Aidas Marčėnas (1960–2026): eilėraščiai, pareiškimas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybai dėl išmokos

Viskas yra prasminga.
Niekas prasmės neturi.
Mato tasai, kas žiūri:
aušta virš Vilniaus, sninga.
Spengiančią įtampos tylą
girdi tasai, kas klausos.
Sninga vos vos. Ir rausvas
brėkšmas danguj įskyla.
Tai, kas ryškėja šį rytą –
tūkstančius metų nokinta.
Viskas yra užrakinta.
Niekas neuždaryta. 
 
Marčėnas. Aidas. „Tradicinis“
 
Aidas Marčėnas (1960–2026) buvo vienas ryškiausių ir reikšmingiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros balsų. Jo kūrybinis palikimas paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje, o pats poetas buvo vertinamas kaip talentingas klasikinės formos meistras, gebėjęs subtiliai sujungti tradiciją su šiuolaikiniu miesto gyvenimo pulsavimu.
 
Savo kūryboje autorius nuolat reflektavo patį kūrybos procesą, literatūros tradiciją bei žmogaus egzistencijos trapumą. Už savo nuopelnus literatūrai jis buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija bei daugybe kitų prestižinių apdovanojimų, o jo eilėraščiai tapo neatsiejama literatūros kanono dalimi.
 
Poeto išėjimas – didžiulė netektis Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Jis palieka po savęs gausų poezijos rinkinių kraitį, kuris ir toliau išliks svarbiu orientyru skaitytojams bei būsimoms poetų kartoms, ieškančioms atsakymų apie gyvenimo prasmę ir meno galią.
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Madonna & Sabrina Carpenter – Bring Your Love [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki!
 
Jau tikriausiai visi turi nuomonę, kas klausėsi naujojo Madonnos albumo. 2026-aisiais metais pasirodęs Madonnos studijinis albumas „Confession II“ tapo vienu labiausiai aptariamų muzikos industrijos įvykių, kuriuo popmuzikos karalienė dar kartą pademonstravo savo gebėjimą transformuotis ir diktuoti tendencijas. Šis darbas yra tiesioginis garsiojo 2005-ųjų albumo „Confessions on a Dance Floor“ teminis tęsinys, kuriame Madonna sugrįžta prie gilaus, intelektualaus šokių muzikos skambesio, tačiau praturtina jį šiuolaikiniu elektroniniu pulsavimu. Kritikai vienbalsiai sutaria, kad šis albumas yra brandi refleksija apie praėjusius dešimtmečius, kurią atlikėja sujungia su futuristiniais ritmais, taip įrodydama, jog jos kūrybinė energija išlieka tokia pat gyvybinga kaip ir karjeros pradžioje.
 
Viena ryškiausių šio albumo dalių yra bendra daina su kylančia popmuzikos žvaigžde Sabrina Carpenter, pavadinimu „Bring Your Love“. Kūrinys išsiskiria subtiliu, tačiau itin įtraukiančiu „nu-disco“ ir modernaus „synth-pop“ skambesiu, kuriame meistriškai susipina Madonnos ikoniškas vokalinis tembras ir gaivus, lengvas Sabrinos Carpenter atlikimas. Dainos struktūra yra minimalistinė, paremta pulsuojančia boso linija ir subtiliais sintezatorių garsais, kurie sukuria hipnotizuojančią atmosferą, puikiai tinkančią tiek naktiniams klubams, tiek asmeniniam klausymui.
 
Dainos „Bring Your Love“ žinutė yra skirta nevaržomam meilės išreiškimui ir kvietimui paleisti emocinius pančius, kurie dažnai trukdo atvirai bendrauti. Tai tarsi dialogas tarp dviejų kartų atlikėjų, kur vyresnioji Madonna dalijasi patirtimi ir išmintimi apie riziką mylėti, o Sabrina Carpenter įneša jaunatviško polėkio ir tiesmuko emocinio nuoširdumo. Pagrindinė idėja – drąsa priimti meilę be jokių išankstinių sąlygų – tampa dainos šerdimi, kurią sustiprina dinamiškas abiejų dainininkių balsų derinys.
 
Klausytojai šį kūrinį sutiko itin entuziastingai, o „Bring Your Love“ akimirksniu užkopė į pasaulinių muzikos platformų viršūnes, tapdama vienu dažniausiai transliuojamų singlų šiais metais. Gerbėjų bendruomenėse ypač giriama „chemija“ tarp Madonnos ir Carpenter, kuri daugeliui tapo netikėtu, bet labai sėkmingu muzikiniu eksperimentu. Klausytojus paperka ne tik dainos lengvumas, bet ir tai, kaip natūraliai skamba jų balsai, sukuriant unikalų garsinį audinį, kuris sugeba apjungti klasikinės popmuzikos gerbėjus ir jaunąją „TikTok“ kartą.
 
Muzikos kritikai savo recenzijose pabrėžia, kad „Bring Your Love“ yra vienas sėkmingiausių Madonnos pastarojo meto bendradarbiavimų, nes jame nėra dirbtinumo ar bandymo aklai vytis tendencijas. Apžvalgininkai akcentuoja, kad daina pasižymi aukšta produkcijos kokybe, o Madonnos sprendimas kviestis į duetą Sabriną Carpenter yra laikomas protingu strateginiu žingsniu, sustiprinusiu albumo aktualumą. Šis kūrinys vertinamas kaip modernios popmuzikos pavyzdys, rodantis, kad dainos apie meilę gali būti ne tik komerciškai sėkmingos, bet ir meniškai vertingos, palikdamos ryškų pėdsaką 2026-ųjų muzikos istorijoje. Lietuvoje daina pasiekė 23 poziciją, Latvijoje 51, Estijoje 66.
 

 
Madonna & Sabrina Carpenter – Bring Your Love
[žodžiai / lyrics]
 
Ask yourself this
What are you doing it for?
Is it for you? Is it for them?
I got something I want to talk about
(Bring your love, bring your love, bring your love, bring your love)
(Bring your love, bring your love, bring your love, bring your love)
Sabrina (Bring your love, bring your love, bring your love)
Madonna (Ha-ha-ha; Bring your love, bring your love, bring your love)
I got something I want to talk about
 
Don't comment on my ideas
I don't want your judgment or your expectations
Don't wind me up like a toy
Your vision of me is a killer of joy
 
I know where the bodies are buried
Don't try to shut me up
Don't try to distract me with numbers
I did it all for love (Bring your love, bring your love, bring your love, bring your love)
 
Bring your love 'cause you cannot shake me
Bring your love (Bring it) 'cause you'll never break me
Bring your love (Bring it) 'cause you cannot take me down
 
Don't rely on my moral compass
Or my discretion, I have a confession
Don't shove your fears down my throat
Before I can speak, I can't even breathe
 
I know where the bodies are buried (Bodies are buried)
Don't try to shut me up (Shut me up)
Don't try to distract me with numbers
I did it all for love (Bring your love, bring your love, bring your love, bring your love)
Bring it Sabrina, you've got something to say about it?
 
Bring your love 'cause you cannot shake me
Bring your love 'cause you'll never break me
Bring your love 'cause you cannot take me down (Bring your love, bring your love, bring your love, bring your love)
Bring your love (Bring it) 'cause you cannot shake me
Bring your love (Bring it) 'cause you'll never break me
Bring your love (Bring it) 'cause you cannot take me down
 
Don't wanna compromise (Ask yourself this)
I made the sacrifice (What are you doing it for?)
I always pay the price (Is it for you? Is it for them?)
And now I don't wanna, don't wanna
I have a confession (Don't wind me up like a toy)
I did it all, I did it all
I did it all for love
 
Bring your love (Bring it) 'cause you cannot shake me
Bring your love (Bring it) 'cause you'll never break me
Bring your love (Bring it) 'cause you cannot take me down (Bring your love, bring your love, bring your love)
 
(Bring your love, bring your love, bring your love)
Sabrina, I got something I wanna talk about (Bring your love, bring your love, bring your love) (I did it)
Madonna (I did it)
I got something I wanna talk about
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Bonnie Tyler – It's A Heartache [lyrics / žodžiai]

 

Gerbiamieji!
 
Bonnie Tyler, kaip jau žinia, yra viena ryškiausių aštuntojo ir devintojo dešimtmečių muzikos ikonų, pasaulinį pripažinimą pelniusi dėl savo unikalaus, kimaus, tarsi „smėlio popieriumi“ nušlifuoto balso, kuri visai neseniai, liepos 8 dieną mirė. Jos 1977 metais išleista daina „It's a Heartache“ tapo vienu didžiausių jos karjeros hitų, įtvirtinusiu atlikėją tarptautinėje scenoje. Šis kūrinys stilistiškai priskiriamas kantri-roko ir popmuzikos žanrams, pasižymintis melancholiška, tačiau emocionaliai įtaigia melodija. Dainos įrašymas tapo lūžio tašku Bonnie Tyler karjeroje, nes po sėkmingos operacijos balso stygoms, jos balsas įgavo tą ypatingą, šiurkštesnį skambesį, kuris tapo jos vizitine kortele ir suteikė dainai dar daugiau dramatiško gylio.
 
Nors dainos „It's a Heartache“ autorystė dažnai klaidingai priskiriama Bonnie, iš tiesų ją pirmieji įrašė ir išleido dainų autoriai bei prodiuseriai Ronnie Scottas ir Steve'as Wolfe'as, tačiau pirmasis žinomas atlikimas priklauso amerikiečių kantri dainininkei Juice Newton, kurios versija pasirodė kiek anksčiau tais pačiais 1977 metais. Bonnie Tyler šią dainą atrado dirbdama su tais pačiais prodiuseriais – Scottu ir Wolfe'u. Kai prodiuseriai pasiūlė jai įrašyti šį kūrinį, Bonnie iškart pajuto jo potencialą, nes dainos tema – širdgėla ir neatsakas meilėje – buvo itin artima ir suprantama, puikiai deranti prie jos dramatiško atlikimo stiliaus.
 
Pačiai atlikėjai ši daina tapo ne tik profesine sėkme, bet ir asmeniniu triumfu, padėjusiu jai įveikti kūrybinę krizę ir įrodžiusiu, kad nepaisant balso pokyčių, ji gali išlikti populiari. Dėl savo universalaus jausmingumo „It's a Heartache“ tapo viena labiausiai perdirbamų dainų istorijoje. Bėgant metams Bonnie Tyler šį kūrinį yra atlikusi daugybę kartų, įskaitant duetus su įvairiais atlikėjais. Vienas iš įdomesnių variantų yra prancūziška šios dainos versija, kurią atlikėja įrašė bendradarbiaudama su Kareen Antonn, pavadinimu „Si demain... (Turn Around)“. Šis duetas 2004 metais Prancūzijoje sulaukė milžiniško pasisekimo, dar kartą įrodydamas, kad kūrinio melodinė struktūra ir emocinis svoris peržengia kalbinius bei laikmečio barjerus, išlikdami aktualūs ir naujoms klausytojų kartoms.
 
Pasiklausykite patys.

 
Bonnie Tyler - It's A Heartache
[lyrics / žodžiai]
 
It's a heartache
Nothing but a heartache
Hits you when it's too late
Hits you when you're down
 
It's a fool's game
Nothing but a fool's game
Standing in the cold rain
Feeling like a clown
 
It's a heartache
Nothing but a heartache
Love him 'til your arms break
Then he lets you down
 
It ain't right with love to share
When you find he doesn't care for you
It ain't wise to need someone
As much as I depended on you
 
It's a heartache
Nothing but a heartache
Hits you when it's too late
Hits you when you're down
 
It's a fool's game
Nothing but a fool's game
Standing in the cold rain
Feeling like a clown
 
It ain't right with love to share
When you find he doesn't care for you
It ain't wise to need someone
As much as I depended on you
 
Oh, it's a heartache
Nothing but a heartache
Love him 'til your arms break
Then he lets you down
 
It's a fool's game
Standing in the cold rain
Feeling like a clown
 
It's a heartache
Love him 'til your arms break
Then he lets you down
 
It's a fool's game
Standing in the cold rain
 
Maištinga Siela

Graikų mitas. Persefonė, Hadas ir Demetra, kaip Persefonė tapo Hado žmona ir atsirado metų laikai

 

Sveiki, skaitytojai.
 
Graikų mitologijoje pasakojimas apie Persefonę, Hadą ir Demetrą yra vienas reikšmingiausių, paaiškinantis metų laikų kaitą ir gyvybės ciklus. Persefonė buvo šviesioji pavasario ir derliaus deivė, visų mylima Demetros, žemdirbystės ir derlingumo deivės, dukra. Vieną dieną, kai Persefonė linksmai rinko gėles Nisejos lygumoje, žemė staiga atsivėrė ir pasirodė Hadas, požemio pasaulio viešpats, kuris, užkerėtas merginos grožio, pagrobė ją į savo tamsią karalystę. Demetra, apimta nevilties dėl prarastos dukros, nustojo rūpintis žeme, todėl augalai ėmė vysti, o pasaulį ištiko baisus badas.
 
Danguje karaliaujantis Dzeusas, matydamas, kad dėl žmonių bado nebelieka kam aukoti dievams, nusprendė įsikišti ir nusiuntė Hermį, dievų pasiuntinį, į Hado karalystę. Hadas sutiko išleisti Persefonę, tačiau prieš pat jai išvykstant paspęsta klastinga pinklė. Hadas pasiūlė jai granato sėklų, o Persefonė, išsekusi nuo ilgo pasninkavimo požemio pasaulyje, suvalgė keletą jų. Šis veiksmas buvo lemtingas, nes pagal dieviškąjį dėsnį tas, kas paragauja mirusiųjų pasaulio maisto, nebegali visiškai sugrįžti į gyvųjų pasaulį ir privalo visam laikui likti požemyje.
 
Dzeusas, norėdamas išspręsti konfliktą tarp Demetros skausmo ir Hado teisių į žmoną, tarpininkavo sudarant kompromisinę sutartį. Buvo nutarta, kad Persefonė dalį metų praleis su Hadu požemio pasaulyje kaip jo valdovė, o likusį laiką – su motina Demetra žemės paviršiuje. Šis susitarimas tapo kosminio balanso pagrindu, įtraukęs Dzeusą, kuris patvirtino susitarimą, Hadą, kuris išlaikė teisę į dalį laiko su žmona, ir Demetrą, kuri susigrąžino dukrą.
 
Kai Persefonė sugrįžta pas motiną Demetrą, žemė pražysta, žaliuoja ir duoda derlių, nes Demetra džiaugiasi vėl turėdama dukrą šalia savęs. Tačiau kai Persefonė privalo leistis atgal į tamsiąją Hado karalystę, Demetra panirsta į liūdesį, o gamta kartu su ja užmiega, lapai krenta ir žemę apgaubia žiemos šaltis. Taip šis dieviškasis susitarimas cikliškai valdo gamtos ritmą, paaiškindamas pavasario atgimimą ir žiemos sąstingį.

Tai yra italų baroko genijaus Džano Lorenco Berninio (Gian Lorenzo Bernini) skulptūrinė grupė „Proserpinos pagrobimas“ (it. Ratto di Proserpina). Šis šedevras, vaizduojantis graikų mitologijos sceną, kurioje Hadas (Plutonas) pagrobia Persefonę (Proserpiną), buvo sukurtas 1621–1622 metais. Skulptūrą užsakė kardinolas Scipione Borghese, o šiuo metu ji eksponuojama Borgezių galerijoje (Galleria Borghese) Romoje, Italijoje. Kūrinys pasižymi itin tikrovišku marmuro apdirbimu, ypač perteikiant Hado pirštų įspaudimą į minkštą Persefonės odą. Skulptūrinė kompozicija taip pat apima mitinį trigalvį šunį Cerberį, saugantį požemio pasaulio vartus.

 
Šis mitas, pirmą kartą išsamiai užfiksuotas Homero himne Demetrai, sukurtame maždaug VII ar VI amžiuje prieš mūsų erą, yra esminis tekstas graikų religinėje literatūroje, padėjęs pagrindus Eleusino misterijoms. Mokslininkai šį mitą vertina kaip agrarinio ciklo alegoriją, kurioje Persefonės sėklų suvalgymas simbolizuoja derliaus atidavimą žemei tam, kad jis vėl galėtų sudygti pavasarį. Tai nėra tik pasakojimas apie pagrobimą, o gilus archetipinis vaizdinys, atspindintis gyvybės, mirties ir atgimimo neišvengiamą sąsają.
 
Mito reikšmė taip pat analizuojama per iniciacijos ir perėjimo prizmę, kur Persefonė tampa tiltu tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Jos transformacija iš naivios mergaitės į galingą požemio karalienę simbolizuoja brandą bei gebėjimą integruoti tamsiąsias patirtis į gyvenimo tėkmę. Šiuolaikiniai tyrėjai pabrėžia, kad šis naratyvas leidžia žmonėms prasmingai priimti mirtį kaip būtiną ciklo dalį, o ne tik kaip pabaigą, taip suteikiant vilties, kad net po ilgiausios žiemos visada ateis pavasaris.
 
Galiausiai, Persefonės, Hado ir Demetros mitas išlieka itin svarbus kultūrinis palikimas, demonstruojantis, kaip senovės graikai siekė paaiškinti sudėtingus gamtos procesus per personifikuotus dieviškus veiksmus. Jo išlikimas per tūkstantmečius rodo, kad žmonijos poreikis suprasti skausmingus praradimus ir džiaugsmingus sugrįžimus yra universalus. Šis pasakojimas, derindamas mitologinę dramą su gamtos stebėjimais, suteikia gilią filosofinę prasmę mūsų suvokimui apie laiką, pareigas bei emocinį atsparumą gyvenimo pokyčių akivaizdoje.
 
Maištinga Siela

Dienos citata: Bonnie Tyler apie savo balsą, talentą, gyvenimą ir muziką

 

Sveiki!
 
„Niekada nemaniau, kad mano balsas taps mano skiriamuoju ženklu. Iš pradžių buvau šokiruota, kai po balso stygų operacijos jis tapo prikimęs, bet vėliau supratau – būtent tai ir yra mano unikalumas.“
 
„Muzika yra mano gyvenimas. Net ir praėjus dešimtmečiams po didžiausių hitų, aš vis dar jaučiu tą patį jaudulį lipdama į sceną. Jei nustosiu dainuoti, tikriausiai tiesiog išnyksiu.“ Bonnie Tyler
 
Mano kartos ir vyresnieji visi žino atlikėją Bonnie Tyler ir jos balsą atpažįsta beregint. Pamenu ją dar nuo paauglystės laikų kaip išskirtinę. Bonnie Tyler, gimusi kaip Gaynor Hopkins 1951 metų birželio 8 dieną Skewen mieste, Velse, buvo viena ryškiausių roko ir popmuzikos baladžių atlikėjų, kurios kelias į šlovę prasidėjo dirbant mažose klubų grupėse. Jos karjera pasuko netikėta linkme po 1976 metais atliktos balso stygų operacijos, kuri paliko jai išskirtinį, prikimimo skambesį, tapusį neatsiejama jos muzikinio identiteto dalimi. Šis unikalus tembras padėjo jai įsiveržti į pasaulines topų viršūnes ir tapti viena atpažįstamiausių balsų muzikos istorijoje.
 
Didžiausią atlikėjos sėkmę atnešė devintasis dešimtmetis, kai bendradarbiaudama su kompozitoriumi Jimu Steinmanu ji sukūrė visam pasauliui žinomus šedevrus, tarp kurių svarbiausią vietą užima „Total Eclipse of the Heart“. Ši daina tapo emocinės dramos simboliu, atskleidusiu ne tik galingą jos vokalo jėgą, bet ir gebėjimą perteikti gilias, teatrališkas jausmų audras. Kiti jos darbai, tokie kaip „It’s a Heartache“ bei „Holding Out for a Hero“, įtvirtino jos statusą kaip scenos legendos, kurios kūryba darė įtaką ištisoms muzikos klausytojų kartoms.
 
Savo asmeninį gyvenimą atlikėja siejo su ilgamete santuoka su Robertu Sullivanu, o didelę laiko dalį praleido gyvendama Portugalijoje, kurioje rado ramybę nuo intensyvaus koncertinio gyvenimo. Nepaisant garbaus amžiaus ir šlovės viršūnių, ji išlaikė atsidavimą scenai iki pat paskutinių dienų, dažnai pabrėždama, kad muzika jai buvo ne tik darbas, bet ir pagrindinis gyvenimo variklis. Bonnie Tyler išliks atmintyje kaip stiprios dvasios moteris, kurios balsas sugebėjo sujungti roko energiją su subtiliu jausmingumu.
 
2026 metų liepos 8 dieną pasaulį pasiekė liūdna žinia apie Bonnie Tyler mirtį Portugalijoje, kur ji užgeso eidama 76-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos. Jos išėjimas sukrėtė gerbėjus visame pasaulyje, tačiau palikta muzikinė visata išliks gyvybinga, nes jos atliekami kūriniai jau seniai tapo klasika. Nors fiziškai atlikėja mus paliko, jos unikalus, visus atpažįstamas prikimęs balsas dar ilgai skambės radijo stotyse ir koncertų salėse, primindamas apie jos nepakartojamą talentą ir gyvenimo aistrą.
 
Maištinga Siela

Filmas: "Laukinės dienos" / "Ah Fei jing juen" / "Days of Being Wild"

 

Sveiki!
 
Mano sena geroji meilė Honkongo režisieriui Wong Kar-Wai! Dar yra filmų, kurių nebūsiu matęs iš ankstyvojo režisieriaus kūrybos etapo ir vienas iš jų yra „Laukinės dienos“ (angl. Days of Being Wild) (1990). Man labai patiko jo filmų poetiškumas, neskuba, sutelktis „Mano vaivorų naktys“ (2007), „Didysis meistras“ (2013), „Meilės laukimas“ (2000), „Laimingi kartu“ (1997) bei „Čiongčingo ekspresas“ (1994). Tai režisierius poetas, kuriam itin svarbus kadro muzikalumas ir garso takelis, įprasminantis veikėjų psichologiškumą ir jautrumą.
 
„Laukinės dienos“ antrasis ilgametražis režisieriaus darbas, įgalinantis, sakyčiau, jo viso kino išskirtinumo aspektus. Istorija mus nukelia į režisieriaus pamėgstą 1960-ųjų Honkongą, kuris anuomet buvo itin smarkiai paveiktas britų kultūros. Pagrindinis veikėjas Judis sužino, kad jo motina nėra tikroji motina, kad ji jį įsisūnijo dar kūdikystėje, tačiau ji nenori pasakyti įsūniui tikrųjų jo tėvų. Judis galiausiai ima neapkęsti moterų, elgiasi su jomis kaip su skudurais, tampa abejingu ir naudojasi jomis tik savo intymiems poreikiams patenkinti. Taip jis suvedžioja pardavėją, kurią atstumia, nes neketina jos vesti, galiausiai jis susiranda kitą isterikę, kuri tampa jo pastumdėle. Atrodo, kad Judis nemoka mylėti, yra nusivylęs moterimis, elgiasi su jomis šiurkščiai, bet galų gale jis jas visas palieka kaip daiktus ir išsirengia į Filipinus ieškoti tikrosios savo motinos...
 
Siužetas, atrodo, lyg ir sudėtingas, tačiau visą filmą sudaro besijungiančios kelios siužetinės linijos: Judžio asmeninė tapatybės drama ir paliktų moterų skausmas. Filmas pilnas pokalbių, kurie, bent jau mano europietiškai akiai, pasirodė šiek tiek infantilūs ir komiški. Prisipažinsiu, kad aš nesuprantu azijietiško humoro, man jis labai tolimas ir neretai absurdiškas. Kaip pamotė bendrauja su sūnumi arba apie ką Judis kalbasi kandžiodamas lovoje savo meilužes, reiktų tikriausiai suvokti kaip dalį azijietiškos bendravimo romantikos. Vienas įdomesnių aspektų filme pasirodė ne Judžio noras susirasti motiną, bet moterų paveikslai, kaip jos save žemindamos ieško kopriklausomybę įforminančių santykių, tad atrodo, kad kuo labiau Judis jas atstumia ir yra abejingas, tuo labiau jos trokšta jo dėmesio ir meilės.
 
Šiaip filmas geras, nors „Laukinės dienos“ netapo mano mėgstamiausiu režisieriaus darbu. Jo kiti darbai bus, sakyčiau, kur kas paveikesni, įtraukesni ir įdomesni. „Laukinėse dienose“ išvysite didžiąją dalį aktorių, su kuriais režisierius dirbs ir prie savo geriausių kino darbų, įskaitant ir puikiąją režisieriaus mūzą Maggie Cheung. Šis filmas – tai lėtas, poetiškas, tamsus ir melodramatiškas darbas. Tai vizualiai kerinti odė vienatvei bei nepasiekiamos meilės ilgesiui, atskleidžianti žmogaus nesugebėjimą rasti ramybę ir susitaikyti su savo kilme. Šekspyriškai baigiasi filmas, kurio pabaigą kažin kaip prisiminiau matęs gilioje vaikystėje. Ar galėjo prieš 30 metų šį filmą rodyti Lietuvos televizija? Galbūt. Iš prislopintų prisiminimų iškilo būtent šio filmo pabaigos motyvas ir vėl sužadino tai, ką tik šis režisierius moka kine padaryti.
 
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 93/100
IMDb: 7.4

 
Maištinga Siela

Filmas: "Kvepalai. Vieno žudiko istorija" / "Perfume: The Story of a Murderer"

Sveiki, skaitytojai!
 
„Bėk, Lola, bėk“ (1998) režisierius Tom Tykwer praeityje yra sukūręs ne vieną kino hitą, įskaitant ir jo bendradarbiavimą su seserimis Wachowski prie „Debesų žemėlapis“ (2012) projekto. Vis prisimenu savo vėlyvąją paauglystę, kai dar mokykliniais laikais teko skaityti rašytojo Patrick Suskind romaną „Kvepalai“. Absoliuti nostalgija. T. Tykwer ambicingai ekranizavo šį romaną pavadinimu „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ (angl. Perfume: The Story of a Murderer) (2006). Teko šį filmą matyti prieš 20 metų, vos kai tik jis pasirodė kino teatruose, ir nuo to laiko jis man kažin kaip įstrigo kaip viena geriausių visų laikų ekranizacijų. Taip, jeigu reiktų pasakyti kokią nors labai arti knygos esančią ekranizaciją, kaip pavyzdį visada prisimenu ne kokį Harį Poterį ar „Žiedų valdovą“, bet būtent filmą „Kvepalai. Vieno žudiko istorija.“
 
Filmas pasakoja apie žuvų turguje gimusį Žaną Batistą Genujį, kuris per plauką išlieka gyvas ir patenka į našlaičių namus. Filme vaizduojamas šiurkštus, purvinas ir dvokiantis XVIII amžiaus Paryžius, atmosfera perteikiama kaip 2006 metų filmui nepaprastai šlykščiai, o tai yra įtaigumo ženklas, bent jau man. Genujis, kaip jau daugelis iš jūsų žino, pasižymi antgamtiniu gebėjimu pajusti pačius subtiliausius kvapus, iš jų vaizduotėje komponuoti tokias variacijas, apie kurias to laikmečio kvepalų meistrai tegali pasvajoti. Galiausiai Genujis keliauja po Pietų Europą ir perpranta kvapų išgavimo meistriškumą. Jis bando išgauti jaunų ir nekaltų mergelių kūniškus kvapus, kurie sukuria magišką ir iš proto vedančius kvepalus, kurie paverčia atsiskyrėlį bene galingiausiu pasaulio valdovu...
 
Daug nesiplėtosiu. Filmas kino kritikų, mano nuostabai, buvo įvertintas labai drungnai. Kritika daugiausia sukosi aplink tai, kad filmas labiau vaizduoja formas, o ne turinį. T. Tykweriui pavyko meistriškai atkurti XVIII a. atmosferą, tačiau jis neišvengiamai prarado didžiąją dalį to tamsaus, filosofinio ir uoslės pojūčiu paremto vidinio pasaulio, kuris darė knygą tokia unikalumą. Dažniausiai žiūrovai kritikavo dėl to, kad neįmanoma perteikti paties kvapo ir jos galios, bet kaip tu tai padarysi kine? Netgi su šių dienų technologijomis? Nepaisant kritikos, man filmas net po 20 metų žiūrint antrąkart darė puikų įspūdį. Britų aktorius Ben Whishaw sukūrė nepaprastą vaidmenį, šiurpų antžmogį, kuris baugina savo blogio genijaus galiomis net ir šiaip vaizduotės stokojančius žiūrovus.
 
Filme pasirodo kino legendos – Dustin Hoffman ir Alan Richman. Veikėjai stilizuoti, ekspresyvūs, šiek tiek primintų kokio „Guliverio kelionės“ personažus, tik režisierius labiau ryškina tą tamsiąją erotiškumo atmosferą, bauginančius Paryžiaus priemiesčius ir bažnyčios galią. Taip, kai kas galbūt gali pasirodyti komiškai perspausta, pvz., kardinolo infantiliški rėksmai. Daug kas kritikavo pabaigos orgijų sceną, bet ji man visame filme viena įspūdingiausių, atskleidžianti sociumo bejėgiškumą prieš antžmogį. Kai kurios scenos teatrališkai dekoruotos, bet kaip jos tinka šiam filmui! Taigi, filmas man vis neprarado žavesio net ir po tiek laiko.
 
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 56/100
IMDb: 7.5
 
Maištinga Siela