Yra ruduo. Ir šis prastas
ekologiškas popierius,
Kuris akimirksniu sugeria namuose esančią drėgmę.
Kultūra tampa minkšta. Greitai dryksta tarp pirštų.
Kvepia popieriumi. Spausdinimo dažais.
Druskininkų poezija padovanoja
Jotvingius, nekalbančius jotvingiškai.
Poetai rašo poetams laudacijas,
Kitąmet apsikeis. Tarp jų galgi įsimaišys DI
Posmai ir kablelių pataisymai. Korektiška korektūra.
Visi vieni kitus sveikina,
Bet jaučiu,
Kad yra ir neapykantos. Susiskirstymo,
Kas ką mėgsta, ko nekenčia. Puikybės ir pažeidžiamumo,
Bet labiausiai ironijos.
(Kodėl IV eilėraštis diskvalifikuotas? – ar tai irgi
eilėraštis?)
Kodėl ten nėra dar Parulskio? Ko užmigo Stankevičius?
Čia jotvingiai ir jaronimai,
Vertėjai ir poetai,
Recenzentai ir dienoraščiai...
Viskas taip atvira, kad net nereikia duobės.
Ar jaučiate, kaip greitai temsta ir ateina žiema?
Švedaitė sako sudie.
Kiauleikis sako sudie.
Ambrazaitė ir Jakučiūnas
Keičia naktinį kultūros budėjimą ant pilies sienos.
Sargų bokšteliuose daug griaučių.
Poezija iš apačios kaip sniegas
Užkemša didelę raudų sieną,
Kurią tenka ginti
Nuo absurdo ir veidmainystės,
Nuo grafomanų ir naivumo.
Įsileidžiant čipsų reklamą:
Odisėjas ilgai kalė arkliui tinkamas šnerves,
paslėptus dantis.
Kiek iš jų, ten sėdinčių popiery, geria kavą su Merso
prie motinos karsto?
Popierius tai drėksta, tai prastėja,
Tai ekologiškėja...
Vertimai nesiliauja. Kaip ir poezija.
Ar beiškas Druskininkuose po langais duobę Šileika?
Ašaroms ir ašakoms. Ak.
Iš Šiaurės ateina
Amžinoji žiema.
Sargybą keičia nauja pamaina.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą