Šios dienos daina: Years & Years - It's A Sin (cover Pet Shop Boys) [žodžiai / lyrics]

 Sveiki, skaitytojai,

 

Nutariau pasidalyti grupės Years and Years perkurto legendinės ir revoliucinės grupės „Pet Shop Boys“ gabalu „It‘s a sin“. Dainą dainuoja grupės lyderis Olly Alexander, kuris neseniai pristatė penkių dalių britų serialą „It‘s a sin“, pastarasis pasakoja apie aštunto-devinto dešimtmečio Britaniją ir besikuriančią LGBTQ bendruomenę, kovą su AIDS ir tuo metu nusistačiusiais prieš LGBTQ. Tiesą sakant, aš to serialo nemačiau, tačiau konceptą ir nuomonę galite susidaryti iš šio vaizdo klipo, kuris sulipintas iš to serialo kadrų.

 

Kodėl apie tai? Šiuo metu internete tiesiog plūsta visokiausios peticijos prieš Tomą Vytautą Raskevičių, prieš LGBTQ narius, kovojama prieš Stambulo konvenciją, sukuriamos ir panaudojamos „tradicinių šeimos vertybių“ sąvokos kiršinti, skaldyti žmones. Pats esu karštai įsivėlęs į tas diskusijas ir netgi retsykiais pernelyg piktas, jog taip lengva žmonėmis manipuliuoti. Dainą „Pet Shop Boys“ įrašė ir išleido 1987 metais, kūrinys beregint tapo labai populiarus ir daugelyje radijo stočių užkopė į pirmąsias pozicijas. Vien šio singlo Britanijoje parduota apie pusę milijono, Švedijoje kūrinys tapo platininiu, auksiniu Ispanijoje, Austrijoje ir Portugalijoje. Tuo metu šis kūrinys buvo siejamas su LGBTQ bendruomene ir jų pripažinimu. Visuomenėje, kaip dabar pas mus, vis dar sklandė viduramžiški visokiausi įsitikinimai religiniai ir moraliniai apie tuos asmenis, jiems priskiriama nuodėmės sąvoka ir Biblijoje aprašyta sodomija, tačiau kūrinys anuomet provokavo, nes jo potekstė yra kelti diskusinius klausimus: kodėl lengva pripaišyti kitiems nuodėmes, o nematyti rasto savo akyse?

 

„Years and Years“ perdainavo šį kūrinį naujam serialui, kuris atgaivina ir primena, nuo ko viskas prasidėjo. Bet kokiu atveju, man labai gražiai ir nebanaliai perdainuotas gabalas. Pasiklausykite:

 

Žodžiai / lyrics

Years and Years  - "It's A Sin"

(originally by Pet Shop Boys)

 

When I look back upon my life

It's always with a sense of shame

I've always been the one to blame

For everything I long to do

No matter when or where or who

Has one thing in common, too

 

It's a, it's a, it's a, it's a sin

It's a sin

Everything I've ever done

Everything I ever do

Every place I've ever been

Everywhere I'm going to

It's a sin

 

At school they taught me how to be

So pure in thought and word and deed

They didn't quite succeed

For everything I long to do

No matter when or where or who

Has one thing in common, too

 

It's a, it's a, it's a, it's a sin

It's a sin

Everything I've ever done

Everything I ever do

Every place I've ever been

Everywhere I'm going to

It's a sin

 

So I look back upon my life

Forever with a sense of shame

I've always been the one to blame

For everything I long to do

No matter when or where or who

Has one thing in common, too

 

It's a, it's a, it's a, it's a sin

It's a sin

Everything I've ever done

Everything I ever do

Every place I've ever been

Everywhere I'm going to

It's a sin

 

Jūsų Maištinga Siela

Demaskuok homofobą: Arnas Sinkevičius (Sinkevicius) iš Vilniaus turi nemažai sekso klausimų gėjams

 Sveiki,

Šis tekstas pasviruoju šriftu bus publikuojamas prieš visus įrašus, kad visiems dėl duomenų apsaugos įstatymo būtų aišku, kodėl tai publikuojama.

Homofobas neturi teisės žeminti, niekinti ar kitaip kelti agresiją ir nesaugumo jausmą žmonėms ar iš jų tyčiotis. Pasisakau apie absoliutų šių asmenų viešinimą, kurie skleidžia viešojoje erdvėje neapykantą ir menkina kitus dėl savo įsitikinimų, nusistatymų, įtikėtų mitų ar savo asmeninių nelaimių, prastos nuotaikos apie kitokius asmenis. Lietuvos Respublikos įstatymai gina bet kurio lietuvio teisę egzistuoti ir mylėti bet kurį asmenį, nesigėdijant ir neslepiant savo jausmų kitų „patogumui“. Ši iniciatyva viešinti homofobinius komentarus kilo iš paskatos kurti saugią internetinę erdvę ne tik LGBTQ+ nariams, bet ir mūsų visų vaikams. Manau, kad tik toks pavyzdys gali padaryti esminį pozityvų pokytį mūsų visuomenėje. Šie nekentimo įrašai publikuojami ne dėl piktų asmenų pažeminimo, noro sukelti jiems gėdos jausmą, bet priešingai – iš pilietiškumo jausmo kurti visuotinio saugumo jausmą visiems žmonėms, įskaitant ir patį komentatorių. Skaitydami jų komentarus, daugeliui nebeturėtų kilti klausimas, kam reikia eitynių, viešintis, kovoti už teises, nes homofobiški pasisakymai bei tų asmenų ketinimai ir yra toji pagrindinė priežastis. Žinodami, ko tikėtis iš vieno ar kito asmens, galime apsisaugoti ir išvengti agresijos, neapykantos. Primenu, kad nusistatymai, raginimai susidoroti ar kaip kitaip menkinimą demonstruojantys komentatorių pasisakymai nėra traktuojami kaip „nuomonė“. Neapykantos nusikaltimai viešojoje erdvėje apskritai neturi būti traktuojami kaip „nuomonė“, kadangi tai žemina kitus asmenis, kelia nesaugumo jausmą. Šis tinklapis pasisako tik už saugumą, toleranciją ir meilę.

 

Vilnietis Arnas Sinkevičius (Sinkevicius), išsilavinęs ir vadybinį darbą dirbęs žmogus, tačiau išsilavinimas negarantuoja, kad žmogus gerbs kitus ir suvoks kitų unikalumą ir skirtingumą. Jeigu paanalizuosite Sinkevičiaus klausimų provokacijas ir leksiką, pamatysite, kad viską, ką šis žmogus žino ir moka apie lytinės orientacijos tapatybę yra susiję su nešvankia pornografine leksikonu. Savo provokacijoje autorius bando užsiminti apie visuomenės saugumą, kitaip sakant, bando sukelti nesaugumo ir būtinybę slėptis jausmą. Klausimas vis tas pats: ar reikia ginti mažumas, ar visgi palikim daugumai nuspręsti, kaip jie turi gyventi?

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paremta tikra istorija" / "D'après une histoire vraie"

 Sveiki,

 

Vienas skandalingiausių savo kartos kino režisierių Roman Polanski tikriausiai daugeliui atmintyje išliks kaip siaubo filmų „Rozmari kūdikis“, „Pasibjaurėjimas“ bei jautriojo „Pianisto“ režisieriumi. Per savo kūrybinį gyvenimą režisierius sukūrė ne vieną kultinį filmą, o savo paskutiniuose kūrybos dešimtmečiuose tapo labiau erotiškai aštrus, pasidavė mistinio trilerio žanrui. Pastarasis filmas „Paremta tikra istorija“ (pranc. D'après une histoire vraie) (2017), kaip jau beveik Polanskiui ir įprasta, pasakojama apie kūrybos krizės ištiktą žmogų. Garsi rašytoja Delfinė po super sėkmingo romano pristatymo yra paskendusi naujuose ieškojimuose, vis besiblaškydama, ji ima išgyventi krizę, jog naujo romano nebepavyks parašyti tokio gero...

 

Ir kur buvus, kur nebuvus, kaip kokiame mistiniame M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ romane atsiranda Maskvoje velnias ir katinas... Tik šįkart tai ne tiek velnias, kiek žavi ir nuo pat pradžių demoniškai įtartina moteris Elle, prancūziškai reiškia įvardį „ji“. Pamažu išsekusi rašytojo perduoda savo gerbėjai visą gyvenimo kontrolę, o aistringoji draugė su malonumu viską perima ir dar savo rašytoją vaistais nugirdo...

 

R. Polankis yra jau kūręs filmą „Vaiduoklis“ (2010), apie rašytoją, kurį anuomet įkūnijo Ewan McGregor, pastarasis rašė įžymybėms už juos ir gaudavo honorarus. Šioje istorijoje, sakyčiau, moteriškoje versijoje taip pat nagrinėjamos labai panašios temos: prie kokios beprotybės gali privesti kūrybiniai lūkesčiai, paieškos ir išsekimas. R. Polanskiui svarbi fantazijos, alter ego, rašomų veikėjų ir parklupdytų bei palaužtų realių veikėjų sintezė, išryškinti, kad kūryba ir beprotybė tai beveik tas pats, skiriasi tik psichinė sveikata. Ne kartą pagalvojau, žiūrėdamas „Paremta tikra istorija“, jog jis man asocijuojasi su S. Kingo romano „Mizerė“ (1990) ekranizacija, kurioje garsus rašytojas visai žiemai įstringa su beprote gerbėja kalnų namelyje ir tampa jos įkaitu. Panašiomis gairėmis čia vyksta analogiška istorija, nes Delfinė susilaužo koją ir ją atokiame Prancūzijos kaimelyje pradeda globoti naujoji draugė.

 

Priešingai nei „Mizerėje“, šiame filme Polanskis žaidžia jautria rašytojos vaizduote, todėl taip ir neaišku, ar Elle apskritai egzistavo, ar ji koks nors rašytojos prisiminimas, o gal ir reali psichologinė teroristė, o gal tik šiaip medžiaga savo naujajai knygai. Šios interpretacijos paliekamos neišgrynintos ir spręsti belieka pačiam žiūrovui. R. Polanskio mūza E. Seigner ir garsioji E. Green sukuria aštrių psichologinių ir kiek erotizuotų veikėjų duetinį šokį ir jos čia tikriausiai šiame filme pačios įdomiausios, nes siužetas, kad ir koks jis įtraukiantis, bauginantis, atrodo lėkštokas ir siauras, kadangi nuo pat pradžių galima sekti analogiška siužetinių įvykių eiga ir pasijusti, lyg žiūrėtume kokio nors seniai matyto panašaus trilerio perdirbinį.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Interviu: Olga Tokarczuk ir Kristina Sabaliauskaitė

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kviečių pasižiūrėti Olgos Tokarczuk ir Kristinos Sabaliauskaitės interviu, kurį patalpino LRT. Dvi žymios rašytojos kalba apie istorinio romano kūrybos kontekstus. Bent jau man, pokalbis neprailgo ir buvo įdomus. Kviečiu ir Jus pasižiūrėti. Kalbama lenkiškai, bet yra lietuviški subtitrai.

NUORODA Į POKALBĮ.

Neeilinis susitikimas – nobelistės Olgos Tokarczuk ir menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės pokalbis. Pirmasis, skirtas Lietuvos skaitytojams ir auditorijai po to, kai 2018-aisiais lenkų rašytoja įvertinta Nobelio literatūros premija ir „Man Booker International“ prizu.

Pasikalbėti apie istorinį romaną ir jo kūrimo principus autorės nusprendė neatsitiktinai: lietuvių skaitytojai laukia pasirodysiančio Olgos Tokarczuk opus magnum tituluojamo romano „Jokūbo knygos“ (2015) vertimo, o Lenkijoje didžiulės sėkmės sulaukusi Kristinos Sabaliauskaitės tetralogija „Silva rerum“ tęsia savo kelionę – skaitytojus netrukus pasieks „Silva rerum III“ (2014) vertimas į lenkų kalbą. Abi rašytojas vienu metu sudomino tas pats laikotarpis – XVIII a. vidurys ir žydiškoji tema.

 

Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas.

Jūsų Maištinga Siela

Demaskuok homofobą: Raimondas Lazdauskas renka grupuotę prieš homoseksualus ir kelia alaus bokalą

 Sveiki,

Šis tekstas pasviruoju šriftu bus publikuojamas prieš visus įrašus, kad visiems dėl duomenų apsaugos įstatymo būtų aišku, kodėl tai publikuojama.

 Homofobas neturi teisės žeminti, niekinti ar kitaip kelti agresiją ir nesaugumo jausmą žmonėms ar iš jų tyčiotis. Pasisakau apie absoliutų šių asmenų viešinimą, kurie skleidžia viešojoje erdvėje neapykantą ir menkina kitus dėl savo įsitikinimų, nusistatymų, įtikėtų mitų ar savo asmeninių nelaimių, prastos nuotaikos apie kitokius asmenis. Lietuvos Respublikos įstatymai gina bet kurio lietuvio teisę egzistuoti ir mylėti bet kurį asmenį, nesigėdijant ir neslepiant savo jausmų kitų „patogumui“. Ši iniciatyva viešinti homofobinius komentarus kilo iš paskatos kurti saugią internetinę erdvę ne tik LGBTQ+ nariams, bet ir mūsų visų vaikams. Manau, kad tik toks pavyzdys gali padaryti esminį pozityvų pokytį mūsų visuomenėje. Šie nekentimo įrašai publikuojami ne dėl piktų asmenų pažeminimo, noro sukelti jiems gėdos jausmą, bet priešingai – iš pilietiškumo jausmo kurti visuotinio saugumo jausmą visiems žmonėms, įskaitant ir patį komentatorių. Skaitydami jų komentarus, daugeliui nebeturėtų kilti klausimas, kam reikia eitynių, viešintis, kovoti už teises, nes homofobiški pasisakymai bei tų asmenų ketinimai ir yra toji pagrindinė priežastis. Žinodami, ko tikėtis iš vieno ar kito asmens, galime apsisaugoti ir išvengti agresijos, neapykantos. Primenu, kad nusistatymai, raginimai susidoroti ar kaip kitaip menkinimą demonstruojantys komentatorių pasisakymai nėra traktuojami kaip „nuomonė“. Neapykantos nusikaltimai viešojoje erdvėje apskritai neturi būti traktuojami kaip „nuomonė“, kadangi tai žemina kitus asmenis, kelia nesaugumo jausmą. Šis tinklapis pasisako tik už saugumą, toleranciją ir meilę.

Galvojau, kad nieko nekomentuosiu, bet Raimondas Lazdauskas sulaužė visas lazdas. Savo profilyje publikuoja plačiu mastu savo, kaip suprantu, augančio mažamečio sūnaus nuotrauką ir per tą patį kanalą tiesiog rašo Seimo nariui Tomui Vytautui Raškevičiui tokias žinutes. Jų turinio nekomentuosiu, nes akivaizdu, kad tai net ne mitai, net ne dezinformacijos sukeltas padarinys, o tiesiog aiškus homofobinis grasinimas žmogžudyste. Ar kyla kam nors galvelėje klausimas, kam reikia eitynių ir lygių įstatymų?

Jūsų Maištinga Siela