Rodomi pranešimai su žymėmis Juste Arlauskaite-Jazzu. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Juste Arlauskaite-Jazzu. Rodyti visus pranešimus

2025 m. liepos 9 d., trečiadienis

Šios dienos daina: Jazzu ir Vaidas Baumila – Nei mirę, nei gyvi [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Perklausiau Jazzu ir Vaido Baumilos naujausią duetinį kūrinį „Nei mirę, nei gyvi“, kuris ėmė ir iškart man patiko! Patiko visa stilistika, ritmas, muzika ir įrašas, įskaitant ir juodai-baltą vaizdo klipą. Kiek matau iš kitų reakcijų, kūrinys patiko ir kitiems. Daina tokia rami, ritmas paprastas ir intymus. Man patinka Jazzu dar ir dėl to, kad ji nutolsta labai nuo lietuviškos popsiukės, kuri buvo įsigalėjusi 2000-2010, kai visur valdė Valinsko perkurtos „vogtos“ dainos, tad nauji tokie sąskambiai iš esmės byloja visiškai kitokią lietuvių šiuolaikinės populiariąją muziką.

 

Pastaroji Justės Arlauskaitės-Jazzu ir Vaido Baumilos daina „Nei mirę, nei gyvi“, pristatyta 2025 m. liepos 9 d., gimė, kaip teigia atlikėja, netikėtai ir greitai. Jazzu sako, kad daina yra neįprasta vasaros daina, išsiskirianti savo romantika ir švelnumu. Idėja bendradarbiauti su Vaidu Baumila kilo spontaniškai, nes Jazzu ieškojo romantiško, galbūt net monotoniško kūrinio, kurį papildytų gražus vyriškas balsas.

 

Vaidas Baumila, kuris jau seniai norėjo dirbti su Jazzu, džiaugiasi šiuo duetu. Jam ypač patinka dainos klasikinis, nespalvotų filmų prieskonis ir bendra atmosfera, kuri, jo nuomone, puikiai tinka abiejų atlikėjų balsams. Kartu su daina buvo pristatytas ir sentimentalus vaizdo klipas, nufilmuotas Nidoje su videografu Imantu Boiko, nukeliantis į skirtingus nespalvotų filmų siužetus. Daina, anot Jazzu, yra nostalgiška, pasakojanti apie tai, kaip gyvenimas eina ir viskas keičiasi, tačiau jausmai išlieka, tarsi amžinos meilės prisiminimų pasivaikščiojimas. Pirmą kartą gyvai daina nuskambės liepos 16 d. „Midsummer Vilnius“ festivalyje, kuriame planuoju būti! Tad jau išties bus ko paklausyti ir išgirsti.

 

Šioji tyki ir intymi daina man kažkuo primena seną itališką-prancūzišką kurortinę meilės seną gerą dainą. Labai tiko smėlio kopos ir juodi-pilki-balti vaizdo klipo atspalviai, jaukumas ir savotiškas nepretenzingumas. Manau, kad kūrinys susilauks nemažai savo rato klausytojų, o kas nematė ir dar nesiklausė, siūlau pasiklausyti.



 

Jazzu ir Vaidas Baumila – Nei mirę, nei gyvi

[žodžiai / lyrics]

 

Daugiau nebegalvok,

Ištarki mano vardą.

Kol ryto mes sulauksim,

Klausysime meilės kalbos.

 

Sustok ir pagaliau

Pradėkime gyventi.

Neturime bijoti,

Juk nežinome,

Kas bus rytoj.

 

Ateik,

Leiskim jūrai išsupti mus abu.

Kartu

Mes surinksime meilės likučius.

 

Vėjas plaukuose,

Kalbėjo apie tiesą.

Nubudome nakčia,

Palikom šitą miestą

Ir kopų vidury

Žydėjo mūsų meilė.

Viens kito akyse

Pamatėme pasaulį.

 

Kurgi tu?

Ilgiuosi mūsų vasaros naktų.

Ar tai tu?

Ateik, pabūk.

 

Sakyk, ar tu girdi?

Kaip aidi tavo balsas.

Kitam krante paskendus

Svajonė vis šaukia – sugrįžk.

Tada įsivaizduok,

Kad liksime taip amžiais,

Sūpuosim savo laivą,

Kol bangos tyliai numirs.

 

Ateik,

Leisk rūkui ant mūsų nusileist.

Dabar

Pažadėkim viens kitam atleist.

Vėjas plaukuose,

Kalbėjo apie tiesą.

Nubudome nakčia,

Palikom šitą miestą

Ir kopų vidury

Žydėjo mūsų meilė.

Viens kito akyse

Pamatėme pasaulį.

 

Kurgi tu?

Ilgiuosi mūsų vasaros naktų.

Ar tai tu?

Ateik, pabūk.

 

Pasaulis keičiasi,

O jūra ta pati.

Atidaryk duris,

Atsinešiau dar vyno.

Galėsim parūkyt,

Kartu sulaukti ryto.

Tokie netobuli,

Nei mirę, nei gyvi.

 

Maištinga Siela

2025 m. gegužės 23 d., penktadienis

Nuotraukų triptikas: dainininkės Jazzu koncertas (plakatas) ir turas "Kometa"





Mano šios dienos triptikas mieste. Justė Arlauskaitė-Jazzu iš įvairių pusių, laukianti uostamiestyje koncerto.

2025 m. gegužės 17 d. Jazzu koncertas Klaipėdoje išsiskiria iš kitų dėl kelių esminių aspektų, kurie jį daro ypatingu. Tai ne tik eilinis pasirodymas, bet ir unikalios artistės kūrybinės kelionės dalis, suteikianti galimybę patirti jos muziką intymioje aplinkoje.

Akustinis formatas ir „Kometa“ turas

Šis koncertas yra dalis didžiausio Jazzu akustinio koncertinio turo „Kometa“, kuris apima visą pavasarį ir yra laikomas vienu svarbiausių jos daugiau nei 20 metų trunkančioje karjeroje. Būtent Klaipėda yra viena iš turo stotelių, suteikianti miesto gyventojams progą tapti šios muzikinės kelionės dalimi. Koncerto išskirtinumą lemia akustinis formatas, leidžiantis dainoms atsiskleisti tyriausia jų forma. Scenoje Jazzu balsui ir fortepijonui, kuriuo gros Kęstutis Pavalkis, akompanuos violončelininkas Justas Kulikauskas ir pritariantys vokalistai. Šis sprendimas atspindi pačios atlikėjos teiginį, kad jos dainos gimsta būtent taip – prie pianino, ieškant tobulų sąskambių akorduose. Tai leidžia klausytojams išgirsti kūrinius nauju, jautresniu kampu ir giliau pajusti jų esmę.

Naujausia kūryba ir asmeninės istorijos

Koncerte bus atliekamos ne tik jau gerai žinomos ir pamėgtos, legendinėmis tapusios Jazzu dainos, tokios kaip „Dumblas“, „Apie tave“ ar „Aš skiriu tau šį lietų“. Klausytojai taip pat turės galimybę pirmieji išgirsti naujausią Jazzu kūrybą iš albumo „Keisti ženklai“. Tai suteikia pasirodymui šviežumo ir aktualumo. Dar daugiau, Jazzu žada ne tik atlikti dainas, bet ir dalintis asmeninėmis istorijomis tarp kūrinių. Šis asmeniškas prisilietimas leis klausytojams geriau pažinti atlikėją ir jos kūrybos įkvėpimo šaltinius, sukuriant dar intymesnę ir emocingesnę atmosferą. Koncertas vyks „Renginių kombinate“ Klaipėdoje (Dubysos g. 29B), o tai dar labiau sustiprins artimo ryšio su publika pojūtį.

Maištinga Siela

2024 m. liepos 13 d., šeštadienis

Šios dienos daina: Jazzu – Vilkolakis [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Bandau vis nusibrėžti santykį su naujausiu Jazzu albumu „Keisti ženklai“. Man šis albumas toks ramus ir nesproginėjantis, kad beveik per blankus. Nė vienos dainos neišskirčiau kaip kokį hitą, tačiau galbūt albumo tikslas ir nebuvo toks. Visgi kiek nustebau, kad atlikėja visai neseniai pristatė dainos „Vilkolakas“ vaizdo klipą, kuris gerokai pagerino albumo toną, nes leido labiau vizualiai įsivaizduoti ne tik dainos atmosferą, bet ir šiek tiek pakeitė albumo stilistiką. Nepaisant gero vaizdo klipo – moteris naktį besiblaškanti tarp miškų ir vandenų – daina romi ir netgi raminanti. Tikriausiai nebuvo tinkamesnio meto ją reprezentuoti, nei vasaros metu. Man patinka dainos priedainis, ramuma ir susitaikymas, nors pačioje dainoje esama nemažai dramos ir širdgėlos, bet galiausiai kaip ir gyvenime viskas stoja į savas vietas. Pasiklausykite.



 

[žodžiai / lyrics]

Jazzu – Vilkolakis

 


 

Maištinga Siela


2021 m. kovo 18 d., ketvirtadienis

Filmas: "Nuo Lietuvos nepabėgsi"

 Sveiki,

Paskutinis iššūkio filmas iki „Kino pavasario“. Tryliktasis filmas.

Deja, taip ir neteko pamatyti 18 filmų iki šių metų „Kino pavasario“, paskutinis, kurį spėjau pažiūrėti yra lietuvių jaunosios kartos režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (2016), kurį ne taip seniai rodė LRT televiziją. Tai jau trečiasis ilgo metražo režisieriaus darbas ir antrasis, kurį man teko matyti. Viešojoje erdvėje pastebiu R. Zabarausko aktyvias diskusijas ne tik apie kino meną, bet ir apie LGBTQ teises. Dar prieš dešimtmetį jis vienas pirmųjų pradėjo kalbėti apie homoseksualumą ir neslėpė, kad pats toks yra ir taip pat jo kine dominuoja būtent šioji tema. Kiek permetu savo atmintyje, tai unikalu, nes daugiau nėra mūsų režisierių, kurie kurtų filmus homoseksualumo tema Lietuvoje.

Tiesa, tenka pripažinti, kad matytas režisieriaus debiutas „Porno melodrama“ (2011) buvo skaudžiai nuviliantis reikalas: aktoriai buvo beveik mediniai, siužetas išskydęs, atmosfera tokia pilka ir viskas taip sąlygiškai statiška, kad paliko kraupius prisiminimus. Gal dėl to labai vengiau žiūrėti „Streiką“, tačiau nusprendžiau suteikti dar vieną šansą bent filmui „Nuo Lietuvos nepabėgsi“. Tikėjausi išties niūraus ir slogaus filmo su prastoka režisūra (nes Zabarauskui išties sunku su filmų finansavimais, o tai labai atsiliepia filmo kokybei), tačiau gavau kiek priešingą efektą – seansas buvo kaip niekad smagus ir gana įtraukiančiai susižiūrėjau.

Istorija pasakoja apie aktorę Indrę (aktorė Irina Lavrinovič), kuri iš dalies dėl pinigų, iš dalies dėl nuoskaudų nenorom užmuša savo motiną. Nežinodama, ką daryti, ji pasibeldžia į draugo režisieriaus Romo Zabarausko (aktorius Denisas Kolomyckis) duris. Galiausiai Romas nusprendžia išgabenti Indrę su pinigų krepšiu iš Lietuvos lengvuoju automobiliu, o į kelionę leidžiasi ir jo dabartinis širdies draugas meksikietis Carlosas (aktorius Adrian Escobar). Na ir šioji trijulė kelyje patiria tai, ką patiria daugelis „kelioninių ir bėglių filmų“ veikėjų: atsivėrimą, šmaikštumą, suartėjimą ir barnius. Čia žiūrėdamas prisiminiau kitą lietuvišką filmą „Išgyventi vasarą“.

Visgi, gilinantis į siužetą, tikrasis Romas Zabarauskas, kuris parašė scenarijų savo filmui, sudėjo keletą žanrų: savo asmenines vaikystės ir mokyklinių metų patirtis, kriminalinio trilerio štrichus bei santykių melodramas. Kad filmą nebūtų nuobodu žiūrėti, šiek tiek paaštrina ir homoerotika, todėl pasikvieti meksikietį aktorių atlikti eskorto vaidmenį, sakyčiau, buvo ne tik egzotiškas bendradarbiavimas, bet ir vizualiai pasiteisino (merginoms ir gėjams iš tikrųjų yra kur akis paganyti!). Visgi tie tokie knyginiai netikėti siužetiniai posūkiai primena kiek dirbtinokus siužetinius sprendimus: nuo žmogžudystės iki bėgimo automobiliu per Lietuvą, nuo maudynių tvenkinyje iki heteroseksualaus sekso (ir išdavystės panosėje!) miške – tai iš tikrųjų yra telenovelės hiperbolizuoti sprendimai, kada serialo klišiniai siužetiniai vingiai sutalpinami lietuviškuose greitkelio kilometražuose.

Visgi žiūrėti tikrai nėra liūdna, nes palyginus su „Porno melodrama“ autorius smarkiai patobulėjęs, čia jis vienu metu ir dinamiškas, ir kartu skiria dėmesio asmeninėms veikėjų istorijoms, psichologizuoja, pavyzdžiui, Indrė turi menkavertiškumo kompleksą, nes jos giminės vyrai laikomi genijais ir jiems buvo visos galimybės pasireikšti, o ji kaip šeimos autsaiderė dėl to, kad ji moteris. Romas taip pat su istorija: nutrūkę santykiai su tėvu dėl homoseksualumo, slapta tėvų nupirkta mokyklinio aktoriaus sėkmė, kuri neleidžia visiškai pasitikėti kaip kūrybingam režisieriui gyvenime. Visas tas traumų ir menkinančių patirčių bagažas smarkiai lemia dabarties Romo ir Indrės pasirinkimus. Yra ką paanalizuoti, nors kažko išskirtinio siužetuose lyg ir nėra, tačiau įtariu, kad Zabarauskas su šiuo filmu iš esmės pasiekė naują savo lygį, nes apie turinį tikrai pagalvota, o ir teatralizuoti intarpai, kai pasakotojo balsas pasakoja „ant filmuojamų mobiliuoju telefonu kadrų“ irgi atrodo vietoje ir laiku. Bet visgi negaliu dovanoti vieno: kodėl Vaido Baumilos personažas taip ir nepasibučiavo su filme vaizduojamu Romu Zabarausku!

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 4.1

Jūsų Maištinga Siela