaulų lūžių ar
sąnarių išnirimų. Kartą ji nukrito nuo žirgo ir patyrė dubens lūžį, dėl kurio
teko laikinai sustabdyti filmavimą net pusmečiui. Tokios traumos reikalavo ilgo
reabilitacijos periodo, tačiau Lucy visada grįždavo į aikštelę pasiryžusi tęsti
darbą.
Ypatingas iššūkis iškilo penktojo sezono metu, kai
Lucy Lawless pastojo. Serialo kūrėjams teko suktis iš padėties, pritaikant
scenarijų ir Ksenos kostiumus. Nėštumas nebuvo tiesiogiai įtrauktas į siužetą,
todėl Ksenos personažui buvo sugalvoti įvairūs įvykiai, kurie leistų aktorei
būti mažiau matomai ekrane arba paslėpti pilvą po laisvesniais drabužiais ir
kampais. Pavyzdžiui, Ksenos kūnas buvo laikinai apsėstas, ji pateko į komą arba
buvo teleportuojama. Nors tai buvo sudėtingas laikotarpis tiek aktorei, tiek
kūrybinei grupei, Lucy profesionalumas ir atsidavimas leido tęsti filmavimą, o
jos asmeninis gyvenimas įgijo naują prasmę.
Filmuojantis seriale, Lucy Lawless asmeninis gyvenimas
pasikeitė kardinaliai. Būtent „Ksenos“ dėka ji sutiko savo būsimą vyrą –
serialo prodiuserį Robertą Tapertą. Jiedu susituokė 1998 metais, ir ši santuoka
dar labiau sustiprino jos ryšį su serialu. Su Robertu Tapertu ji susilaukė
dviejų sūnų (Julius Robert Mary Tapert ir Judah Miro Tapert), o tai visiškai
pakeitė jos prioritetus ir tapo neatsiejama jos asmenybės dalimi. Ksenos
vaidmuo ne tik užtikrino jai pasaulinę šlovę ir finansinį stabilumą, bet ir suteikė
galimybę sukurti šeimą, tapdamas esminiu jos gyvenimo posūkiu.
Renée O'Connor, aktorė iš Teksaso, įkūnijusi Ksenos
ištikimą palydovę Gabrielę, taip pat turėjo savitą kelią į šį vaidmenį. Gimusi
1971 m. vasario 15 d. Hiustone, Teksase, Evelyn Renee O'Connor nuo mažens
svajojo tapti aktore. Ji intensyviai studijavo vaidybą, lankė pamokas Hjustono
„Alley Theatre“ ir Aukštosios scenos ir vizualinių menų mokyklos (High School
for the Performing and Visual Arts). Prieš Ksenos vaidmenį, būdama paauglė, ji
jau buvo pasirodžiusi įvairiose reklamose (pvz., „McDonald's“, „Exxon“),
nedideliuose TV serialuose ir filmuose, tokiuose kaip „Teen Angel“ ar „Match
Point“, ir netgi režisieriaus Arnoldo Schwarzeneggerio serijoje „Tales from the
Crypt“. Ji jau turėjo patirties dirbant su „Heraklio“ serialo kūrėjais, nes
buvo pasirodžiusi ir jame. Kai buvo kuriamas serialas „Ksena: karingoji
princesė“, pagrindinė pretendentė į Gabrielės vaidmenį, Sunny Doench, atsisakė
dėl nenoro persikelti į Naująją Zelandiją filmavimui. Tuomet šansas atiteko
Renée O'Connor, kuri sėkmingai praėjo atranką ir buvo pasirinkta.
Gabrielės vaidmuo tapo Renée O'Connor gyvenimo
vaidmeniu, pelniusiu jai tarptautinį pripažinimą ir didžiulę gerbėjų meilę. Per
šešis sezonus jos personažas evoliucionavo nuo naivios, idealistės bardės iki
drąsios, išmintingos kovotojos, lygiateisės Ksenos partnerės. Šis vaidmuo leido
Renée pademonstruoti platų aktorinį diapazoną, perėjimą nuo komedijos prie
dramos, ir įvaldyti sudėtingas kovos scenas. Gabriela tapo ne tik švelnesniu
Ksenos atspindžiu, bet ir savarankiška heroje, turinčia savo įsitikinimus ir stiprybes.
Ksenos ir Gabrielos santykiai, kupini gilios draugystės, ištikimybės ir
besąlygiškos meilės, tapo serialo širdimi ir itin reikšmingu elementu, kuris
rezonuoja su didele gerbėjų baze iki šiol. Renée O'Connor vaidmuo ne tik
užtikrino jai vietą televizijos istorijoje, bet ir padėjo jai vystyti savo
kūrybinę karjerą, vėliau ji ėmėsi režisūros ir prodiusavimo, parodydama, kad
jos talentas neapsiriboja vien vaidyba.
Kalistos vaidmenyje – Hadson Leick
Serialo „Ksena: karingoji princesė“ įsimintiną ir
kompleksišką Kalistos vaidmenį, Ksenos aršiausios priešės ir tamsaus
veidrodžio, sukūrė amerikiečių aktorė Hudson Leick. Kalista buvo moteris, kuri
dėl Ksenos sukeltų kančių prarado viską – šeimą ir protą, tapdama keršto
apsėsta, sadistiška ir beprotiška žudike, kuri siekė sunaikinti Kseną ir viską,
kas jai brangu. Jos personažas buvo ne tik fizinis iššūkis Ksenai, bet ir
nuolatinis moralinis priminimas apie praeities nuodėmes ir galimas pasekmes.
Vaidyba Kalistos vaidmenyje Hudson Leick atskleidė neeilinį talentą perteikti
ekstremalias emocijas, psichologinį nestabilumą ir tuo pačiu – giliai paslėptą
pažeidžiamumą. Šis vaidmuo atnešė aktorei milžinišką populiarumą tarp serialo
gerbėjų ir tapo jos vizitine kortele. Nors po „Ksenos“ Hudson Leick ir toliau
vaidino įvairiuose televizijos projektuose ir filmuose, Kalistos personažas
išliko labiausiai atpažįstamu ir jai didžiausią įtaką padariusiu vaidmeniu,
pelniusiu jai kultinį statusą ir leidusių jai demonstruoti savo išskirtinį
talentą dramoje ir komedijoje.
Arėjas – Kevin Smith
Serialo „Ksena: karingoji princesė“ vienas
įsimintiniausių ir sudėtingiausių personažų neabejotinai buvo Arėjas, karo
dievas, kurį įkūnijo aktorius Kevinas Smithas. Arėjas pasirodė kaip Ksenos
priešas, mentorius, meilužis ir savotiškas piktasis dvynys, nuolat bandantis ją
sugrąžinti į tamsos kelią ir atgaivinti joje buvusią negailestingą karo vadę.
Jo santykis su Ksena buvo itin dinamiškas, kupinas aistros, manipuliacijų,
psichologinių žaidimų ir keisto, iškrypusio savitarpio supratimo. Arėjas
atstovavo chaoso ir brutalios jėgos idėjai, teigdamas, kad karas yra natūrali
žmogaus prigimtis ir kad Ksenai geriausiai sekasi, kai ji priima savo tamsiąją
pusę. Nors ir buvo dievas, Arėjas nebuvo visagalis; jo galia priklausė nuo
žmonių tikėjimo juo ir jų noro kariauti. Kevinas Smithas, atlikdamas šį
vaidmenį, suteikė Arėjui charizmos, ironijos ir tam tikro patrauklumo,
paverčiant jį ne tik piktadariu, bet ir komplikuota figūra, kuri kartais netgi
rodė žmogiškas emocijas ar padėdavo Ksenai, kai tai tarnavo jo paties ar
visatos pusiausvyros interesams. Arėjas tapo vienu mėgstamiausių gerbėjų
personažų ir neatsiejama Ksenos moralinės kelionės dalimi, nuolat primenančia
apie pavojus, kurie slypi pasirenkant smurto kelią.
2002 metais, vasario 15 d. Kevinas Smithas tragiškai
žuvo. Avarija įvyko vasario 6 d. Pekine, Kinijoje, kur jis buvo baigęs
filmuotis juostoje „Dorybės kariai II“ (Warriors of Virtue II). Po filmavimo,
laukdamas transporto į viešbutį, Kevinas Smithas nusprendė pasivaikščioti po
„China Central Television“ filmavimo studijos teritoriją. Jis užlipo ant
rekvizitinio bokšto, priklausančio kitam filmavimo aikštelės dekoracijų
ansambliui, tačiau prarado pusiausvyrą ir nukrito iš maždaug trijų aukštų
aukščio. Aktorius patyrė sunkius galvos sužalojimus.
Ksenos rūbai, čakramas, kovos menai ir
sąsajos su feminizmu bei LGBT
Ksenos kostiumas yra ne tik estetiškai patrauklus, bet
ir simboliškai įkrautas. Jis buvo sukurtas specialiai šiam personažui, siekiant
pabrėžti jos, kaip karingosios herojės, statusą. Pagrindinis kostiumo kūrėjas
buvo kostiumų dizaineris Ngila Dickson, kuri vėliau pelnė Oskarą už savo darbus
„Žiedų valdovo“ trilogijoje. Ksenos apranga – tai rudi odiniai šarvai, sudaryti
iš krūtinės plokštės, sijono ir pečių apsaugų, papuoštų metalinėmis detalėmis.
Šarvai ne tik atrodo patikimai ir funkcionaliai, bet ir yra apgalvotai
stilizuoti, kad pabrėžtų Ksenos figūrą, suteikiant jai stiprybės ir seksualumo.
Kostiumo dizainas atspindėjo ir tam tikrą praktiškumą kovose, leisdamas laisvai
judėti, tačiau tuo pat metu transliuoja nepriklausomybės ir autoriteto žinią.
Nors šarvai atrodė tarsi iš senovės Graikijos, jie buvo pakankamai modernūs,
kad atitiktų dešimtojo dešimtmečio estetiką ir patiktų plačiai auditorijai.
Ksenos kovos stilius yra eklektiškas ir dinamiškas,
apjungiantis įvairių kovos menų elementus, o ne vieną konkrečią discipliną. Ji
meistriškai valdo kalaviją, durklą, lazdą, tačiau labiausiai išsiskiria savo
firminiu ginklu – čakramu. Tai disko formos, aštrus, mėtomas ginklas, kilęs iš
senovės Indijos, kur jis buvo naudojamas sikhų karių. Čakramas yra žinomas dėl
savo gebėjimo atsimušti nuo paviršių ir grįžti pas savininką. Kūrybinės grupės
idėja jį panaudoti Ksenos rankose kilo iš noro suteikti herojei unikalų ir
vizualiai įspūdingą ginklą, kuris atitiktų jos mitologinį ir fantastinį
pasaulį. Čakramas tapo Ksenos simboliu, pabrėžiančiu jos išskirtinumą, vikrumą
ir mirtiną tikslumą. Jo panaudojimas suteikė kovoms dinamiškumo ir savito
stiliaus, tapdamas vienu iš serialo atpažįstamumo ženklų.
„Ksena: karingoji princesė“ neabejotinai tapo svarbiu
fenomenu feministiniame ir LGBT judėjimuose, nors serialo kūrėjai iš pradžių
galbūt to ir nesiekė tiesiogiai. Ksenos, kaip stiprios, nepriklausomos moters,
atvaizdavimas, kuri pati sprendžia savo likimą, kovoja su blogiu ir nepaklūsta
patriarchalinėms normoms, rezonuodavo su feminizmo idėjomis. Ji buvo lygi arba
net pranašesnė už vyrus kovoje ir strategijoje, demonstruodama, kad moterys
gali būti herojės, nereikalaujančios vyrų išgelbėjimo. Tai buvo galingas moterų
įgalinimo simbolis.
Dar giliau serialas paveikė LGBT bendruomenę per
Ksenos ir Gabrielės santykius. Nors jų romantiškas ryšys niekada nebuvo
tiesiogiai patvirtintas ekrane (dėl tuometinės televizijos politikos ir
cenzūros), nuolatinis jų artumas, atsidavimas vienai kitai, emocinis
intensyvumas ir beveik simbiotinis ryšys buvo aiškiai interpretuojami kaip
meilės istorija. Gerbėjai, ypač lesbietės, įžvelgė juose savo identiteto
atspindį ir atrado svarbią reprezentaciją. Šios „subtekstinės“ užuominos
paskatino didžiulę gerbėjų kultūrą ir padėjo sukurti saugią erdvę, kurioje LGBT
bendruomenė galėjo pajausti priklausomybę ir matomumą. Serialas tapo
neoficialia LGBT ikona, parodančia, kad meilė ir partnerystė gali egzistuoti už
tradicinių normų ribų, ir prisidėjo prie šių judėjimų matomumo bei pripažinimo.
Serialo muzika
Ksenos serialo intro muzika, oficialiai vadinama
„Xena: Warrior Princess Main Title“, išties turi ypatingą skambesį, kuris
neatsiejamai siejamas su bulgarų liaudies muzikos motyvais, ypač to, kas
vadinama „misteriniu bulgarų balsu“ (angl. The Mystery of the Bulgarian
Voices). Šią ikonišką melodiją sukūrė Josephas LoDuca, ir ji iškart tapo viena
labiausiai atpažįstamų televizijos temų.
LoDuca buvo įkvėptas unikalaus ir galingo bulgarų
moterų chorų skambesio, kuriam būdingas aštrus, nosinis tembras, sudėtinga
harmonija ir archajiškas, etninis jausmas. Jo tikslas buvo sukurti muziką, kuri
būtų ne tik epinė ir dramatiška, bet ir turėtų autentišką, senovinio pasaulio
aurą. Naudodamas bulgarų liaudies dainoms būdingus vokalinius elementus ir
melodines linijas, jis sukūrė temą, kuri puikiai atspindėjo Ksenos, kaip
karingosios herojės, įvaizdį – stiprios, paslaptingos, bet kartu ir pažeidžiamos.
Ši įžanginė muzika iškart panardindavo žiūrovus į serialo mitologinį pasaulį,
suteikdama jam gilumo ir unikalumo, ir padėjo įtvirtinti Ksenos, kaip kultinio
personažo, statusą.
Kultūriniai Antikos graikų ir romėnų,
senovės Indijos, Kinijos ir net Skandinavijos mitologiniai kontekstai
Pagrindinis ir labiausiai išplėtotas serialo
kontekstas, be abejonės, yra graikų Antika. Didžioji dalis Ksenos ir Gabrielos
kelionių vyksta senovės Graikijoje, kur jos susiduria su tokiais mitologijos
dievais kaip Arėjas, Afroditė, Dionisas, Hadas ir kiti, kovoja su mitologinėmis
būtybėmis – kentaurais, ciklopais, furijomis, ir lankosi istoriniuose ar
mitiniuose miestuose, pavyzdžiui, Atėnuose ar Trojoje. Nors serialas nepaiso
istorinio tikslumo ir chronologijos, jis plačiai naudojasi graikų mitologija kaip
siužeto varikliu, leidžiančiu nagrinėti tokias temas kaip likimas, dievų
įsikišimas į žmonių gyvenimus ir heroizmas.
Be Antikos, serialas drąsiai keliavo ir į kitas,
labiau egzotiškas kultūras. Trečiajame sezone Ksena ir Gabriela atsiduria
Skandinavijos šalyse, kur jos susiduria su germanų-skandinavų mitologijos
dievais ir būtybėmis, tokiais kaip Odinas, Valhalla, Valkirijos ir kiti. Šios
serijos pristatė skirtingą, šaltesnę ir brutalesnę mitologinę aplinką, leidusią
Ksenai išbandyti savo jėgas prieš naujus, galingus priešininkus ir giliau
panirti į įvairių tautų tikėjimus.
Vėlesniuose sezonuose serialas pasiekė ir Rytų
kultūras – Kiniją bei Indiją. Ksenos ir Gabrielos kelionės po Kiniją atskleidė
Kinijos mitologijos, kovos menų ir filosofijos elementus, įpindami Drakonus,
imperatorius ir senovės tradicijas į serialo naratyvą. Šios serijos dažnai
pasižymėjo ryškiomis vizualizacijomis ir kovos scenomis, įkvėptomis Kinijos
kultūros. Dar ryškesnis buvo serialo ryšys su Indijos kultūra ir mitologija,
ypač per Gabrielos dvasinę kelionę ir jos sąsajas su induizmu bei reinkarnacijos
idėjomis. Indijos kultūros kontekstas leido serialui giliau panagrinėti
dvasines temas, karmą, atgimimą ir ramybės paieškas, suteikiant siužetui
filosofinį gylį. Čakramo, kaip Ksenos firminio ginklo, kilmė taip pat yra
susijusi su Indijos tradicijomis.
Šis eklektiškas mitologijų ir kultūrų derinys buvo
vienas iš serialo žavesių. Kūrybinė grupė drąsiai manipuliavo laiku ir erdve,
leisdama Ksenai keliauti tarp skirtingų epochų ir žemynų, sutikti įvairių dievų
ir herojų, nesiekiant istorinio tikslumo, bet siekiant maksimalaus siužeto
įvairovės ir pramogos. Tai leido serialui nagrinėti universalias gėrio ir
blogio, atpirkimo, draugystės ir meilės temas per skirtingų kultūrų prizmę.
Ryškus romėniškos kultūros iliustruojantis pavyzdys yra Ksenos (vėliau Ksenos
ir Gabrielės) nukryžiavimas ir jos susidūrimai su Cezariu bei Kleopatra ir net
Jėzumi Kristumi, t. y. Antikos dievų viešpatavimo pabaiga ir krikščionybės
atėjimu, prie kurio prisidės Ksenos galia žudyti dievus, todėl analizuojant
serialą kultūriniais ženklais, sakyčiau, yra ką veikti.
Serialo „Ksena“ kritika ir įvertinimai
Serialas „Ksena: karingoji princesė“, nors ir buvo
itin populiarus ir įtakingas, vis dėlto sulaukė tam tikros kritikos, ypač dėl
savo prieštaringesnių aspektų ir, kartais, ne visai tobulos produkcijos.
Pagrindinė kritika dažnai buvo nukreipta į serialo nuoseklumo trūkumą ir
kintančią kokybę – kai kurios serijos buvo itin stiprios, siužetiškai gilios ir
emociškai paveikios, o kitos – silpnesnės, pernelyg komiškos ar nukrypstančios
nuo pagrindinės siužeto linijos. Kai kurie kritikai taip pat atkreipdavo dėmesį
į istorinių ir mitologinių detalių laisvą interpretaciją ar net iškraipymą,
nors serialas niekada ir nepretendavo į istorinį tikslumą, o veikiau kūrė savo
alternatyvią visatą.
Paskutiniai sezonai, tapę tamsesni ir filosofiškesni,
taip pat susidūrė su dalies žiūrovų nepasitenkinimu, nes jie norėjo daugiau
nuotykių ir mažiau dramos. Be to, tam tikros kontroversijos kilo dėl Ksenos ir
Gabrielės santykių, kurie, nors ir buvo didžiulės gerbėjų bazės mylimi ir
interpretuojami kaip romantiški, oficialiai niekada nebuvo patvirtinti, kas
erzino dalį LGBT bendruomenės, reikalavusios atviros reprezentacijos. Vis
dėlto, bendrai, serialo kritika dažniausiai buvo nustelbiama jo populiarumo ir
teigiamo poveikio.
Nepaisant tam tikros kritikos, „Ksena: karingoji
princesė“ sulaukė nemažai apdovanojimų ir nominacijų, patvirtinančių jo reikšmę
televizijos istorijoje. Serialas buvo nominuotas prestižiniams Emmy
apdovanojimams už kompozitoriaus Josepho LoDucos muziką ir kostiumų dizainą.
Nors šių apdovanojimų laimėti nepavyko, pačios nominacijos parodė industrijos
pripažinimą. Be to, Lucy Lawless ir Renée O'Connor buvo nominuotos įvairiems
apdovanojimams, įskaitant Saturno apdovanojimus (angl. Saturn Awards), kurie
skiriami mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kūriniams. Serialas laimėjo
kelis „TV Guide Award“ apdovanojimus ir kitus gerbėjų balsavimais paremtus
prizus, liudijančius apie didžiulę žiūrovų meilę. Visų svarbiausia, „Ksena:
karingoji princesė“ tapo kultiniu serialu, įgijusiu milžinišką ir atsidavusią
gerbėjų bendruomenę, o tai yra didžiausias apdovanojimas, nes parodo ilgalaikę
įtaką ir populiarumą, pranokstantį bet kokius oficialius pripažinimus.
Tai tiek šįkart apie šį serialą. Pavyko labai daug ką
sužinoti, atgaminti. Tiesa, visko vis tiek nesudėjau, nes informacijos be proto
daug, bet kontekstus ir idėjas pavyko daugmaž sulipinti į nuoseklų pasakojimą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą