2023 m. vasario 28 d., antradienis

Filmas: "Sukčiavimas" / "Sharper"

 

Sveiki,

Naujausio pramoginio kino išalkusiems žiūrovams daug kas tikriausiai rekomenduos naująjį režisieriaus Benjamin Caron filmą „Sukčiavimas“ (angl. Sharper) (2023). Pastarasis režisierius buvo atsidavęs prabangiausio visų laikų serialo „Karūna“ režisūrai, kuriam sukūrė net 11 serijų, nors žvelgiant į jo ankstyvąjį režisūrinį kelią darosi akivaizdu, kad užlipti į „Olimpą“ gana sudėtinga, nes pradžioje daug mėgėjiškų ir gana prastų bandymų kurti savitą filmą. Kitą vertus, kai turi palaikymą ir finansavimą, tau keliai daug kur atviri kurti tai, kam iš tikrųjų esi gabus.

„Sukčiavimas“ prasideda visai ne kaip trileris, o kaip graži romantinė istorija viename Amerikos didmiesčio knygyne. Kone Pelenės istorija, veikėjai kalbėdami apie Charlottes Bronte „Džeinę Eir“ ir kitus klasikus įsimyli, tačiau akivaizdu, jog istorija slepia kraupią tiesą, kurios su nekantrumu laukia žiūrovas, juk filmo pavadinimas nieko neslepia – apie sukčiavimą.

Būtų kvaila Jums atskleisti šio filmo siužetines detales, nes prarasite malonumą žiūrėti, o žiūrėti pramogai toks filmas, sakyčiau, tinka, nes jis pavykęs daugel aspektų. Visų pirma reiktų pagirti pasakojimo kompoziciją, kuri primena novelių romaną, tad atrodo, kad nieko kelios pernelyg nesusijusioms istorijoms lemta susikirsti. Istorija kiekvienam „iššokusiam“ veikėjui suteikia savitą pasakojimo atkarpą, todėl toks koliažinis pasakojimo būdas pateisina trilerio galvosūkio struktūrą, išlaiko žaismingumą ir veržlumą.

Tiesa, reikia pasakyti, kad daugiau ar mažiau prie tokio kino pripratusiam žiūrovui nesunku įvardyti, kuo filmas daugiau ar mažiau baigsis: užkietėjusius sukčiaus apgauna diletantai sukčiai, išmokę amato iš savo mokytojų. Nors filmas įtraukus, leido mėgautis charizmatiškai nuodėmingais aktorių Julianne Moore ir Sebastian Stan kuriamais veikėjų charakteriais, tačiau tenka pripažinti, kad šis kokybiškai „atidirbtas“ filmas daugiau už pramoginio kino rėmų žiūrovo neišveda. Filme atpažinsite tam tikrus triukus, kurie stebina tik tiek, kiek esame įpratę panašiuose trileriuose apie sukčiavimą matyti, pavyzdžiui, „Apgaulės meistrai“, todėl turinio prasme filmas nepasiūlo nieko daugiau nei spalvingą ir temperamentingą lėlių namelio šou, kurį smagu žiūrėti tol, kol žiūri, tad novatoriškumo ar kokių gluminančių dalykų nesitikėkite, viskas pagal taisykles.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.6

 


Jūsų Maištinga Siela

2023 m. vasario 27 d., pirmadienis

Filmas: "Pomirtinės nuotraukos" / "Post Mortem"

 Sveiki,

Kad dažniau europiečiai moka kurti geresnius siaubo filmus už amerikiečių – jau seniai žinomas faktas. Europietiški siaubo filmai, ar tai būtų tamsus ispanų siaubo trileris, ar šaltas ir mitologija apipintas skandinavų šiurpą keliantis pasakojimas, filmai dažniausiai išsiskiria savitu režisūriniu braižu. Maždaug to tikėjausi iš vengrų kino režisieriaus Péter Bergendy siaubo filmo „Pomirtinės nuotraukos“ (angl. Post Mortem) (2020). Tiesą sakant, nepamenu nieko, ką galėčiau įvardyti kaip matytą vengrų siaubo filmą, todėl tikriausiai šis bus pirmasis tokio žanro. Filmas teiktas nuo šalies į „Oskarus“ kaip geriausias vengrų metų filmas.

Pasakojimas mus nukelia į 1918-uosius, Pirmojo pasaulinio karo pabaigą. Tas žmonijai tragiškas laikotarpis paženklintas daugybe mirčių, įskaitant ir Ispaniškojo gripo tragedija. Vokiečių fotografas Tomašas keliauja po Vengriją, pats per stebuklą išgyvenęs karo apkasuose, daro pomirtines šeimų fotografijas. Priminsiu, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje buvo normali praktika aprengti mirusįjį tarsi gyvą, pasodinti ant kėdės ir su juo atminčiai nusifotografuoti, tos fotografijos iki šiol vadinamos pomirtinėmis. Galiausiai Tomašas atvyksta į atokų vengrų kaimelį, kuriame imasi fotografuoti mirusiuosius, bet pastebi, jog vyksta paranormalūs reiškiniai, kuriuos jaučia ir maža mergaitė Ana. Tomašas labai prisirišęs prie Anos, nes ją buvo regėjęs savo mirties akimirką karo metu...

Šiame nejaukiame filme didelį įspūdį, bent jau man, paliko būtent pati Tomašo kaip fotografo darbo specifika. Lavonų fotografavimo momentai perteikti taip bauginančiai šaltai, kad atrodo beveik patologiška. Neblogai perteikti ir tam tikri antgamtiniai elementai, pvz., šmėkla, žaidžianti su šunimi, naktiniai žingsniai palėpėje bei daržinėje suguldyti lavonai, kurie laukia atlydžio, kad kaimiečiai galėtų iškasti kapo duobes... Ir tikrai, pirmoji filmo pusė atrodo savita, unikali, bauginančiai gluminanti, tačiau filmo negalėčiau įvardyti kaip fenomeno, nes akivaizdžiai strigo mergaitės aktoriniai sugebėjimai, makabriško iki beveik juoduoju humoru perteiktos klykiančių kaimiečių išraiškos, jų elgsenos ir sprendimo būdai. Nors režisierius labai stengėsi istorijos finalą pavaizduoti įtikinamai savitai, tačiau gūžčiojau pečiais, kodėl name skęsdamas Tomašas žvalgosi kaip mėmė, kol vanduo pasiekia lubas, o ieškoti išėjimo pradeda tik po vandeniu. Ar nebūtų paprasčiau gelbėtis tada, kol vanduo dar plūsta? Pabaigoje karikatūrinė kelionė su šmėklomis į transcendentinę pomirtinę salę kėlė daugiau klausimų, nei atsakymų (ar tai nėra tiesiog nieko nesakantys estetiniai vaizdiniai, perteklinė pompastika?).

Filmo visumą vertinčiau, nepaisant tam tikrų keistai nederančių dalykų, eklektikos tarp juodojo humoro ir bauginimo, visai neblogą, netgi kaip savitą europietiško siaubo filmo pavyzdį. Filmas tikrai suteiks ne vien nuobodaus kaip iš vadovėlio sukalto siužeto, bet ir glumins (to visada tikiuosi iš siaubo filmo!), tačiau be įtraukos didesnio stebuklo visgi nesitikėkite. Tarp kitko, filme yra keletas itin gerą siaubą perteikiančių pavykusių scenų, kurios perspjauna daugelį standartinių siaubo filmų sumanymų.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.5

 


Jūsų Maištinga Siela

2023 m. vasario 25 d., šeštadienis

Knyga: Hannah Kent "Atsidavimas"


Hannah Kent. „Atsidavimas“ – Vilnius: baltos lankos, 2022. – p. 448.

Sveiki,

Kaskart vis sunkiau man įveikti storesnę nei 300 puslapių knygą, bet jeigu renkuosi storesnę, tai atranka milžiniška, kad nepasijusčiau skaitydamas tarsi elektros kėdėje t. y. nuobodžiaudamas ar tik bukai sekdamas siužeto vingius, kuriuos galima gana lengvai nuspėti. Kadangi australų rašytojos Hannah Kent (g.1985), galima sakyti, Lietuvoje irgi bestseleriais tapusios knygos Paskutinės apeigos (Baltos lankos, 2016, 2022) ir Gerieji žmonės (Baltos lankos, 2017) mane buvo įtraukusios ir sudominusios, tad laukiau, kada pasirodys trečioji talentingosios australės knyga Atsidavimas (angl. Devotion), kurią į lietuvių kalbą išvertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Istorija prasideda jautriu pasakotojos kreipimosi į klausytojus-skaitytojus. Pamaniau, kad čia tas senas efektas, kada iš mirties patalo apžvelgiamas gyvenimas, tačiau pasakotoja neapibrėžia nei laiko, nei erdvės ir tik pačioje knygos pabaigoje atskleidžiamas tikrasis pasakojimo atskaitos taškas t. y. pomirtinis laikas, kitaip sakant, trys dienos iki paėmimo dangun, o pačių biblinių motyvų romane rasis ir daugiau, nes istorija mus nukelia į 1836-ųjų Prūsiją, kurioje vyksta religinės reformos. Kas žino ankstesnes H. Kent romanus, tas žino, kaip autorė stengiasi autentiškai perteikti istorines ir kultūrines detales, tad ir šiame romane ji remiasi Prūsijos senųjų liuteronų emigracija į Australiją istorija. Prūsijoje tuo metu karalius, norėdamas suvienodinti ir reformuoti tikėjimą, buvo uždraudęs senąjį liuteronų religiją, tačiau Kajaus gyvenvietės žmonės nenorėjo atsižadėti senojo tikėjimo, todėl miškuose slapta rengė mišias pagal savo konfesijos ritualus. Galiausiai karalius davė šansą nepaklūstantiems emigruoti svetur... Šioje Kajaus gyvenvietėje autorė kuria dviejų labai jaunų merginų Hanės ir Tėjos draugystės istoriją, kurių magiška trauka perteikta draugystė šiek tiek priminė Tarjei Vesaas trumputį romaną Ledo rūmas (Baltos lankos, 2021).

Tėjos tėvai – visko per pirmąją nepavykusią emigraciją netekę Kajaus naujakuriai, kurie įsitaiso pakrypusioje pamiškio trobelėje. Taip jau buvę ne kartą, kad karalius atšaukęs savo leidimą emigruoti, tad viską išpardavusiems sentikiams liuteronams belikdavo skurdžiai klajoti po kraštą ir kur nors prisiglausti. Hanės tėvai taip pat svajoja apie laisvą tikėjimą emigracijoje, tačiau jie irgi baiminasi Tėjos tėvų likimo. Kol visi senojo tikėjimo gyvenvietės žmonės galiausiai gauna leidimą išvykti, niekur negalėjusi pritapti Hanė spėjo susidraugauti su šviesiaplauke atėjūnų dukra Tėja. Hanė jai išduoda paslaptį, jog geba girdėti giesmes gamtoje, ji savo naujajai draugei atvėrė tiesą, jog medžiai, vandenys ir samanos jai dainuoja. Tai antgamtiški sugebėjimai, tačiau ir Tėjos motina vendė Ana Marija taip pat laiko pas save uždraustą burtų ir žiniuonių knygą, dėl kurios šeima rizikuoja būti išvaryta ir sentikių bendruomenės...

Knyga sudaryta iš kelių pasakojimo dalių. Pirmoji skirta Kajaus gyvenvietei ir liuteronų istorinei situacijai apsakyti, Tėjos ir Hanės draugystei išskleisti bei vaizduoja pirmąją kelionės dalį laivu „Kristi“. Nuo Europos iki tolimosios Australijos keliauti tenka šešis mėnesius, tad autorė didelę dalį istorijos skiria šiai įspūdingai varginančiai kelionei aprašyti. Blusos, skorbutas, šiltinė, prasta mityba, surūgęs vanduo, audros ir sekinančios mirtys naujakurius australus imigrantus labai išsekina. „Visi atrodė išblyškę, neramūs. Suprantant, kad dabar mes jūroje, kad tvirta žemė nepasiekiama, nėra net užtektinai vietos nelaimės padariniams tvarkyti, atmosfera darėsi įtempta (p. 175).“ Šioje kelionėje autorė kuria įtampą ir tarp tikinčiųjų. Vyrauja puritoniškas atsidavimas bendruomenėje, todėl prietaringieji matydami, jog Ana Marija prie merdinčios dukros glaudžia Mozės uždraustą knygą, suformuoja neigiamą kitų požiūrį į Tėjos šeimą. Atrodo, kad toji įtampa dėl uždraustosios knygos tuoj išsispręs, bet autorė išlaiko šį kozirį iki pasakojimo galo, kol galiausiai šioji uždrausta knyga tampa Tėjos lemtimi.

Kelionės metu dėl ligos žūva Hanė, tačiau istorija nesibaigia, kinta tik jos pasakojimo perspektyva. Antroji knygos dalis perteikta magiško realizmo būdu. Hanės šmėkla, nesitraukdama nuo Tėjos, bando suvokti savo pomirtinę ne tik būseną, bet ir prasmę. Jos lavonas atsidūręs jūros dugne nuolat rezonuoja su paskui Tėja keliaujančia dvasia. Stebėdama savo mylimąją Hanė nuolat patiria pavydo, meilės ir rūpesčio akimirkas, kurių metu junta smėlį, jūros vandenį, kriaukles, šaltį, regi pasaulį užtvindančius apokaliptinius potvynius – kūno pojūčius iš jūros dugno. Nepastovi svyruojanti būsena tampa Hanės egzistencijos laiko ir erdvės nauju matmeniu; vienu metu ji gali būti įsikibusi Tėjos, tačiau aplinkybės bloškia ją į kitą erdvę ir leidžia klajoti po kitų žmonių gyvenimus. Hanė įkūnija angelą sargą, tačiau pati išgyvena transcendentines akimirkas, įsikūnija į eukaliptus, žvėris, pajaučia, kaip gera įsikūnyti į skerdžiamą kiaulę ir padėti gyvuliui nebijoti. Iš vienos pusės autorė, kurdama šmėklos liuteronės paveikslą, leidžia kaip niekad sau fantazuoti, iš kitos pusės kuria seną klišę, jog meilė yra stipresnė už mirtį.


Hannah Kent

Autorė gera strategė, būtent šmėkliška veikėja pasitarnauja kaip „žiūronai“ perteikti antrosios romano dalies vokiečių prūsų kolonijos įkurtuves. Ji aprašo nesvetingą kraštą, bet daug žadančią prasiskolinusiai bendruomenei ateitį, pirmuosius bandymus ręsti namus, statyti bažnyčią, bet perteikia ir jaunuolių pirmuosius bandymus kurti santuoką ir šeimą. Hanė su pasigėrėjimu ir šiokiu tokiu pavydu stebi brolio dvynio Matijaus gyvenimo istoriją, Tėjos vestuves su Hansu, savo tėvų ir bendruomenės gyventojų likimus, tačiau tiek Tėja, tiek Hanė, net išskirtos mirties, jaučia viena kitos begalinį ilgesį. „Eukaliptai, raudonieji, mėlynieji, dėkoju jums. Žinoti, ką reiškia mausti kaip šakniai, ieškančiai vandens. Ką reiškia savyje turėti švelnią laiko apimtį. Ačiū už malonumą tos kelionės greta Tėjos alkį, kai galėjau būti jos lapija (p. 318).“

Akivaizdu, jog knyga apie dviejų merginų meilę puritoniškais šios religinės bendruomenės anais laikais būtų tapusi tikra tragedija, tačiau autorė nesistengia kurti LGBTQ literatūros, jai kur kas svarbiau atsidavimo, dvasinio ryšio paieškos ir to ryšio laikymasis, kuris aiškiai koreliuoja su harmoninga meilės santvarka gamtoje, kurioje neuždrausta mylėti taip, kaip myli begalinę giesmę giedančios visumos dalys, kurias jaučia ir suvokia Hanė. Akivaizdu, jog šiai darnai priešprieša tampa krikščioniškoji griežtai savo santvarkos rėmuose besitvarkanti bendruomenė. Kitą vertus, knygoje minimi ir kolonistų susidūrimai su vietos čiabuviais Peramangk žemėse, pastarieji padėjo pirmaisiais metais atėjūnams išvengti bado. Senieji Australijos gyventojai taip pat jaučia ryšį su gamta ir neturi nuosavybės sąvokos, jiems pasaulis panašiai patiriamas kaip patiria Hanė – visumą iš dalių ir dalis kaip visuma.

Autorė šioje knygoje be proto stengėsi perteikti transcendentinę pasaulio pajautos visumą, pasitelkdama mistiką, liaudies prietarus, pagoniškus ritualus, žiniuonių išmintį ir pomirtinio gyvenimo sampratą, artimą čiabuvių ir krikščionių hibridiniam požiūriui. „O Dieve, koks didingas tas mirties blyksnis, kai pamiršdavau artėjančias vestuves ir sužeistą savo širdį! Tai buvo mano panacėja nuo nepaliaujamai tvinkstančios meilės, grasinančios mane uždusinti (p. 378).“ Nors autorė pabaigos žodyje teigia, kad nesiekė sentimentalios istorijos, tačiau skaitant šią knygą būtent su sentimentalumu teko grumtis. Autorė taip užsispyrusiai stengiasi plačiai aprašyti meilės jausmą ir begalinį atsidavimą, jog, atrodo, peržengia saiką, jaučiasi perdėtas rašymo tęstinumas. Žinoma, autorės proza labai poetizuota, sutaurinta, tačiau Hanės meilė perteikta labiau kaip liguista manija, sakyčiau, panašiai kaip tie depresyvūs žmonės, kurie po skyrybų traumos nebepajėgia sukurti naujų santykių, todėl panyra į nihilizmą. Kitą vertus, suvokiama, jog autorė šneka apie amžiną sielų dvynių sąryšį, kuriam nepavaldūs nei puritoniški teisingo tikėjimo apynasriai, nei pati mirtis.

Atsidavimas – iš vienos pusės sentimentalokas lesbietiškas meilės romanas, kuriame Hannah Kent daro viską, kad jis toks nebūtų, t. y., sentimentalumą bando paversti į žmogaus ribotam protui neapibrėžtus belyčių sielų amžinuosius ryšius, o Australijos kolonijinę istoriją pateikti transcendentine šmėklos istorijos mistifikuota perspektyva. Iš vienos pusės romanas įtraukia, jį lengva skaityti, jis pulsuoja kultūriniais-istoriniais kontekstais, tačiau be kelių netikėtų pasakojimo perspektyvų, atrodo, jog romanas drungnas, daug kas nuspėjama, nors sudėtos nemažos autorės pastangos viską perteikti ypač jausmingai ir estetiškai. Tikriausiai Atsidavimas mažiausiai man patikęs šios autorės romanas, kol kas didžiausią įspūdį padarė Gerieji žmonės.

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Pink – Trustfall [Vinyl, LP] (2023)

 
Informacija apie albumą: Pink – Trustfall [Vinyl, LP] (2023)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Justinas Jarutis – Tavęs, Manęs, Savęs [vinyl / LP] (2021)

 Informacija apie albumą:  Justinas Jarutis – Tavęs, Manęs, Savęs [vinyl / LP] (2022)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Justinas Jarutis – Debesimis braidyti [vinyl / LP] (2022)

 

Informacija apie albumą: Justinas Jarutis – Debesimis braidyti [vinyl / LP] (2022)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Justinas Jarutis – Justinas Jarutis [vinyl / LP] (2018)

 Informacija apie albumą: Justinas Jarutis – Justinas Jarutis [vinyl / LP] (2018)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Linas Adomaitis – Aux [Vinyl / LP] (2020)

 
Informacija apie albumą: Linas Adomaitis – Aux [Vinyl / LP] (2020)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Linas Adomaitis – Window Of My Soul [Vinyl / LP] (2008)

 
Informacija apie albumą:  Linas Adomaitis – Window Of My Soul [Vinyl / LP] (2008)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Linas Adomaitis – Vandenynai [Vinyl / 2LP] (2018)

\

Apie albumą: Linas Adomaitis – Vandenynai [Vinyl / 2LP] (2018)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė:  Swedish House Mafia – Paradise Again [Vinyl / 2LP] (2022)

 
Informacija apie albumą: Swedish House Mafia – Paradise Again [Vinyl / 2LP] (2022)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Blackpink – Born Pink [vinyl / LP] (2022)

 
Informacija apie albumą: Blackpink – Born Pink [vinyl / LP] (2022)


Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Sam Smith – Gloria [vinyl / LP] (2023)

 Informacija apie albumą: Sam Smith – Gloria [vinyl / LP] (2023)

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Cardi B - WAP feat. Megan Thee Stallion [single] [vinyl / LP] (2020)

 
Informacija apie singlą: Cardi B - WAP feat. Megan Thee Stallion [single] [vinyl / LP] (2020)


Jūsų Maištinga Siela

2023 m. vasario 19 d., sekmadienis

Šios dienos daina: Monika Linkytė – Stay [Lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

Negalėjau būti adekvatus Monikos Linkytės pasirodymui šį Nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso atrankos finale dainai „Stay“. Be jokios abejonės, kaip ir daugelis palaikiau Ruta Mur ir jos dainą „So Low“, iki šiol manau, jog ji buvo verta nuo pat pradžių, tačiau tai, ką padarė Monika Linkytė finale buvo išties įspūdinga. Kaip tik antradienį turėjau malonumo būti jos koncerte ir girdėti naująją „Stay“ versiją su daugiau folklorinių elementų ir galiu pasakyti, kad tai buvo taip gerai ir profesionalu, jog tikriausiai geriausiai skambėjo per visą koncertą.

Daug aistrų sukėlė tai, jog galutinis variantas ar Ruta Mur, ar Monika Linkytė turėtų važiuoti į Liverpulį buvo priimtas ne žiūrovų balsų gausos, bet būtent komisijos sprendimu. Daug nusivylimų, bet man Monikos Linkytės daina išties patiko, ji ir vėl „Eurovizijos“ kontekste, kaip ir prieš tai buvę mūsų atlikėjai, išsiskirs savo regioniniu savitumu. Būtų klaida siųsti nuo savęs tiesiog gerą švedišką tvarkingą, tačiau nuobodų ir neišsiskiriantį gabalą, kurių pilni „Eurovizijos“ pakampiai.

Peržiūrėjau 16 jau nacionalinių pasirodymų ir galiu pasakyti, kad be danų atlikėjo tikriausiai Monika Linkytė buvo ta, kuri savo dainavimu, jautrumu ir savitumu išsiskyrė labiausiai. Daina netipinė ir man ji patinka! Nemanau, kad prasčiau visoje šioje dainų puokštėje būtų atrodžiusi ir savitumą turinti Ruta Mur, tačiau nebūkime pikti, palaikykime saviškius, nespjaudykime savo pasipiktinimus internete, nes Monikos Linkytės daina tikrai smarkiai pagerėjo, o užsienio pirmieji vertinimai yra palankūs būtent dėl dainos savitumo. Net neabejoju, jog vėl būsime finale, o kad nelaimėsime, man nė kiek nerūpi.


Lyrics / žodžiai

Monika Linkytė – Stay

Čiūtą, o tūto

Čiūtą, o tūto

 

I've carried sadness with me

I hated once since sixteen

And all the crying, all the fighting

You keep putting out the fire

That burns so bright within me

 

Now, I look back through all those years

Through broken dreams, disguising fear

Been someone that I'm really not

Now I am drowning in my bed alive

Life is gonna my hands

Happiness seems further than the moon

 

Just stay with me

My heart is bleeding

I need your healing

Wait for me

Well, there ain't easy

To love someone like me

 

My heart is beating, my heart is beating

My heart is beating, finally, my heart is beating

My heart is beating, my heart is beating

My heart is beating, finally, my heart is beating

 

I took it all on myself

I asked for nobody's help

Had to taste it and then embrace it

All the bitterness of failure

To find myself with me

 

Just stay with me

My heart is bleeding

I need your healing

Wait for me

Well, there ain't easy

To love someone like me

 

My heart is beating, my heart is beating

My heart is beating, finally, my heart is beating

My heart is beating, my heart is beating

My heart is beating, finally, my heart is beating

Just stay, stay, ooh

 

Čiūtą, o tūto

Čiūtą, o tūto

Čiūtą, o tūto

Čiūtą, o tūto

Čiūtą, o tūto

Čiūtą, o tūto

Jūsų Maištinga Siela

2023 m. vasario 18 d., šeštadienis

Albumas: Pink – Trustfall



Sveiki,

Jau daug metų klausausi ir seku pop roko atlikėjos Pink karjerą ir muziką. Savo vinilo kolekcijoje tikriausiai turiu visus jos išleistus albumus. Turiu ir tokius, kuriuos galėčiau pavadinti nuklausytus iki kraujo ir kai kuriuos galėčiau kūrinius paniūniuoti atmintinai. Tokie albumai tikriausiai būtų 2001 metais pasirodęs „Missunderstood“ ir „The True About Love“ 2012 m., kurių singlai tapo pasaulinio lygio superhitais. Šiandien apžvelgsiu naujausią 9 muzikos albumą „Trustfall“, pastarasis pasirodė vakar, jį jau legaliai galite klausytis YouTube kanale.

1. Pink – When I Get There.


Labai personalizuota daina, skirta tėčiui. Atlikėja specialiai šiai dainai sukūrė ir asmeninį vaizdo klipą, kuriame dalijasi savo vaikystės nuotraukomis ir filmuotais kadrais. Sužinojau, kad Pink tėtis taip pat dainavo ir yra pasirodęs jos koncertuose. Daina apie tėtį lyriška, pagarba žmogui, suteikusiam gyvybę, prisiminimų pasidalijimais. Sakyčiau, gera daina, geras vokalas, geras įprasminimas.

Įvertinimas: 8/10

2. Pink – Trustfall


Ką tik išklausiau ir pirmąkart pamačiau prieš 3 savaites išleistą vaizdo klipą. Daina tikriausiai apeliuoja į pagrindinį viso albumo singlą, nes visgi tai tas pats pavadinimas. Visgi galvoju, kai Miley Cyrus išleido „Flowers“, internetas sproginėjo nuo pasidalinimų ir komentarų, o apie šį kūrinį retas kuris kalba, nes... tikriausiai reikia skandalų, o Pink, dviejų vaikų mama, tikriausiai skandalams nebenusiteikusi, tačiau kokia kabinanti daina ir kokybė! Iš Pink pasaulio tai absoliučiai šviežias garsas ir kokybė, o tas fone aidintis garsas tarsi būtų dainuojama iš aukštybių labai dera su 80-ųjų muzikos greitaisiais ritmais. Vaido klipas taip pat pilnas skrydžio, jame šmėžuoja LGBTQ+ vaizdai ir kažkuo šis kūrinys savo visuminiu sumanymu primena senesnį Pink hitą „What About Us“ (2017).

Įvertinimas: 10/10

3. Pink – Turbulence


Tiesą sakant, iš šios dainos nieko nesitikėjau, bet, Dievas mato, ji tooookia gera! Ir manau, kad jau pradedu regėti viso albumo sumanymą. Gaivūs kosminio skrydžio garsai ir tolimo aido afektai Pink vokalui taip gerai dera, o ir tekstas apie vienas kito pasitikėjimą ir vienas kito klystkelius, nuopuolius tampa gyvenimo savaime suprantamu dalyku, todėl daina apie santykių gydymą. Apie gyvenimo išgąstį, kuris dažniausiai tėra tik akimirka, tik gyvenimo turbulencija. Kodėl man atrodo, jog daina tarsi parašyta apie Pink ir jos vyro santykius, o kūrinys tapo asmeninės patirties universalia dainos medžiaga klausytojams? Kad ir kaip ten būtų, daina liuks.

Įvertinimas: 9/10

4. Pink – Long Way to Go ft. The Lumineers


Kūrinys įrašytas kartu su muzikos grupe The Lumineers vėl primena tykią ir gražią lopšinę, peraugančią į drąsos ir pasitikėjimo maršą. Po šios dainos susigraudinau. Pritrenkė paprasti, bet tarsi man (ir daugeliui iš mūsų) išdainuoti žodžiai: „Manau, galėčiau sustoti, galėčiau sustoti. Ar tu nesupranti, kad mano visi demonai ir baimės išnyksta? Kai tu būni su manimi, kai tu būni su manimi, noriu tau parodyti savo randus dienos šviesoje...“ Vau!

Įvertinimas: 10/10

5. Pink – Kids in Love ft. First Aid Kit


Dvi merginos pasivadinusios „Pirmosios pagalbos vaistinėle“ įrašė su Pink šią country pop stiliaus švelnią dainelę, kuri iš vienos pusės labai nuoširdi, iš kitos neturi kažko, dėl ko šiurptų oda. Bet net neabejoju, kad daina atras savo klausytoją.

Įvertinimas: 5/10

6. Pink – Never Gonna Not Dance Again


Pirmasis Pink šio albumo singlas ir vaizdo klipas, nufilmuotas ant riedučių prekybos centre. Pozityvus ir spalvingas vaizdinys, kuriame „prasimuša“ ir senoji geroji rokerė Pink, kuri mėgsta pasijuokti iš rimtų dalykų. Prisimenate superhitą „So What?“. Šiame vaizdo klipe taip pat galite išvysti pašėlusią Pink, kuri purto mieguistą ir apatišką pardavėją, o jos išmanųjį įmeta į žuvelės akvariumą... Dainoje prasimuša disco stiliaus niuansai, kurie dera su pop roko motyvais, pastarieji vaizdo klipe paniurėlių prekybos centrą paverčia linksmybių naktiniu klubu su neoninėmis šviesomis.

Įvertinimas: 8.5/10

7. Pink – Runaway


„Mes gimėme pabėgti iš viršaus į apačią...“ Atrodo, kad ši vertikalė, kritimas iš viršaus žemyn yra esminis viso albumo konceptas. Ką jis reiškia? Iš tikrųjų, kaip šioje dainoje ir sakoma, reiškia nusileisti ant žemės ir gyventi šia diena, įkūnyti gyvenimo akimirkos grožį. Greito tempo pop disco motyvų daina man asmeniškai ritmu ir tempu bei dvasia primine Dua Lipos „Physical“ hitą, tačiau šis panašumas manęs neerzina, nes dabar tokie motyvai yra pop muzikoje itin populiarūs, o Pink visada šalia savo sumanymų neatsilikdama naudojo madingus ir populiarius muzikos garsus.

Įvertinimas: 8.5/10

8. Pink – Last Call


Paskutinis skambutis prieš pasaulio pabaigą, o Pink prašo pašokti ir atšvęsti gyvenimą, kuris netrukus pasibaigs. Dainos choras prifarširuotas ironiškų „cha, cha, cha...“, kurie visoje dainoje sukuria gyvenimo akimirkos šventę. Intriguoja dainos pirminis uždainis apie regimus angelus ir aureoles, apie žadamą pasaulio pabaigą, bet dideliam dramatizmui čia vietos nėra, Pink iš visko gali išspausti šventę ir perteikti net pasaulio pabaigas, akivaizdu, jog tai metafora ir kalbama apie santykių griūtį, tačiau netgi ir tokias patirtis reiktų vertinti kaip gyvenimo žaidimą.

Įvertinimas: 8.5/10

9. Pink – Hate Me


Ši daina – tai ką galima vadinti pop roko razina. Absoliuti Pink klasika ir stilistika, dėl ko visas pasaulis ir klausosi šios moters. Ar dainą galima pavadinti pikta ir kerštinga? Tikrai taip! Nežinau šios dainos atsiradimo priežasčių, bet dainininkė kviečia jos nekęsti, nes ji pikta ragana, kalė ir visokia kitokia monstrė, kurią sukūrė kiti ir aplinkybės. Galima sakyti, kad tai tam tikra prasme kaltinimo daina, kuri energingai nukreipta prieš pačią monstrę... Gal dainos turinys ne pats žaviausias, bet Dievas mato, daina tikras pop roko hitas!

Įvertinimas: 10/10

10. Pink – Lost Cause


Dar viena santykių daina su puikiu Pink vokalu. Turi savito turinio panašumų su „Hate Me“, tik ši daina apie santykių pabaigą, apie tai, kaip vakarėlis nutyla, kaip visi išsisklaido ir lieka tik nejaukūs dviejų žmonių priekaištai ir nutylėjimai. Dainininkė sako, kad jos nevadintų pasimetusia, tačiau gali ją vadinti nevykėle, svetima, bet nepasimetusi, nes ji puikiai žino, kas tuoj netrukus įvyks. Labai lyriškai ir jautriai perteikta daina dar kartą patvirtina, jog Pink nėra svetimos vokalinės lyrinės dainos, o jos suspaustas skausmą perteikiantis jautrumas tikrai prisibels į klausytojų širdis, patikėkite.

Įvertinimas: 10/10

11. Pink – Feel Something


Ką aš galiu pasakyti? Dar viena puiki daina, prisodrinta subtilaus aido, aštraus Pink balso ir choro. Ar man tik atrodo, bet nemažai šiame albume tokių dainų „nuo širdies“. Šioji dar viena apie skausmą ir apie negalėjimą mylėti bei įsipareigoti, nes skaudžios patirtys byloja, jog destruktyvių santykių trauma vis dar gyva. Viena geriausių šios dainos eilučių: „Aš paprastai sulaužau tuos, kuriuos myliu.“ Psichoterapinio „skonio“ daina, kuri ras savo jautrųjį klausytoją.

Įvertinimas: 9/10

12. Pink – Our Song


Manau, kad tai mano mėgstamiausia šio albumo daina. Tikrai. Kabina nuo pat pirmosios natos iki pat paskutinės, vokalas ir aštrėjantys pianino akordai sukuria didėjančio dramatizmo skausmą ir išgyvenimą. Tas vokalas yra vau! Daina apie asmeninį santykių karą šioje dainoje suskamba ir kitokia prasme mums, lietuviams, kai Ukrainoje vyksta karas (nors nebemėgstu visuose kontekstuose sieti šio dalyko, bet čia labai suskamba). Kaip kažkas iš internautų pastebėjo, šioji daina atrodo kažkuo panaši Juan Gabriel dainos „Abrázame Muy Fuerte“, ir negaliu nesutikti, jog tam tikrų emocinių ir dainos prasmių yra.

Įvertinimas: 10/10

13. Pink – Just Say I'm Sorry (ft. Chris Stapleton)


Daina sako: „Kartais, kai tu laimi, reiškia, kad iš tikrųjų tu pralaimi“. Daina atliekama su Chrisu Stapletonu yra vėlgi... Nuostabiai jausminga ir juslinga! Bliuzo ir country tekstūra perteikta jauki, maloni ausiai daina apie apsiprašymą, apie santykių konkurencingumą, kuriame nėra laimėtojų ir tų, kurie taria susitaikymo kovoje paskutinį žodį.

Įvertinimas: 10/10

APIBENDRINIMAS. Jūs tikriausiai juokaujate, ką? Prieš imdamasis perklausyti šio albumo tikėjausi absoliučiai ne to. Tikėjausi pilno pop roko paviršutiniškų dainų ir tiesiog kabinančių lengvų dainų, kurios patiktų masėms, bet Pink albumas „Trustfall“ pranoko bet kokius mano lūkesčius. Šis jautrus albumas, pradedant nuo pirmosios dainos tėčiui ir baigiant bliuziška meilės pamoka mane, tiesą sakant, abstulbino! Be jokių abejonių „Trustfall“ tiek muzikaliai, tiek vokališkai, tiek visu konceptu yra vienas geriausių Pink solo albumų, kuriame rasite ištisą gyvenimo džiaugsmą ir sudėtingų santykių apmąstymų paletę, kurios idėja yra dangaus ir žemės vertikalė, pripildyta prasmių ir vokalinių spalvų tokių unikalių, kuriuos gali transliuoti tik Pink.

Bendras albumo balas: 8.9

Jūsų Maištinga Siela

2023 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

Šios dienos daina: Ruta Mur – So Low [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

Tenka pripažinti, kad asmeniškai apie Rūtos Mur (Ruta Mur) egzistavimą nieko nežinojau iki šių metų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos, kurioje atlikėja išleidusi ne vieną solo albumą, pristatė ko gero vieną ryškiausių, įdomiausių ir verčiausių mūsų šaliai atstovauti muzikinių kūrinių „So Low“ (liet. Taip žemai). Pastarasis kūrinys labai patiko ir užsienio klausytojams, kurie pasižiūrėję lietuvišką „Pabandom iš naujo“ laidą suskubo dalytis savo įspūdžiais.

Žemo tembro atlikėja mus staiga nusviedžia į aštuntą dešimtmetį ir panardina į seną nostalgišką muziką, prisodrintą sintezatoriaus garsų bei atpažįstamų muzikos ritmų. Vis galvojau, kokią dainą man ji primena? Prisiminiau grupę „Eurythmics“, kuri taip pat nevengė panašių muzikos garsų. Viename interviu Ruta Mur pažymėjo, kad disco muzika ir tai, kas sudėta į „So Low“, nėra toji muzika, su kuria ji augo ir autoritetai bei muzika išugdžiusi Rutą Mur visai kita. Atlikėja taip pat pažymėjo, jog nebus dar viena nacionalinės atrankos dalyvių, kuri metai iš metų bando laimėti. Kitą vertus, niekas taip neskatina balsuoti žiūrovų, nei baimė niekada neišvysti atlikėjo.

Man asmeniškai „So Low“ vienas verčiausių ir kokybiškiausių kūrinių šiemet atrankoje, manau, kad galiausiai finale grumsis su Beatrich bei Monikos Linkytės kūriniais.


Žodžiai / Lyrics

Ruta Mur – So Low

I could try forever

Nothing's gonna change your mind

Write a song

Or an album

About how you'll never be mine

You rip my heart

You rip my soul

You rip my gut

I'm feeling so alone

You rip my heart

You rip my soul

You rip my gut

My apathy unfolds

You get me so low

I can't even breathe right now

You get me so low

I think that I might just die

You get me so low

I could go on forever

Showing what it would be like

Instead I'll gather crowds

And openly share my broken heart

You rip my heart

You rip my soul

You rip my gut

I'm feeling so alone

You rip my heart

You rip my soul

You rip my gut

My apathy unfolds

You get me so low

I can't even breathe right now

You get me so low

I think that I might just die

You get me so low


Jūsų Maištinga Siela