Vinilinė plokštelė: Kate Ryan – Alive [vinyl / 2LP] (2006)

Informacija apie albumą: Kate Ryan – Alive [vinyl / 2LP] (2006)

Maištinga Siela

Ekstrasensas Craig Hamilton-Parker nuspėjo "Brexitą" ir Donaldo Trumpo pergalę 2016-iais, o ką žada dabar?

 

Mielieji!
 
Britų regėtojas Craigas Hamiltonas-Parkeris pastaraisiais metais užsitarnavo vieno labiausiai diskutuojamų ir prieštaringiausių šių laikų aiškiaregių reputaciją, žiniasklaidos skambiai krikštijamu naujuoju Nostradamu. Šis Jungtinėje Karalystėje gimęs ir užaugęs mediumas jau ne vieną dešimtmetį džiugina sensacijų ieškančius gerbėjus ir piktina skeptikus, drąsiai laidydamas pranašystes apie pasaulinio masto kataklizmus, politinius žemės drebėjimus bei žmonijos ateitį. Nors didžioji dalis tradicinės mokslo bendruomenės ir žurnalistų į jo pareiškimus žvelgia su dideliu skeptišku atsargumu, jo įtaka skaitmeninėje erdvėje ir milžiniška sekėjų armija „YouTube“ kanale liudija apie neblėstantį visuomenės susidomėjimą mistika bei baimę dėl rytojaus.
 
Kilmės šaknų ieškantis pasakojimas atskleidžia, kad Hamiltonas-Parkeris užaugo visiškai eilinėje britų šeimoje, o jo kelias į okultizmą prasidėjo ne per staigų nušvitimą, o per ilgus bandymus suprasti tariamus anapusinius signalus. Anot paties aiškiaregio, jis jau ankstyvoje jaunystėje pajutęs išskirtines galias – esą gebantis matyti ateities vizijas, bendrauti su mirusiųjų sielomis ir jausti globalius energetinius svyravimus. Šiuos savo gebėjimus jis bėgant metams tobulino, paversdamas juos ne tik asmeniniu dvasiniu keliu, bet ir viešu reginiu, pritraukiančiu tūkstančius smalsuolių, ieškančių atsakymų į nerimą keliančius klausimus.
 
Jo vizitine kortele ir didžiausiu koziriu viešuosiuose ginčuose tapo kelios skambios prognozės, kurios, pasak jo šalininkų, vėliau išsipildė su stulbinančiu tikslumu. Tarp dažniausiai jo gerbėjų minimų laimėjimų figūruoja Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos sėkmingas numatymas bei Donaldo Trumpo pergalė 2016 metų JAV prezidento rinkimuose. Šie įvykiai akimirksniu iškėlė jį į tarptautinį šlovės olimpą, o pati žiniasklaida ėmė akylai stebėti kiekvieną jo pasisakymą, tikėdamasi rasti užuominų apie kito didžiojo pasaulio lūžio kontūrus.
 
Visgi jo oponentai nesustoja priminti, kad šalia pataikytų prognozių yra ir gausybės skaudžių fiasko bei neišsipildžiusių baubų. Hamiltonas-Parkeris ne kartą yra skelbęs apie artėjančią masinę ekonominę suirutę, specifinius politinius perversmus ar netikėtas gamtos nelaimes konkrečiu laiku, kurios galiausiai taip ir neįvyko arba prasilenkė su tikrove. Skeptikai pabrėžia, kad jo pranašystės dažnai remiasi saugiais, miglotais ir universaliais teiginiais, kuriuos vėliau galima lengvai pritaikyti bet kokiam realioje erdvėje pasirodžiusiam įvykiui, o dalis jo vizijų tėra sumanus manipuliavimas masine baime.
 
Ypatingą nerimą jo gerbėjams kelia regėtojo mintys apie karus ir geopolitinę įtampą, ypač jo perspėjimai dėl galimų globalių karinių konfliktų, galinčių įsipliekti Azijos regione. Jis ne kartą yra įspėjęs, kad smulkus incidentas Taivano sąsiauryje arba jūrų erdvėje gali akimirksniu įžiebti didžiulį ugnį, į kurį neišvengiamai įsitrauktų didžiosios pasaulio valstybės, o tai reikštų visišką tarptautinio saugumo sistemos griūtį. Nors jis tiesioginės ir neatšaukiamos pasaulio pabaigos ar žmonijos sunaikinimo scenarijaus pastaruoju metu neprognozuoja, jo piešiamas ateities pasaulis atrodo grėsmingas, nestabilus ir persmelktas nuolatinės branduolinio ar ekonominio konflikto nuojautos.
 
Savo pranašystėse jis didelį dėmesį skiria ir dvasiniam žmonijos virsmui, teigdamas, kad planetos laukia ne vien tik materialios krizės, bet ir gilus sąmonės lūžis. Anot jo, dabartiniai sunkumai, klimato kaitos iššūkiai ir politiniai nusivylimai tėra skaistykla, per kurią žmonija privaloma tvarka turi pereiti, kad iš esmės pakeistų savo požiūrį į Žemę ir tarpusavio santykius. Šiose vizijose fatalizmas dažnai pinasi su viltimi, kad išgyvenę didžiausius sukrėtimus, žmonės sugebės sukurti naują, dvasiškai brandesnę visuomenę.
 
Žvelgiant į paties Craigo Hamiltono-Parkerio asmenybę žurnalistiniu žvilgsniu, ryškėja labai dvilypis portretas: viešojoje erdvėje jis demonstruoja ramybę, užtikrintumą ir charizmą, puikiai suprasdamas šiuolaikinės medijų rinkos dėsnius bei publikos poreikį reginiui. Kritikai jį vadina talentingu šoumenu, kuris meistriškai išnaudoja žmonių neužtikrintumą nestabiliame pasaulyje, tuo tarpu ištikimi sekėjai jame mato drąsų tiesos nešėją, perspėjantį žmoniją apie nematomas, bet realias grėsmes. Galiausiai, nepaisant to, ar jo žodžiais tikima, ar jie vertinami kaip eilinis bandymas pasipelnyti iš baimės, šis britų regėtojas tvirtai įsirašė į šiuolaikinę popkultūrą kaip savitas mūsų laiko simptomas.
 
Maištinga Siela

Asmenybė. Rašytoja Taylor Jenkins Reid: biografija, gyvenimas, knygos ir kūrybos temos bei bruožai

Sveiki!
 
Lietuvoje amerikiečių rašytojos Taylor Jenkins Reid knygos sparčiai verčiamos ir populiarinamos. Nesu nė vienos skaitęs, tačiau vakar įsigijau naujausią jos romaną „Atmosfera“ lietuviškai ir nutariau pasidomėti šia rašytoja plačiau., tad tęsiu garsiausių ir įtakingiausių šiuolaikinių ir klasikų rašytojų rubriką.
 
ANKSTYVASIS TAYLOR JEKINS REID GYVENIMAS
 
Žinoma JAV rašytoja Taylor Jenkins Reid gimė 1983 metų gruodžio 20 dieną Oušen Sityje, Merilendo valstijoje. Jos ankstyvasis gyvenimas ir vaikystė bėgo gana ramiai, tačiau didelė pokyčių banga ją užklupo sulaukus dvylikos metų, kai jos šeima persikraustė gyventi į Actoną, Masačusetso valstiją. Šis persikraustymas ir paauglystės metai Naujojoje Anglijoje padarė didelę įtaką jos asmenybės formavimuisi, pasižymėjusiam ieškojimais bei noru išsiskirti iš minios.
 
Vaikystėje būsimoji kūrėja visiškai nebuvo knygų graužikė ar pavyzdinga literatūros skaitytoja – atvirkščiai, duodama interviu ji prisimindavo save kaip žmogų, kuris literatūros pamokose naudodavosi tik trumpais santraukų vadovais ir stengdavosi bet kokiais būdais išsisukti nuo privalomo knygų skaitymo, nes jai tai tebuvo nuobodi namų užduotis. Ji pati save yra apibūdinusi kaip visišką „pavyzdingą mergaitę“ ankstyvojoje vaikystėje, tačiau užklupus paauglystei viskas pasikeitė: ji tapo gerokai drąsesnė, mėgo atkreipti į save dėmesį, tapo tam tikra prasme „scenos žmogumi“ ir pradėjo aktyviai domėtis berniukais.
 
Mokykloje ir paauglystėje T. J. Reid pasižymėjo gana išraiškingu, androginišku stiliumi bei atviru, tiesmuku charakteriu, dėl kurio kartais sulaukdavo aplinkinių nesupratimo. Ji yra pasakojusi, kaip bendraamžiai jos dažnai pasyviai agresyviai klausinėdavo, kodėl ji negali rengtis labiau kaip mergaitė, nesitvarko nagų, taip kalba ar negali būti bent šiek tiek ramesnė. Toks spaudimas ir netilpimas į tradicinius visuomenės rėmus formavo jos jautrumą moteriškumo, saviraiškos bei visuomenės lūkesčių temoms, kurios vėliau tapo kertinėmis jos romanų ašimis.
 
Didžiulis lūžis jos santykyje su literatūra įvyko sulaukus trylikos metų, kai jai į rankas pateko ką tik pasirodęs Helen Fielding romanas „Bridžitos Džouns dienoraštis“. Perskaičiusi pirmąjį puslapį ji iškart pasimetė istorijoje, nebegalėjo atsitraukti ir baigusi knygą iškart kreipėsi į mamą su prašymu vežti ją į knygyną. Šis atradimas tapo tuo stebuklingu impulsu, kuris visiškai pakeitė jos požiūrį į pasakojimus, o vienu iš pirminių jos jaunystės autoritetų bei literatūrinių herojų tapo ir F. Skoto Ficdžeraldo „Didžiojo Getsbio“ pagrindinis veikėjas.
 
Baigusi mokyklą, ji pasirinko studijas Emersono koledže Bostone, kur pasirinko medijų studijų specialybę. Studentavimo metai buvo itin intensyvūs ir reikalaujantys didžiulio savarankiškumo, kadangi ji pati turėjo pasirūpinti savo mokslo finansavimu – dirbo visu etatu arba derino kelis darbus vienu metu, o kad sutaupytų ir išgyventų, dirbo bendrabučio vyresniąja. Be studijų ir darbinės rutinos, ji aktyviai įsitraukė į universiteto gyvenimą, o paskutiniais studijų metais pagal specialią programą išvyko į Los Andželą.
 
Pasaulio ir Holivudo trauka ją galutinai nuvedė į Kaliforniją, kur baigusi koledžą ji įsikūrė nuolatiniam gyvenimui. Prieš pasiekdama rašytojos šlovę, jos ankstyvasis suaugusiojo gyvenimas Los Andžele sukosi aplink kino ir televizijos industriją – ji įsidarbino kino kastingo asistente, vėliau darbavosi ir mokykloje, o laisvu nuo darbinės rutinos metu pradėjo rašyti savo pirmuosius prozos kūrinius. Sulaukusi 24-erių ji jau turėjo savo pirmuosius literatūros agentus, o po ilgo atkaklaus kasdienio darbo ir kūrybinių ieškojimų išleido debiutinį romaną, kuris atvėrė duris į pasaulinį pripažinimą.
 
TAYLOR JENKINS REID RAŠYTOJOS VIRŠŪNĖ, SVARBIAUSI KŪRINIAI, VĖLYVASIS GYVENIMAS
 
Atsisakiusi pirminio darbo kino ir televizijos gamyboje, Taylor Jenkins Reid apsisprendė rimtai atsidėti rašymui tiesiog suvokusi, kad jos aistra slypi ne kito parašytų scenarijų įgyvendinime, o savo pačios istorijų kūrime. Ji pradėjo rašyti kiekvieną laisvą minutę – rytais prieš darbą, vakare bei savaitgaliais, kol galiausiai 2013 metais išleido savo debiutinį romaną „Forever, Interrupted“ (lietuviškai „Supernova“). Perėjimą prie profesionalios rašytojos kelio ji pati yra apibūdinusi kaip itin drausmingą, kasdienį procesą, reikalaujantį didžiulio atsidavimo. Ji dažnai pabrėžia, kad rašymas jai nėra laukimas, kol aplankys įkvėpimas, o kasdienis fizinis ir protinis darbas, kuriame svarbiausia tiesiog sėstis prie stalo ir rašyti.
 
Kūrybiniame kelyje jai didelę įtaką darė ne tik populiariosios kultūros reiškiniai ar Holivudo aukso amžiaus istorijos, bet ir kitos autorės, gebančios atskleisti gilų moters vidinį pasaulį. Ji ne kartą minėjo, kad įkvėpimo sėmėsi iš tokių kūrėjų kaip Joan Didion bei Nora Ephron, kurios gebėjo derinant eleganciją, aštrų žvilgsnį ir humorą kalbėti apie labai sudėtingus žmogiškuosius santykius. Vėlesniu kūrybos etapu jai didžiulį impulsą suteikė muzikos dokumentika, garsių asmenybių biografijos ir pačios patirtis stebint, kaip visuomenė dievina, o vėliau teisia galingas, talentingas ir drąsias moteris.
 
Jos asmeninis gyvenimas klostėsi gana darniai ir ramiai, atspindėdamas gilią pusiausvyrą tarp intensyvaus darbo ir šeiminio jaukaus gyvenimo. Ji ištekėjo už Alexo Jenkinso Reido, kuris taip pat dirba kūrybinėje industrijoje ir rašo scenarijus, todėl pora puikiai supranta vienas kito kūrybinius procesus ir iššūkius. Jie kartu augina dukrą ir ši motinystės patirtis, kaip prisipažįsta pati rašytoja, visiškai pakeitė jos laiko planavimą ir požiūrį į gyvenimą. Ji išmoko nustatyti griežtas ribas tarp profesinės veiklos ir laiko su šeima, kad rašymas neatimtų svarbiausių akimirkų iš jos artimųjų.
 
Ankstyvuoju savo kūrybos etapu autorė parašė keletą šiuolaikinių meilės romanų, kurie tyrinėjo santykius, netektis ir pasirinkimus. Debiutinėje knygoje „Forever, Interrupted“ pasakojama apie jauną našlę, kuri bando išgyventi netikėtą vyro netektį ir užmegzti ryšį su uošve, kuri apie jos egzistavimą net nežinojo. Romane „After I Do“ (lietuviškai „Vieni metai. Atskirai“) nagrinėjama subyrėjusi santuoka ir poros sprendimas padaryti metų pertrauką, kad suprastų, ar jie dar gali būti kartu. Kitoje knygoje „Maybe in Another Life“ nagrinėjama likimo ir atsitiktinumų tema per dvejas lygiagrečias pagrindinės herojės gyvenimo versijas, priklausomai nuo to, kokį pasirinkimą ji padaro vieną konkrečią naktį. Šiuose kūriniuose ryškėja autorės gebėjimas jautriai ir be išankstinio nusistatymo analizuoti meilės bei partnerystės krizes.
 
Tikrasis tarptautinis sprogimas jos karjeroje įvyko tuomet, kai ji perėjo prie istorinių romanų apie galingas moteris ir šlovės užkulisius. Knyga „The Seven Husbands of Evelyn Hugo“ (lietuviškai „Septyni Evelinos Hugo vyrai“) pasakoja apie senstančią, paslaptingą Holivudo legendą, kuri nusprendžia papasakoti tiesą apie savo skandalingą gyvenimą, septynias santuokas ir tikrąją, visą gyvenimą slėptą meilę. Po šio triuškinančio pasisekimo sekė romanas „Daisy Jones & The Six“ (lietuviškai toks pat pavadinimas) , parašytas išskirtiniu interviu bei dokumentikos stiliumi, atskleidžiantis aštuntojo dešimtmečio roko grupės pakilimą, vidines aistras, priklausomybes ir staigų išsiskyrimą. Vėliau pasirodė „Malibu Rising“ (lietuviškai „Malibu ant bangos“) – knyga apie garsių tėvų vaikus, šeimos paslaptis ir vieną lemtingą 1983-iųjų vakarėlį, pasibaigusį gaisru, bei „Carrie Soto Is Back“ (lietuviškai „Kerė Soto sugrįžta“), pasakojanti apie užsispyrusią, legendinę tenisininkę, kuri nusprendžia grįžti į sportą, kad apsaugotų savo pasaulio rekordą.

T. J. Reid savo rdarbo kabinete

Taylor Jenkins Reid knygos lietuviškai

Šie kūriniai tapo neįtikėtinai populiarūs ir mėgstami visame pasaulyje dėl nepaprastai įtraukiančio rašymo stiliaus, itin gyvų personažų ir atpažįstamų emocijų. Skaitytojus pavergia tai, kad jos veikėjai nėra tobuli herojai – jie daro klaidas, būna egoistiški, ambicingi, kovoja dėl savo interesų, tačiau kartu yra giliai žmogiški ir jautrūs. Rašytojai pavyksta sukurti tokią įtikinančią atmosferą ir tokius ryškius tipažus, kad daugelis skaitytojų iš tiesų patiki, jog Evelyn Hugo ar grupė „Daisy Jones & The Six“ egzistavo tikrovėje, o ne tik autorės vaizduotėje.
 
Šiuo metu Taylor Jenkins Reid kartu su šeima gyvena Los Andžele, Kalifornijoje, mieste, kurį ji labai myli ir kuris tapo daugelio jos romanų veiksmo vieta. Savo politinėmis ir socialinėmis pažiūromis ji yra ryškiai progresyvi, aktyviai palaikanti moterų teises, kūno pozityvumą bei LGBTQ+ bendruomenę, o tai natūraliai atsispindi ir jos kūryboje, kurioje drąsiai keliami homoseksualumo, moterų autonomijos ir visuomenės spaudimo klausimai. Interviu metu ji yra atvirai prabilusi apie savo pačios tapatybės paieškas, pripažindama, kad potraukis moterims visada buvo jos dalis, nors pati ji gyvena tradicinėje santuokoje su vyru.
 
Viešojoje erdvėje, duodama interviu ar bendraudama su gerbėjais, ji palieka labai šiltos, žemiškos, intelektualios ir itin atviros asmenybės įspūdį. Ji nevengia kalbėti apie savo baimes, nesėkmes, rašymo sunkumus ar kompleksus, su kuriais susidūrė paauglystėje dėl savo išvaizdos ar elgesio. Ji nemėgsta kurti nepasiekiamos žvaigždės įvaizdžio – priešingai, jos kalbėjimo maniera yra labai tiesmuka, draugiška ir humaniška, todėl skaitytojai jaučia stiprų asmeninį ryšį su ja.
 
Laisvalaikiu ji mėgsta ramų gyvenimo būdą, vertina gerą maistą, teatrą, muziką bei populiariosios kultūros naujienas. Ji labai mėgsta keliauti, ypač po Europą ir įvairius JAV regionus, iš kur dažnai parsiveža istorinių bei kultūrinių detalų būsimoms savo knygoms, tačiau kartu prisipažįsta, kad yra tikra namisėda, geriausiai besijaučianti savo namuose su gera knyga ar žiūrėdama kokybiškus televizijos serialus. Jos pomėgis stebėti žmones ir nagrinėti populiariosios kultūros fenomenus tiesiogiai pamaitina jos kūrybines idėjas.
 
Pagrindinės jos kūrybos temos sukasi apie moterų ambicijas, kainą, kurią tenka sumokėti už šlovę ir sėkmę, bei pasirinkimą tarp asmeninės laimės ir visuomenės lūkesčių. Jos stilius pasižymi greitu tempu, stipriais dialogais, kinematografišku vaizdingumu ir sugebėjimu kurti nepaleidžiančią įtampą. Rašytojai kūriniuose labiausiai rūpi išnarplioti, kas lieka iš žmogaus, kai nusirengiami visi visuomenės uždėti vaidmenys, ir kaip moterys, veikiamos pat patriarchalinės sistemos spaudimo, kovoja dėl teisės pačios valdyti savo likimą ir savo kūną.
 
Tarp įdomesnių detalių bei keistenybių apie ją galima paminėti tai, kad ji pasižymi beveik obsesišku dėmesiu smulkmenoms, kai tyrinėja praeities dešimtmečių madą, muziką ar sporto taisykles. Prieš rašydama apie tenisą knygoje „Carrie Soto Is Back“, ji praleido šimtus valandų stebėdama teniso mačus ir gilindamasi į technines žaidimo detales, nors pati iki tol nebuvo šios sporto šakos ekspertė. Taip pat ji žinoma dėl savo įpročio kurti išsamius grojaraščius kiekvienai savo knygai, kad pasinertų į atitinkamo laikmečio nuotaiką.
 
Apibendrindama savo požiūrį į gyvenimą ir kūrybą, ji yra pasakiusi įsimintiną mintį, kad mes neturėtume bijoti būti pernelyg garsūs, pernelyg ambicingi ar užimti per daug vietos šiame pasaulyje. Kita jos dažnai cituojama mintis atskleidžia jos romanų esmę: „Niekada neleisk niekam vertinti tavęs pagal tai, kaip tave mato kiti – tu pati privalai būti savo istorijos autore ir pati nuspręsti, kas esi“. Šios mintys puikiai iliustruoja ne tik jos pačios gyvenimo kelią iš pavyzdingos mergaitės į pasaulinio lygio rašytoją, bet ir pagrindinę žinutę, kurią ji siunčia milijonams savo skaitytojų visame pasaulyje.
 
Tikiuosi, kad buvo įdomu ir naudinga!
 
Maištinga Siela

Labradoritas. Labradorito akmuo: papuošalai, ezoterinės savybės, zodiako ženklai, energetika, paplitimo arealas ir kt.

 

Sveiki!
 
Nuo pat vaikystės domėjausi ne tik fosilijomis, bet ir akmenimis bei mineralais. Šiemet iš kelionės parsivežiau labradorito luitą ir jis dabar ant mano rašomojo stalo. Nusprendžiau pasidomėti, kas šis akmuo ir kuo jis ypatingas, ką apie jį sako ezoterika, mokslininkai ir t. t.
 
Labradoritas (labradorite) yra užburiantis, paslaptingas ir estetiškai patrauklus mineralas gamtoje, kurio magiškas švytėjimas amžiams, kaip kiti sako, pavergė tiek geologų, tiek ezoterikų širdis. Šis akmuo priklauso laukošpatų (feldšpatų) grupei, tiksliau, plagioklazų eilinei, ir pasižymi sudėtinga bei įdomia chemine sandara. Jo cheminė formulė yra , rodanti, kad jis sudarytas iš natrio, kalcio, aliuminio, silicio ir deguonies junginių. Kristalografinė plokštuma ir mikroskopiniai intarpai sukuria unikalią optinę savybę, vadinamą labradorescencija – kai šviesa patenka į akmenį, ji lūžta ir atsispindi nuo vidinių plokštelių, sukurdama stulbinančius vaivorykštės blyksnius.
 
Mineralo kilmė yra glaudus magminis procesas, vykstantis gelmėse. Labradoritas daugiausia formuojasi magminėse ir metamorfinėse uolienose, giliai Žemės plutoje lėtai vėstant magmai, todėl jo struktūroje susiformuoja mikroskopiniai sluoksniai, būtini šviesos interferencijai. Fizinės akmens savybės apima 6–6,5 kietumą pagal Moso skalę, todėl jis yra pakankamai patvarus papuošalams, nors turi aiškų skilumą, reikalaujantį atsargumo jį apdirbant. Pirmą mineralą oficialiai atrado ir aprašė misionieriai bei tyrinėtojai dar 1770 metais.
 
Istoriniai šaltiniai liudija, kad labradoritą pirmą kartą aptiko moraviečių misionieriai Paulius Edmundas Isertas) Kanados Labradoro pusiasalyje, tiksliau – Paulo saloje netoli Naino gyvenvietės. Būtent dėl šios geografinės vietos akmuo ir gavo savo pasaulinį pavadinimą – labradoritas. Visgi vietiniai indėnai inuitai šį akmenį žinojo ir gerbė gerokai anksčiau, o jų mitologijoje buvo tikima, kad labradoritas yra suakmenėjusi šiaurės pašvaistė (Aurora Borealis), kurią kažkoks piktadarys netyčia įkalino uolose, kol didvyris galingu smūgiu išlaisvino dalį šviesos.
 
Geografinis labradorito paplitimo arealas yra gana platus, tačiau aukštos kokybės, stiprią labradorescenciją turintys egzemplioriai laikomi santykinai retais. Pasaulyje didžiausi ir gražiausi šio mineralo telkiniai aptinkami Kanadoje (Labradoro pusiasalyje), Madagaskare, Suomijoje (kur išgaunamas itin vertinamas spektrolitas, spinduliuojantis visomis vaivorykštės spalvomis), taip pat Rusijoje, JAV, Meksikoje, Australijoje bei Norvegijoje. Tuo tarpu Europoje, be minėtosios Suomijos, jo radimviečių pasitaiko Skandinavijos šalyse. Kalbant apie Lietuvą, natūralių gamtinių labradorito telkinių mūsų šalyje nėra, nes Lietuvos geologinį pagrindą sudaro nuogulų sluoksniai, tačiau jo ledynų atneštų riedulių pavidalu (morofinėje zonoje) ar dekoratyviniuose interjeruose ir papuošaluose pasitaiko gana dažnai.
 
Ezoterikos, astrologijos ir kristaloterapijos pasaulyje labradoritas yra tituluojamas „Magijos ir transformacijos akmenimi“. Žinomi pasauliniai ir Lietuvos ezoterikai bei kristalų tyrinėtojai (tokie kaip autorius A. Melody, tyrinėjantis mineralų metafizines savybes, ar šiuolaikiniai holistinės medicinos praktikieriai) teigia, kad labradoritas yra galingiausias aurą saugantis skydas. Pavyzdžiui, garsi kristaloterapijos ekspertė ir knygų autorė Judy Hall savo darbuose nuolat pabrėždavo, kad labradoritas efektyviai nutraukia energetinius nutekėjimus, apsaugo nuo psichinio vampyrizmo ir padeda atgauti prarastą jėgų balansą po sunkių emocinių sukrėtimų.
 
Šiuolaikiniai mediumai, ekstrasensai ir regresinės hipnozės rengėjai (tokie kaip giliojo sąmonės tyrinėjimo specialistai ir ekstrasensorikos lektoriai) labai dažnai naudoja labradoritą savo praktikose. Regresinės hipnozės specialistai pastebi, kad paciento delne laikomas labradoritas padeda lengviau apeiti sąmoningus protinius barjerus, pasiekti gilesnius pasąmonės klodus ir prisiminti praėjusių gyvenimų patirtis ar giliai užrakintas vaikystės traumas. Ekstrasensai tvirtina, kad šis akmuo stimuliuoja „Trečiąją akį“ (šeštąją čakrą) ir gerina aiškiaregystę, todėl jis yra nepakeičiamas įrankis tiems, kurie dirba su sapnų aiškinimu, kortomis ar energijų subalansavimu.

 
Astrologiniame kontekste labradoritas labiausiai siekiamas ir rekomenduojamas tam tikriems zodiako ženklams. Tradiciškai astrologai jį priskiria Skorpionams, Šauliams, Liūtams bei Žuvims, kuriems būdingas gilus emocinis pasaulis, kūrybiškumas ir polinkis į dvasinius ieškojimus. Liūtams jis padeda sušvelninti ego ir rasti vidinę ramybę, Skorpionams – saugoti savo paslaptis ir transformuoti vidinę tamsą į šviesą, o Žuvims – sustiprinti intuiciją ir apsisaugoti nuo svetimų emocijų chaoso, kurį šis jautrus ženklas linkęs sugerti.
 
Ką iš tikrųjų labradoritas suteikia žmogui kasdieniame gyvenime? Jo nešiotojai ir gerbėjai patiria didesnį proto aiškumą, gebėjimą lengviau prisitaikyti prie staigių gyvenimo permainų bei apsaugą nuo vidinio perdegimo ir streso. Akmuo padeda išsklaidyti vadinamąjį „smegenų rūką“, skatina kūrybinį mąstymą, todėl jį ypač pamėgę menininkai, rašytojai, architektai ir visi kūrybinių profesijų atstovai, ieškotojai bei mąstytojai.
 
Dėl savo išskirtinio grožio ir unikalios struktūros labradoritas yra plačiai pritaikomas pramonėje, juvelyrikoje ir interjero dizaine. Iš jo gaminami įvairiausi papuošalai – žiedai, masyvūs pakabukai, auskarai, apyrankės, taip pat poliruoti akmens luitai, sferos, obeliskai ir skulptūrėlės namų interjerui. Juvelyrikoje vertinami tie akmenys, kurie pasižymi stipriausiu melsvu ar žalsvu blyksniu, o interjere dideli labradorito gabalai naudojami kaip erdvės energetiniai centrai ir prabangūs dekoro elementai.
 
Galiausiai su labradoritu yra susiję keli netikėti ir intriguojantys faktai, kurie parodo, koks nepaprastas yra šis mineralas. Pavyzdžiui, nors išoriškai neapdorotas labradoritas dažnai atrodo kaip nepastebimas, tamsiai pilkas ar net purvinas akmuo, visiškai pasikeičia vos šviesai kritus tam tikru kampu – tai primena žmogiškąjį potencialą, kuris tūno giliai viduje, kol gyvenimo šviesa jį nušviečia. Taip pat moksliškai įrodyta, kad labradorito struktūra yra susijusi su plagioklazų dvynėjimusi, o gamtoje kartais aptinkami itin reti jo variantai, švytintys visais geltonais, raudonais ir violetiniais atspalviais, kurie geologų rinkoje prilygsta brangiausiems juvelyriniams akmenims.

 
Maištinga Siela

Knyga: Percival Everett "Džeimsas"

 

Percival Everett. „Džeimsas“ – Vilnius. Jotema, 2026. – p. 320.

 
Sveiki, skaitytojai!
 
Vaikystėje prisimenu, kad žiūrėjau tokį animacinį serialą, sukurtą pagal amerikiečių rašytojo klasiko Marko Twaino romano vaikams ir jaunimui Heklberio Fino nuotykiai, kuris originalo kalba pirmiausia išleistas Didžiojoje Britanijoje 1884 m., o po metų ir JAV. Kūrinys anuomet kalbėjo iš berniuko Heklberio perspektyvos apie Misūrio valstijoje esančiame miestelyje Hanibale juodaodžių gyvenimą ir Heklberio bei jo tėvo alkoholiko santykius. Knyga anuomet buvo sukurta po to, kai M. Twainas sukūrė sėkmingą Tomo Sojerio nuotykiai. Nors knyga nėra tęsinys, tačiau daugelis laiko kūrinį kaip pirmtako tęsinį, nes susitinka tam tikri veikėjai iš abiejų knygų. Šis Twaino kūrinys ne tik ekranizuotas, jo pasakojimus savaip interpretuoja ir transformuoja šiuolaikiniai rašytojai.
 
Garsus šiuolaikinis amerikiečių rašytojas Percival Everett (g. 1956) yra laikomas vienu garsiausiu šių dienų JAV rašytoju, kurio kūriniai dažnai nominuojami įvairiems prestižiniams apdovanojimams, o vienas naujausių jo kūrinių Džeimsas (angl. James) tapo ne tik bestseleriu ir buvo nominuotas Booker Prize, bet ir pelnė tokius svarbius apdovanojimus kaip Pulitzerio, USA National Book Award. Džeimsas – tai pirmasis autoriaus romanas išverstas į lietuvių kalbą, o tai padarė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, išleido leidykla Jotema. Everett yra parašęs per 30 knygų, tačiau jis niekada nekartoja to paties žanro ar formos. Jo kūryboje susipina eksperimentinė proza, filosofinė satyra, vesternai, detektyvai ir poezija. Kritikai dažnai juokauja, kad pats Percival Everett yra tarsi atskiras literatūros žanras. Jis studijavo filosofiją, todėl jo kūriniuose gausu gilių intelektualinių sluoksnių. Jis tyrinėja tapatybės, rasės, kalbos, tikrovės ir moralės ribas, dažnai paversdamas sudėtingas filosofines idėjas įtraukiančiais, sąmojingais ir net absurdiškais siužetais.
 
Romanas Džeimsas itin giriamas internetinėse platformose. Buvau nustebintas, kad rimtosios literatūros kūrinys buvo vienas skaitomiausių 2025 metų puslapio goodreads.com  knygų, pastarojo sąraše paprastai dominuoja labiau populiariosios literatūros kūriniai, nereikalaujantys didelio literatūrinio gylio. Kai pradėjau skaityti Džeimsą, sukilo dvejopi jausmai. Ar tikrai ši knyga pelnė Pulitzerį? Už ką? Knyga iš pradžių sukelia infantilios literatūros įspūdį, kadangi parašyta itin taupia, paprasta, o kai kada apgaulingai primityvia kalba: sakiniai lakoniški, autorius vengia aprašymų, pagrindinis pasakotojas Džimas (tikrasis vardas Džeimsas) nelinkęs į plačius filosofinius apmąstymus. Kitaip sakant, šį romaną neprastai paskaitytų, atpasakotų ir paaiškintų vidutinių gabumų progimnazijos mokinys, kuris jau gali skaityti Dėdės Tomo trobelę. Visgi tai tėra tik pirminis įspūdis, nes perskaičius romaną susidėlioja kiek kitoks prasmių koliažas, kurį gali apmąstyti tiek augantis skaitytojas, tiek brandus, o tai yra, be jokios abejonės, universalios literatūros požymis.
 
P. Everett savai pertransformuoja ir interpretuoja M. Twaino Heklberio Fino nuotykius. Šių dienų literatūroje, ypač antikos kūrinių interpretacijos, sulaukė daugybės sėkmingų šiuolaikinių romanų. Tiesa, daugiausia fokusuojamasi į nutildytų, antraeilių moterų personažus, suteikiant joms atskiras istorijų perspektyvas. Kai kurie iš šių interpretacijų (nesinori sakyti perdirbinių, nes šis terminas netiktų tokiai literatūrai nusakyti) yra išties pavykusios, pvz., Margaret Atwood Penelopiada arba Madeline Miller Kirkė. Šįkart autorius, pats būdamas juodosios rasės atstovas, renkasi ne berniuko Heko perspektyvą, o suaugusio juodaodžio Džeimso perspektyvą, kuris M. Twain romane vaizduojamas šiek tiek naivokas ir priklausomas nuo kur kas gudresnio berniuko Heklberio. Iš esmės P. Everetto užduotis yra transformuoti kvailus, infantilius ir pritildytus juodaodžių vergų balsus literatūroje, o toks JAV klasikinis kūrinys kaip Heklberio Fino nuotykiai, laikomas neatsiejama JAV literatūros klasika, yra puiki galimybė kviesti visuomenę kalbėti apie rasinę (ne)lygybę šiandien, dėl kurios, kaip žinia, pastarieji penkeri metai JAV visuomenėje buvo tiek įtempti, kad daugelis nuo viso to pavargo.  
 
Autorius naudoja šį literatūrinį triuką: perkurti klasikinių kūrinių interpretacijas ir išplėtoti naujas perspektyvas. Romane veikėjas Džeimsas ne tik nėra kvailas, primityvus, bet jis moka skaityti ir šiek tiek rašyti, jis kalba kaip baltasis, tačiau esant šalia baltiesiems, jis, kaip ir visi vergai, kalba primityvia JAV pietinių valstijų kalba, kad vergvaldžiai ir toliau juos laikytų kvailais, primityviais ir nepavojingais. Džimas savo protingumą slepia net nuo Heklberio, tad net su juo didžiąją romano dalį bendrauja darkyta anglų kalba, kurios vertimą sukūrė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, kuri nesibodi dažnai versti kūrinių, kuriuose reikia slengo, žargono ar tokias kalbos, kurią sukūrė P. Everett romane. Visgi toji naujakalbė neapsunksta, jos kūrinyje, tiesą sakant, nėra daug. Man regis, autorius kurdamas šį juodaodžių suokalbį norėjo atskleisti, kad anuomet vergų klasė tiek visuomenėje, tiek literatūroje dažnai buvo neišgirsta ir nuvertinama.

Percival Everett

 
Džeimso dvilypumo tema atskleista romane daugiasluoksniškai. Ne vien kalbiniu požiūriu, bet ir nuotykių siužetuose. Per atsitiktinumą Džimas nuperkamas keliaujančių dainininkų, kurie norėjo Džimiu pakeisti nuo jų atsiskyrusį tenorą, nudažyti jį baltai, o po to juodai, kad imituotų baltaodį, persirengusį juodaodžiu. Džeimsas nuperkamas už 200 dolerių, tačiau jam pasakoma, kad jis nebėra vergas, tačiau turi vis tiek trupei atidirbti tuos nelemtus 200 dolerių. Džimas svarsto vergovės ribas. Iš vienos pusės priklausyti pagal dokumentus šeimininkui reiškia būti tikru vergu, o netikru vergu – tai tarnauti už pinigus kitokiam šeimininkui. „...<...> Emmettas prašneko kaip bet kuris mano matytas vergvaldys. Keikė juočkius ir šaukė, kaip pasičiups botagą ir išplaks tave, o tada pakars ant ąžuolo (p 196)“. Iš esmės autorius to neanalizuoja, tačiau iš to išeina nemažai kritika kapitalistinei sistemai, kai kiekvienas iš mūsų iš esmės esame patys par(si)davinėjami vergai, priversti savo noru kitiems save eikvoti, kad būtų patenkinti tam tikri norai ir poreikiai. Įdomus ir Džeimso supratimas: jis šių vergovės skirtumų nepaiso, nes suvokia, kad tai tik ta pati vergovė, bet tik kitokia (veidmainiška?) forma, todėl pabėgęs nuo savo (ne)šeimininko, vis tiek yra gaudomas kaip tikras vergas, o tai tik laisvės iliuzija. Iš esmės autorius kviečia apmąstyti demokratinės vergovės ribas, kai dažnai dedamės tolerantiški ir humaniški, tačiau iš esmės norime savanoriško paklusnumo ir atsidavimo už tariamas švelnumo ir humaniškumo deklaracijas.
 
Autorius linkęs į istoriją įnešti mistinių elementų, kurie kelia nuostabą. Iš vienos pusės šis romanas yra nuotykiai ir iš esmės primena M. Twaino ar James F. Cooper romanų apie išgyvenimą ir atsitiktinumus sociumo individus persekiojamoje visuomenėje pasakojimus, o iš kitos – autorius tarsi Džimui suteikia orakulo, laisvės šauklio, pranašo misiją. Džimis nėra didelis rašytojas, tačiau jis gauna pavogtą pieštuką, svajoja apie knygas, nes yra slapta skaitinėjęs Hanibalo miestelio teisėjo bibliotekoje Apšvietos epochos mąstytojus: Voltaire‘ą, Jean-Jacques Rousseau, John Locke‘ą ir kt. Romane šie švietėjai pasirodo kritiškiausiomis Džimio akimirkomis kaip haliucinacijos ar sapno plano būtybės. Džeimsas su jais kalbasi apie laisvės ir vergovės idėjas, o tai jam suteikia jėgų atsitiesti ir siekti savo tikslų – grįžti į ūkį, išgelbėti žmoną ir dukrą. Taigi Apšvietos idėjos yra ne vien akademinis Džeimso žinojimas apie savo vertę, bet ir jėgos šaltinis, teikiantis dvasinės tvirtybės ir atsparumo brutaliame pasaulyje.
 
Romanas vaizduoja įvykius prieš pat Pilietinį JAV karą. Galiausiai šis karas prasideda ir Džimui sunku suvokti, kad jį kariauja ne juodaodžiai vergai, o baltieji prieš baltuosius. Hekas sako jam: „Matau, kaip labai tu ilgiesi savo šeimos, bet aš apie tai negalvoju. Pamirštu, kad tu jauti viską taip pat, kaip aš. Žinau, kad jas myli (p. 132-133).“ Daugelis vergvaldžių neturėjo sąžinės, nes jie buvo įtikėję, kad juodosios rasės žmonės ne tik buki, bet ir neturi sielos. Iš esmės spekuliacijos religijos tiesomis įgalino baltuosius pavergti kitus ekonominei naudai, užslopinti empatiją ir krikščioniškąjį gailestingumą iškreiptais įsitikinimais. Knygoje nuskamba idėja, kad jeigu didžioji visuomenės dalis nukankina individą, ji nėra kalta, nes negali būti kalti visi už tai, kas sutarta tarp daugumos dėl teisingumo sampratos. Viena svarbiausių romano temų – tikėjimas. Parodomasis religinis ir praktinis humanistinis. Džimis laiko save netikinčiu, jis atmeta krikščionių baltųjų Dievą, nes jis pernelyg adaptuotas ir pritaikytas baltųjų galiai ir žiaurumo siautėjimui, todėl šis Dievas savaime negali būti nei mylintis, nei gailestingas, nei teisingas, todėl jis negali būti ir tikras.
 
Apskritai romanas nepaprastai lengvai skaitosi ir kaip nuotykių literatūra, ir kaip nauja šių dienų vergovės interpretacija. Nors įvykiai vyksta XIX amžiuje, tačiau tikėjimo, teisingumo, paklusnumo ir galios problemos egzistuoja ir šiandien, tik sudemokratėjusiomis formomis. Per šį kūrinį galima apmąstyti už teksto pasilikusias prasmes apie žmogaus vertę, kitoniškumą ir tariamą toleranciją ir pakantumą, kurie dažnai pas mus yra netvirti, svyruojantys ir dažnai visuomenėje tik formaliai deklaratyvūs. Šiandien į Lietuvą plūsta tūkstančiai imigrantų iš Azijos ir kitų kraštų, regime šalies didmiesčiuose kitos rasės žmones, kurie vaikšto būriais, jaučiame visuomenėje kylančias politines įtampas visą tą suvalyti, norą sukontroliuoti, kad nebūtų pažeista mūsų pačių viršenybė. Ar tai toji pati galia, kuria tikėjo baltasis kolonistas amerikietis atsivežęs vergus į nukariautą žemyną? Knyga perskaitoma kaip dinamiškas nuotykis, tačiau, kad jame atsiskleistų dabarties tendencijos, reiktų stabtelėti ir gretinti nepasenusius, tik formą pakeitusius modelius, kad demaskuotume dažnai tariamą savo humaniškumą ir toleranciją. Šis kūrinys man, visų pirma, yra liniuotė pasimatuoti, o koks aš pats toje teisiųjų ložėje.
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Madonna – L.E.S. Girl [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki!
 
Vis dar klausausi šiais metais pasirodžiusio Madonnos albumo „Confessions II“ ir jame vis dar randu kažką naujo, kas patinka. Madonnos daina „L.E.S. Girl“ yra vienas iš naujausio jos albumo „Confessions II“ kūrinių, pasižymintis intymiu ir kiek melancholišku skambesiu. Tai popmuzikos kūrinys su stipriais 90-ųjų alternatyvaus roko ir elektronikos atspalviais, kuriam būdinga atmosferiška nuotaika bei kiek teatrališkas atlikimas. Dainos tekste pasakojama apie gyvenimą Niujorko „Lower East Side“ rajone, fiksuojant fragmentiškus, tarsi iš praeities išplaukiančius prisiminimus apie bohemišką jaunystę, nesutarimus su mylimuoju bei laiko tėkmę, kuri viską ištrina, išskyrus tam tikrus įsirėžusius vaizdinius.
 
Kūrinyje gvildenama praradimo, trapumo ir nostalgijos tema – tai savotiškas emocinis „išpažinties“ (ang. confession) aktas apie santykius, kurie nuo pat pradžių buvo pasmerkti dėl nesuderinamumo. Klausytojai ir muzikos kritikai šį kūrinį vertina kaip brandų atlikėjos bandymą sugrįžti prie savo ankstyvųjų Niujorko laikų estetikos, giria jos gebėjimą perteikti trapumą bei subtilią balso dinamiką. „L.E.S. Girl“ tampa tarsi vartais į tą trapų, praeities šešėlių apgaubtą pasaulį, kurį dainininkė bando rekonstruoti per muzikines išpažintis, suteikdama klausytojams galimybę kartu su ja pasinerti į tą trapų, melancholišką prisiminimų srautą. Man asmeniškai tai viena jaukiausių ir jautriausių šio albumo dainų, tad kviečiu pasiklausyti.

 
Madonna – L.E.S. Girl
[lyrics / žodžiai]
 
On Avenue B, she paints her lips cherry red
Mirror cracked in her hand
Eyeliner smeared, running out the door
Still there from the night before
 
Lower East Side girl
Lost in a fragile world
The night is kind
The day is blue
Everything fades away
Except for you, you, you
 
She wears his leather jacket out in the rain
Sleeps to forget his name
Polaroids are taped to the wall
Can't forget that boy at all
 
Lower East Side girl
Lost in a fragile world
Ignored all the signs
The rent is overdue
Everything fades away
Except for you, you, you, you
 
He played guitar on St. Mark's Place
Had a Marlon Brando face
Painted nails the same shade as his boots
Bleach blonde dirty roots
 
Lower East Side girl
Lost in a fragile world
Drink too much whiskey
Cigarettes when he kissed me
Lower East Side boy
I wasn't meant for you
 
Everything fades away
Everything fades away
 
Maištinga Siela

Dienos daina: Troye Sivan – She's the Best [lyrics / žodžiai]

 
Sveiki!
 
Gal ir ne visiems patinka australų atlikėjas Troye Sivan, bet man paskutinis jo albumas „Something to Give Each Other“ buvo šioks toks gaivus atridinamas, kuris pasaulyje įkvėpė ne vieną atlikėją ir pamalonino ne vieną paprastą klausytoją. 2026 metų spalio 9 dieną Troye Sival išleis jau naująjį albumą ir jis jau po 3 metų pertraukos pristato pirmąjį savo singlą, kuris hipnotizuoja savo atmosfera ir, sakyčiau, nepaprastu paprastumu.
 
Australų atlikėjas ir dainų autorius Troye Sivan yra paprastai laikomas viena ryškiausių šiuolaikinės popmuzikos žvaigždžių, pelniusi pasaulinį pripažinimą ir kelis „Grammy“ apdovanojimų nominacijas. Jo ankstesni studijiniai albumai, tokie kaip tarptautinį pripažinimą pelnęs „Bloom“ bei kritikų sužavėtas 2023 metų darbas „Something to Give Each Other“ (su hitais „Rush“ bei „Got Me Started“), įtvirtino jį kaip drąsų queer kultūros ir modernaus popso lyderį. Naujausias atlikėjo etapas pasižymi pristatytu ketvirtuoju albumu „She’s the Best“, kurio titulinis ir pagrindinis singlas akimirksniu patraukė tiek gerbėjų, tiek muzikos kritikų dėmesį.
 
Naujausias Troye Sivan singlas „She’s the Best“ muzikinėse recenzijose išsiskiria subtiliu, organišku bei atmosferišku skambesiu, priskiriamu trip-hop ir alternatyvaus popso žanrams. Kūrinys prasideda intymiais, kalbamaisiais intarpais (spoken-word), o vėliau, sluoksniuojant gitarų akordus, styginius bei sintetines linijas, išauga į hipnotizuojančią ir jausmingą kulminaciją. Prie dainos kūrimo ir prodiusavimo prisidėjo žinomi vardai, tokie kaip Jackas Antonoffas ir George'as Danielis, todėl kritikai dainą vieningai giria už brandžią estetiką, gilaus emocinio svorio suteikimą ir drąsą nutolti nuo vien tiesioginių klubinių hitų formulės.
 
Dainos tekstas ir vaizdo klipo idėja veikia kaip nuoširdus meilės laiškas bei padėka moterims, translytėms asmenybėms, drag kultūrai ir bendrai moteriškajai energijai, kuri pastaraisiais metais palaikė patį atlikėją. Pats Troye Sivan atviravo, kad rašydamas šį kūrinį jis pagaliau nustojo psichoanalizuoti save ar dainuoti vien apie vyriškąją lytį, suprasdamas, jog didžiausia atrama jo gyvenime ir kūryboje buvo būtent moterys. Kūrinys gvildena stiprybės, kūrybinės laisvės ir saviraiškos tematiką, atspindėdamas pastarųjų metų atlikėjo asmenines patirtis, persipynusias su vienatve, ieškojimais ir bendru queer bendruomenės jausmu.
 
Didžiulės intrigos dainai pridėjo jos vaizdo klipas, kuriame netikėtą ir stulbinančią kameros pasirodymo dalį atliko garsioji australų aktorė Nicole Kidman. Jiedu bendrauja dar nuo 2018 metų, kai kartu filmavosi dramoje „Boy Erased“, o pats Troye teigė pasirinkęs Kidman, nes ji jam visada simbolizavo dieviškąjį moteriškumą. Sužavėta dainos idėjos, aktorė mielai sutiko nusifilmuoti kino estetiką turinčiame vaizdo klipe (kuriame taip pat pasirodo ir drag legenda Sasha Colby). Šis netikėtas Holivudo ikonos ir popmuzikos atstovo duetas sulaukė milžiniško palaikymo iš paprastų klausytojų, kurie socialiniuose tinkluose negailėjo liaupsių tiek pačiam klipui, tiek elegantiškam bei ironiškam Kidman įvaizdžiui.
 
Šiandien siūlau paklausyti šios dainos!

 
Troye Sivan – She's the Best
[lyrics / žodžiai]
 
She's walking down the street with her little thin cigarette
Great smile and a cum stain on her dress
DJs from Wednesday to Monday
Don't ask, she's not taking any fucking requests
 
Quick drag, a rouge cheek, a blush lip
Eyeliner in her waterline and some
Contour on her tits
Night owl and somehow an early bird
She kind of just stays perpetually tired
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
She's the best
Best
 
(She, she's the-) Sharehouse, her housemate's her best friend
Sometimes they might share her boyfriend
Hell yeah (She, she's the-)
Mood-boards her future, it looks good
She's done looking back, she's only looking ahead
 
Pretty, funny, can fight
She always knew she had something special in-inside
She takes down an incel on the internet
When she needs just a little unwind
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
She's the best
 
She's the heartbeat
She's the best
She's the-, she's the-
 
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best (She's the best, she's the best)
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl
 
That girl, that girl
That girl, that girl
That girl, that girl
Wow, that girl, mmm
 
Girl, that girl, that girl, that girl
(Yeah) That girl, that girl, that girl, that girl
(Yeah) That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
(Yeah) That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
That girl, that girl, that girl, that girl
 
She's the-
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best (She's the best, she's the best)
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best
She's the heartbeat bumping in my chest (Who is this?)
She's the best (She's the best, she's the best)
 
Maištinga Siela