Maištinga siela

2026 m. kovo 21 d., šeštadienis

Nuotraukos: Klaipėdos "Aktropolis", vidaus nuotraukos 2026 m.

"Literatūra ir menas" numeris "Metafora" vs. LGBT filmą "Galinė sėdynė"?

Sveiki!

Mėgstu teminius „Literatūra ir menas“. Kiek nustebau, kad kitoje pusėje žurnalas ėmė reklamuoti netrukus pasirodysiantį LGBT turinio filmą „Galinė sėdynė“. Laukiu progos jį pamatyti! Gal ateityje išeis „Literatūra ir menas“ LGBTQ+ numeris?

Maištinga Siela

Knygos: Robert James Waller "Madisono apygardos tiltai", Emily Bronte "Vėtrų kalnas" (Pegaso kolekcija)

Sveiki!

Romaną „Madisono apygardos tiltai“ parašė amerikiečių autorius Robertas Jamesas Walleris, o knyga pirmą kartą pasirodė 1992 metais. Nors autorius ją parašė vos per vienuolika dienų, kūrinys akimirksniu tapo pasauliniu fenomenu, ilgą laiką nesitraukusiu iš perkamiausių knygų sąrašų ir vėliau virtusiu kultiniu kino filmu. Ši knyga į literatūros istoriją įsirašė kaip viena jautriausių ir populiariausių XX amžiaus pabaigos meilės istorijų, sužavėjusi milijonus skaitytojų savo paprastumu ir kartu neįtikėtinu emociniu gyliu.

Kūrinio siužetas nukelia į septintojo dešimtmečio Ajovos valstiją, kur susitinka du visiškai skirtingi pasauliai. Frančeska Džonson yra iš Italijos kilusi ūkininko žmona, gyvenanti ramų, rutinišką ir šiek tiek vienišą gyvenimą provincijoje, kol vieną dieną į jos kiemą užsuka Robertas Kinkeidas – laisvos dvasios fotografas iš „National Geographic“, ieškantis garsiųjų Madisono apygardos dengtų tiltų. Per keturias kartu praleistas dienas tarp jų užgimsta sielų bendrystė ir aistra, kuri pakeičia jų likimus amžiams. Tai istorija apie pasirinkimą tarp pareigos šeimai ir asmeninės laimės, apie meilę, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime, ir apie tai, kaip trumpa akimirka gali tapti svarbesnė už visą likusį dešimtmečių trukmės gyvenimą.

Šis romanas rekomenduojamas tiems, kurie vertina lyrišką, sentimentalią ir gilią psichologinę literatūrą, nagrinėjančią žmogaus širdies pasirinkimus. Knyga ypač patiks skaitytojams, ieškantiems atsakymų į klausimus apie ištikimybę, pasiaukojimą ir vidinį konfliktą tarp socialinių normų bei tikrųjų troškimų. Tai kūrinys brandžiam žmogui, suprantančiam laiko tėkmę ir nostalgijos skonį, bei kiekvienam, kuris tiki, jog tikra meilė neturi galiojimo laiko ir gali išlikti gyva prisiminimuose net ir tada, kai mylimieji yra priversti likti atskirai.

***

Vienintelį romaną „Vėtrų kalnas“ parašė britų rašytoja Emily Brontė, o pasaulį jis išvydo 1847 metais. Tuo metu knyga buvo išleista po vyrišku slapyvardžiu Ellis Bell, nes XIX amžiaus viduryje moterims rašytojoms buvo sunku sulaukti rimto pripažinimo. Nors pasirodymo metais kūrinys šokiravo kritikus savo „laukine“ dvasia ir moralinių normų nepaisymu, šiandien jis pelnytai laikomas vienu svarbiausių anglų literatūros šedevrų ir genialiu psichologinio realizmo bei gotikinio romano deriniu.

Kūrinio veiksmas vyksta rūsčiuose ir vėjuotuose Jorkšyro viržynuose, kur rutuliojasi tragiška bei destruktyvi meilės istorija tarp Ketrinos Ernšo ir paslaptingo rastauninko Hitklifo. Tai nėra tradicinė romantinė pasaka – tai pasakojimas apie viską naikinančią aistrą, kerštą, pavydą ir neapykantą, kuri persiduoda iš kartos į kartą. Autentiška ir tamsi atmosfera persipina su herojų dvasinėmis kančiomis, kai socialiniai skirtumai ir herojų charakterių demonai neleidžia jiems būti kartu, tačiau jų sielų ryšys išlieka toks stiprus, jog peržengia net mirties ribą. Skaitytojas čia atras ne tik meilę, bet ir žmogaus prigimties tamsumas, kurios „Vėtrų kalną“ paverčia unikaliu kūriniu apie laisvą, neprijaukintą dvasią.

Šis romanas rekomenduojamas tiems, kurie ieško emocinio intensyvumo ir kurių negąsdina sudėtingi, nebūtinai simpatiški literatūriniai personažai. Knyga ypač patiks skaitytojams, mėgstantiems gotikinę estetiką, gilią simboliką ir kūrinius, kuriuose gamta atspindi vidines žmogaus audras. Tai privalomas skaitinys kiekvienam, norinčiam suprasti, kaip literatūra gali provokuoti, gąsdinti ir kartu žavėti savo pirmykšte jėga. „Vėtrų kalnas“ tinka tiems, kurie nori pabėgti nuo paviršutiniškų siužetų ir pasinerti į istoriją, kuri palieka gilų pėdsaką atmintyje dar ilgai po to, kai užverčiamas paskutinis puslapis.

Maištinga Siela

Knygos: didieji romanai grįžta lietuviškai – John Fowles "Magas", Julio Cortazar "Žaidžiame klases"

Tikriausiai daugelis sutiksite, kad šie du kūriniai nėra tiesiog knygos – tai intelektualūs labirintai, skirti tiems, kurie literatūroje ieško ne pramogos, o transformuojančios patirties. Jų dar nesu skaitęs, nors mano knygų lentynoje jau laukia seniai savo eilės. Štai kodėl verta pasinerti į šiuos „mega romanus“:

John Fowles „Magas“

Šis romanas yra vienas meistriškiausių psichologinių žaidimų literatūros istorijoje, įtraukiantis skaitytoją į tirštą, mistišką ir pavojingą atmosferą atokioje Graikijos saloje. Jį verta skaityti dėl neprilygstamos įtampos ir autoriaus gebėjimo nuolat trinti ribą tarp realybės ir iliuzijos, tiesos ir melo. Skaitytojas čia atras negailestingą savęs pažinimo veidrodį: pagrindinio herojaus Nikolajaus klystkeliai priverčia kelti esminius klausimus apie asmeninę laisvę, atsakomybę už savo veiksmus ir tai, kiek mes patys esame savo gyvenimo režisieriai, o kiek – tik aktoriai svetimuose scenarijuose. Tai knyga, kuri nepalieka komforto zonoje; ji manipuliuoja jūsų lūkesčiais taip pat, kaip paslaptingasis Konchis manipuliuoja Nikolajumi, kol galiausiai lieka tik gryna, apnuoginta egzistencinė tiesa.

Julio Cortázar „Žaidžiame klases“

Tai antiliteratūros šedevras, kuris sugriovė tradicinio pasakojimo taisykles ir pasiūlė skaitytojui tapti aktyviu kūrinio bendraautoriumi. Vertėtų leistis į šį nuotykį dėl unikalios romano struktūros – knygą galima skaityti eilės tvarka arba šokinėjant tarp skyrių pagal autoriaus pateiktą schemą, taip kaskart sukuriant vis kitokią prasmę. Skaitytojas šiame kūrinyje atras džiazuojantį Paryžiaus ir Buenos Airių intelektualų gyvenimą, persmelktą metafizinių ieškojimų, meilės, absurdo ir begalinio ilgesio. Cortázaras meistriškai parodo, kad gyvenimas, kaip ir vaikiškas žaidimas klasėmis, yra bandymas pasiekti „dangų“, tačiau svarbiausia yra pats procesas, improvizacija ir drąsa klaidžioti savo paties sąmonės koridoriais. Tai kūrinys tiems, kurie nori pajusti kalbos laisvę ir atrasti, kad literatūra gali būti gyvas, kvėpuojantis ir nenuspėjamas organizmas.

Maištinga Siela

Rekomendacijos, ką skaityti paaugliams ir jaunimui. Knygos: "Oh, boy!", "Su meile – Saimonas", "Paskutinė istorijų pasakotoja", "Vėžliai iki begalybės"

Sveiki!

Ką skaityti jaunimui ir paaugliams 8-10 klasių intervale, kad literatūra būtų ir vertinga, ir įtrauki, ir svarbiausia – aktuali, neatbaidanti nuo istorijų? Šiandien noriu parekomenduoti šias, mano nuomone, puikias 4 knygas. Apie kiekvieną iš jų šį bei tą paminėsiu atskirai, kodėl vieną ar kitą verta perskaityti.

Marie-Aude Murail „Oh, boy!“

Ši knyga yra geras pavyzdys, kaip apie sudėtingiausius gyvenimo išbandymus kalbėti su neįtikėtinu lengvumu ir šviesiu humoru. Istorija apie tris našlaičiais likusius brolius ir seserį, kurie žūtbūt stengiasi neišsiskirti, moko mus, kad šeima nėra tik kraujo ryšys, o saugumas dažnai slypi ten, kur mažiausiai tikimės. Skaitydami šį kūrinį ne tik juoksitės iš komiškų situacijų, bet ir atrasite vidinę stiprybę priimti kitokį žmogų bei suprasti, kad net didžiausios tragedijos akivaizdoje gyvenimas yra vertas šūksnio „Oh, boy!“. Tai kūrinys visiems, kurie ieško tikrumo, drąsos būti savimi ir nori patikėti, kad gerumas visada suranda kelią pro tamsiausius debesis.

Becky Albertalli „Su meile – Saimonas“

Šis kūrinys tapo šiuolaikine klasika, nes jautriai ir be galo nuoširdžiai prabyla apie tai, ką reiškia saugoti didelę paslaptį ir kokią baimę bei jaudulį kelia pirmieji jausmai. Saimono istorija primena, kad kiekvienas iš mūsų nusipelno savo meilės istorijos, o drąsa atsiverti pasauliui yra didžiausia dovana sau pačiam. Knyga įtraukia į paslaptingą susirašinėjimą, kuriame gimsta gilus dvasinis ryšys, ir kviečia susimąstyti apie autentiškumą socialinių tinklų bei mokyklos koridorių fone. Tai skaitymo patirtis, kuri suteikia vilties, moko empatijos ir primena, kad didžiausias nuotykis gyvenime yra paprasčiausia galimybė būti tuo, kas esi iš tikrųjų.

Donna Barba Higuera „Paskutinė istorijų pasakotoja“

Pasinerkite į nepamirštamą kelionę laiku ir erdve, kurioje mokslinė fantastika susipina su senovės legendų magija. Ši knyga pasakoja apie mergaitę Petrą, kurios atmintyje saugomos istorijos tampa vieninteliu raktu į žmonijos išlikimą tolimoje planetoje. Tai gilus ir jaudinantis pasakojimas apie tai, kaip svarbu branginti savo šaknis, kultūrą ir praeitį, net kai visas pasaulis aplink bando priversti mus tai pamiršti. Knyga įkvepia jaunąjį skaitytoją suprasti žodžio galią ir suvokti, kad istorijos nėra tik pasakos – tai mūsų tapatybė, jėga ir viltis, kurios negali užgesinti jokios ateities technologijos ar svetimos civilizacijos.

John Green „Vėžliai iki begalybės“

Tai sukrečiančiai atviras ir emociškai gilus žvilgsnis į vidinį jauno žmogaus pasaulį, kurį kausto nevaldomos mintys ir nerimas. Autorius meistriškai atskleidžia, kad kova su savo psichikos sveikata nėra pralaimėjimas, o nuolatinė, drąsi kelionė savęs link. Per Ažos istoriją mes mokomės, kad draugystė ir meilė gali būti sudėtingos, tačiau jos yra gyvybiškai svarbios bandant ištrūkti iš savo minčių spiralės. Knyga nepateikia pigių atsakymų, tačiau ji suteikia tai, ko reikia labiausiai – supratimą, kad nesi vienas savo išgyvenimuose. Tai būtinas skaitinys kiekvienam, ieškančiam gilaus, intelektualaus ir be galo žmogiško ryšio su literatūra, kuri nebijo klausti, kas mes esame iš tikrųjų.

Maištinga Siela