Vinilinė plokštelė: Vaidas Baumila – Vienodai žydi sodai [vinyl / LP] (2025)

 

Informacija apie albumą: Vaidas Baumila – Vienodai žydi sodai [vinyl / LP] (2025) 

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Jazzu ir Vaidas Baumila – Nei mirę, nei gyvi [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Perklausiau Jazzu ir Vaido Baumilos naujausią duetinį kūrinį „Nei mirę, nei gyvi“, kuris ėmė ir iškart man patiko! Patiko visa stilistika, ritmas, muzika ir įrašas, įskaitant ir juodai-baltą vaizdo klipą. Kiek matau iš kitų reakcijų, kūrinys patiko ir kitiems. Daina tokia rami, ritmas paprastas ir intymus. Man patinka Jazzu dar ir dėl to, kad ji nutolsta labai nuo lietuviškos popsiukės, kuri buvo įsigalėjusi 2000-2010, kai visur valdė Valinsko perkurtos „vogtos“ dainos, tad nauji tokie sąskambiai iš esmės byloja visiškai kitokią lietuvių šiuolaikinės populiariąją muziką.

 

Pastaroji Justės Arlauskaitės-Jazzu ir Vaido Baumilos daina „Nei mirę, nei gyvi“, pristatyta 2025 m. liepos 9 d., gimė, kaip teigia atlikėja, netikėtai ir greitai. Jazzu sako, kad daina yra neįprasta vasaros daina, išsiskirianti savo romantika ir švelnumu. Idėja bendradarbiauti su Vaidu Baumila kilo spontaniškai, nes Jazzu ieškojo romantiško, galbūt net monotoniško kūrinio, kurį papildytų gražus vyriškas balsas.

 

Vaidas Baumila, kuris jau seniai norėjo dirbti su Jazzu, džiaugiasi šiuo duetu. Jam ypač patinka dainos klasikinis, nespalvotų filmų prieskonis ir bendra atmosfera, kuri, jo nuomone, puikiai tinka abiejų atlikėjų balsams. Kartu su daina buvo pristatytas ir sentimentalus vaizdo klipas, nufilmuotas Nidoje su videografu Imantu Boiko, nukeliantis į skirtingus nespalvotų filmų siužetus. Daina, anot Jazzu, yra nostalgiška, pasakojanti apie tai, kaip gyvenimas eina ir viskas keičiasi, tačiau jausmai išlieka, tarsi amžinos meilės prisiminimų pasivaikščiojimas. Pirmą kartą gyvai daina nuskambės liepos 16 d. „Midsummer Vilnius“ festivalyje, kuriame planuoju būti! Tad jau išties bus ko paklausyti ir išgirsti.

 

Šioji tyki ir intymi daina man kažkuo primena seną itališką-prancūzišką kurortinę meilės seną gerą dainą. Labai tiko smėlio kopos ir juodi-pilki-balti vaizdo klipo atspalviai, jaukumas ir savotiškas nepretenzingumas. Manau, kad kūrinys susilauks nemažai savo rato klausytojų, o kas nematė ir dar nesiklausė, siūlau pasiklausyti.

 

Jazzu ir Vaidas Baumila – Nei mirę, nei gyvi

[žodžiai / lyrics]

 

Daugiau nebegalvok,

Ištarki mano vardą.

Kol ryto mes sulauksim,

Klausysime meilės kalbos.

 

Sustok ir pagaliau

Pradėkime gyventi.

Neturime bijoti,

Juk nežinome,

Kas bus rytoj.

 

Ateik,

Leiskim jūrai išsupti mus abu.

Kartu

Mes surinksime meilės likučius.

 

Vėjas plaukuose,

Kalbėjo apie tiesą.

Nubudome nakčia,

Palikom šitą miestą

Ir kopų vidury

Žydėjo mūsų meilė.

Viens kito akyse

Pamatėme pasaulį.

 

Kurgi tu?

Ilgiuosi mūsų vasaros naktų.

Ar tai tu?

Ateik, pabūk.

 

Sakyk, ar tu girdi?

Kaip aidi tavo balsas.

Kitam krante paskendus

Svajonė vis šaukia – sugrįžk.

Tada įsivaizduok,

Kad liksime taip amžiais,

Sūpuosim savo laivą,

Kol bangos tyliai numirs.

 

Ateik,

Leisk rūkui ant mūsų nusileist.

Dabar

Pažadėkim viens kitam atleist.

Vėjas plaukuose,

Kalbėjo apie tiesą.

Nubudome nakčia,

Palikom šitą miestą

Ir kopų vidury

Žydėjo mūsų meilė.

Viens kito akyse

Pamatėme pasaulį.

 

Kurgi tu?

Ilgiuosi mūsų vasaros naktų.

Ar tai tu?

Ateik, pabūk.

 

Pasaulis keičiasi,

O jūra ta pati.

Atidaryk duris,

Atsinešiau dar vyno.

Galėsim parūkyt,

Kartu sulaukti ryto.

Tokie netobuli,

Nei mirę, nei gyvi.

 

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Vaidas Baumila - Bum ajajai [žodžiai / lyrics]

 Sveiki,

 

Nors turiu Vaido Baumilos (g. 1987) vinilinę plokštelę „Apžavai“, tačiau tos dainos nepamenu ir net apie ją nieko negirdėjau ištisus metus, nors Lietuvoje, pasirodo, „Bum ajajai“ didžiulis hitas! Tą rodo per 4 milijonus perklausų ir spalvingas bei dinamiškas vaizdo klipas, kuris, beje, šiuo metu nominuotas itin prestižiniuose vaizdo klipų apdovanojimuose ir yra minimas šalia Dua Lipos.

 

Tačiau! Ši daina skamba dabar per kiekvieną vakarėlį! Netyčia patekęs į grojaraštį tam tikru momentu daina atveria visų širdis, nes tikriausiai genialumas slypi paprastume, ar ne? Pagal senosios lietuvių estrados principus („Hiperbolės“ tikriausiai?) sukurta daina iš esmės atspindi tai, ką Baumila daro jau kurį laiką labai skoningai ir gerai. Jis tiesiog fenomenas ir jo populiarumas dar ilgai neblės. Pamenate „Dangaus“ hitą „Myliu“, su kuriuo pabaigėm dažnas mokyklas? Tai buvo tikrų tikriausias hitas ir tikriausiai iki kokios „Kunigundos“ atlikėjas dainavo labai įvairią muziką, bet jau kuris laikas jo hitai – tikri vakarėlių hitai, nors, tiesa, ir ne visiems jis priimtinas ir ne visiems patinka. Bet man „sueina“! Ir daina „Bum ajajai“ pavykusi labai šauni, o ką čia bekalbėti apie vaizdo klipą. Jeigu dar nematėte, pasižiūrėkite patys.

 

Vaidas Baumila – Bum ajajai

[žodžiai / lyrics]

 

Sugrįžtu, kur siaučia atminimų bangos,

Žiburiai, mokyklos aktų salės šviesos.

Aš galvojau – laikas užmarštin nuves,

Ilgesy, nepaleidi tu manęs.

 

Tavo namai – jau ne mano namai, dingo sapnų mergaitė.

Gal pamiršai, kaip kartu dainavai? šokom dangaus pašvaistėj.

Tavo namai – jau ne mano namai, lyg kibirkštis užgeso,

Neišgirdai – kaip griaustinio skliautai, taip mano širdelė plaka.

 

Bum, ajajajajai…

 

Tu juokeis, kol mums skambėjo „Margarita“…

Gal kadais, mes susitiksim vienas kitą?

Aš galvojau – laikas užmarštin nuves,

Ilgesy, nepaleidi tu manęs.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Vaidas Baumila – Apžavai [vinyl / LP] (2022)

 
Informacija apie albumą: Vaidas Baumila – Apžavai [vinyl / LP] (2022)

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Vaidas Baumila – Kunigunda [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

Vaidas Baumila šią vasarą duoda garo. Per mėnesį ir kelias savaites savo YouTube paskyroje sugebėjo surinkti beveik pustrečio milijonų peržiūrų su savo naujausia daina ir vaizdo klipu „Kunigunda“. Tiesą sakant, internete užmačiau, kad šis muzikinis kūrinys toks populiarus, kad jį leidžia daugelis radijo stačių ir jį galima išgirsti populiariose viešosiose vietose, nors nė karto negirdėjau. Tiesa, nedaug kur ir lankausi, kad suspėčiau įsitikinti šios dainos „brukimu“ per visus galus. Visgi dainą buvau išklausęs vos tik ji pasirodė ir man tas keistas raganiškas, kone valpurgiškas, sektantiškas, feministinis, raganiškas vaizdo klipas buvo toks netikėtas ir neįprastas, kad pamaniau sau: ne, lietuviams reikia užpakalių kratymo ir kažko amerikietiško, bet klydau, oi, kaip smarkiai klydau!

Žmonės dar mėgsta lietuvišką muziką! Kai aš asmeniškai jos itin mažai klausau, man atrodo, kad ji susitraukusi ir menkai egzistuoja, tačiau, kai drioksteli koks Jarutis, Baumila ar Jazzu su Saulės kliošu, imu ir nustembu, kad tas vadinamasis lietuviškas popsas dar ir koks gyvas, jis klausomas ir populiarus, nes, matyt, žmonėms vis dar reikia paprastučių dainų. Visgi Igno Šeiniaus „Kuprelio“ bažnytkaimio gražuolė Kunigunda Vaidos Baumilo klipe virsta valkirijomis ar net savotiškomis bakchantėmis, todėl labai smagu, kad etniniai elementai, naujas atrastas rakursas, primenantis vieną originaliausių pastarųjų metų siaubo filmą „Saulės kultas“, prikelia ilgą laiką nuslopintą lietuviško kaimo atmosferos magiją. Beje, ar pastebėjote, kaip iš didmiesčių visi nori vasaromis į savo sodybines rezidencijas? Manau, lietuviškas kaimas, nors jau ir nebe kolchozinis ir ne su penkiomis karvėmis bei alinančiais ūkio darbais, bet vis tiek savotiškai atgimsta naujai, kaip ramybės oazė.

Kalbant apie pačią dainą ir jos skambesį, atrodysiu banalus, bet baisiai man šliejasi prie kai kurių legendinių grupės „Hiperbolė“ kūriniais, bet ir išlieka baumiliškas savitumas. Sveikinu tokius drąsius lietuviškai skambančius kūrinius!

Žodžiai / lyrics

Vaidas Baumila – Kunigunda

 

Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum,

Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai.

Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega,

Laumė, miško ragana, kelią rodo ir veda.

 

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda,

Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo.

Turėsi palaukt, turėsi palaukt,

O kai pamatysi mane – pašauk.

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda.

 

Net kai paliečia aušra mūsų ugnys rusena,

Akys žalios nejučia miško paslaptį seka.

Mūsų taurė vėl pilna – rankoj supasi, dega

Laumė, miško ragana, vėl man atima žadą.

 

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda,

Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo.

Turėsi palaukt, turėsi palaukt,

O kai pamatysi mane – pašauk.

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda.

(x2)

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuo Lietuvos nepabėgsi"

 Sveiki,

Paskutinis iššūkio filmas iki „Kino pavasario“. Tryliktasis filmas.

Deja, taip ir neteko pamatyti 18 filmų iki šių metų „Kino pavasario“, paskutinis, kurį spėjau pažiūrėti yra lietuvių jaunosios kartos režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (2016), kurį ne taip seniai rodė LRT televiziją. Tai jau trečiasis ilgo metražo režisieriaus darbas ir antrasis, kurį man teko matyti. Viešojoje erdvėje pastebiu R. Zabarausko aktyvias diskusijas ne tik apie kino meną, bet ir apie LGBTQ teises. Dar prieš dešimtmetį jis vienas pirmųjų pradėjo kalbėti apie homoseksualumą ir neslėpė, kad pats toks yra ir taip pat jo kine dominuoja būtent šioji tema. Kiek permetu savo atmintyje, tai unikalu, nes daugiau nėra mūsų režisierių, kurie kurtų filmus homoseksualumo tema Lietuvoje.

Tiesa, tenka pripažinti, kad matytas režisieriaus debiutas „Porno melodrama“ (2011) buvo skaudžiai nuviliantis reikalas: aktoriai buvo beveik mediniai, siužetas išskydęs, atmosfera tokia pilka ir viskas taip sąlygiškai statiška, kad paliko kraupius prisiminimus. Gal dėl to labai vengiau žiūrėti „Streiką“, tačiau nusprendžiau suteikti dar vieną šansą bent filmui „Nuo Lietuvos nepabėgsi“. Tikėjausi išties niūraus ir slogaus filmo su prastoka režisūra (nes Zabarauskui išties sunku su filmų finansavimais, o tai labai atsiliepia filmo kokybei), tačiau gavau kiek priešingą efektą – seansas buvo kaip niekad smagus ir gana įtraukiančiai susižiūrėjau.

Istorija pasakoja apie aktorę Indrę (aktorė Irina Lavrinovič), kuri iš dalies dėl pinigų, iš dalies dėl nuoskaudų nenorom užmuša savo motiną. Nežinodama, ką daryti, ji pasibeldžia į draugo režisieriaus Romo Zabarausko (aktorius Denisas Kolomyckis) duris. Galiausiai Romas nusprendžia išgabenti Indrę su pinigų krepšiu iš Lietuvos lengvuoju automobiliu, o į kelionę leidžiasi ir jo dabartinis širdies draugas meksikietis Carlosas (aktorius Adrian Escobar). Na ir šioji trijulė kelyje patiria tai, ką patiria daugelis „kelioninių ir bėglių filmų“ veikėjų: atsivėrimą, šmaikštumą, suartėjimą ir barnius. Čia žiūrėdamas prisiminiau kitą lietuvišką filmą „Išgyventi vasarą“.

Visgi, gilinantis į siužetą, tikrasis Romas Zabarauskas, kuris parašė scenarijų savo filmui, sudėjo keletą žanrų: savo asmenines vaikystės ir mokyklinių metų patirtis, kriminalinio trilerio štrichus bei santykių melodramas. Kad filmą nebūtų nuobodu žiūrėti, šiek tiek paaštrina ir homoerotika, todėl pasikvieti meksikietį aktorių atlikti eskorto vaidmenį, sakyčiau, buvo ne tik egzotiškas bendradarbiavimas, bet ir vizualiai pasiteisino (merginoms ir gėjams iš tikrųjų yra kur akis paganyti!). Visgi tie tokie knyginiai netikėti siužetiniai posūkiai primena kiek dirbtinokus siužetinius sprendimus: nuo žmogžudystės iki bėgimo automobiliu per Lietuvą, nuo maudynių tvenkinyje iki heteroseksualaus sekso (ir išdavystės panosėje!) miške – tai iš tikrųjų yra telenovelės hiperbolizuoti sprendimai, kada serialo klišiniai siužetiniai vingiai sutalpinami lietuviškuose greitkelio kilometražuose.

Visgi žiūrėti tikrai nėra liūdna, nes palyginus su „Porno melodrama“ autorius smarkiai patobulėjęs, čia jis vienu metu ir dinamiškas, ir kartu skiria dėmesio asmeninėms veikėjų istorijoms, psichologizuoja, pavyzdžiui, Indrė turi menkavertiškumo kompleksą, nes jos giminės vyrai laikomi genijais ir jiems buvo visos galimybės pasireikšti, o ji kaip šeimos autsaiderė dėl to, kad ji moteris. Romas taip pat su istorija: nutrūkę santykiai su tėvu dėl homoseksualumo, slapta tėvų nupirkta mokyklinio aktoriaus sėkmė, kuri neleidžia visiškai pasitikėti kaip kūrybingam režisieriui gyvenime. Visas tas traumų ir menkinančių patirčių bagažas smarkiai lemia dabarties Romo ir Indrės pasirinkimus. Yra ką paanalizuoti, nors kažko išskirtinio siužetuose lyg ir nėra, tačiau įtariu, kad Zabarauskas su šiuo filmu iš esmės pasiekė naują savo lygį, nes apie turinį tikrai pagalvota, o ir teatralizuoti intarpai, kai pasakotojo balsas pasakoja „ant filmuojamų mobiliuoju telefonu kadrų“ irgi atrodo vietoje ir laiku. Bet visgi negaliu dovanoti vieno: kodėl Vaido Baumilos personažas taip ir nepasibučiavo su filme vaizduojamu Romu Zabarausku!

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 4.1

Jūsų Maištinga Siela