Sveiki!
Legenda tarp kaštonų: kaip „Rotonda“ tapo laisvės oaze
sovietiniame Vilniuje
Sereikiškių parko žalumoje 1957 metais išdygo
neįprasta – apvali ir lengva lyg pasakų namelis – kavinė, kurios projektą
sukūrė architektas Gediminas Valiuškis. Oficialiai vadinta „Pasaka“,
vilniečių lūpose ji akimirksniu tapo tiesiog „Rotonda“. Po senais kaštonais
virė ramus, bet gyvas gyvenimas: čia buvo valgomi ledai, gurkšnojama kava ir
stebimas aplinkinis pasaulis. Visgi šis ramybės fasadas slepia kur kas įdomesnę
istoriją.
Prabėgant metams, o ypač aštuntojo dešimtmečio
pabaigoje bei devintojo pradžioje, „Rotonda“ pamažu keitė savo veidą. Ji
pritraukė kitokią bangą – menininkus, dailės studentus, rašytojus ir
maištaujantį jaunimą, kuriam tuometinis pilkas ir visiškai sustyguotas
sovietinis gyvenimas keliavo ant nervų. Jiems nereikėjo rėksmingų manifestų;
pakako išvaizdos. Senais tėvų švarkais, languotomis kelnėmis ar nudėvėtais
sandalais apsirengę jaunuoliai be žodžių rėkė vieną žinutę: „Mes nedalyvaujame
jūsų taisyklėse.“
Kaip vėliau prisiminė Nėrius Pečiūra, 1982–1983 metais
čia užsukdavo ir pankiška chebra. Kavos stiklinė ar porcija ledų kartais
būdavo pagardinama lašais nuo slogos, o pats buvimas čia tapdavo mažu protestu
prieš sistemą.
„Rotonda“ niekada nebuvo vien tik pankų susirinkimo
vieta. Prie staliukų susitikdavo įvairiausia bohema, o filosofiniai ir
politiniai ginčai tęsdavosi tol, kol išsekdavo valdžios kantrybė. Atsiradus
milicijos grėsmei, parkas suteikdavo didžiulį pranašumą – pabėgti būdavo kur,
nes išėjimai veda į visas puses. Ši vieta daugeliui atstojo ir namų svetainę,
ir ledainę, ir mažytę laisvės respubliką, kurioje kavos stiklinė atstojo herbą.
Šios ypatingos vietos dvasią 1988 metais įamžino
rašytojas Jurgis Kunčinas savo novelėje „Rotonda“. Nors pati kavinė duris
užvėrė 1992-aisiais, jos legenda neprapuolė – tokia pat apvali, marga ir
nepaklūstanti jokiems rėmams.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą