Sveiki,
Mums nuolat buvo kalama į galvą (iš religinės
perspektyvos), kad Adomą, pirmąjį žmogų (vyrą!), Dievas sukūrė pagal savo
paveikslą. Taigi, tai reiškia, kad ilgą laiką tikėjome, jog esame bevaliai ir
turime atgailauti už tai, kad atsiskyrėme per pažinimą nuo Dievo ir kad mus
valdo išorinės jėgos (angelai ir demonai, pagundos ir apsauga). Aišku, Biblija
tai aiškina savaip. Visgi vakar sugrįžus iš po kelionės ir vėl atradus namų
džiaugsmą, suvokiau, kad kelionėje erzino kai kurie žmonės tik dėl to, kad
neatitiko mano nustatytų standartų ir įsitikinimų. Kitaip sakant, norėjau, kad
jie elgtųsi pagal mano matymą ir suvokimą.
Tas susierzinimas tik atspindys to, ką patyriu
kasdien. Norą pakeisti, daryti įtaką, paveikti kitą mano supratimu geresniąja
linkme, bet esmė tame, kad kito tverti, kurti, paveikti taip kaip Adomo
nereikia, reikia tverti tik savo jausmus ir būsenas. Kreipti savo energiją į
tai, kad pastangos jaustis geriau eitų į vidinio pasaulio struktūrą, nes kiek
bekovosi su išorine tikrove, tiek tave ištiks susierzinimas ir pralaimėjimas. Neverta.
Užtat verta mėgautis savimi, laiku, vandeniu, saule,
ramybe ir kuriant save iš naujo tarsi būtum Adomas kaip matrioška (Adomas
Adome), kuris geba atsinaujinti iš savo vidinių resursų ir išlikti patenkintu
net tada, kai kiti visiškai raunasi plaukus. O raunasi dėl ko? Dėl to, ko
negali įveikti ir pakeisti išorinių veiksnių. Iš ten ateina daug negatyvaus
susipriešinimo, pasipiktinimo ir atskirties. Leidžiu kitiems būti savimi.
Leidžiu kitiems būti savimi. Leidžiu būti kitiems savimi ir taip leidžiu iš
esmės sau būti savimi taikoje. Nepamiršk.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą