Bučovicė (Bučovice), Čekija: Kelionė į Čekijos Bučovicės miestelį Pietų Moravijoje

Sveiki!
 
Mano akiratyje Čekija visai kaip ir Lenkija dažnai pasitaiko kaip tranzitinė šalis keliaujant į Vakarų Europą. Šįkart nutiko labai panašiai: teko apsistoti Moravijos regione esančiame mažame apie 6 500 gyventojų turinčiame miestelyje Bučovice. Tiesa, bandžiau išsiaiškinti vardažodžio rašybą. Dirbtinis intelektas sako, kad Bučovicės yra daugiskaitinis (kaip Trakai, Šiauliai), nors kitur rašoma pagal vienaskaitinį variantą – Bučovicė. Nežinau tiksliai, kurią formą naudoti, tai gali pasitaikyti visaip. Man patinka išeiti tranzito metu ir pasivaikščioti po įvairias vietovės, tad nusprendžiau pasidomėti ir apie šį miestelį.
 
Bučovice yra žavingas miestas, įsikūręs Čekijos pietryčiuose, Pietų Moravijos regione, Vyškovo apygardoje. Jis patogiai įsikūręs ant Litavos upės kranto, gamtinėje zonoje, kur susitinka Litenčicių kalvos ir Ždánice miškas. Geografiškai miestas nutolęs maždaug 26 kilometrus į rytus nuo Brno bei apie 14 kilometrų į pietus nuo Vyškovo.
 
Pirmajai rašytinei užuominai apie šią gyvenvietę šaltiniuose siekiant 1322 metus, daugmaž tada, kai Gediminas LDK pradėjo rašyti savo garsiuosius laiškus, jos istorija pradėjo ryškėti kur kas anksčiau, kadangi jau XIII amžiuje čia stovėjo mūrinė bažnyčia. Jau XIV amžiaus pabaigoje Bučovice buvo žinomos kaip klestintis prekybinis miestelis, garsėjantis savo vynuogynais bei aktyvia vietine prekyba.
 
Didžiausias istorinis lūžis ir kultūrinis suklestėjimas miestelį ištiko XVI amžiuje, kuomet jam vadovavo įtakingi didikų sluoksniai. Būtent šiuo periodu, 1575–1585 metais, vietos valdytojo Jano Šemberos iš Boskovic iniciatyva buvo pastatytas garsusis renesansinis Bučovicės pilies kompleksas, kurio nuotraukas matysite fotoreportaže. Vėlesniais amžiais miestas išgyveno įvairius Europos istorijos vėjus, įskaitant XVII amžiaus negandas bei vėlesnį regiono valdžios pasikeitimą, o XIX amžiuje jis įgijo tvirtą modernaus administracinio ir pramoninio centro charakterį, ypač išplėtodamas medienos apdirbimo pramonę.
 
Šiandien Bučovice labiausiai garsėja kaip išskirtinės Moravijos architektūros perlų vieta. Pagrindinis ir svarbiausias miesto istorinis akcentas yra renesansinė Bučovicės pilis, kuri architektūrine prasme primena itališką vilą ir yra saugoma kaip nacionalinis kultūros paminklas. Pilis lankytojus stulbina savo unikaliu arkadiniu kiemeliu, puoštu 90 kolonų su tūkstančiais drožinėtų reljefų, o jos viduje gausu manieristinio stiliaus salių su vertinomis lubų freskomis bei stuko dekoru.
 
Svečiuodamiesi šiame mieste, taip pat galite aplankyti ankstyvojo baroko stiliaus Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią (ji taip pat užfiksuota mano nuotraukose), pasižyminčią vertingais interjero elementais. Mėgstantiems ramybę rekomenduojama pasivaikščioti po šalia pilies esantį didelį bei tvarkingą istorinį parką su geometriniais želdynais.
 
Patogiam poilsiui mieste ir jo apylinkėse galima rasti jaukių vietinių svečių namų bei tokių žinomų apgyvendinimo vietų kaip pačioje centrinėje aikštėje įsikūręs Hotel Arkáda, kuriame ir teko pernakvoti. Tuo tarpu vietiniuose restoranuose bei kavinėse verta paragauti tradicinių Moravijos regiono patiekalų, prie kurių puikiai dera garsusis šio krašto vynuogynų vynas.
 
Kviečiu pasidairyti po mano fotoreportažą.

 
Maištinga Siela

Miunchenas, Vokietija: 15 netikėtų faktų apie Miuncheno miestą, kurių tikriausiai nežinojote

 

 

Sveiki!
 
Dar niekada neteko keliauti po Bavariją ir jos centrą – Miuncheną. Jeigu ateityje būtų galimybė keliauti po Vokietiją, pirmiausia pasirinkčiau Miuncheną ir jos sritį. Kodėl? Man šis miestas atrodo be galo įdomus ir štai 15 įdomybių apie šį miestą, kurių tikriausiai nežinojote.
 
1. Sveikatos draudimo lopšys. Miunchene 1884 metais buvo įsteigta pirmoji pasaulyje valstybinio socialinio draudimo sistema, tapusi šiuolaikinio sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimo modeliu visame pasaulyje.
 
2. Miestas be dangoraižių. Pagal Miuncheno gyventojų priimtą referendumą mieste galioja griežtas statybų reglamentas, draudžiantis statyti pastatus, aukštesnius nei Frauenkirchės katedros bokštai (99 metrai).
 
3. Banglentės miesto centre. Anglų parke (Englischer Garten) esantis Eisičio (Eisbachwelle) upės kanalas generuoja pastovią 1 metro bangą, kurioje ištisus metus profesionalūs ir mėgėjai banglentininkai čiuožia pačioje Bavarijos sostinės širdyje.
 
4. Vandens požeminis pasaulis. Po Miuncheno gatvėmis teka tūkstančiai kilometrų paslėptų upelių ir kanalų, vadinamų Bachl, kurie seniau buvo naudojami amatams, o dabar yra slapta miesto ekosistema.
 
5. Nacių judėjimo gimtinė. Miunchenas buvo vadinamas Hauptstadt der Bewegung (Judėjimo sostine) – čia 1920-aisiais susiformavo Nacionalsocialistų vokiečių darbininkų partija (NSDAP), o garsioji aludė Hofbräuhaus buvo pirmojo didelio Hitlerio mitingo vieta.
 
6. Oficialus „šiaurės Italijos“ miestas. Miuncheno gyventojai dėl architektūros stiliaus, ramaus gyvenimo būdo ir švelnaus klimato savo miestą dažnai meiliai vadina „šiauriausiu Italijos miestu“.
 
7. Prarastasis pasaulinis parodos bokštas. XIX a. pabaigoje Miunchenas beveik aplenkė Paryžių, planuodamas pastatyti gigantišką stiklinį „Šviesos bokštą“ (Lichtsturm), kuris būtų buvęs aukštesnis už Eifelio bokštą, tačiau projektas žlugo dėl finansinių sunkumų.
 
8. Požeminis metro muziejus. Miuncheno metro tinklas (U-Bahn) garsėja ne tik punktualumu, bet ir tuo, kad daugelis stočių yra modernaus meno instaliacijos, apšviestos futuristinėmis šviesomis ir išklotos įspūdingomis plytelėmis.
 
9. Karališkasis alaus monopolis. Istorinė Hofbräuhaus aludė priklauso ne privačiam verslui, o tiesiogiai Bavarijos laisvajai valstybei, todėl valstybė yra viena didžiausių svetingumo sektoriaus dalyvių regione.
 
10. Sekerspiel tradicija. Miuncheno rotušės varpinėje (Glockenspiel) kasdien sukasi figūrėlės, vaizduojančios ne tik vestuves, bet ir specialų 1517 metų statybininkų šokį Schäfflertanz, kuris pagal tradiciją atliekamas tik kas septynerius metus.
 
11. BMW muziejaus paslaptis. Garsusis „keturių cilindrų“ pastatas ir greta esantis BMW Welt buvo suprojektuoti taip, kad imituotų keturis automobilio variklio cilindrus ir išskleistą automobilio padangą.
 
12. Meno ir alaus sintezė. Miuncheno Pinakotekoje saugoma dešimtys tūkstančių meno kūrinių, tačiau pats muziejus įsikūręs zonoje, kuri XIX a. pradžioje buvo suprojektuota taip, kad aplinkiniai parkai ir alaus sodai skatintų intelektualų laisvalaikį.
 
13. Pirmasis elektrinis tramvajus. Miunchenas buvo vienas pirmųjų miestų Europoje, dar 1895 metais sėkmingai įdiegęs visą miesto elektrinių tramvajų sistemą, pakeitusią arklių traukiamus vagonus.
 
14. Laimingojo bulvaro mįslė. Įžymioje Residenz rūmų salėje yra bronziniai liūtai, kurių nosys nuolat blizga – vietiniai ir turistai tikri, kad patrynus liūto nosį galima užsitikrinti sėkmę ir sugrįžti į Miuncheną.
 
15. Nuosavas kosminis centras. Nors Miunchenas garsėja istorija, mieste (Garching priemiestyje) veikia vienas pažangiausių Europos kosminių tyrimų ir branduolinės fizikos centrų, kuriam priklauso ir Vokietijos kosmoso agentūra (DLR).
 
Maištinga Siela

Pietersitas (akmuo): kilmė, savybės, spalvos, kaina, zodiako ženklai, ezoterika ir kt.

 

Sveiki!

Pietersitas yra retas ir vizualiai įspūdingas silikatų klasės mineralas, priklausantis kvarco grupei, kurį 1982 metais Namibijoje atrado Siddis Pieters. Šis akmuo išsiskiria savo chaotiška, audringą ugnį ar liūtį primenančia struktūra, susidedančia iš pluoštinių mineralų intarpų, kurie yra visiškai užsikeroję kvarco matricoje.

Šio mineralo kilmė yra glaudžiai susijusi su uolienų metamorfizmu ir pseudomotozės procesais. Pietersitas yra iš esmės suslėgtas akies akmens ir tigro akmens mišinys, kurio pluoštai per ilgą geologinį laiką buvo sulankstyti, sulaužyti ir vėl surišti kvarco bei chalcedono tirpalų. Šis unikalus geologinis virsmas lemia, kad akmuo neturi simetriškos tvarkos, o jo viduje verda optinė audra.

Geologinis pietersito amžius yra sunkiai suvokiamas žmogaus protui, siekiantis net apie 2,2 milijardo metų. Šie kvarco dariniai formavosi senoviniuose prekambro periodo vulkaniniuose ir sedimentiniuose sluoksniuose, kurie patyrė didžiulį tektoninį spaudimą Žemės plutos gelmėse, suformuodami stabilią ir kietą kristalinę struktūrą.

Pasauliniame žemėlapyje pietersitas yra itin retas radinys, turintis tik kelias pagrindines kilmės vietas. Pagrindiniai ir geriausiai žinomi telkiniai yra aptinkami Afrikoje, tiksliau Namibijoje, bei Kinijoje, Hunano provincijoje, kur pastaraisiais metais buvo rasti nauji kokybiški šio akmens klodai. Retkarčiais smulkesnių intarpų aptinkama ir kitose granito bei pegmatito gyslose, tačiau prekyboje dominuoja afrikietiškas ir kiniškas pietersitas.

Spalvų gama yra viena didžiausių šio akmens paslapčių, užburiančių mineralų kolekcionierius. Pietersitas švyti tamsiai mėlynais, auksiniais, ugningai raudonais, giliai rudais ir pilkais atspalviais, o šviesa, atsispindėdama nuo mikroskopinių asbesto ar riebalų rūgščių pluoštų, sukuria trimatį mirgėjimo efektą, vadinamą četiliškumu. Mėlynojo atspalvio pietersitas yra ypač retas ir vertinamas rinkoje.

Mineralogijos ir mokslo pasaulyje pietersitas vertinamas kaip sudėtingas kvarco porūšis, priklausantis chalcedonų šeimai. Mokslininkai tyrinėja jo skaidulines struktūras, siekdami suprasti pseudomorfozės mechanizmus, kai kvarcas visiškai pakeičia pradinius mineralus, palikdamas tik optinius šviesos lūžio pėdsakus. Mineraloginėje literatūroje jis dažnai vadinamas „Audrų akmenimi“ dėl savo vizualinio panašumo į besisukančius uragano debesis.

Astrologijoje ir ezoterikoje pietersitas laikomas itin galingu transformacijos ir valios akmenimi. Astrologai jį dažniausiai priskiria Liūto ir Vandenio Zodiako ženklams, nes jis padeda suderinti kūrybinę ugnį su aukštesniąja sąmone. Ezoteriniose praktikose tikima, kad šis kristalas valo aurą, sklaido mentalinį chaosą ir aktyvina trečiąją akį, padėdamas žmogui atrasti vidinę tiesą ir drąsą keisti gyvenimą.

Alternatyviųjų praktikų tyrinėtojai ir regresinės hipnozės seansų dalyviai dažnai pasakoja apie neįprastus pojūčius laikant pietersitą rankose. Daugelis jų teigia patiriantys stiprią energijos bangą, primenančią elektros išsiskirimą, o aiškiaregiai tvirtina, kad šis akmuo veikia kaip kosminis tiltas, leidžiantis greičiau pasiekti pasąmonės gelmes bei pamatyti savo praeitų gyvenimų pamokas.

Lietuvos teritorijoje natūralių pietersito telkinių nėra, kadangi mūsų šalies geologinį pagrindą sudaro jaunesnės nuogulos ir ledyniniai dariniai, o ne senovinės magminės ar metamorfinės uolienos, būtinos tokio tipo kvarcui susidaryti. Vis dėlto, šio mineralo galima nesunkiai rasti Lietuvos papuošalų parduotuvėse, ezoterikos salonuose ir mineralų kolekcionierių rinkiniuose, kur jis atkeliauja importo keliu iš Namibijos ar Kinijos per tarptautines brangakmenių muges.

Maištinga Siela

Tikslus Rytų Prūsijos (Rytprūsių) 1939 metų žemėlapis

 

Istorikai ir praeiviai!

Šis 1939 metų Rytų Prūsijos (Ostpreußen) istorinis administracinis žemėlapis vaizduoja regiono padalinimą į apskritis prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui. Viršutiniame kairiame kampų pateikiamas pagrindinis užrašas anglų kalba „Historical Map of East Prussia (Ostpreußen)“ bei nurodyta, kad tai administraciniai rajonai 1939 metais. Viršutiniame kairiame taške taip pat įkomponuotas istorinis regiono herbas su juoduoju ereliu, o kairėje pusėje pateikiama pastaba, kad tai laisvai platinama iliustracija.

Geografiniame kontekste žemėlapis apima teritorijas, besiribojančias su Lietuva šiaurėje bei Lenkija pietuose ir vakaruose, o vakarinėje bei šiaurės vakarinėje dalyje skalaujamas Baltijos jūros („Baltic Sea“). Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje išskirti tokie centrai kaip Memel (Klaipėda), Heydekrug, Tilsit, Ragnit bei Schloßberg, o pačiame centre dominuoja Karaliaučius (Königsberg / Kaliningrad) su aplinkinėmis Samland, Fischhausen, Labiau, Wehlau ir kitomis apskritimis.

Pietinėje ir vakarinėje žemėlapio dalyse nusidriekusios teritorijos, besiribojančios su Lenkija (užrašuose minima „Poland“), kur išskirti Allenstein (Olsztyn), Elbing, Marienburg, Lyck, Johannisburg bei kiti administraciniai vienetai. Apatiniame dešiniajame kampe pateikiama papildoma informacija apie iliustraciją, nurodanti, kad žemėlapis yra nutolusi 1939 metų administracinių padalinių interpretacija, sukurta remiantis bendrais istoriniais duomenimis.

Maištinga Siela

Kodėl man patinka Mariaus Gaubo skulptūra "Lietuvaitė"?

 

Sveiki!

Kai pasirenku leptelėti apie viešoje vietoje esančias populiarias rietenas ir pasipiktinimus, mane staiga suima toks kaltės jausmas. Žinote, kodėl? Kad lygioje vietoje tiesiog prisidedu prie triukšmaujančiųjų ir dauginu beprasmį, bereikšmį bei nenormalų triukšmą, kuriuo mėgaujamasi ir iš kurio net uždirbama. Kiek realiai rūpi „Lietuvaitės“ įvaizdis triukšmaujantiems? 

Pasakysiu tik tiek, kad Martyno Gaubo šis menas man patiko, nes jis visoks: ir erotinis, ir provokuojantis, bei laužantis stereotipus. Įsižeis tik tas, kuris gyvena įsitikinimais, lietuvybės mitais, nori grįžti prie lito ir kuriam reikia nacionalinių stabų, nes jaučiasi be identiteto. Lietuvaitė – tokia „mergaitine“ forma lyg ir reikalautų XIX a. romantizmo padiktuotos stereotipinės geltonkasės suvalkaitės, o ne apsinuoginusios matronos. Mūsų kolektyvinėje sąmonėje, kurią suformavo vadovėliniai kanoniniai paveikslėliai, iškreipiama tikrovė. Tiesą sakant, niekas nė nežino, kokia ta tikrovė, nes ji keičiasi: lietuvaitė gal tai O. Pikul su papūstom lūpytėm, o gal Šarkienė, laužanti senatvės standartus. Kas pasakys, kas tai? Žinau tik tai, kad tas konceptas neegzistuoja, jis tėra mums sukurtas vaizdinys, kaip kad Mergelės Marijos atvaizdas. Šis projektas man ir yra apie tai, kad „Lietuvaitė“ griauna tai, kas iš esmės neegzistuoja ir net negyvuoja, bet laikoma atminties padebesiuose kaip šventa ir nedaloma.

 Maištinga Siela

Filmas: "Maras" / "The Plague"

 

 

Sveiki, skaitytojai!
 
Apie paauglių nesuvaldomą, nepaaiškinamą ir sunkiai nusakomą žiaurumą yra prirašyta nemažai literatūros, sukurta vaidybinių ir dokumentinių filmų. Pastarųjų metų vienu didžiausiu diskusijų objektu buvo britų mini serialas „Paauglystė“, kuris vaizdavo mielo ankstyvojo brendimo paauglio žmogžudystės istoriją, kuri daug ką sukrėtė. Sukrėtė ir šią 2026 vasaros pradžioje lietuvių paauglių elgesys, kai mergaitė taranavo kitą, o visi aplinkiniai susispietę filmavo ir nieko nedarė, tačiau neatrodo, kad teisinei sistemai rūpėtų kaip nors vaikus apsaugoti nuo jų pačių smurto. Paauglių smurtas vis labiau sukrečia. Apie paauglių smurtą filmą sukūrė ir Charlie Polinger, kuris yra amerikiečių kino režisierius ir scenaristas, tarptautinį pripažinimą pelnęs savo psichologiniu trileriu „Maras“ (angl. The Plague) (2025 m.).
 
Filmas pasakoja apie sporto stovyklos berniukus, kurie treniruojasi vandensvydžio komandoje. Augantys paaugliai tarpusavyje ne tik mezga santykius ir ryšius, bet ir tarpusavyje konkuruoja. Nebūtinai sporto baseine. Čionai aiškus vienas atsiskyrėlis, kurio oda nusėta keistos ligos, o ir jis pats elgiasi ne pagal paaugliui būdingus socialinius normatyvus, todėl bendraamžiai jį pravardžiuoja Maru, nes bijo užsikrėsti. Apsėstas šios netikros idėjos Benas, pagrindinis istorijos berniukas, pamažu bando suprati, kaip veikia šis maras. Jam gaila atstumtojo, todėl slapta jam padeda, tačiau apie jo empatiją sužino aplinkiniai berniukai ir paskelbia, kad ir jis serga tuo pačiu maru...
 
Filmas vaizduoja, kaip veikia patyčių užkratas. Istorija yra pamokanti, tačiau nėra lėkšta ir pažodinė. Čia pasitelkta metafora. Maras filme reiškia ne vien neva užkrečiamą odos ligą, bet kur kas daugiau – tai patyčių sukeltas konfliktas, kuris įsigali tarp bendraamžių kaip socialinis normatyvinis elgesio modelis, tiesa, jis tik „demokratiškai“ daugumos berniukų pusėje, o pastarieji mėgaujasi savo galia valdyti baime pažemintųjų mažumas. Čia nerasite ilgų psichologinių pokalbių ar suaugusiųjų sprendimo būdų, vaikai tarsi savotiškame savo baseine, savoje „Musių valdovo“ saloje, palikti savaip laviruoti tarp įsigalinčių įstatymų, kuriuos inspiruoja iš pradžių absurdiškos paskalos, peraugančiomis į baisias idėjas. Filmas man asmeniškai įdomus tuo, kad jis atspindi ir mūsų suaugusiųjų visuomenės normas. Kaip antai kraštutiniai ir radikalūs nacionalistai, Sinica, Krivickas, Orlauskas ir kiti pasitelkia užnuodytas idėjas, jas paverčia įsitikinimais ir lošia politinį šou iš žmonių, kurie nė nežinodami nesąmoningai tampa heiteriais ir nesantaikos kurstytojais.
 
Filmas iš esmės pavykęs, nes jis tarsi sako, kad nesame visuomenėje išaugę nuo įsitikinimų apie kitą ir kitokį maro, t. y. prietarų ir įsitikinimų, kurie tampa tokie realūs, kad beveik kaip šventos Indijos karvės, kurias stojasi piestu ginti, nors dažnai tai atrodo graudžiai juokinga. Pagyros jaunajam aktoriui Everett Blunck, kuris sukūrė Beno vaidmenį. Man patinka filmai, kurie kaip „Maras“ geba daugiaprasmiškai kalbėti apie sergančios visuomenės aktualijas. Toks būtent šis filmas ir yra. Apie mus visus, besiturškiančius socialiniuose baseinėliuose.
 
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 6.4

 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 203: gyvenimas nėra problema, kurią reikia išspręsti

 Sveiki, skaitytojai!

Šiandien pirmoji rudens diena ir daug akimis perbėgau ir linksmų ir liūdnų įrašų. Pastebėjau socialiniuose tinkluose, kad visgi žmonės stengiasi būti dėkingi tai vasarai ir jos suteiktoms patirtims tokioms, kokios jos buvo. Taip, žinoma, dar daug įrašų apie Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių šventę, bet visa tai išties atrodo šventiškai ir žmonės moka, geba (gal kai kas ir imituoja, bet tai nesvarbu) tiesiog džiaugtis tuo einančiu toliau gyvenimu. Tad labai sunku suvokti, kad kituose įrašuose tie patys pozityviai ir dėkingi už gyvenimo laiką ir dovanas gali šitiek lieti patyčių, nekęsti žmonių, būti susipriešinime ir kitų atmetime. Žinote, netikiu, kad visa tai yra stipriau, nei tas dėkingumas. Jeigu žmogus gali jausti dėkingumą, jis gali apeiti ir neapykantos duobę.

Gyvenimas nėra problema, kurią reikia išspręsti, ar uždavinys, kurį privaloma teisingai atlikti. Tai patirtis, kuria galima tiesiog leistis būti nustebintam, – sako egzistencialistai filosofai. Nėra vieno teisingo būvimo, tad nereikia ir užsiiminėti jo paieškomis, užtenka neįžeidžiant skrendančios musės pasiduoti ateinančioms patirtims. To ir sau, ir Jums palinkėsiu šį rudenį. Lengvos rasos ant palinkusios smilgos ūso.

Maištinga Siela