Dienos daina: Marijonas Mikutavičius – Pakeliui namo [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki!
 
Kažkaip pusė dienos skambėjo Marijono Mikutavičiaus daina „Pakeliui namo“, nors niekur nevykstu ir niekur negrįžtu. Net sunku pasakyti, kodėl pasąmonė iškėlė šią dainą, nes jos ilgą laiką jokiame kontekste negirdėjau, tai tiesiog... Perklausiau po tiek laiko atidžiai visą kūrinį ir jis vis dar toks pat geras, kaip prieš 20 ir daugiau metų!
 
Kvaila pristatinėti, bet Marijonas Mikutavičius, nes jis tebėra vienas ryškiausių Lietuvos atlikėjų, kurio sceninė charizma ir gebėjimas rašyti dainas, virstančias visos tautos himnais, padarė didelę įtaką šiuolaikinei Lietuvos muzikos kultūrai. Jo kūryba pasižymi ypatingu nuoširdumu, paprastumu ir gebėjimu sukurti stiprų emocinį ryšį su auditorija. Būdamas ne tik dainininku, bet ir žurnalistu bei televizijos laidų vedėju, jis meistriškai kalba apie dalykus, kurie rūpi daugeliui, todėl jo dainos dažnai tampa ne tik radijo hitais, bet ir svarbiomis asmeninėmis dainomis klausytojų gyvenimuose.
 
Daina „Pakeliui namo“ pasirodė 2004 metais ir yra įtraukta į tais pačiais metais išleistą Marijono Mikutavičiaus albumą „Pasveikinkit vieni kitus“, kuris žymėjo itin sėkmingą atlikėjo kūrybinį etapą. Tuo laikotarpiu Marijonas buvo pasiekęs didelį populiarumą, o ši daina puikiai įsiliejo į jo kūrybos visumą, papildydama ją jautrumu ir ramybe. Albumas, kuriame ji skamba, tapo svarbiu diskografijos įrašu, atspindinčiu atlikėjo muzikinę brandą ir požiūrį į kasdienybę.
 
Kūrinio „Pakeliui namo“ pagrindinė idėja – emocinis grįžimas į saugią ir ramią vietą po visų dienos ar gyvenimo iššūkių. Tekstas subtiliai pasakoja apie tą vidinį ramybės pojūtį, kai žmogus suvokia, jog svarbiausia yra artimųjų šiluma ir namų jaukumas. Tai ne tik fizinė kelionė – tai metaforiškas sugrįžimas į save, į tą būseną, kurioje galima nusimesti visas kaukes, atsikvėpti ir pamiršti išorinį pasaulį, todėl dainos žinutė yra tokia artima kiekvienam.
 
Publika dainą „Pakeliui namo“ nuo pat jos pasirodymo 2004 metais sutiko itin šiltai ir laiko ją vienu nuoširdžiausių atlikėjo kūrinių. Klausytojai pamėgo šią dainą dėl jos melodingumo, lengvai įsimenamos harmonijos bei teksto, kuris be jokios nereikalingos pompastikos paliečia jautriausias namų ilgesio stygas. Tai kūrinys, kuris nepraranda savo vertės bėgant metams ir yra tapęs svarbia Lietuvos popmuzikos istorijos dalimi, o koncertų metu dažnai traukiamas choru kartu su pačiu atlikėju.
 
Pasiklausykime dar kartą:

 
Marijonas Mikutavičius – Pakeliui namo
[lyrics / žodžiai]
 
Svetimas miestas pažadina mus ir vėl... savo radijo imtuvais
Ir svetimas mums rūkas prieš paskutinį traukinį namo.
Mes vėl ant kojų keliaujam atgal
Bet kuo garlaiviais, lėktuvais..
Net pamiršę stiuardesei su apgamu ant lūpos pamojuot.
 
Jeigu dar liko ta jūra, pernai kurioje meilę skandinom
Paruoškite mums kambarius ir vyno pasiimkite daugiau
Jeigu dar liko tos gatves, pernai kuriose susipažinom
Kas gali būti geriau?
 
Mes pakeliui namo oooooo (pakeliui namo)
Mes pakeliui namo oooooo
Pakeliui namo!!
 
Ir išlipam mes lauk iš tvankaus, senesnio už visus, dulkėto autobuso
Ir aš beveik toks pats, koks prieš kiek laiko įlipau
Ir cigaretę su draugu, kaip mokykliniais laikais, yeaah
Suūûkome per pusę
Ir matome vietas, kur aš šitiek laiko nebuvau.
 
Jeigu dar liko kažkas, pernai su kuriais užsisėdėjom
Prie stalo laisvą kėdę, jei galima pritraukite arčiau
Ir jei dar laisva mergina, pernai su kuria niekus kalbėjom
Mes visko pasiilgom, visko pasiilgom, visko pasiilgom...
 
Mes pakeliui namo oooooo (pakeliui namo)
Mes pakeliui namo oooooo
Pakeliui namo!!
 
Ir jeigu dar liko kažkas, pernai su kuriais užsisėdėjom
Ir jei dar laisva dar viena..
 
Mes pakeliui namo oooooo (pakeliui namo)
Mes pakeliui namo oooooo
Pakeliui namo!!
 
Mes pakeliui namo...
 
Maištinga Siela

Dienos daina: SEL – Vėjas [žodžiai / lyrics] (su grupe Mokinukės)

 

Sveiki!

 

Muzikos grupė SEL ir apskritai Egidijus Dragūnas yra kažkoks man prieštaringas fenomenas. Kad ir kaip jo nemėgčiau kaip viešai „nupiešto“ skandalisto žmogaus, kūriniai visgi kalba patys už save. Didžioji dalis jo kūrinių man nepaklausomi, tačiau jis turi tokių perliukų, nuo kurių pašiurpsta oda. Aišku, laikmečio sentimentai, bet vis tiek! Viena tokių iš jo ankstyvojo laikotarpio dainų yra „Vėjas“, kurios nebuvau girdėjas gal kokį 15 metų! Atgaminau tik neseniai pažiūrėjęs Karolio Kaupinio filmą „Badautojų namelis“, kuriame vėl suskambo šis kūrinys.

 

Grupė SEL, kurios ryškiausias lyderis ir veidas visada buvo ir tebėra Egidijus Dragūnas, Lietuvos muzikos scenoje susikūrė daugmaž 1993 metais. Per daugiau nei tris dešimtmečius SEL evoliucionavo nuo pionieriško lietuviško repo ir „eurodance“ elementų turinčios elektroninės muzikos iki itin kokybiško, didelio biudžeto popmuzikos projekto, sugebančio užpildyti didžiausias šalies arenas, tiesa, niekada nesu buvęs nė viename jo koncerte. Nors E. Dragūno asmenybė visuomet buvo skandalinga ir nevienareikšmiškai vertinama, jo gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių muzikos tendencijų leido SEL išlikti viena populiariausių ir dažniausiai klausomų grupių šalyje.

 

Kalbant apie kūrybinį palikimą, svarbu išskirti tokius albumus kaip „Kubas“ (2000), kuris įtvirtino grupę kaip masinio populiarumo fenomeną, bei vėlesnius darbus, tokius kaip „Aš kaip žąsis“ ar „Muzika“. Šie įrašai atspindi grupės brandą: nuo paprastesnių, 10-ojo dešimtmečio pradžiai būdingų ritmų iki sudėtingesnės produkcijos, kurioje gausu gyvų instrumentų garsų ir kokybiško garso suvedimo. SEL muzika tapo savotišku Lietuvos popkultūros metraščiu, fiksuojančiu skirtingus šalies raidos etapus.

 

Viena, bent jau man, ikoniškiausių grupės dainų – 1995 metais pasirodęs kūrinys „Vėjas“ iš albumo „Kontrolinis šūvis“ (šio albumo viršelį ir matote įraše). Tai buvo laikotarpis, kai SEL skambesys buvo itin paprastas, melodingas, tačiau persmelktas lengvo melancholiško liūdesio. Dainos tekstas kalba apie vienatvę, gamtos stichiją kaip vidinės būsenos atspindį ir norą ieškoti atsakymų ten, kur viską nušluoja vėjas. Paprasta, bet įsimintina elektroninė melodija kartu su E. Dragūno specifine dikcija sukūrė „vėjavaikišką“, nostalgišką nuotaiką, kuri greitai užkariavo radijo stočių topus ir tapo neatsiejama tų metų Lietuvos muzikinio kraštovaizdžio dalimi.

 

Po kurio laiko dienos šviesą išvydo gerokai kitokia, gerai žinoma šios dainos versija, atlikta kartu su merginų grupe „Mokinukės“ (2006 metais albumui „Muzika“). Šis bendradarbiavimas buvo visiškas stiliaus lūžis: „Mokinukių“ skambesys įnešė lengvumo, popmuzikos polėkio ir šviesesnio, labiau „blizgaus“ produkcijos atspalvio. Jei originali versija buvo labiau skirta introspekcijai, tai versija su „Mokinukėmis“ tapo klubiniu hitu, labiau tinkamu šokiams ir masiniams renginiams. Ši versija parodė Egidijaus Dragūno sugebėjimą transformuoti seną kūrybą, pritaikant ją naujai auditorijai. Būtent šią versiją labiausiai ir prisimenu, nes 1995 originalui buvau tiesiog per mažas, kad užfiksuočiau.

 

Ši daina apskritai tapo simboliniu tiltu tarp skirtingų Lietuvos popmuzikos kartų. „Vėjas“ yra tas atvejis, kai paprastas, nuoširdus tekstas apie vidinį nerimą sugeba išlaikyti savo aktualumą dešimtmečiais, nepaisant to, kokiu stiliumi – originaliu elektroniniu ar vėlesniu popchoriniu – jis būtų atliekamas. Tai – SEL kūrybos lakmuso popierėlis, įrodantis, kad stipri melodija ir paprasta, visiems suprantama žinutė apie jausmų pasaulį yra ilgalaikio populiarumo pagrindas.

Versija su Mokinukėmis (2006)

Originali versija (1995)

 

SEL (ft. Mokinukės) – Vėjas

[žodžiai / lyrics]

 

Mano gyvenimas – beribiai sapnai,

Prisiminimai keisti, kuriuos Tu aplankai.

Mano minčių nepalieki Tu,

Sugriaudama viską, kuo aš gyvenau.

Taip, viskas buvo seniai,

Tas juokas, tos svajonės, kurias Tu nužudei.

Viskas liko kažkur toli praeityje,

Sudegė, ištirpo beprotiškame laike.

 

Galbūt diena, galbūt vanduo, galbūt tas keistas vėjas,

Tas vėjas, kuriuo mes taip tikėjom.

Jis nuneš mus ten, kur beprotiškas aukštis,

Kur dar nebuvo pakilęs nei vienas paukštis.

Aš taip norėčiau dar susapnuoti tai,

Tai, kas jau buvo, o gal nebuvo visai...

Ir aš tikiu tuo, kuo tikėjom mes,

Sugrįš tas vėjas ir viltį man atneš. 

 

Aš lauksiu vėl to vėjo,

Kuriuo mes taip tikėjom.

Pakilsiu vėl kaip paukštis,

Pajusiu svaigų aukštį...

Nepamiršau, ką reiškia džiaugsmas,

Liūdesys ir skausmas...

Taip, aš žinau, ką reiškia kristi, sudegt, ištirpt

Ir vėl pakilti... 

 

Aš taip norėčiau žinoti, kur Tu...

Pamiršau spalvą Tavo akių.

Aš taip norėčiau sutikti saulę su Tavim,

Aš taip norėčiau būti Tavo viltim.

Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės,

Galbūt aukščiau, galbūt tai mano sapnai,

Kuriuos aš pamiršau...

Turbūt tai viskas, ko aš noriu,

Ką aš jaučiu, ko laukiu, ko aš gimiau. 

 

Kažkas skambės klaikiam garse,

Turbūt sulauksiu tos valandos, o gal ir ne.

Tos akmeninės gėlės, ar Tu jas matei?

Jos nebemiršta net tada, kai jas sudaužai.

Aš ne akmuo, aš tik sužeistas paukštis,

Pasiilgęs jau seniai svaigulio ir aukščio.

Ir aš tikiu tuo, kuo kažkada tikėjau,

Sugrįš tas vėjas ir viltį man atneš...

 

Aš lauksiu vėl to vėjo,

Kuriuo mes taip tikėjom.

Pakilsiu vėl kaip paukštis,

Pajusiu svaigų aukštį...

Nepamiršau, ką reiškia džiaugsmas,

Liūdesys ir skausmas...

Taip, aš žinau, ką reiškia kristi, sudegt, ištirpt

Ir vėl pakilti...

 

Aš lauksiu vėl to vėjo,

Kuriuo mes taip tikėjom.

Pakilsiu vėl kaip paukštis,

Pajusiu svaigų aukštį...

Nepamiršau, ką reiškia džiaugsmas,

Liūdesys ir skausmas...

Taip, aš žinau, ką reiškia kristi, sudegt, ištirpt

Ir vėl pakilti...

 

Maištinga Siela

Migloko albumo "Ievos obuoliai" recenzija

Dienos daina: Migloko – Žirgų mergaitė

 

Sveiki!
 
Kažkada labai mėgau Migloko! Pamenu, tikrai prieš daugiau nei 15-20 metų, dar studentaudamas, kai pasirodė jos pirmosios puikios dainos, klausydavausi, todėl labai nostalgiškai atsiliepiu apie ją. Visgi kurį laiką ji buvo visiškai dingusi iš eterio ir muzikos pasaulio. Bent jau mano periferijoje. Apie naujausią Migloko albumą „Ievos obuoliai“ perskaičiau sėdėdamas pajūrio kavinėje „Senoji Hansa“, kur po ranka pasitaikė padėtas žurnalinis laikraštis „370“, kur ten recenzentas negailėjo liaupsių jos naujajam albumui. Perklausiau jį „YouTube“ kanale (gal reiktų apžvelgti visą albumą, kaip darydavau anksčiau?). Tai jau kitokia Migloko, nei prisimenu, bet irgi savita, kiek keista ir dėl to labai žavi, kitaip sakant, ji nuostabi dėl to, kad ji va... tokia. Keletas kūrinių man labiau patiko už kitus. Viena iš jų – „Žirgų mergaitė“.
 
Norėtųsi ir kiek oficialiau, kas išvis nežino Migloko, – po pseudonimu slepiasi Miglė Vilčiauskaitė (g. 1990), pastaroji yra viena iš Lietuvos alternatyviosios muzikos atlikėjų, dainų autorė ir prodiuserė. Savo muzikinę karjerą pradėjusi dar 2006 metais, ji greitai išsiskyrė savitu, eklektišku stiliumi, kuriame meistriškai derina džiazo, R&B, soulo, elektroninės muzikos ir net roko elementus. Migloko kūrybą dažnai apibūdina kaip savotišką asmeninį dienoraštį, kuriame ji drąsiai eksperimentuoja su garsais, siekdama perteikti ne tik techninį skambesį, bet pirmiausia autentišką emociją bei vidines transformacijas.
 
2026 metais atlikėja pristatė savo albumą „Ievos obuoliai“, kurio pasirodymas buvo pažymėtas specialiu pristatymo koncertu „Vasaros Terasoje“ gegužės mėnesį. Šis darbas, kaip ir ankstesni jos projektai, atspindi atlikėjos gebėjimą kurti daugiasluoksnę muziką, apimančią tiek introspektyvius, gilius kūrinius, tiek ritmiškesnes kompozicijas. Nors specifinių kritikų recenzijų apie patį „Ievos obuolių“ vertinimą viešai pateikiama mažiau nei apie ankstesnius didelio atgarsio sulaukusius darbus, pavyzdžiui, albumą „Sacred Tears“, „Ievos obuoliai“ yra priimami kaip nuoseklus Migloko kūrybinio kelio tęsinys, kuriame ji ir toliau lieka ištikima savo ekscentriškam, laisvam ir ieškančiam meniniam braižui.
 
Kūrinys „Žirgų mergaitė“, kurios pirmiausia ir pradėjau klausyti, nes pradėjau albumą klausyti nuo antro galo, įsiminė savo atmosferiška kompozicija, kurioje persipina šiuolaikinė elektroninė muzika su subtiliais, beveik archajiškais folkloriniais motyvais. Migloko balsas čia skamba intymiai ir hipnotizuojančiai, tarsi vedantis klausytoją per sapnišką, mitologinę erdvę. Nors kūrinys išlaiko modernų skambesį, jame juntama gili pagarba tradicinei lietuvių kultūrai, o pati dainos struktūra sukuria tam tikrą rituališką ramybę, kuri leidžia klausytojui visiškai pasinerti į atlikėjos kuriamą garsinį pasaulį.
 
Šią dainą geriausia būtų priskirti eksperimentinės popmuzikos ar „art-pop“ žanrui, kuriame meistriškai integruojami etnomuzikos elementai. Kūrinio vertinimas yra teigiamas būtent dėl drąsaus ir originalaus požiūrio į tradiciją: Migloko pavyksta išvengti klišinių tautosakos interpretacijų ir sukurti kažką visiškai naujo bei šviežio. Tai kūrinys, rodantis atlikėjos brandą ir sugebėjimą meistriškai balansuoti tarp populiariosios muzikos estetikos ir gilaus, savito meninio ieškojimo, todėl „Žirgų mergaitė“ išsiskiria kaip vienas įsimintiniausių ir meniškiausių albumo „Ievos obuoliai“ akcentų.
 
Siūlau pasiklausyti oficialaus įrašo iš atlikėjos YouTube kanalo:

Maištinga Siela

Dienos daina: Antis – Pokštas (Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų) [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki, skaitytojai ir muzikos klausytojai!
 
Šiandien besisukinėdamas virtuvėje vėl išgirdau šią dainą. Bandau atgaminti, kada tiksliai ją išgirdau pirmąkart ir prisiminimai labai neryškūs mane nukelia į laukinį dešimtą dešimtmetį. Tai turėjo būti 1995-1996 metai, kai dabar buvau vaikas, bet skirdavau tam tikras patinkančias dainas. Pamenu, kad patiko žodis „Amerika“, kuri tuo metu buvo idealizuojama kaip svajonių šalis posovietinėje Lietuvoje ir tas kažkoks kelionės autostrada motyvas, kurio, pasirodo, tekste nėra, tačiau visada įsivaizduodavau, kad šią dainą reikia klausytis važiuojant tarp Vilniaus ir Kauno. Sukėlė nostalgiją, kuri tikrovės neatitinka, bet vis tiek.
 
Nesu didelis grupės „Antis“ gerbėjas, man jų humoras tolimas ir nelabai suprantamas, tačiau suprantu muzikos grupę kaip laikmečio fenomeną. Grupė „Antis“ yra vienas ryškiausių Lietuvos roko muzikos reiškinių, susiformavęs 1984 metų pabaigoje kaip architektų humoro grupė naujametiniam vakarėliui, tačiau greitai tapęs dainuojančios revoliucijos simboliu. Algirdo Kaušpėdo vadovaujamas kolektyvas į šalies sceną įnešė iki tol nematytą teatralizuotą šou, aštrią satyrą ir postmodernistinę estetiką, kuri anuometinei sovietinei sistemai tapo nepatogia, bet masių dievinama kritika. Per savo gyvavimo laikotarpį grupė išleido tokius kultinius albumus kaip „Antis“, „Ša!“, „Dovanėlė“, o vėliau, po atsikūrimo, ir „Ančių dainas“ bei „Baisiai džiugu!“, palikdama neištrinamą pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje.
 
Viena ryškiausių ir labiausiai provokuojančių grupės ankstyvojo laikotarpio dainų yra kūrinys „Pokštas“ (Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų), kurio sukūrimo istorija glaudžiai susijusi su grupės įkūrėjo Algirdo Kaušpėdo ironišku požiūriu į aplinką. Ši daina pirmą kartą plačiau nuskambėjo ir buvo užfiksuota 1988 metais išleistame grupės albume, pavadintame tiesiog „Ša!“. „Pokštas“ nėra daina apie nekaltą pajuokavimą. Tai daina apie vidinę laisvę. Tai maištingos sielos manifestas, paslėptas po estrados elementais. „Antis“ čia sako: net jei mūsų dienos pilkos kaip fabrikas, mes vis tiek galime užlipti ant aukščiausių bokštų ir sviesti savo „akmenį“ (savo tiesą, savo meną) į sustingusį pasaulį. Kviečiu pasiklausyti.

 

Antis – Pokštas (Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų)
[žodžiai / lyrics]
 
Aš nežinau kodėl taip myliu
Tavo romantiškas akis,
Apsirengimo keistą stilių
Ir senamadiškas viltis.
 
Vėl dovanojau tau alyvų -
Gėlių, kurių pats nekenčiu,
Pavėsyje Kaukazo slyvų
Daugiau norėčiau paslapčių...
 
Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų
Kyla man noras pokštaut,
Numesti savo akmenį toli...
Per Lietuvą, Ameriką - toli...
 
Taip sueiliuotos mūsų dienos
Kaip celiuliozės fabrike.
Aš be tavęs jaučiuosi vienas,
Gražuole būtame laike.
 
Pasirinkau laimingą kelią
Ir pasipuošęs sušukau:
Ateik, romantiška panele,
Aš noriu su tavim keliaut!
 
Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų
Kyla man noras pokštaut,
Numesti savo akmenį toli...
Per Lietuvą, Ameriką - toli...
 
Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Jazzu – Alisa 144 [vinyl / LP] (2026)

 

Informacija apie albumą: Jazzu – Alisa 144 [vinyl / LP] (2026)

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Vytautas Kernagis – Dainos teatras (Box) [vinyl / 4LP] (2026)

 
Informacija apie vinilų rinkinį: Vytautas Kernagis – Dainos teatras (Box) [vinyl / 4LP] (2026) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Evgenya Redko – Planeta [vinyl / LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: Evgenya Redko – Planeta [vinyl / LP] (2025) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Evgenya Redko – Deivės [vinyl / LP] (2019)

 
Informacija apie albumą: Evgenya Redko – Deivės [vinyl / LP] (2019) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Katarsis – Žiedlapis tau [vinyl / LP] (2026)

 
Informacija apie albumą: Katarsis – Žiedlapis tau [vinyl / LP] (2026) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Free Finga – Pick Up Line [vinyl / LP] (2018 album / edition 2026)

 
Informacija apie albumą: Free Finga – Pick Up Line [vinyl / LP] (2018 album / edition 2026) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Rosita Čivilytė – Man gana [vinyl / LP] (2026)

 

Informacija apie albumą: Rosita Čivilytė – Man gana [vinyl / LP] (2026)

Maištinga Siela

Dienos daina: Jessica Shy – Nieko nieko [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki, skaitytojai.

 

Lietuvos muzikos padangėje daina „Nieko nieko“ tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų kūrinių, kurį atlieka sparčiai išpopuliarėjusi dainininkė Jessica Shy. Atlikėja, kurios tikrasis vardas yra Džesika Šyvokaitė, profesionalią karjerą pradėjo po studijų Londone, o šiandien ji yra viena klausomiausių šalies artisčių, garsėjanti gebėjimu sujungti vakarietišką skambesį su lietuviška lyrika. Ši daina geriausiai atspindi jos kūrybinį identitetą – tai modernus popmuzikos ir švelnaus indie prieskonio derinys, pasižymintis lengvu, bet įsimintinu ritmu bei svajinga atmosfera. Muzikos kritikai šį kūrinį dažnai įvardija kaip kokybiškos komercinės muzikos pavyzdį, kuriame meistriškai išlaikyta pusiausvyra tarp radijo stotims tinkančio formato ir gilaus emocinio krūvio.

 

Kūrinio siužetas sukasi aplink vidinę ramybę, jausmų lengvumą ir akimirkas, kai žmogui nebereikia nieko kito, tik buvimo su savimi ar artimu žmogumi. „Nieko nieko“ tekstas pasakoja apie išsilaisvinimą nuo triukšmo, skubėjimo ir perteklinio poreikio kažką įrodyti aplinkai. Tai daina apie pauzę gyvenime, kuri paradoksaliai užpildo tuštumą kur kas stipresniu turiniu nei kasdienis šurmulys. Pačiai Jessicai Shy ši daina tapo savotišku lūžiu, leidžiančiu įsitvirtinti kaip autorei, gebančiai paprastais žodžiais kalbėti apie sudėtingus emocinius būvius, o jos atvirumas ir nuoširdumas tapo pagrindiniu raktu į klausytojų širdis.

 

Klausytojai šį kūrinį priėmė ne tik kaip melodingą hitą, bet ir kaip savotišką terapiją. Daugeliui žmonių „Nieko nieko“ asocijuojasi su vasara, laisve ir emociniu palengvėjimu, todėl daina greitai tapo neatsiejama asmeninių grojaraščių dalimi. Kritikai pastebi, kad kūrinio sėkmę nulėmė ne tik Jessicos vokalinės galimybės, bet ir gebėjimas sukurti estetiškai vientisą vaizdinį – nuo muzikinio vaizdo klipo iki gyvų pasirodymų didžiausiose šalies arenose. Dainos populiarumas įrodė, kad lietuviška popmuzika gali būti intelektuali, stilinga ir kartu pasiekianti masinę auditoriją, nesukeliant pigios produkcijos įspūdžio.

 

Galiausiai, daina „Nieko nieko“ palieka ryškų pėdsaką šiuolaikinėje Lietuvos popkultūroje kaip simbolis naujos kartos muzikos, kurioje svarbiausia tampa nuotaika ir estetinė kokybė. Ji reiškia perėjimą į etapą, kuriame vietiniai atlikėjai nebijo eksperimentuoti su skambesiu, išlaikydami glaudų ryšį su gimtąja kalba. Šis kūrinys atlikėjai padėjo pelnyti ne vieną muzikinį apdovanojimą ir užtikrino jai vietą tarp populiariausių šalies muzikos kūrėjų. Klausytojui ši daina išlieka priminimu, kad kartais didžiausia laimė slypi paprastume ir gebėjime mėgautis akimirka, kai nebereikia nieko daugiau, tik tos dainos skambesio tyloje. Na o aš asmeniškai šį kūrinį atradau visai neseniai ir pagavau niūniuojant, kai pabudau iš miego vieną rytą.

 

Jessica Shy – Nieko nieko

[lyrics / žodžiai]

 

Aš bandau suprast, kas esi tu man

Niekas ar viskas, tuščias ar tikras man

 

Jei tik galėčiau, jei tik žinočiau aš

(A, ah)

(A-a, ah)

Vaisius - sultingas, ar nenuodingas man

(A, ah)

(A-a, ah)

 

Žinai, aš nieko nieko be tavęs toliau nematau

Au (o)

Au, au

Tu begalinė jūra, o aš - gėlė, kur laukia lietaus

Au (o)

 

Jausmas per stiklą, mūsų viltis netikra

(Netikra, a)

Žavim manęs, spindi spindi ir stovi tuščia

(Spindyje, je-je)

 

Jei tik galėčiau, jei tik žinočiau aš

(O, o, o)

(O-o, o)

Ar tai visam, ar tai nenusities

(A, ah)

(A-a, ah)

 

Žinai, aš nieko nieko be tavęs toliau nematau

Au (o)

Au, au

Tu begalinė jūra, o aš - gėlė, kur laukia lietaus

Au (o)

 

Šiandien, nieko nieko be tavęs toliau nematau

Au (o)

Au, au

Vis tiek mes susitiksim, nežinau, anksčiau ar vėliau

Au (o)

Au, au

 

Aš laukiu lietaus

Taip laukiu lietaus

Anksčiau ar vėliau

 

Aš laukiu lietaus

Taip laukiu lietaus

Anksčiau ar vėliau

 

Žinai, aš nieko nieko be tavęs toliau nеmatau

Au (o)

Au, au

Tu begalinė jūra, o aš - gėlė, kur laukia lietaus

Au (o)

Au, au

 

Šiandien, niеko nieko be tavęs toliau nematau

Au (o)

Au, au

Vis tiek mes susitiksim, nežinau, anksčiau ar vėliau

Au (o)

Au, au

 

Maištinga Siela