Šios dienos citata: Rūta Meilutytė apie homoseksualumą

 

Sveiki, skaitytojai

 

„Homoseksualumas yra gamtos dalis. Mes esame gamtos dalis. Ir visi mes esame verti gyventi šioj žemėj laisvai, saugiai ir su meile.“ Rūta Meilutytė

 

Šaunuolė! Manau, kad Rūta Meilutytė išties yra visokeriopas proveržis Lietuvai. Ir ne tik plaukimo sporte. Ji keičia visuomenę ir žmones. Be jos, tiesą sakant, tik dziudo rungtie profesionalė Ieva Ruzgytė yra kalbėjusi apie savo seksualinę orientaciją viešai. Nežinau nė vieno vyro profesionalo sportininko, kuris būtų lietuvis ir apie tai kalbėtų. Išties tai reikalinga ir nepaprasta.

 

Auksinė žuvelė... Taip anuomet pasididžiuodami sakė apie Rūtą beveik visi, šiandien aptikau ištisą avių bandą, kurie komentaruose ėmė peikti Rūtą už propagandą ir būvimą savimi. Tikiuosi, kad ji to neskaitys ir atlieps į tuos teigiamus ir plačius palaikymo pasisakymus iš kitų žmonių. Kiek suprantu iš užuominų, nebuvo lengva jai pačiai šeimoje šiuo klausimu, bet viešas pasisakymas išties išlaisvina ir teikia kitiems drąsos ir ryžto gyventi savus gyvenimus. Tai ne tik dienos, bet ir visos savaitės citata.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 119: rūpinks savo psichine ir fizine sveikata

 Sveiki, mielieji,

 

Neseniai turėjome didžiulę braškinę pilnatį. Maždaug tuo metu ir aptikau (fotografiją!) šį didžiulį elnią su gigantiškais ragais, tarp kurių tarsi įstrigęs mėnulis.

 

Šiomis dienomis galvoju apie psichinę ir fizinę sveikatą. Turėčiau labiau savimi pasirūpinti, suteikti paspirties ne tik vieną dieną išsivalyti, o gyventi nuolatinėje savęs priežiūros savikontrolėje. Ne, ne tokioje hitleriškai militaristinėje, bet galvojant savo pasirinkimų momentu, nes jaučiu, kaip svarbu yra stabilizuoti, ypač šiomis dienomis, kai ant nosies atostogos ir jaudinančios kelionės, kai galiu daugiau skaityti, galgi grįžti prie rimtų filmų gausesnės peržiūros arba... tiesiog gulėjimo prie jūros! Tegu šis elnias su pilnatimi iš tikrųjų atneša gerus pasirinkimus, o geri pasirinkimai gerą sveikatą ir jauseną bei emocijas, o šios – lengvas ir turtingas vasaros patirtis.

 

Ką tik baigiau Olgos Ravn romaną „Vaško lėlė“, kuriame tiek daug originalių istorinių raganų užkeikimų, kerų, išgalvotų formulių. Jau nuo senų senovės žmonės žinojo žodžio galią. Neleiskime patys savęs naikinti blogomis mintimis ir žodžiais, priešingai – atpažinkime nesąmoningą destrukciją ir gausinkime gausinkime gausinkime geruosius aspektus. Juk šiaip ar taip visi to tik ir norime – gyventi sveikatoje ir gausoje.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Patricia Kaas – 1987-2025 Une Vie [vinyl / 3LP] (2025)

 

Informacija apie albumą:  Patricia Kaas – 1987-2025 Une Vie [vinyl / 3LP] (2025) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Amanda Lear – Let Me Entertain You [vinyl / 2LP] (2024)

 

Informacija apie albumą: Amanda Lear – Let Me Entertain You [vinyl / 2LP] (2024)

Jūsų Maištinga Siela

Laikraštis "Tiesa", 1940 m. gruodžio 5 d. : Salomėja Nėris "Mum konstitucija kaip saulė šviečia" (eilėraštis)

 

Sveiki,

 

KOKIUS IŠ TIKRŲJŲ SALOMĖJA NĖRIS KŪRĖ KŪRINIUS APIE STALINĄ IR BOLŠEVIKUS? Kontekstai, istorija, faktai

 

Salomėjos Nėries kūryba, ypač sukurta 1940 m. ir vėlesniais metais, yra viena jautriausių ir prieštaringiausių temų lietuvių literatūros istorijoje. Šiuo laikotarpiu poetė aktyviai įsitraukė į sovietinės ideologijos propagavimą, o tai paliko gilų ir kompleksišką pėdsaką jos palikime ir visuomenės sąmonėje.

 

Eilėraščiai laikraštyje „Tiesa“ ir „Poema apie Staliną“. Po Lietuvos okupacijos 1940 metais, Salomėja Nėris tapo viena iš penkių Liaudies Seimo delegacijos narių, vykusių į Maskvą „prašyti“ Lietuvos prijungimo prie SSRS. Šios kelionės metu ir po jos ji aktyviai kūrė ideologizuotus eilėraščius, kurie buvo spausdinami tuometinėje sovietinėje spaudoje, įskaitant laikraštį „Tiesa“. Minimas eilėraštis „Mum Konstitucija kaip saulė šviečia“ nėra tikslus pavadinimas (jį tokį suteikė, matyt, „Tiesa“), tačiau jis atspindi tos poezijos dvasią. Jos kūriniuose, publikuotuose 1940 m., buvo šlovinamas sovietinis režimas, džiaugiamasi „išlaisvinimu“ ir garbinamas Josifas Stalinas.

 

Vienas žinomiausių ir labiausiai diskutuojamų kūrinių yra „Poema apie Staliną“, kurią, pasak šaltinių, S. Nėriai buvo pavesta parašyti. Šios poemos ištrauką ji perskaitė 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kai buvo sprendžiamas Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungos sudėtį klausimas. Ši poema, apimanti daugiau nei 40 posmelių, vertinama kaip itin mechaniška, konvejerinė propagandinė eilė, išskyrus vieną kitą posmą. Ji įsiminė tautos atmintyje kaip ryškus kolaboravimo su okupaciniu režimu pavyzdys. Šalia jos greitai buvo išspausdintas ir Leninui skirtas „Bolševiko kelias“. Šie kūriniai nuo pat pradžių buvo plačiai perskaityti ir žinomi iš spaudos.

 

Pačio poetės Salomėjos Nėries požiūris į savo prosovietinę kūrybą laikui bėgant keitėsi ir buvo sudėtingas. Iš pradžių, 1940 m., tikėtina, kad ji iš tiesų galėjo patikėti „Stalino saule“ ir komunizmo idėjomis, galbūt veikiama iliuzijų, asmeninių ambicijų ir tuo metu plačiai skleistos propagandos, kuri žadėjo „šviesias galimybes“ ir didelį pripažinimą. Kai kurie istorikai teigia, kad ji tikėjo, jog sovietų režimas pasiūlė dideles galimybes ir pripažinimą menininkams.

 

Tačiau 1941 m. birželio 14-osios trėmimai, palietę ir jos artimuosius, ir baisios karo metų sąlygos (gyvenimas Penzoje, vėliau Ufoje, vargas, maisto ir drabužių trūkumas) išblaivino ją iš šios euforijos būsenos. Jos vėlyvojoje kūryboje, ypač rinkinyje „Prie didelio kelio“ (kurį cenzūra vėliau pertvarkė), aiškiai matomi atgailos, skausmo, tėvynės ilgesio ir kaltės motyvai. Eilėraštis „Maironiui“, kuriame poetė tarsi atsiprašo dėl savo klaidų, liudija apie gilų asmeninį lūžį ir atgailą. Yra pasakojimų, kad prieš pat mirtį, pamačiusi cenzūros pakeistą savo paskutinį rinkinį, ji apsiverkė ir atstūmė knygą. Tai rodo, kad ji nepritarė jai primestai ideologijai ir galbūt gailėjosi dėl savo ankstesnių politinių pasirinkimų. Tačiau viešai, aiškiai ji niekada neišsižadėjo savo veiklos dėl tuometinių politinių aplinkybių.

 

Šiandien Salomėjos Nėries politizuota kūryba ir jos biografija vertinama itin prieštaringai ir yra nuolatinių diskusijų objektas. Desovietizacijos kontekste Lietuvoje kyla diskusijos dėl jos vardo gatvių, mokyklų pavadinimų keitimo. Komisijos ir dalies visuomenės aktyvistų nuomone, Nėris prisidėjo prie sovietinės okupacijos įtvirtinimo, todėl jos garbinimas per gatvių pavadinimus yra nepriimtinas. Ji vertinama kaip akivaizdi kolaborantė ir „tautos išdavikė“, kuri „vežė Stalino saulę“.

 

Talento ir politikos atskyrimas: Kita dalis visuomenės, įskaitant kai kuriuos istorikus ir literatūrologus, linkusi atskirti poetės talentą nuo jos politinių sprendimų. Jie pabrėžia, kad S. Nėris buvo išskirtinio talento poetė, kurios lyrika yra neatsiejama lietuvių literatūros dalis. Manoma, kad jos kūryba turėtų būti nagrinėjama kartu su biografiniu kontekstu, aiškiai nurodant jos kolaboravimo faktą, tačiau visiškai jos neatmetant. Argumentuojama, kad tuo metu, kai ji važiavo į Maskvą, trėmimų ir okupacijos žiaurumų lietuviai dar nebuvo patyrę, o informacija apie tikrąjį sovietų režimo veidą buvo ribota.

 

Istorinės atminties sudėtingumas: Diskusijos atspindi sudėtingą Lietuvos istorinės atminties procesą. Yra bandymų išmokti gyventi su kontroversiškomis asmenybėmis, pripažįstant tiek jų indėlį į kultūrą, tiek jų moralines klaidas. Literatūros pamokose S. Nėries poezija vis dar dėstoma, bet akcentuojamas ir sudėtingas istorinis kontekstas bei jos biografijos prieštaringumas.

 

Jūsų Maištinga Siela

Meniu ir kainos: Restoranas "Baltas ruonis", (adresas: Melnragė, Vėtros g. 8, Klaipėda)

Sveiki,

 

Sudėtinga apsilankius „Baltame ruonyje“ kaskart su meniu, tad įdedu meniu, kad būtų lengviau susigaudyti. Jie neturi skenuojamo meniu, o kaskart eiti ir skaityti surašytą ant afišos meniu nepatogu. Taigi... Taip pat pateikiu trumpą šio pamėgto restorano aprašą.

 

Melnragėje, vaizdingoje ir populiarioje Klaipėdos dalyje, įsikūręs restoranas „Baltas ruonis“ yra viena iš geriausiai atpažįstamų ir mėgstamų vietų, kuri kviečia mėgautis jūra, smėliu ir gardžiu maistu. Šis restoranas garsėja ne tik savo puikia lokacija – jis yra prie pat paplūdimio, siūlydamas kvapą gniaužiančius Baltijos jūros vaizdus, ypač saulėlydžio metu. „Baltas ruonis“ veikia kaip šeimos restoranas, pritaikytas patogiam lankymui su vaikais, o jo koncepcija apjungia ramų poilsį prie jūros su kokybiška virtuve.

 

Istorija ir įkūrimas: Nors tiksli įkūrimo data viešai nėra plačiai skelbiama (aptikau, kad maždaug nuo 2019-ųjų), „Baltas ruonis“  jau, galima sakyti, yra ilgametis Melnragės simbolis. Jis išaugo iš paprastos paplūdimio kavinės, tapdamas šiuolaikišku, visus metus veikiančiu restoranu. Jo koncepcija, kaip ir pats pavadinimas, siejasi su Baltijos jūra ir jos gyvūnija, sukuriant unikalią ir atpalaiduojančią atmosferą. Per savo veiklos metus restoranas nuolat tobulėjo, atnaujino interjerą ir meniu, siekdamas užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas.

 

Meniu ir virtuvė: „Baltas ruonis“ meniu orientuotas į europietišką virtuvę, ypatingą dėmesį skiriant šviežioms jūros gėrybėms ir žuviai. Kadangi restoranas yra prie pat jūros, čia galima mėgautis tikrai šviežia žuvimi, kuri ruošiama įvairiais būdais – kepta, grilinta, troškinta. Be jūros gėrybių, meniu taip pat siūlo platų mėsos patiekalų, šviežių salotų, sriubų ir užkandžių asortimentą. Ypatingas dėmesys skiriamas desertams ir gėrimams, o kavos ir kokteilių pasirinkimas leidžia atsigaivinti po ilgos dienos paplūdimyje. Kiekvienais metais meniu atnaujinamas, atsižvelgiant į sezoninius produktus ir naujausias kulinarines tendencijas.

 

Atmosfera ir atsiliepimai: Lankytojų atsiliepimai apie „Baltą ruonį“ dažniausiai yra labai teigiami. Dauguma akcentuoja nuostabią lokaciją ir panoraminius jūros vaizdus kaip pagrindinį privalumą. Aplinka apibūdinama kaip jauki, rami ir tinkama tiek romantiškoms vakarienėms, tiek šeimos pietums. Teigiamai vertinamas aptarnavimo kokybė – personalas yra paslaugus ir dėmesingas. Nors kai kurie lankytojai gali paminėti aukštesnes kainas, lyginant su kitomis vietomis, dauguma sutinka, kad tai atitinka patiekalų kokybę, atmosferą ir unikalią vietą. Ypatingai gausu pagyrų už šviežius žuvies patiekalus ir galimybę mėgautis saulėlydžiu su gardžiu maistu ir gėrimais rankose. Tai puiki vieta, norintiems pajusti tikrą pajūrio dvasią ir atsipalaiduoti gamtos apsuptyje. Man patinka, kad yra lauko ir vidinės terasos, o atšalus pasiūlo antklodžių.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Gabrielius Vagelis – Ženklai [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Nesu kažin koks didelis Gabrieliaus Vagelio klausytojas, nors tikiu, kad jis turi didelį ir ištikimų gerbėjų ratą. Visai neseniai, birželio 11 dieną, jis viešai pristatė savo trečiąjį solo albumo „Prizmė“, kurį kūrė kartu su Jāniu Jačmenkiniu. Albumą sudaro aštuoni nauji kūriniai, tarp kurių yra ir kūrinys „Ženklai“. Paklausiau atkarpomis visą albumą ir galbūt šioji daina man kol kas labiausiai patiko, turiu galvoje, jo ritmiką, melodiją ir žodžius, kurie man primena lietuvišką populiariąją muziką iš kokių nors 2005-ųjų metų (gal grupę Pikaso?). Šiaip tai sveikinu už pavykusį priedainį ir melodingą priedainį, kuris, manau, daugeliui patiks, nors pats Vagelio balso tembras labai jau savitas... Prislopintas, patiks tikrai ne kiekvienam, bet yra kaip yra, tad belieka sveikinti dėl kūrinio.

 

Jūsų Maištinga Siela