Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 16 d. – išrastas LSD, Rapalo sutartis, Harrieta Quimby perskrido Lamanšą, gimė Giedrius Savickas, įvyko Kaledono mūšis ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Lietuvoje svarbiausi įvykiai, įvykę balandžio 16 dieną.

1794 m. – Sukilimo pradžia Lietuvoje. Šiauliuose pasirašytas sukilimo aktas, kuriuo paskelbta, kad LDK kariuomenė prisideda prie Tado Kosciuškos sukilimo. Sukilėlių vadu Lietuvoje tapo Jokūbas Jasinskis.

1803 m. – Vilniaus universiteto atkūrimas. Imperatoriaus Aleksandro I įsaku Vilniaus vyriausioji mokykla reorganizuota į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą, tapusį didžiausia mokymo įstaiga Rytų Europoje.

1883 m. – Gimė Augustinas Voldemaras. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės vadovas, politikas ir istorikas.

2003 m. – Kelias į Europą. Atėnuose Lietuva oficialiai pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Tai buvo galutinis teisinis žingsnis prieš šalies narystę ES 2004-aisiais.

Svarbiausi pasaulio įvykiai, įvykę balandžio 16 d.

1746 m. – Kalodeno mūšis (Škotija). Paskutinis didelis mūšis Didžiosios Britanijos teritorijoje, po kurio galutinai žlugo Jokūbitų sukilimas ir viltys atkurti Stiuartų dinastiją.

1889 m. – Gimė Charlie Chaplinas (Čarlis Čaplinas). Legendinis nebyliojo kino aktorius, režisierius ir komikas, sukūręs nepamirštamą „Valkatos“ personažą.

1912 m. – Pirmoji moteris virš Lamanšo. Amerikiečių lakūnė Harriet Quimby tapo pirmąja moterimi, lėktuvu perskridusia Lamanšo sąsiaurį.

1917 m. – Lenino sugrįžimas. Po tremties V. Leninas „užantspauduotu traukiniu“ grįžo į Petrogradą, kur paskelbė „Balandžio tezes“, tapusias pamatu bolševikų perversmui Rusijoje.

1922 m. – Rapalo sutartis. Vokietija ir Sovietų Rusija pasirašė sutartį, kuria atnaujino diplomatinius santykius. Tai padėjo abiem šalims išbristi iš tarptautinės izoliacijos po Pirmojo pasaulinio karo.

1927 m. – Gimė Popiežius Benediktas XVI. Josephas Ratzingeris, tapęs 265-uoju Katalikų Bažnyčios vadovu (pirmasis popiežius per 600 metų, pasitraukęs iš pareigų savo noru).

1945 m. – Berlyno puolimas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sovietų Sąjunga pradėjo masinę operaciją prieš Berlyną – paskutinę didelę nacių tvirtovę.

1947 m. – „Šaltojo karo“ terminas. JAV politikas ir finansininkas Bernardas Baruchas savo kalboje pirmą kartą oficialiai pavartojo terminą „Šaltasis karas“ (Cold War), apibūdindamas įtampą tarp JAV ir SSRS.

1964 m. – „The Rolling Stones“ debiutas. Jungtinėje Karalystėje išleistas pirmasis grupės albumas, pradėjęs naują rokenrolo erą.

2007 m. – Tragedija „Virginia Tech“ universitete. JAV įvyko vienos masiškiausių šaudynių mokymo įstaigoje, per kurias žuvo 32 žmonės.

1943 m. – LSD atradimas. Šveicarų chemikas Albertas Hofmannas netyčia (per odą) pasisavino nedidelį kiekį savo sintetinamo junginio LSD-25 ir patyrė pirmąjį istorijoje „tripą“. Po trijų dienų jis atliko jau sąmoningą eksperimentą, žinomą kaip „Dviračio diena“.

2003 m. – Michaelo Jordano pasitraukimas. Krepšinio legenda sužaidė savo paskutines NBA rungtynes. Filadelfijoje vykusios varžybos užbaigė vieną įspūdingiausių sporto karjerų istorijoje.

Žymūs žmonės, gimę balandžio 16 dieną.

Augustinas Voldemaras (1883–1942) – Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovas, užsienio reikalų ministras, istorikas. Jis buvo viena ryškiausių ir kontroversiškiausių tarpukario politikos asmenybių.

Giedrius Savickas (g. 1980) – Vienas populiariausių šiuolaikinių Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorių, vertinamas tiek už draminius vaidmenis Oskaro Koršunovo spektakliuose, tiek už komiškus pasirodymus.

Wilbur Wright (1867–1912) – Vyresnysis iš brolių Wrightų, aviacijos pionierius. Kartu su broliu Orville’u jis sukonstravo ir 1903 m. pakėlė į orą pirmąjį valdomą lėktuvą.

Charlie Chaplin (1889–1977) – Legendinis britų aktorius, režisierius ir kompozitorius, nebyliojo kino simbolis. Jo sukurtas „Valkatos“ personažas tapo viena atpažįstamiausių figūrų kino istorijoje.

Popiežius Benediktas XVI (1927–2022) – Vokiečių teologas Josephas Ratzingeris, 265-asis Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis įėjo į istoriją kaip pirmasis popiežius per šešis šimtmečius, pasitraukęs iš pareigų savo noru.

Margrethe II (g. 1940) – Ilgametė Danijos karalienė (valdžiusi iki 2024 m. sausio), itin gerbiama už savo intelektą, meninius talentus ir modernų požiūrį į monarchiją.

Kareem Abdul-Jabbar (g. 1947) – NBA legenda, šešis kartus čempionas ir ilgą laiką buvęs rezultatyviausias visų laikų lygos žaidėjas (kol jį aplenkė LeBronas Jamesas).

Bill Belichick (g. 1952) – Vienas sėkmingiausių visų laikų amerikietiškojo futbolo trenerių (NFL), su „New England Patriots“ laimėjęs šešis „Super Bowl“ titulus.

Selena (1971–1995) – „Tejano muzikos karalienė“, viena įtakingiausių Lotynų Amerikos atlikėjų, kurios tragiška mirtis sukrėtė visą muzikos pasaulį.

Anatole France (1844–1924) – Prancūzų rašytojas, ironijos meistras ir Nobelio literatūros premijos laureatas (1921 m.). Jo kūryba turėjo didžiulę įtaką Europos intelektualams.

Yasunari Kawabata (1899–1972) – Pirmasis japonų rašytojas, gavęs Nobelio literatūros premiją (1968 m.). Jo kūryba pasižymi ypatingu lyrizmu ir gilia japonų kultūros dvasia.

Anya Taylor-Joy (g. 1996) – Viena ryškiausių naujosios kartos aktorių, pelniusi „Auksinį gaublį“ už pagrindinį vaidmenį seriale „Valdovės gambitas“ (The Queen's Gambit).

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 15 d. – gimė Leonardas da Vinčis, nuskęsta "Titanikas", pasirodo pirmasis garsinis kinas, įkurta Pasaulio prekybos organizacija ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Lietuvoje svarbiausi įvykiai, įvykę balandžio 15 dieną.

1542 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas vedė Elžbietą Habsburgaitę, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I dukterį.

1590 m. – Karalius Žygimantas Vaza suteikė Kėdainiams Magdeburgo teises (savivaldą) ir herbą.

1920 m. – prasidėjo pirmieji Lietuvoje demokratiniai Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo kertinis valstybingumo įtvirtinimo etapas.

1921 m. – Kaune veiklą pradėjo Kredito bankas.

1989 m. – įkurta Lietuvos lenkų sąjunga.

1990 m. – Sovietų Sąjungos kariniai komisariatai Lietuvoje paskelbė priverstinį šaukimą į tarybinę armiją. Aukščiausioji Taryba paragino Lietuvos jaunuolius netarnauti okupacinėje kariuomenėje ir pažadėjo jiems teisinę apsaugą.

2006 m. – Seimas balandžio 15-ąją oficialiai įteisino kaip Kultūros dieną.

Svarbūs įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 15 dieną.

1912 m. – po vidurnakčio Šiaurės Atlante nuskendo „nepaskandinamas“ laineris „Titanikas“. Žuvo apie 1 500 žmonių.

1989 m. – Hilsboro stadiono tragedija Anglijoje: futbolo rungtynių metu dėl spūsties žuvo 97 sirgaliai.

2013 m. – Bostono maratono sprogdinimai: prie finišo linijos susprogdinus dvi bombas, žuvo 3 žmonės, šimtai buvo sužeisti.

2019 m. – didžiulis gaisras nusiaubė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris), sugriuvo jos smailė ir stogas.

1452 m. – gimė italų genijus Leonardo da Vinci. Būtent dėl jo gimtadienio balandžio 15-oji minima kaip Pasaulinė meno diena.

1707 m. – gimė Leonhard Euler, vienas iškiliausių visų laikų matematikų.

1923 m. – Niujorke pirmą kartą viešai pademonstruotas garsinis kinas.

1935 m. – Vašingtone pasirašytas Rericho paktas – pirmoji tarptautinė sutartis skirta kultūros vertybių apsaugai karo ir taikos metu.

1952 m. – Niujorko „Franklin Bank“ išdavė pirmąsias pasaulyje kreditines korteles.

1955 m. – Ilinojaus valstijoje (JAV) Ray Kroc atidarė pirmąjį „McDonald's“ restoraną pagal franšizę.

1994 m. – Maroke pasirašyta sutartis, kuria oficialiai įkurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Žymūs žmonės, gimę balandžio 15 dieną.

Neda Malūnavičiūtė (g. 1971) – džiazo vokalistė ir fleitininkė, viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos atstovių.

Edmundas Malūkas (g. 1945) – populiarus rašytojas, kriminalinių ir istorinių romanų (tokių kaip „Kraujo skonis“, „Šiukšlyno žmonės“) autorius.

Stasys Domarkas (g. 1939) – dirigentas, ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Leonardo da Vinci (1452–1519) – italų renesanso genijus: tapytojas, skulptorius, architektas, inžinierius ir išradėjas.

Leonhard Euler (1707–1783) – genialus šveicarų matematikas ir fizikas, padėjęs pagrindus šiuolaikinei matematinei analizei.

Nikolajus Gumiliovas (1886–1921) – rusų poetas, akmeistas, keliautojas (buvęs Anos Achmatovos vyras).

Emma Watson (g. 1990) – britų aktorė, išgarsėjusi Hermionos Įkyrėlės vaidmeniu „Hario Poterio“ filmuose, aktyvistė.

Emma Thompson (g. 1959) – dukart „Oskaro“ laimėtoja, britų aktorė ir scenaristė („Protas ir jausmai“, „Tegyvuoja meilė“).

Claudia Cardinale (g. 1938) – italų kino ikoną, vaidinusi tokiuose šedevruose kaip „8½“ ir „Kartą Vakaruose“.

Seth Rogen (g. 1982) – kanadiečių komikas, aktorius ir režisierius („Kietakiaušiai“, „Pineapple Express“).

Luke Evans (g. 1979) – velsiečių aktorius, žinomas iš filmų „Hobitas“, „Gražuolė ir pabaisa“.

Maisie Williams (g. 1997) – britų aktorė, geriausiai žinoma kaip Arija Stark iš serialo „Sostų karai“.

Nikita Chruščiovas (1894–1971) – SSRS vadovas Šaltojo karo metais. Nors vertinamas kontroversiškai, jis inicijavo „atšilimo“ laikotarpį ir destalinizaciją.

Maištinga Siela

Kunigaikštis Vaidotas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis ir Kauno pilies gynėjas: kas apie jį žinoma?

 

Sveiki, istorikai ir mėgėjai!

Šįkart skirsiu mažiau žinomiems Lietuvos kunigaikščiams, ir vienas iš jų, žinoma, yra Vaidotas Kęstutaitis. Jis buvo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės sūnus, didžiojo kunigaikščio Vytauto brolis. Nors rašytiniuose šaltiniuose jo vardas pasirodo rečiau nei brolių, Vaidotas priklausė pačiam valstybės valdymo elitui ir buvo tiesioginis Gediminaičių dinastijos narys, kuriam buvo patikėtos strategiškai svarbiausios valstybės gynybos pozicijos.

Ryškiausias Vaidoto gyvenimo puslapis neatsiejamas nuo Kauno pilies. 1362 metais, kai kryžiuočiai surengė didžiulį žygį prieš Lietuvą, būtent Vaidotas vadovavo Kauno pilies gynybai. Tai buvo pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje, stovėjusi Nemuno ir Neries santakoje. Vaidoto vadovaujami kariai tris savaites vykdė neįtikėtiną pasipriešinimą prieš galingą vokiečių kryžiuočių ordiną, naudodami tuo metu pažangiausias gynybos priemones. Šis mūšis tapo pasiaukojimo simboliu, o Vaidotas – vienu iš nedaugelio tos epochos vadų, asmeniškai stovėjusių priešakinėse linijose.

Po tragiško Kauno pilies šturmo, kurio metu pilis buvo sugriauta, o didžioji dalis gynėjų žuvo, Vaidotas pateko į kryžiuočių nelaisvę. Visgi jo politinis vaidmuo tuo nesibaigė. Po kurio laiko jis grįžo į Lietuvą ir vėliau valdė Naugarduką – svarbų LDK gynybinį ir politinį centrą rytuose. Jo politika buvo orientuota į tėvo Kęstučio ir brolio Vytauto palaikymą vidaus kovose bei valstybės vientisumo išsaugojimą, tačiau jis niekada nesiekė aukščiausio sosto, likdamas ištikimu valstybės kariu.

Apie asmeninį Vaidoto gyvenimą, pomėgius ar šeimą žinoma nedaug, tačiau to meto metraščiai leidžia susidaryti kario ir diplomato paveikslą. Manoma, kad kaip ir visi to meto kunigaikščiai, jis buvo puikus raitelis ir medžiotojas, o jo kasdienybę formavo nuolatinė karinė parengtis. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jis galėjo turėti sūnų Jurgį, tačiau plačios dinastinės šakos jis nepaliko, todėl jo vardas labiau asocijuojasi su asmenine drąsa, o ne su politiniu tęstinumu per palikuonis.

Vaidoto mirtis, kaip ir daugelis jo gyvenimo detalių, apgaubta paslapties – manoma, kad jis mirė apie 1401 metus. Šiandien apie jį svarbu žinoti tai, kad jis buvo ne tik „Vytauto brolis“, bet ir savarankiškas karinis strategas, kurio dėka Kaunas tapo nepalaužiamos dvasios simboliu. Jo asmenybė įkūnija tą Lietuvos istorijos laikotarpį, kai valstybė laikėsi ant individualių asmenybių valios, fizinės ištvermės ir besąlygiškos ištikimybės giminei bei tėvynei.

6 žinomi ir įdomūs faktai (ir hipotezės) apie Vaidotą Kęstutaitį.

Pateikiu 6 istoriškai žinomus faktus apie Vaidotą Kęstutaitį, kurie parodo jį ne tik kaip karį, bet ir kaip asmenybę su sudėtingu likimu.

Nors gimė greičiausiai Trakuose, Vaidotas yra istorikų tituluojamas pirmuoju žinomu „kauniečiu“, nes būtent jis 1362 metais vadovavo pirmosios mūrinės Kauno pilies gynybai ir jo vardas yra neatsiejamas nuo šio miesto gynybos pradžios.

Tai itin retas reiškinys LDK elitui, nes Vaidotas du kartus pabuvojo kryžiuočių nelaisvėje. Pirmą kartą jis pateko į nelaisvę po herojiškos Kauno pilies gynybos 1362 m. Antrą kartą kryžiuočiai jį sučiupo 1381 metais, kai šie puolė Algirdo ir Kęstučio valdomus Trakus, tačiau Vaidotui abukart pavyko ištrūkti.

Yra žinoma Vygando Marburgiečio „klaida“. Pagrindiniame šaltinyje apie Kauno gynybą (Vygando Marburgiečio kronikoje) Vaidotas ne kartą įvardijamas tiesiog „Kęstučio sūnumi“ arba „kunigaikščiu“, o vokiečių istorikai ilgą laiką painiojo jį su kitais broliais (pvz., Butautu), todėl jo vaidmuo Kauno gynyboje galėjo būti „atrastas“ tik vėliau, giliau analizuojant lotynišką vertimą.

Vaidotas vadovavo ne tik Kaunui, bet ir Naugardukui. Nors garsiausias kaip Kauno pilies gynėjas, vėliau jis valdė Naugarduką (dab. Baltarusijoje) – strateginį LDK centrą rytuose. Tai rodo, kad tėvas Kęstutis ir dėdė Algirdas juo pasitikėjo ir patikėjo ne mažiau svarbius regionus nei jo broliams Vytautui ar Butautui.

Kai kuriuose šaltiniuose (ypač vėlesniuose) minima, kad Vaidotas galėjo turėti sūnų Jurgį, kuris galėjo būti vienas iš pretendentų į valdžią arba tiesiog liko istorijos nuošalyje, netapęs galingu kunigaikščiu.

Egzistuoja istorikų hipotezė, svarstanti, ar Vaidoto galėjo ir nebūti. Kai kurie šiuolaikiniai istorikai (pvz., Stephenas C. Rowellas) iškėlė drąsią hipotezę, jog Vaidotas kaip savarankiška asmenybė galėjo būti tiesiog Vygando Marburgiečio kronikos vertimo klaida, o kronikoje aprašomas „Kęstučio sūnus“ buvo tas pats maištingas Butautas, tik per klaidą lotyniškame vertime nurašytas kitu vardu. Tačiau dauguma Lietuvos istorikų vis dar laiko Vaidotą tikru Kęstučio sūnumi.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 14 d. – Kauno pilies žlugimas, pirmoji "Volvo", "Titanikas" susiduria su ledkalniu, sovietai palieka Afganistaną, Anglijos rožių karas ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Svarbiausi įvykiai, įvykę Lietuvoje balandžio 14 dieną.

1362 m. – Kauno pilies žlugimas. Po ilgos apgulties kryžiuočiai užėmė ir sugriovė Kauno pilį, kurią gynė Vaidoto Kęstutaičio vadovaujama įgula. Tai buvo vienas rimčiausių smūgių Lietuvai karų su ordinu laikotarpiu.

1920 m. – Pirmieji demokratiniai rinkimai Lietuvoje. Balandžio 14–15 dienomis vyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs ir slapti rinkimai Lietuvos istorijoje, kuriuose dalyvavo net 90 % rinkėjų.

1989 m. – Įkurta „Caritas“. Lietuvoje įsteigtas katalikiškas moterų sambūris, vėliau tapęs viena didžiausių labdaros organizacijų šalyje.

1997 m. – Netektis mene. Mirė skulptorius Vytautas Kašuba, Nacionalinės premijos laureatas, kurio žymiausias darbas puošia Vilniaus širdį – tai paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui Katedros aikštėje.

Svarbiausi įvykiai, įvykę pasaulyje balandžio 14 dieną.

1471 m. – Barneto mūšis. Anglijoje vyko vienas lemiamų „Baltosios ir Raudonosios rožių“ karų mūšių. Dėl tiršto rūko kariai per klaidą užpuolė savo sąjungininkus, o tai nulėmė karaliaus Eduardo IV pergalę.

1865 m. – Pasikėsinimas į Abrahamą Lincolną. Vašingtone, Fordo teatre, aktorius Johnas Wilkesas Boothas mirtinai sužeidė JAV prezidentą. Linkolnas mirė kitą rytą.

1894 m. – Pirmasis kino demonstravimas. Niujorke atidaryta pirmoji komercinė salė su kinetoskopais. Nors tai dar nebuvo projektorius (žiūrėti reikėjo po vieną per akutę), tai oficiali kino kaip verslo pradžia.

1912 m. – „Titaniko“ susidūrimas su ledkalniu. Maždaug 23:40 laivo laiku „Titanikas“ Atlanto vandenyne rėžėsi į ledkalnį. Laivas nuskendo po kelių valandų (jau balandžio 15-osios naktį), nusinešdamas apie 1500 gyvybių. Tarp keleivių buvo ir lietuvių (žymiausias – kunigas Juozas Montvila).

1927 m. – Pirmoji „Volvo“ mašina. Švedijoje, Geteborge, nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis „Volvo“ automobilis, vadintas „Jakob“.

1935 m. – „Juodasis sekmadienis“ JAV. Centrines JAV valstijas užklupo viena baisiausių dulkių audrų istorijoje. Ji buvo tokia tiršta, kad žmonės nematė savo rankų priešais veidą, o reiškinys tapo „Didžiosios depresijos“ simboliu.

1988 m. – Žingsnis taikos link Afganistane. Ženevoje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Sovietų Sąjunga įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš Afganistano.

2003 m. – Žmogaus genomo projektas. Oficialiai paskelbta apie sėkmingą žmogaus genomo sekvenavimo užbaigimą, kas tapo milžinišku šuoliu medicinos moksle.

Kas Lietuvoje ir pasaulyje gimė šią dieną?

Ana Ambrazienė (g. 1955) – viena garsiausių Lietuvos lengvaatlečių. 1983 m. ji pasiekė 400 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordą, kuris tuo metu buvo stulbinantis pasiekimas Lietuvos sportui.

Visvaldas Matijošaitis (g. 1957) – verslininkas, „Vičiūnų grupės“ įkūrėjas ir ilgametis Kauno meras.

Christiaan Huygens (1629–1695) – olandų matematikas, fizikas ir astronomas. Jis atrado Saturno palydovą Titaną ir išrado švytuoklinį laikrodį. Tikras mokslo sunkiasvoris!

Peter Behrens (1868–1940) – vokiečių architektas ir dizaineris, laikomas modernaus pramoninio dizaino tėvu.

John Gielgud (1904–2000) – britų aktorius, vienas nedaugelio gavęs „EGOT“ statusą (laimėjęs „Emmy“, „Grammy“, „Oskarą“ ir „Tony“ apdovanojimus).

Rod Steiger (1925–2002) – „Oskaro“ laureatas, žinomas dėl vaidmenų filmuose „Ant kranto“ (On the Waterfront) ir „Nakties tvaksmu“ (In the Heat of the Night).

Adrien Brody (g. 1973) – jauniausias aktorius istorijoje (vyrų kategorijoje už pagr. vaidmenį), gavęs „Oskarą“ už geriausią pagrindinį vaidmenį (filmas „Pianistas“).

Sarah Michelle Gellar (g. 1977) – aktorė, amžiams likusi popkultūros istorijoje kaip Bafi iš serialo „Bafi, vampyrų žudikė“.

Robert Carlyle (g. 1961) – škotų aktorius, sužibėjęs filmuose „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting) ir „Viskas išskaičiuota“ (The Full Monty).

Abigail Breslin (g. 1996) – jaunosios kartos aktorė, išgarsėjusi dar vaikystėje filme „Mažoji mis“ (Little Miss Sunshine).

Princesė Beatričė (1857–1944) – jauniausia Jungtinės Karalystės karalienės Viktorijos dukra.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 13 d. – Steponas Batoras įkuria VU, gimė JAV prezidentas Džefersonas, pirmasis juodaodis aktorius Sideny Poitier pelnė "Oskarą" ir kt.

 Sveiki, skaitytojai!

 

Prietarai sako, kad 13 skaičius nelaimingas, tačiau asmeniškai pažįstu daug laimingų žmonių, gimusių bet kurio mėnesio 13 dieną. Kas Lietuvoje ir pasaulyje reikšmingo įvyko balandžio 13 dieną, kai pavasaris pamažu pradeda užvaldyti mūsų kraštus? Kviečiu susipažinti.

Reikšmingi įvykiai, nutikę Lietuvoje balandžio 13 d.

1579 m. – Vilniaus universiteto įkūrimo patvirtinimas. Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria jėzuitų kolegija buvo pertvarkyta į Vilniaus akademiją ir universitetą (Almae Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu). Tai buvo esminis lūžis Lietuvos švietimo ir kultūros istorijoje.

1831 m. – Sukilėliai užėmė Šiaulius. 1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją metu jungtinės sukilėlių pajėgos užėmė Šiaulių miestą. Tai buvo viena iš svarbių sukilimo pergalių Lietuvoje.

1940 m. – Prasidėjo antroji masinė deportacija. Sovietų Sąjunga pradėjo antrąją didelę trėmimų bangą iš okupuotų teritorijų (Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos), kuri palietė ir pasienio su Lietuva gyventojus bei šeimas.

1990 m. – SSRS ultimatumas Lietuvai. Michailas Gorbačiovas ir Nikolajus Ryžkovas pateikė ultimatumą Lietuvos vadovybei, grasindami ekonomine blokada, jei nebus atšaukti Kovo 11-osios aktai. Netrukus po to prasidėjo tikroji blokada.

Reikšmingi įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 13 dieną.

1598 m. – Prancūzijos karalius Henrikas IV pasirašė Nanto ediktą. Šis dokumentas suteikė hugenotams (protestantams) tikėjimo laisvę ir nutraukė kruvinus religinius karus Prancūzijoje. Tai vienas pirmųjų religinės tolerancijos pavyzdžių Europoje.

1743 m. – Gimė Thomas Jeffersonas. Trečiasis JAV prezidentas ir pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos autorius.

1919 m. – Amritsaro žudynės Indijoje. Britų kariai atidengė ugnį į neginkluotą minią Pandžabo provincijoje. Žuvo šimtai žmonių, o šis įvykis tapo esminiu lūžiu Indijos nepriklausomybės judėjime.

1924 m. – Graikija tapo respublika. Tą dieną buvo oficialiai paskelbta Graikijos Respublika (nors monarchija vėliau dar buvo grįžusi).

1943 m. – Pranešimas apie Katynės žudynes. Vokietija oficialiai paskelbė apie miške netoli Smolensko rastas masines lenkų karininkų kapavietes, kurias nužudė NKVD. SSRS dešimtmečius neigė savo kaltę, versdama ją naciams.

1970 m. – „Houston, we've had a problem“. Skrydžio į Mėnulį metu misijoje „Apollo 13“ sprogo deguonies bakas. Įgulai (Lovellui, Swigertui ir Haise'ui) teko nutraukti nusileidimą Mėnulyje ir herojiškomis pastangomis bandyti saugiai grįžti į Žemę.

1997 m. – Tigerio Woodso triumfas. Būdamas 21 metų, jis tapo jauniausiu golfo žaidėju, laimėjusiu „Masters“ turnyrą, taip pradėdamas naują erą šio sporto istorijoje.

1928 m. – Pirmas sėkmingas skrydis lėktuvu per Atlantą iš Rytų į Vakarus. Vokiečių ir airių įgula lėktuvu „Bremen“ nusileido Kanadoje. Skristi prieš vėją (iš Europos į Ameriką) tuo metu buvo daug sunkiau nei atvirkščiai.

1964 m. – Sidney Poitier tapo pirmuoju juodaodžiu aktoriumi, laimėjusiu „Oskarą“ už geriausią pagrindinį vaidmenį. Jis apdovanotas už vaidmenį filme „Lilies of the Field“.

Kokie įžymūs žmonės gimė balandžio 13 dieną?

Thomas Jefferson (1743–1826). Trečiasis JAV prezidentas ir pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos autorius. Intelektualas, polimatas ir laisvės šauklys, kurio idėjos suformavo demokratinę Vakarų pasaulio sanklodą.

Samuel Beckett (1906–1989). Airių rašytojas, dramaturgas ir Nobelio literatūros premijos laureatas. Jo kultinis kūrinys „Belaukiant Godo“ sukėlė revoliuciją teatre ir pavertė jį viena svarbiausių XX a. egzistencializmo bei absurdo literatūros figūrų.

Garry Kasparov (g. 1963). Vienas didžiausių visų laikų šachmatininkų, tapęs jauniausiu pasaulio čempionu istorijoje būdamas 22-ejų. Šiandien jis žinomas ne tik dėl savo genialumo prie lentos, bet ir kaip aktyvus politinis veikėjas bei žmogaus teisių gynėjas.

Catherine de' Medici (1519–1589) Prancūzijos karalienė, kilusi iš garsiosios Florencijos Medičių giminės. Nors jos valdymas buvo lydimas kruvinų religinių karų, ji buvo viena galingiausių Europos moterų, turėjusi milžinišką įtaką to meto politikai, madai ir menui.

Ron Perlman (g. 1950). Charizmatiškas JAV aktorius, kurio unikalūs veido bruožai ir balsas pavertė jį kino žvaigžde. Labiausiai žinomas dėl pagrindinio vaidmens filmuose „Pragaro vaikis“ (Hellboy) bei kultinio personažo Klauso Moro seriale „Anarchijos vaikai“.

Butch Cassidy (1866–1908). Tikrasis vardas Robert LeRoy Parker – legendinis Amerikos Laukinių Vakarų nusikaltėlis, vadovavęs „Laukinei gaujai“ (Wild Bunch). Jo gyvenimas ir mįslinga mirtis Bolivijoje tapo neatsiejama vesternų mitologijos dalimi.

Maištinga Siela

Dienos citata: Artemis II astronautė Christina Koch apie tai, ką jautė matydama Žemę iš kosmoso

 

Sveiki!

„Kai išvydome mažytę Žemę, mūsų įgulos klausė, kokį įspūdį ji paliko. Ir, tiesą sakant, labiausiai mane sukrėtė ne pati Žemė, o ją supanti begalinė juoduma. Žemė atrodė tarsi mažas gelbėjimosi laivas, ramiai kabantis Visatoje.“ Artemis II“ astronautė Christina Koch.

Christina Koch laikoma viena labiausiai patyrusių NASA astronaučių, jau įėjusi į istoriją kaip ilgiausiai (328 dienas) vieno skrydžio metu kosmose išbuvusi moteris bei pirmųjų tik moterų atvirame kosmose išėjimų dalyvė. Pagal išsilavinimą ji yra inžinierė elektrikė ir fizikė, turinti didžiulę patirtį dirbant ekstremaliomis sąlygomis – nuo Antarktidos tyrimų stočių iki Tarptautinės kosminės stoties. Ši patirtis tapo pagrindiniu veiksniu ją atrenkant „Artemis II“ misijai, kurios metu ji taps pirmąja moterimi, nuskridusia iki Mėnulio.

Ji buvo pasirinkta dėl savo išskirtinių techninių įgūdžių, emocinio atsparumo ir gebėjimo spręsti sudėtingas inžinerines problemas aukšto streso aplinkoje. NASA pabrėžia, kad Koch ne tik reprezentuoja naująją tyrinėtojų kartą, bet ir turi visas reikiamas kompetencijas valdyti erdvėlaivį „Orion“ kritinėse situacijose. Jos dalyvavimas šioje istorinėje misijoje, kuri apskries Mėnulį ir paruoš dirvą vėlesniam žmonių išsilaipinimui, simbolizuoja agentūros siekį padaryti kosmoso tyrimus prieinamus visiems talentingiausiems profesionalams, nepriklausomai nuo jų lyties.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 12 d. – Gagarinas pakyla į kosmosą, NATO bombarduoja Belgradą, Kryžiaus žygis į Konstantinopolį, gimė Vladas Garastas, Gorbačiovo blokada Lietuvai

 

Sveiki, skaitytojai!

Balandžio 12-oji galbūt yra Jūsų arba kokio artimojo gimtadienis? O gal šiaip įspūdžių kupina diena? O gal priešingai – nuobodžiai knapsite prie interneto ir, atrodo, kad nieko įdomaus nevyksta? Siūlau pasidairyti po istorines datas ir sužinoti, kas balandžio 12 dieną įvyko Lietuvoje ir pasaulyje.

Reikšmingi įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 12 dieną.

1204 m. – Ketvirtojo kryžiaus žygio kulminacija. Kryžiuočiai įsiveržė į Konstantinopolį ir pradėjo jį niokoti. Tai buvo vienas tragiškiausių įvykių krikščionybės istorijoje, galutinai sugriovęs Bizantijos galybę ir pagilinęs prarają tarp Rytų ir Vakarų bažnyčių.

1861 m. – Amerikos pilietinio karo pradžia. Konfederatų pajėgos pradėjo Samterio forto (Pietų Karolina) apšaudymą. Tai buvo oficialus pradžios taškas kruviniausiam konfliktui JAV istorijoje, kuris galiausiai lėmė vergijos panaikinimą.

1945 m. – Franklino D. Roosevelto mirtis. Eidamas pareigas mirė 32-asis JAV prezidentas, vedęs šalį per Didžiąją depresiją ir Antrąjį pasaulinį karą. Jį pakeitė Harry S. Trumanas, kuriam teko priimti sprendimą dėl atominių bombų panaudojimo prieš Japoniją.

1955 m. – Pergalė prieš poliomielitą. Dr. Jono Salko sukurta vakcina oficialiai pripažinta saugia ir veiksminga. Iki tol ši liga kasmet suluošindavo tūkstančius vaikų visame pasaulyje, o ši diena tapo viena svarbiausių medicinos istorijoje.

1961 m. – Pirmasis žmogus kosmose. Jurijus Gagarinas erdvėlaiviu „Vostok 1“ atliko vieną apsisukimą aplink Žemę. Šis 108 minučių skrydis visiems laikams pakeitė žmonijos supratimą apie galimybes už mūsų planetos ribų.

1981 m. – Pirmojo daugkartinio erdvėlaivio skrydis. Praėjus lygiai 20 metų po Gagarino skrydžio, NASA paleido „Columbia“ (STS-1). Tai buvo pirmasis erdvėlaivis, kuris pakilo kaip raketa, o nutūpė kaip lėktuvas, pradėdamas „Space Shuttle“ erą.

1992 m. – „Euro Disneyland“ atidarymas. Netoli Paryžiaus duris atvėrė didžiausias Europoje pramogų parkas, simbolizavęs Amerikos popkultūros triumfą Europoje po Šaltojo karo pabaigos.

1999 m. – Belgrado bombardavimas. NATO pajėgos sudavė smūgį Serbijos viešbučiui ir televizijos bokštui per Kosovo karą, o tai sukėlė milžiniškas diskusijas apie tarptautinę teisę ir humanitarines intervencijas.

Reikšmingi įvykiai nutikę balandžio 12 dieną Lietuvoje.

1904 m. – Lietuviškos spaudos atgimimo pradžia. Petras Vileišis gavo carinės valdžios leidimą Vilniuje įkurti lietuvišką spaustuvę. Tai įvyko likus vos mėnesiui iki oficialaus spaudos draudimo panaikinimo (gegužės 7 d.) ir padėjo pagrindus pirmam lietuviškam dienraščiui „Vilniaus žinios“.

1926 m. – Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas. Popiežiaus Pijaus XI bulė „Lithuanorum gente“ galutinai atskyrė Lietuvos katalikų bažnyčią nuo Lenkijos bažnytinės hierarchijos. Tai buvo milžiniškas diplomatinis laimėjimas jaunos valstybės prestižui ir savarankiškumui.

1930 m. – Gimė Vladas Garastas. Vienas iškiliausių Lietuvos krepšinio strategų, kurio vardas neatsiejamas nuo „Žalgirio“ aukso amžiaus ir pirmųjų Lietuvos rinktinės medalių po nepriklausomybės atkūrimo (1992 m. Barselonos bronza).

1944 m. – Antrojo pasaulinio karo tragedija. Nacių okupacijos metais šią dieną vyko aktyvios kovos tarp sovietinių partizanų ir vietinių savisaugos būrių, o tai primena sudėtingą ir tragišką Lietuvos padėtį tarp dviejų okupacinių režimų.

1990 m. – Ekonominės blokados nuojauta. Balandžio 12-ąją Sovietų Sąjungos vadovybė (M. Gorbačiovas) dar kartą pagrasino Lietuvai ekonominėmis sankcijomis, jei nebus atšaukti kovo 11-osios aktai. Tai buvo įtampos kulminacija prieš po kelių dienų prasidėjusią tikrąją blokadą.

2024 m. – Istorinis sprendimas dėl rašybos: Lietuvoje asmens dokumentuose leista naudoti lotyniškas raides „w“, „q“ ir „x“. Nors atrodo kaip smulkmena, tai buvo dešimtmečius trukusių politinių ir diplomatinių kovų pabaiga.

Kokie svarbūs žmonės gimė balandžio 12 dieną?

Marija Šlapelienė (g. 1880 m.) – lietuvių visuomenės veikėja, knygininkė. Kartu su vyru Jurgiu Šlapeliu Vilniuje įkūrė garsųjį lietuvių knygyną, kuris spaudos draudimo laikais ir vėliau tapo svarbiausiu lietuvybės židiniu Vilniaus krašte.

Vladas Garastas (g. 1930 m.) – viena iškiliausių Lietuvos krepšinio asmenybių. Legendinis Kauno „Žalgirio“ treneris, vadovavęs komandai jos „aukso amžiuje“ 1985–1987 m., taip pat Lietuvos rinktinės strategas, iškovojęs olimpinius bronzos medalius Barselonoje (1992 m.) ir Atlantoje (1996 m.).

Petras Vileišis (g. 1851 m.) – inžinierius, politinis veikėjas, vienas svarbiausių Lietuvos tautinio atgimimo šauklių. Jis ne tik statė tiltus ir geležinkelius, bet ir savo lėšomis leido lietuviškas knygas, įsteigė pirmąją modernią spaustuvę Vilniuje bei dienraštį „Vilniaus žinios“.

Monserrat Caballé (1933–2018) – pasaulinio garso ispanų operos primadona, sopranas. Ji žinoma ne tik dėl savo klasikinio repertuaro, bet ir dėl legendinio hito „Barcelona“, kurį įrašė kartu su grupės „Queen“ lyderiu Freddie Mercury.

Herbertas Hancockas (Herbie Hancock) (g. 1940 m.) – džiazo pianistas, kompozitorius ir „Grammy“ laureatas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. džiazo muzikantų, padėjusių pamatus džiazo fuzijos (fusion) ir elektroninės muzikos raidai.

Claire Danes (g. 1979 m.) – garsi JAV aktorė, pelniusi kelis „Auksinio gaublio“ ir „Emmy“ apdovanojimus. Ji geriausiai žinoma dėl vaidmenų seriale „Tėvynė“ (Homeland) ir filme „Romeo ir Džuljeta“.

Shannen Doherty (1971–2024) – JAV aktorė, tapusi 9-ojo dešimtmečio jaunimo ikona dėl vaidmenų kultiniuose serialuose „Beverly Hills, 90210“ ir „San Francisko raganos“ (Charmed).

Jacob Zuma (g. 1942 m.) – buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas, viena kontroversiškiausių, bet neabejotinai įtakingiausių Afrikos politinių figūrų.

Saoirse Ronan (g. 1994 m.) – talentinga airių ir JAV aktorė, jau keturis kartus nominuota „Oskarui“. Ji žiba tokiuose filmuose kaip „Lady Bird“, „Mažosios moterys“ ir „Atpirkimas“.

Ed O'Neill (g. 1946 m.) – aktorius, kurį visas pasaulis pažįsta kaip nepamirštamąjį Alą Bandį iš kultinio serialo „Vedęs... ir turi vaikų“. Vėliau jis sėkmingai įsitvirtino šiuolaikinėje televizijoje su vaidmeniu seriale „Šiuolaikinė šeima“ (Modern Family), už kurį pelnė daugybę apdovanojimų.

Kaspars Znotiņš (g. 1975 m.) – vienas ryškiausių šiuolaikinių latvių aktorių, dirbantis Naujajame Rygos teatre. Jis pelnė daugybę apdovanojimų už vaidmenis teatre ir kine, o jo darbai vertinami už gylį ir intelektualumą ne tik Latvijoje, bet ir tarptautinėje scenoje.

Voldemar Panso (1920–1977) – estų teatro genijus, aktorius, režisierius ir pedagogas. Jis įkūrė Estijos muzikos ir teatro akademijos aukštąją teatro mokyklą, kuri suformavo ištisas estų aktorių kartas. Jo vardas Estijoje yra profesionalaus teatro ir aukščiausios meistriškumo kokybės sinonimas.

Maištinga Siela