2014 m. gegužės 30 d., penktadienis

Kosmologiniai Maištingos Sielos eilėraščiai




Sveiki, 

Pridedu keletą savo paskutinio pusmečio eilėraščių. Teko pasidairyti po kosmosą ir iš naujo įvertinti gyvenimą ir žmogaus laikinumą. Pridedu tik keletą eilių, gal kam bus įdomu.


Skaičiavimo atsakomybė

Kai aš iš tikrųjų užaugsiu,
Aš jums apie tai pranešiu.
Aš suskaičiuosiu žvaigždėtas raukšles,
Visus Marsus ir visus Merkurijus...

Kai iš tikrųjų suaugsiu,
Aš numirsiu.

Kaip ir visi. Kaip ir tu. Kaip ir ji.

Iš tikrųjų visus.

Suskaičiuosiu.

Ir.

Mirsiu...




Polisicharidų poreikis

Kraujas
Mažais arbatos maišeliais –
Tavo lazgelių auskarais
Pavirtęs lingavimas.

Užplikyk mums gyvenimą,
Marija,
Iš smėlynų ir vynuogės sirpimo.

Mažais kraujo maišeliais
IV (AB) – to paties rečiausio,
Kuris tavo guminėj širdies kempinėj telkšo.

Norėčiau ją suspausti,
Kad ištrykštų
Tavo meilė
Mums.






Būti ir išbūti

Pasibaigė vertimai
Į Visatos gestų kalbą
Iš tuščių būties lygmenų,
Susikryžminusių analfabetų,
Klounų sakralių šokių...

Pasibaigė Brailio raštai
Ir pirštų galiukais
Užbėgu į tą erdvę,
Kurią tuoj okupuos
Besiplečianti Visata.

Pasibaigė nebūtis
Ir visur tik būti, būti ir būti –
Nuo pradžios iki pabaigos

Būti ir išbūti patį buvimą
Nuo pradžios iki pabaigos.


Chrizantemos

Kosminių žiurkių karavanai
Pro baltą mėnulio vyzdį brenda lyg per sniegą –

Atsargiai, šiąnakt mano prosenelė
Vaikšto po svirnas ir
Mediumo akimis žvelgia
Į užtemimo violončelę
Pro debesų proskynas.

O užtemimai kaip magnetai –

Ištrupina mūsų kūnų ląstelės
Per ilgą Requiem,
Tokį ilgą, kad suyra
Kaip sviestinės lempelės
Virš mediumo akimis
Pražydusių
Chrizantemų.


Gyvybės mililitrai

Nepalik manęs, miraže,
Kaip gyslų kraujas,
Ištekėjęs iš šachtų į šviesą.

Taip toji gyvybė
Per beržo dializes
Į sulos pilnus trilitrinius tekšės
Per viršų sklidinai.

Nepalik manęs,
Kai išgręžęs savastyje
Liuką į destruktyvų kosmosą,
Kvėpuosiu speigų nuraškytais
Mudviejų bučiniais
Ir lašėsiu į milijardinį
Dievo tūrį.



Susitikimas

Kaip linams išbėgus į rugius susituokti
Ankstyvą rytmetį,
Kada susiglausdamos galaktikos
Tampa vienu kūnu.

Kaip pirštams perbėgus per knygas,
Kai susitinka savo ieškotą tiesą,
Kurios niekas nebeišraus
Joks pro šalį ėjęs pranašas,
Nes pats tapsi vienas iš jų.

Kaip linams išėjusiems į dangų
Per vieną ir tą pačią akimirką,
Kai susiglausdamos galaktikos
Tampa viena ir tūkstančiai saulių,
Ir milijardai kometų, ir nesuskaičiuojama dulkių
Sutinka savo antrąją pusę,
O susitikę ilgai atpažįsta vienas kitą,
O dar ilgiau – tampa vienu.

Kraujo žiedadulkės

Kraujas –
Mažame kvepalų buteliuke.
Mūsų mažas širdies džinas,
Įkalintas medaus koryje
Tarp dviejų žvaigždžių sistemų.

Blaškosi
Tarp venų ir arterijų
Nuo Betelgeizės iki Rygelio
Kosminis vėjas
Su kraujo žiedadulkėm,
Ieškodami mūsų.

O mes pasislėpę
Ne fiziniuose kūnuose
Mušame tarpgalaktinius gongus,
Stebėdami, kaip jie neša kraują
Pro apžėlusias titanų kapines,
Kur kaulai pavirtę uolomis
Priima kiekvieną atsitrenkiančią bangą
Kaip atleidimo antausį.



Jūsų Maištinga Siela