Šios dienos citata: Tomas Kavaliauskas apie nesibaigiančią korupciją ir privatizuotą Lietuvą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Tačiau Gulbinų ežeras atitvertas, Palangos kopose dušinės „nusavintos“ ne ano amžiaus pabaigoje, bet šiam įsibėgėjus, taigi korupcinės schemos tebeveikia ir nepriklausomybei sutvirtėjus. Kažkas veltui „gavo“ prieš trisdešimt, kažkas veltui gauna ir po trisdešimties metų. {...} Nelygybės klausimas skaudžiai aštrus ne todėl, kad yra dvi Lietuvos, o todėl, kad tarp jų toks milžiniškas atotrūkis, atsiradęs ne vien dėl to, kad vieni nesugebėjo integruotis, kiti iš nevilties gėrė pilstuką, bet ir dėl to, kad treti, būdami politikoje, leido sau ir grupei draugų grobstyti mokesčius. Kai kas iki šiol sugeba „nemokamai“ piltis kurą degalinėse kelis kartus per dieną, net dalyvaudami Seimo ar savivaldybės posėdžiuose. Kai kas gali likti neatsakingas už tai, kad jo pavaldiniai sklypus mieste supirkinėja ne rinkos kainomis. Taigi šio to vis dar „gauna“. Tomas Kavaliauskas

 

Geriausias „Kultūros barų“ 2024 metų 6 numerio straipsnis priklauso Tomui Kavaliauskui „Išdavikai“, kuriame jis lygina Lietuvos ir Rusijos politinius, ekonominius ir kultūrinius bei iš esmės moralinius vystymosi etapus po 1990-ųjų. Kaip čia atsitiko, kad kitiems viskas galima nemokamai, o kiti visgi už centų skolą tampomi po antstolius? Nes ne elitas, o korupcija Lietuvoje vis dar egzistuoja, tad ir skandalai su čekiukais vis dar kelia mums aistras, nes puikiai suvokiame, kas vyksta ir kaip viskas vykdavo prieš 30 metų ar seniau. Straipsnyje yra ir kitų gerų niuansų, ypač apie Putino atėjimo į valdžią istorija, todėl verta paskaityti visą.

 

Maištinga Siela