Populiariausio gėjams ir queer žurnalo „Attitude“ istorija, ant kurio viršelio pasirodė ir princas Williamas

 

Sveiki!

2019-aisiais vaikščiojau po „Maximą“ ir aptikau 12 eurų kainuojantį žurnalą gėjams „Attitude“. Neįtikėtina! Nežinau, kaip vienas numeris čia buvo atklydęs, bet įraše užfiksavau, rasite ČIA. Nusprendžiau labiau pasidomėti šiuo leidiniu ir štai jo įdomioji istorija!

Britanijoje leidžiamas žurnalas „Attitude“ buvo įkurtas dar 1994 metų gegužę ir greitai išaugo į sėkmingiausią bei labiausiai skaitomą LGBTQ+ vyrų gyvenimo būdo leidinį ne Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje. Žurnalo pradžią ištakos siekia laikotarpį, kai spauda pradėjo drąsiau keisti požiūrį į seksualines mažumas, o pats leidinys greitai išsiskyrė savo kokybe, drąsiomis fotosesijomis bei tuo, kad sugebėjo suderinti rimtą žurnalistiką su pramogomis. Per kelis dešimtmečius gyvavimo žurnalas ne kartą keitė savininkus, tačiau išlaikė savo pagrindinę misiją – suteikti balsą marginalizuotai visuomenės daliai ir tapti kultūriniu kelrodžiu.

Leidinio istorijoje gausu lūžio taškų, kai jo puslapiuose pasirodydavo išskirtiniai interviu su pasaulinio lygio politikais bei visuomenės veikėjais. Pavyzdžiui, 2005 metais „Attitude“ tapo pirmuoju istorijoje gėjų žurnalu, kuriam interviu davė tuometinis šalies premjeras Tony Blairas, o vėliau šį žingsnį pakartojo ir kiti įtakingi politikai. Dar didesnį tarptautinį atgarsį žurnalas pasiekė tuomet, kai jo viršeliu ir istorija pasitikėjo britų karališkoji šeima: princas Williamas surengė oficialų susitikimą su leidinio atstovais bei LGBTQ+ bendruomenės nariais, kovojusiais su patyčiomis, ir tapo pirmuoju karališkosios šeimos nariu, pasirodžiusiu gėjų žurnalo viršelyje. Jis teigė: „Nė vienas žmogus neturėtų patirti patyčių dėl savo seksualinės orientacijos ar dėl kokių nors kitų priežasčių, ir niekam nereikėtų taikstytis su tokia neapykanta, jaką šie jauni žmonėms yra patyrę savo gyvenime.“

Vienas didžiausių „Attitude“ privalumų yra gebėjimas laužyti stereotipus per aukščiausios prabos mados fotosesijas, garsiųjų interviu gylį ir nepriekaištingą vizualinį estetiškumą, kuris ilgą laiką prilygo geriausiems pasauliniams mados žurnalams. Leidinys niekada neapsiribojo vien pramoginiu turiniu; jame reguliariai nagrinėjamos psichikos sveikatos, teisių lygybės, visuomenės integracijos bei medicinos problemos. Be to, prie žurnalo veikia specialiai įsteigtas „Attitude“ fondo fondas, kuris per pastaruosius metus surinko ir išdalino šimtus tūkstančių svarų sterlingų labdaros organizacijoms bei paramos projektams visame pasaulyje.

Žurnalo viršeliai dešimtmečius traukia pasaulio dėmesį, o juose fotografuotis sutikdavo ryškiausios muzikos, kino, sporto ir popkultūros žvaigždės, norėjusios išreikšti palaikymą bendruomenei. Tarp įsimintiniausių viršelių istorijų išsiskiria legendinis atlikėjas George'as Michaelas, kuris žurnalui atvirai papasakojo apie savo tapatybę, taip pat popmuzikos ikona Kylie Minogue, dainininkas Danielis Bedingfieldas, o vėlesniais metais – tokie aktoriai bei atlikėjai kaip Luke'as Evansas, Coltonas Haynesas, Jonathanas Bailey ar Russellas Tovey. Šios drąsios, neretai skandalingos ar itin atviros garsių vyrų fotosesijos akimirksniu tapdavo viršelio naujienomis didžiausiuose pasaulio naujienų portaluose.

Lietuvoje „Attitude“ žurnalą pamatyti didžiųjų prekybos centrų ar spaudos kioskuose yra didžiulė retenybė, todėl užtikti jį lentynoje – tikras netikėtumas. Užsienio spaudos importas ir platinimas Baltijos šalyse remiasi griežtais logistikos bei mažmeninės prekybos tinklų algoritmais, pagal kuriuos nišiniai, brangūs importiniai žurnalai atvežami labai ribotais tiražais. Kadangi fiziniai egzemplioriai kainuoja kur kas brangiau nei vietinė spauda, o jų paklausa yra specifinė, prekybos centrai dažnai gauna tik vieną ar kelis simbolinius vienetus.

Maištinga Siela

Klaipėdos restorane "Senoji Hansa" visada rasite kultūros žurnalą "Durys" ir "370"

 

Žinote, kodėl man patinka „Senoji Hansa“? Laukiant savo užsakymo Klaipėdos restorane „Senoji Hansa“, lankytojai gali turiningai praleisti laiką naršydami kultūriniuose leidiniuose. Restorane lankytojams visiškai nemokamai siūloma skaityti populiarius kultūros žurnalus „Durys“ ir „370“. Tai puiki proga pasinerti į įdomius straipsnius bei menines apžvalgas, tarp kurių galima rasti ir įtraukiančių tekstų apie literatūros naujienas, pavyzdžiui, leidinyje „370“ pristatomą Alleno Levi romano „Teo iš Goldeno“ sėkmės istoriją.

Maištinga Siela

"Literatūra ir menas" numeris "Metafora" vs. LGBT filmą "Galinė sėdynė"?

 

Sveiki!

Mėgstu teminius „Literatūra ir menas“. Kiek nustebau, kad kitoje pusėje žurnalas ėmė reklamuoti netrukus pasirodysiantį LGBT turinio filmą „Galinė sėdynė“. Laukiu progos jį pamatyti! Gal ateityje išeis „Literatūra ir menas“ LGBTQ+ numeris?

Maištinga Siela

Žurnalas "Literatūra ir menas" (Nr. 19 (3823), 2025), viršelis

 

Literatūra ir menas,

Memas ir literatūra.

 

Gyvūnija ir Eminemas.

 

Kasoje, po „Orbit“,

Akrilinis arklys

Ir... nėra ko nerimauti.

 

Vis tiek tik literatūra

Ir manekenas

Laiko virš svogūnlaiškių

Ir jogurto

 

Šitą meną

Ir šitaip sukasi pasaulis

Kaip čekio rulonėlis

Spjaudosi pašėlęs skaičiais.

 

Vien tik skaičiai – kultūra.

Matematika iš tos pačios

Kultūros.

 

Maištinga Siela

Veronika Povilionienė: kultūros žurnalas "Nemunas", viršelis (2025, rugsėjis)

 

Sveiki,

 

Šiaip Lietuvoje yra daug šviesių asmenybių, viena iš tų, kuri verčia suklusti – Veronika Povilionienė, kuri davė interviu ir papuošė kultūros mėnraščio žurnalą „Nemunas“.

 

Veronika Povilionienė (gimusi 1946 m. Lazdijų rajone, Dzūkijoje) – viena žymiausių ir labiausiai pripažintų Lietuvos liaudies folkloro dainininkių, per savo ilgą karjerą nusipelniusi „dainavimo Lietuvai ir pasauliui“ ambasadorės vardo. Ji garsėja kaip stipraus ir įtaigaus balso atlikėja, ypač išraiškingai atskleidžianti dzūkiškų vienbalsių dainų melodiką, dermes ir protėvių pasaulio autentiką. 1976 m. baigusi Vilniaus universitetą, vėliau ilgą laiką dirbo su Liaudies muzikos teatru, Liaudies buities muziejumi, o nuo 1991 m. vadovauja dainos klubui „Blezdinga“.

 

Veronika Povilionienė išsiskiria tuo, kad sujungė tradicinį dainavimą su moderniomis aranžuotėmis ir kitais žanrais. Ji aktyviai bendradarbiavo su džiazo ir akademinės muzikos kūrėjais, tokiais kaip saksofonininkas Petras Vyšniauskas, kompozitoriai Bronius Kutavičius ir Vidmantas Bartulis, taip pat dainavo su pop ir roko grupėmis, tokiomis kaip „Antis“ ir „ŽAS“, taip drąsiai ir novatoriškai populiarindama liaudies dainas. Jos veikla apėmė ne tik koncertus Lietuvoje, bet ir pasirodymus Vakarų Europos, Azijos, Amerikos valstybėse, o savo gimtajame regione ji užrašinėjo dzūkų liaudies dainas, apeigas ir papročius.

 

Už nuopelnus puoselėjant tautosakos paveldą ir aktyvią kultūrinę veiklą Veronika Povilionienė apdovanota daugybe aukščiausių įvertinimų. 2008 m. jai įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, taip pat ji yra J. Basanavičiaus premijos laureatė ir apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Ši dainininkė yra ne tik atlikėja, bet ir ryški visuomenės veikėja, kuri nuolat akcentuoja tautinio paveldo ir šeimos vertybių svarbą.

 

Maištinga Siela

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė ant žurnalo "Stilius" viršelio (1998)

 

„Lietuvos ryto“ leidžiamas žurnalas „Stilius“ spausdindavo ne vieną interviu su Jurga Ivanauskaite, kuriame ji atvirai kalbėdavo apie savo patirtis. Pavyzdžiui, 1998 m. ji pasidalino įspūdžiais iš trečiosios kelionės po Indiją, pasakodama apie tai, kaip ten moterys vertinamos ir pastebimos, kas, jos nuomone, skyrėsi nuo to meto Lietuvos. Tokie interviu padėdavo skaitytojams geriau pažinti rašytojos asmenybę, suprasti jos įkvėpimo šaltinius ir požiūrį į pasaulį.

 

Maištinga Siela

Žurnalas "Literatūra ir menas": viršelyje 3025-ųjų metų kalendorius

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Originalu! Ant 2025 metų liepos mėnesio numerio „Literatūra ir menas“ 3025 metų kalendorius. Laiko, kurio mes, bent jau savo dabarties kūnuose, nebesulauksime. Perskaičiau beveik visą numerį ilgoje kelionėje autobusu, o jūs matote šį numerį Vilniaus autobusų stotyje!

 

Čionai Marijus Gailius atsiveria, kaip myli savo vaikus,

Čia Rolf Dieter Brinkmann eilėraštis pavadinimu „Eilėraštis“,

kurį išvertė Antanas A. Jonynas - - -

Jis man taip patiko, kad pamaniau, jog

Galima vėl mokytis tekstą atmintinai!

 

Butnoriūtė paaiškina Kazlauskaitės „Marialės“ prasmes

Ir techniką,

Jakučiūnas Andrius filosofuoja apie Melniko „Užgesusią saulę“.

 

Aha.

 

Ir Sapiegų rūmų nudirti žirgai ir kariai –

Don Kichotas „True Blood“ versijoje...

Iš tikrųjų Emilija Lipska teisi, kai grįžti atgalios per tris sales

Pro Edith Karlson išnaras,

Jautiesi kitaip, lyg tave pasitiktų gyvieji numirėliai –

Įspūdis dvejopas! Beveik barokinis.

Juk griaučiais mėgo žmonės puošti bažnyčias.

 

Dovydas Kiauleikis sako, kad jau persisotinome,

Belieka laukti persitvarkymo, aukso amžiaus pabaigos,

Naujų puikių diktatorių ir cenzūros –

Peak Human!

Mėsininkų-Menininkų / valgio-dvasios.

Peak Human!

 

Ernestui Parulskiui rūpi iš kokios skardos daromos atminimo lentos,

Jų skaičius –

Ar turėjau čionai įžvelgti desovietizacijos masinę isteriją?

Ar premijų ir atminimų tiesiog... per daug?

 

Nenustoju galvoti apie paplūdimį ir vėžlį,

Kurį minėjo Toma Gudelytė.

 

O jeigu aš būčiau dar prieš etruskus gyvenęs vėžlys, kuris

Va šiandien...

Nori dėti kiaušinius šalia Toskanos tavernų?

 

Gybai ir mirtis,

Išnykimas...

 

Kas yra tas laikas, kuris visiems  slenka prie pabaigos?

Adomas Narkevičius, žinoma, įsuks tinkamu kampu varžtą paveikslui –

Buvo labai įdomus interviu, kad net noriu aš į tą Kauno bienelę.

Iš principo. Tyrinėti.

 

Yra straipsnis ir apie vyrus rašytojus,

Kuriems nereikia vaikų, nes kiekvienas vaikas –

Prarasta materiali neparašyta knyga.

 

Įdomu, kaip su tomis moterimis rašytojomis.

Akivaizdu, kad rašytojos jau Lietuvoje gimdo mažiau,

Nes moterų rašytojų persvara po Nepriklausomybės kur kas daugiau...

 

Woolf ir Ivanauskaitė nemažai juk parašė.

 

Dėsnis? Ką pasakytų feministės?

Literatūra pavojinga.

Ji atima gyvybę?

 

Bet žinau rašytojų ir mamų.

Iš Facebooko.

 

Beata Nicholson pagimdė penktąjį.

O kiek receptų knygų...

Užtektų iki 3025-ųjų,

Jeigu pradėčiau

Gaminti.

 

Maištinga Siela

Žurnalas "370 Diena": dainininkė Angelou

Sveiki,

 

Lietuvos dainininkė Angelou, tikruoju vardu Andželika Petrauskaitė, yra viena ryškiausių pastarojo meto šalies muzikos scenos atstovių. Ji žinoma dėl savo išskirtinio balso, modernaus R&B stiliaus ir emocingos kūrybos, kuri sulaukė didelio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

 

Žurnalas „370 Diena“ yra publikavęs straipsnių, susijusių su Angelou kūryba. Pavyzdžiui, naujausiame, 2025 m. birželio 25 d. numeryje, „370 Diena“ siūlo pažintį su Angelou, apibūdinama kaip dainininke, puoselėjančia ritmenbliuzo žanrą. Tai rodo, kad žurnalas domisi ir pristato jos kūrybą savo skaitytojams, tikėtina, interviu ar išsamesnio straipsnio forma.

 

Angelou, kilusi iš Klaipėdos, nuo pat vaikystės svajojo apie muzikinę karjerą. Baigusi muzikos mokyklą ir įgijusi išsilavinimą Didžiojoje Britanijoje (kur studijavo rinkodarą), ji pradėjo kurti ir leisti savo muziką. Pirmuosius profesionalius vaizdo klipus ji išleido užsienyje, tačiau tikrasis proveržis Lietuvoje įvyko 2017 metais, grįžus į tėvynę. Jos pirmoji lietuviška daina „A lyga“, sukurta kartu su prodiuseriu Free Finga, greitai išpopuliarėjo ir tapo hitu.

 

Angelou kūryba apibūdinama kaip alternatyvus R&B su moderniais elektronikos ir pop muzikos elementais, turintis ir 70-ųjų soulo bei 90-ųjų R&B atspalvių. Ji pati save apibūdina kaip dainų autorę ir atlikėją, kurią visuomet traukė emocinga muzika. Jos dainos pasižymi giliais ir jausmingais tekstais, dažnai nagrinėjančiais santykių, emocinio artumo ir atstumo, pasitikėjimo bei pažeidžiamumo temas. Angelou išsiskiria ir tuo, kad pastaraisiais metais aktyviai gilinosi į muzikos prodiusavimo žinias, vis labiau įsitraukdama į savo kūrinių prodiusavimo procesus.

 

Per savo karjerą Angelou ne kartą buvo nominuota prestižiniuose M.A.M.A. muzikos apdovanojimuose įvairiose kategorijose, įskaitant Metų proveržį ir Metų progresyvios pop muzikos atlikėją. Jos debiutinis albumas „Fazė“ (2021 m.) tapo klausomiausiu lietuvės moters atlikėjos albumu Lietuvoje. Neseniai, 2025 m. gegužės mėnesį, ji išleido ir savo antrąjį albumą „Rodeo“, kuris, pasak atlikėjos, yra tarsi „emocinė kelionė, reikalaujanti drąsos“. Angelou muzika surinko milijonus perklausų skaitmeninėse platformose, patvirtindama jos populiarumą ir įtaką Lietuvos muzikos scenoje. Ji yra laikoma viena iš naujosios lietuviškos pop, R&B ir elektroninės muzikos bangos lyderių.

 

Maištinga Siela

Feministinis "Literatūra ir mena(s)" numeris: 2017 metų vs. 2025 metų numerį (istorija)

2017 m. feministinis „Literatūra ir menas“ numeris

Žurnalas „Literatūra ir menas“, ilgametis Lietuvos kultūros savaitraštis, apimantis platų meno ir visuomenės temų spektrą, 2017 metais atkreipė dėmesį į aktualią ir diskutuotiną temą – feminizmą. 2017 m. kovo 31 d. pasirodęs numeris (Nr. 3591) išsiskyrė tuo, kad jame didelė dalis turinio buvo skirta lyčių lygybės, moterų padėties visuomenėje ir feministinės minties apraiškoms. Nors žurnalas retai oficialiai deklaruoja specialius „teminius“ numerius, šis aiškiai atspindėjo ryškų posūkį šia linkme.

Šio numerio pasirodymas nebuvo atsitiktinis. Jis sutapo su stiprėjančiomis diskusijomis apie feminizmą Lietuvoje ir visame pasaulyje, ypač po 2016-2017 m. įvykių, kurie iškėlė į viešumą moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. „Literatūra ir menas“ numeris tapo platforma, kurioje buvo gvildenami įvairūs feminizmo aspektai: nuo jo teorinių pagrindų ir istorijos iki praktinių problemų, tokių kaip lyčių stereotipai, smurtas prieš moteris ir moterų reprezentacija kultūroje bei politikoje. Jame publikuoti straipsniai, esė, interviu ir apžvalgos atspindėjo tiek akademines, tiek menines perspektyvas, leidžiančias skaitytojams giliau pažvelgti į sudėtingą feminizmo reiškinį.

Tokio turinio numerio pasirodymas tokioje prestižinėje kultūros publikacijoje kaip „Literatūra ir menas“ turėjo didelę reikšmę. Visų pirma, tai patvirtino feminizmo diskurso legitimumą Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Leidinys pripažino, kad lyčių lygybės ir moterų teisių klausimai yra ne tik socialinės, bet ir giliai kultūrinės problemos, vertos rimtos analizės ir diskusijos. Antra, numeris suteikė svarbią platformą feministinei minčiai ir balsams, kurie galbūt ne visada lengvai rasdavo vietą pagrindinėje žiniasklaidoje. Jis padėjo formuoti platesnį supratimą apie feminizmo tikslus ir idėjas, skatino kritinį mąstymą ir dialogą visuomenėje. Šis numeris išlieka svarbiu kultūrinio diskurso atspindžiu apie feminizmą Lietuvoje 2017 metais.

2025 metų feministinis „Literatūros ir meno“ numeris

Šį išskirtinį žurnalo numerį kuravo žinomos Lietuvos kultūros veikėjos: dailėtyrininkė, parodų kuratorė ir poetė Laima Kreivytė bei rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaitė. Jų iniciatyva buvo įkvėpta prieš trisdešimt metų vertėjos Karlos Gruodis sudarytos tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai“. Kuratorės siekė išsiaiškinti, kiek šiandien gyvos feminizmo idėjos ir kaip per tą laiką pasikeitė visuomenė, literatūra ir menas.

Žurnalo turinys skaitytojams siūlo savotiškas „feminizmo ekskursijas“, gilinantis į įvairius šios temos aspektus. Jame galima rasti straipsnių, analizuojančių moterų vietą kanonuose ir sovietmečiu, taip pat tyrinėjančių kūrėjų kelią Lietuvos kultūroje. Tarp svarbiausių šio numerio dalių – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių

Natalijos Arlauskaitės ir Dovilės Jakniūnaitės pokalbis pavadinimu „Kol dėstėme feminizmą“, atskleidžiantis akademinės perspektyvos įžvalgas apie feminizmą.

Maištinga Siela

Mėnesinis kultūrinis žurnalas "Durys" (leidybos istorija, dienraščio "Klaipėda" priedas) triptikas

Sveiki, skaitytojai,

Šiek tiek vėl leidybinės istorijos apie kultūros leidinius.

Žurnalas „Durys“ Klaipėdoje – tai ilgametis mėnesinis nekomercinis kultūros ir meno žurnalas, kuris nuo pat įkūrimo yra neatsiejama Vakarų Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis. Leidžiamas lietuvių kalba ir platinamas kartu su apskrities ir miesto laikraščiu „Klaipėda“, „Durys“ tapo savotišku uostamiesčio meno ir kultūros pulso matuokliu.

Žurnalo istorija ir raida

„Durys“ dienos šviesą išvydo 1995 metais. Nuo pat pradžių žurnalas buvo skirtas plačiam kultūros spektrui: scenos ir vaizduojamiesiems menams, literatūrai ir apskritai Klaipėdos krašto bei Vakarų Lietuvos kultūrinėms aktualijoms. Per savo gyvavimo metus „Durys“ keitėsi ir augo – nuo pirmojo numerio iki dabartinio formato. Reikšmingas pokytis įvyko 2003 m. balandžio mėnesį, kai prie „Durų“ prisijungė atnaujinti literatūriniai „Gintaro lašai“. Šis leidinys, turintis savo istoriją nuo 1985 metų, papildė „Durų“ turinį ir sustiprino jo literatūrinę pusę. Nuo 2014 metų, minint 20-ąsias leidimo metines, „Durys“ įgavo dabartinį, išplėstą formatą – tapo mėnesiniu, 64 puslapių apimties, spalvotu kultūros ir meno žurnalu.

Redaktoriai ir leidinio komanda

Nuo pat „Durų“ įkūrimo ir iki šiol pagrindinė leidinio siela yra kultūros žurnalistė ir teatrologė Rita Bočiulytė. Ji yra ir žurnalo įkūrėja, ir nuolatinė redaktorė bei sudarytoja. Jos ilgametis atsidavimas ir patirtis kultūrinėje žurnalistikoje užtikrina „Durų“ kokybę ir aktualumą.

Leidimas ir turinys

„Durys“ leidžiamos vieną kartą per mėnesį. Pagrindinis platinimo būdas yra kartu su dienraščiu „Klaipėda“, tačiau žurnalą taip pat galima įsigyti „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos skyriuose arba užsiprenumeruoti atskirai.

Žurnalo turinys apima platų kultūros ir meno lauką. Jame rasite išsamius straipsnius ir interviu apie:

Teatrą: spektaklių recenzijas, teatrų naujienas, interviu su aktoriais ir režisieriais.

Vizualiuosius menus: parodų apžvalgas, straipsnius apie dailininkus, skulptorius, fotografus.

Literatūrą: knygų recenzijas, interviu su rašytojais, poezijos ir prozos ištraukas, literatūros renginių apžvalgas.

Muziką: koncertų apžvalgas, interviu su muzikantais.

Bendrąją kultūrą: straipsnius apie kultūros paveldo išsaugojimą, miesto renginius, kultūrines iniciatyvas ir diskusijas.

„Durys“ yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir svarbi platforma vietos menininkams ir kultūros veikėjams pristatyti savo kūrybą ir idėjas, o skaitytojams – giliau pažinti ir įsitraukti į Klaipėdos regiono kultūrinį gyvenimą.

Jūsų Maištinga Siela

Nemokamas kultūrinis žurnalas-laikraštis "370": istorija, leidimai, informacija

Sveiki,

Dažnai tenka kur nors kavinėje ar restoranėlyje paimti leidinį „370“, teko kai kada įdomesnį numerį ir paslapčiomis įsidėti į kuprinę, nors jis ir nemokamas. Pradėjau galvoti, kada jis atsirado, lyg ir pamenu, kad jau seniai jis visur, bet štai ką sužinojau... 

Nemokamas kultūrai skirtas priedas „370“ buvo pristatytas dienraščio „Vilniaus diena“ iniciatyva 2010 metų pavasarį. Jo pagrindinė idėja buvo sukurti platformą šiuolaikinės Lietuvos kultūros reiškiniams, suteikiant balsą įvairiems kūrėjams, intelektualams ir meno kritikams. Pavadinimas „370“ greičiausiai simbolizavo Lietuvos tarptautinį telefono kodą, taip tarsi pabrėžiant lietuvišką kontekstą ir siekį vienyti kultūros lauką.

Pradžioje žurnalas buvo numatytas leisti kiekvieno mėnesio pabaigoje ir platinamas kartu su „Vilniaus diena“ Vilniaus mieste bei atskirai tam tikrose kultūros erdvėse. Ankstyvieji pranešimai pabrėžė norą publikuoti ne tik pripažintų menininkų, bet ir jaunų kūrėjų darbus, atkreipti dėmesį į aktualius kultūros įvykius ir renginius. Taip pat buvo akcentuojamas komentarų ir analitikos svarba, siekiant skatinti diskusiją apie šiuolaikinės kultūros tendencijas.

Tai, kad žurnalas sėkmingai gyvuoja iki šiol ir jūs turite jo balandžio mėnesio numerį, rodo, kad projektas buvo sėkmingas ir rado savo skaitytojų auditoriją. Tikėtina, kad per daugiau nei dešimtmetį žurnalo formatas ir turinys galėjo šiek tiek evoliucionuoti, prisitaikydamas prie besikeičiančių kultūros ir medijų tendencijų. Galbūt atsirado naujų rubrikų, nuolatinių autorių ar specialiųjų teminių numerių.

Radau jų oficialiame tinklapyje https://370.diena.lt/ šitokią informaciją.

Ką reiškia pavadinimas?

Suprask kaip nori. Vieniems – tai tarptautinis Lietuvos telefono kodas, kitiems  – skaičius, reiškiantis daugiau nei 360 laipsnių. Kiek laipsnių gali pasisukti tavo mintis?

 

 Kas jį leidžia?

UAB „Sunra“ kartu su UAB “Dienamedia”.

 

 Kas jį spausdina?

„Lietuvos ryto“ spaustuvė.

 

 Tai žurnalas ar laikraštis?

Laikraščio dydžio mėnesinis žurnalas, spausdinamas ant itin kokybiško knyginio popieriaus.

 

 Apie ką jūs rašote?

Apie tai, ko vengia ir prisibijo kiti. Mada, muzika, teatras, literatūra, menas, fotografija, naujosios technologijos ir kitos temos, aktualios jaunam, smalsiam ir kultūringam miestiečiui.

 

 Kam jis skirtas?

Smalsiems protams – socialiai aktyviems 16–36 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams.

 

 Koks leidinio tiražas?

Popierinio – 10 tūkst. egzempliorių. Kiek perskaito internete, nelabai ir skaičiavome.

 

 Su kuo valgomas „370“? 

Su kava, arbata, vynu, alumi tavo mėgstamoje kavinėje, bare, universitete ir pan. O jeigu rimtai, „370“ nevalgomas, tik skaitomas. Jei nespėjai nučiupti popierinio mieste, skaityk internete elektroninę versiją.

 

 Kada ieškoti? 

Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno viešose vietose  – mėnesio viduryje. Internete – visą mėnesį.

 

 Ar jį kas nors remia? 

Taip, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ir ačiū jam labai už tai.

 

 Ar „370“ straipsnių galima rasti internete? 

Taip.

 

Maištinga Siela