Maištinga siela

2026 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 201: vasara, kelionės ir literatūra – mąstyk kaip agrastas

Sveiki!

Koks prisirpęs iš arti šis agrastas. Pamačiau kažkur šią nuotrauką ir ilgai į ją žiūrėjau, tarsi pati vasara savo prisirpusia akimi iš to agrasto žiūrėtų atgal į mane.

Koks derlius ir dėkingumas, kai šilti vakarai, ilgas poilsis, ilgi pokaičiai, ilgos kelionės, ilgi skaitiniai ir visa tai galima sulėtinti iki sraigės šliaužimo. Manau, mūsų visuomenei reikia to neskubėjimo, lėtos gyvenimo tėkmės, kurioje rastųsi kokybė. Bet ar tikrai kokybė tinkamas žodis? Jis ateina iš naudos, iš ekonominės rinkos ir poilsiui netinka. Lėtam gyvenimui, įsikandus smilgą į dantis, reikia kartais iš naujo mokytis... gyventi lėtai. Nes lėtumas viską supaprastina, nuteikia pozityviam ir maloniam gyvenimui be įtampos ir dramų. Juk kas tas mūsų gyvenimas, jeigu ne tik vienas agrastų užderėjimo sezonas, viena vienintelė vasara, viena vienintelė akimirka, kuri čia apdovanoja mus, o čia – žiūrėk! – jau ir nebelieka.

Maištinga Siela

Populiariausios ir skaitomiausios goodreads.com 2025 metų knygos

Sveiki!

Interneto platybėse aptikau tokį sąrašą, norisi pasidalyti. Visokie tie geriausių knygų sąrašai visada abejotini ir subjektyvūs, bet vis tiek užmesti į juos akį daugelis mėgsta. Tai praėjusių metų populiariausių knygų (sulaukusių daugiausiai vertinimų) goodreads.com platformoje. Žvelgiant į bendras skaitomiausių knygų tendencijas, pastaruoju metu platformoje aiškiai dominuoja kelios pagrindinės populiariosios literatūros bangos. Didžiąją dalį skaitomiausių viršūnių užima įtraukianti fantastika bei vadinamasis „romantasy“ žanras (romantinė fantastika), pasižymintis milžiniškomis tęstinėmis serijomis, pasauliniais fenomenais ir aktyvia bendruomenės gauta parama. Greta jų išlaiko nepaprastai tvirtas pozicijas šiuolaikiniai psichologiniai trileriai, rezgantys manipuliacijas ir netikėtus siužeto posūkius, taip pat jautrios istorinės bei draminės prozos knygos, kurios sugeba sudominti milijonus skaitytojų visame pasaulyje.

Tarp šio sąrašo autorių, kurių kūriniai jau yra sulaukę oficialių vertimų ir didelio populiarumo lietuvių kalboje, išsiskiria kelios ryškios pavardės. Rebecca Yarros („Ketvirtasis sparnas“, „Geležinė liepsna“) užkariavo lietuvių skaitytojų širdis savo dinamiškais drakonų raitelių pasauliais. Sarah J. Maas, kurios gausūs ciklai („Erškėčių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“) yra nuolat skaitomų viršūnėse, jau daugelį metų išlieka viena skaitomiausių fantastikos autorių Lietuvoje. Kristin Hannah („Moterys“, „Lakštingala“) lietuvių auditoriją pavergia jautriomis, istoriniais išbandymais persmelktomis dramomis.

Ne mažiau sėkmingai Lietuvos knygynų lentynose įsitvirtino ir kiti autoriai. Freida McFadden savo intriguojančiais trileriais („Tarnaitė“, „Niekada nemeluok“) tapo tikra įtempto siužeto literatūros lyderė tarp lietuvių skaitytojų. Taylor Jenkins Reid, žinoma dėl savo romanų apie Holivudo praeitį („Septyni Evelinos Hugo vyrai“), užtikrintai traukia kokybiškos bei stilingos dramos ieškančius gerbėjus su naujausiu romanu „Atmosfera“. Galiausiai Suzanne Collins, pratęsusi „Bado žaidynių“ visatą, ir Alexas Michaelidesas su savo pasauliniais psichologiniais trileriais papildo šį svaresnių autorių būrį, kurio knygos sulaukia didelio atgarsio ir tėvynėje. Kitaip sakant, nieko naujo po saule, Lietuvos knygų rinka labai greitai perteikia knygas lietuvių kalba ir eina išvien su pasaulinėmis tendencijomis.

Maištinga Siela

Dienos daina: Laura Ferré – La Maritza (Sylvie Vartan cover) [žodžiai / lyrics]

Sveiki!

Absoliučiai mano šios vasaros pasiniūniavimo daina! Lengva kaip merginų sijonai vėjyje ir svajinga! Prancūzų atlikėja Laura Ferré yra šiuolaikinė muzikos kūrėja, gimusi 2003 metais ir savo veiklą plėtojanti prancūziškos popmuzikos scenoje. 2025 metais ji pristatė savo dainos „La Maritza“ versiją, kuri sulaukė nemažo klausytojų dėmesio skaitmeninėse platformose. Jos atlikimas pasižymi švelnumu ir jautrumu, siekiant iš naujo interpretuoti klasikinę temą, išlaikant originalią dainos poetinę nuotaiką.

Šios dainos pirminė ir bene garsiausia atlikėja yra legendinė prancūzų dainininkė Sylvie Vartan, kurios 1968 metais išleistas kūrinys „La Maritza“ tapo tikra klasika. Sylvie Vartan daina pasakoja apie stiprų nostalgijos jausmą, prarastą tėvynę ir vaikystės prisiminimus, susietus su Maricos upe Bulgarijoje, iš kurios dainininkė kilusi. Tai melancholiška, tačiau kartu šviesios vilties kupina baladė apie tapatybės paieškas bei ryšį su savo šaknimis, kurį perteikia tėvo atsiminimai ir dainuojamas priedainis.

Kūrinio žanrą galima apibūdinti kaip sentimentalią prancūzišką popmuziką (chanson/pop), kurioje dominuoja stiprus pasakojimo elementas ir emocingas muzikinis fonas. Sylvie Vartan versija ne tik užkariavo to meto topus, bet ir tapo viena labiausiai atpažįstamų jos repertuaro dainų, tapusi simboliu tiems, kurie yra priversti palikti gimtinę ir ieškoti saugesnio rytojaus kitur.

Laura Ferré šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui, siekdama supažindinti jaunesnę auditoriją su šia jautria istorija. Nors jos versija yra modernesnė, ji išlaiko pagrindinį dainos naratyvą apie tapatybę ir ilgesį, todėl „La Maritza“ išlieka aktualiu kūriniu, jungiančiu skirtingas kartas per universalų tėvynės ir prarasto laiko ilgesio jausmą.

Lauros šiuolaikinė interpretacija:

Sylvie originali 1968-ųjų versija:

Laura Ferre – La maritza
[žodžiai / lyrics]

La Maritza, c'est ma rivière
Comme la Seine est la tienne
Mais il n'y a que mon père
Maintenant qui s'en souvienne
Quelquefois
De mes dix premières années
Il ne me reste plus rien
Pas la plus pauvre poupée
Plus rien qu'un petit refrain
D'autrefois
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la
Tous les oiseaux de ma rivière
Nous chantaient la liberté
Moi je ne comprenais guère
Mais mon père, lui, savait
Écouter
Quand l'horizon s'est fait trop noir
Tous les oiseaux sont partis
Sur les chemins de l'espoir
Et nous on les a suivis
À Paris
De mes dix premières années
Il ne me reste plus rien
Et pourtant les yeux fermés
Moi j'entends mon père chanter
Ce refrain
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
(La, la, la)
(Ah, ah, ah, ah, ah)
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la-la-la
La, la, la
La, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la-la, la-la-la, la, la-la-la
La-la-la, la

Maištinga Siela