Sveiki!
Mėgstu teminius „Literatūra
ir menas“. Kiek nustebau, kad kitoje pusėje žurnalas ėmė reklamuoti netrukus
pasirodysiantį LGBT turinio filmą „Galinė sėdynė“. Laukiu progos jį pamatyti!
Gal ateityje išeis „Literatūra ir menas“ LGBTQ+ numeris?
Maištinga Siela
Literatūra ir menas,
Memas ir literatūra.
Gyvūnija ir Eminemas.
Kasoje, po „Orbit“,
Akrilinis arklys
Ir... nėra ko nerimauti.
Vis tiek tik literatūra
Ir manekenas
Laiko virš svogūnlaiškių
Ir jogurto
Šitą meną
Ir šitaip sukasi pasaulis
Kaip čekio rulonėlis
Spjaudosi pašėlęs skaičiais.
Vien tik skaičiai – kultūra.
Matematika iš
tos pačios
Kultūros.
Maištinga Siela
Sveiki,
Šiaip Lietuvoje yra daug šviesių asmenybių, viena iš
tų, kuri verčia suklusti – Veronika Povilionienė, kuri davė interviu ir papuošė
kultūros mėnraščio žurnalą „Nemunas“.
Veronika Povilionienė
(gimusi 1946 m. Lazdijų rajone, Dzūkijoje) – viena žymiausių ir labiausiai
pripažintų Lietuvos liaudies folkloro dainininkių, per savo ilgą karjerą
nusipelniusi „dainavimo Lietuvai ir pasauliui“ ambasadorės vardo. Ji garsėja
kaip stipraus ir įtaigaus balso atlikėja, ypač išraiškingai atskleidžianti
dzūkiškų vienbalsių dainų melodiką, dermes ir protėvių pasaulio autentiką. 1976
m. baigusi Vilniaus universitetą, vėliau ilgą laiką dirbo su Liaudies muzikos
teatru, Liaudies buities muziejumi, o nuo 1991 m. vadovauja dainos klubui
„Blezdinga“.
Veronika Povilionienė išsiskiria tuo, kad sujungė
tradicinį dainavimą su moderniomis aranžuotėmis ir kitais žanrais. Ji aktyviai
bendradarbiavo su džiazo ir akademinės muzikos kūrėjais, tokiais kaip
saksofonininkas Petras Vyšniauskas, kompozitoriai Bronius Kutavičius ir
Vidmantas Bartulis, taip pat dainavo su pop ir roko grupėmis, tokiomis kaip
„Antis“ ir „ŽAS“, taip drąsiai ir novatoriškai populiarindama liaudies dainas.
Jos veikla apėmė ne tik koncertus Lietuvoje, bet ir pasirodymus Vakarų Europos,
Azijos, Amerikos valstybėse, o savo gimtajame regione ji užrašinėjo dzūkų
liaudies dainas, apeigas ir papročius.
Už nuopelnus puoselėjant tautosakos paveldą ir aktyvią
kultūrinę veiklą Veronika Povilionienė apdovanota daugybe aukščiausių
įvertinimų. 2008 m. jai įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija,
taip pat ji yra J. Basanavičiaus premijos laureatė ir apdovanota Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Ši dainininkė yra ne tik atlikėja, bet
ir ryški visuomenės veikėja, kuri nuolat akcentuoja tautinio paveldo ir šeimos
vertybių svarbą.
Maištinga Siela
„Lietuvos ryto“
leidžiamas žurnalas „Stilius“ spausdindavo ne vieną interviu su Jurga
Ivanauskaite, kuriame ji atvirai kalbėdavo apie savo patirtis. Pavyzdžiui,
1998 m. ji pasidalino įspūdžiais iš trečiosios kelionės po Indiją, pasakodama
apie tai, kaip ten moterys vertinamos ir pastebimos, kas, jos nuomone, skyrėsi
nuo to meto Lietuvos. Tokie interviu padėdavo skaitytojams geriau pažinti
rašytojos asmenybę, suprasti jos įkvėpimo šaltinius ir požiūrį į pasaulį.
Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai!
Originalu! Ant 2025 metų liepos mėnesio numerio „Literatūra
ir menas“ 3025 metų kalendorius. Laiko, kurio mes, bent jau savo dabarties
kūnuose, nebesulauksime. Perskaičiau beveik visą numerį ilgoje kelionėje
autobusu, o jūs matote šį numerį Vilniaus autobusų stotyje!
Čionai Marijus Gailius atsiveria, kaip myli savo
vaikus,
Čia Rolf Dieter Brinkmann eilėraštis pavadinimu „Eilėraštis“,
kurį išvertė Antanas A. Jonynas - - -
Jis man taip patiko, kad pamaniau, jog
Galima vėl mokytis tekstą atmintinai!
Butnoriūtė paaiškina Kazlauskaitės „Marialės“ prasmes
Ir techniką,
Jakučiūnas Andrius filosofuoja apie Melniko „Užgesusią
saulę“.
Aha.
Ir Sapiegų rūmų nudirti žirgai ir kariai –
Don Kichotas „True Blood“ versijoje...
Iš tikrųjų Emilija Lipska teisi, kai grįžti atgalios
per tris sales
Pro Edith Karlson išnaras,
Jautiesi kitaip, lyg tave pasitiktų gyvieji numirėliai
–
Įspūdis dvejopas! Beveik barokinis.
Juk griaučiais mėgo žmonės puošti bažnyčias.
Dovydas Kiauleikis sako, kad jau persisotinome,
Belieka laukti persitvarkymo, aukso amžiaus pabaigos,
Naujų puikių diktatorių ir cenzūros –
Peak Human!
Mėsininkų-Menininkų / valgio-dvasios.
Peak Human!
Ernestui Parulskiui rūpi iš kokios skardos daromos
atminimo lentos,
Jų skaičius –
Ar turėjau čionai įžvelgti desovietizacijos masinę isteriją?
Ar premijų ir atminimų tiesiog... per daug?
Nenustoju galvoti apie paplūdimį ir vėžlį,
Kurį minėjo Toma Gudelytė.
O jeigu aš būčiau dar prieš etruskus gyvenęs vėžlys,
kuris
Va šiandien...
Nori dėti kiaušinius šalia Toskanos tavernų?
Gybai ir mirtis,
Išnykimas...
Kas yra tas laikas, kuris visiems slenka prie pabaigos?
Adomas Narkevičius, žinoma, įsuks tinkamu kampu varžtą
paveikslui –
Buvo labai įdomus interviu, kad net noriu aš į tą
Kauno bienelę.
Iš principo. Tyrinėti.
Yra straipsnis ir apie vyrus rašytojus,
Kuriems nereikia vaikų, nes kiekvienas vaikas –
Prarasta materiali neparašyta knyga.
Įdomu, kaip su tomis moterimis rašytojomis.
Akivaizdu, kad rašytojos jau Lietuvoje gimdo mažiau,
Nes moterų rašytojų persvara po Nepriklausomybės kur
kas daugiau...
Woolf ir Ivanauskaitė nemažai juk parašė.
Dėsnis? Ką pasakytų feministės?
Literatūra pavojinga.
Ji atima gyvybę?
Bet žinau rašytojų ir mamų.
Iš Facebooko.
Beata Nicholson pagimdė penktąjį.
O kiek receptų knygų...
Užtektų iki 3025-ųjų,
Jeigu pradėčiau
Gaminti.
Maištinga Siela
.jpg)
.jpg)
Sveiki,
Lietuvos dainininkė Angelou, tikruoju vardu Andželika
Petrauskaitė, yra viena ryškiausių pastarojo meto šalies muzikos scenos
atstovių. Ji žinoma dėl savo išskirtinio balso, modernaus R&B stiliaus ir
emocingos kūrybos, kuri sulaukė didelio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir
užsienyje.
Žurnalas „370 Diena“ yra publikavęs straipsnių,
susijusių su Angelou kūryba. Pavyzdžiui, naujausiame, 2025 m. birželio 25 d.
numeryje, „370 Diena“ siūlo pažintį su Angelou, apibūdinama kaip dainininke,
puoselėjančia ritmenbliuzo žanrą. Tai rodo, kad žurnalas domisi ir pristato jos
kūrybą savo skaitytojams, tikėtina, interviu ar išsamesnio straipsnio forma.
Angelou, kilusi iš Klaipėdos, nuo pat vaikystės
svajojo apie muzikinę karjerą. Baigusi muzikos mokyklą ir įgijusi išsilavinimą
Didžiojoje Britanijoje (kur studijavo rinkodarą), ji pradėjo kurti ir leisti
savo muziką. Pirmuosius profesionalius vaizdo klipus ji išleido užsienyje,
tačiau tikrasis proveržis Lietuvoje įvyko 2017 metais, grįžus į tėvynę. Jos
pirmoji lietuviška daina „A lyga“, sukurta kartu su prodiuseriu Free Finga,
greitai išpopuliarėjo ir tapo hitu.
Angelou kūryba apibūdinama kaip alternatyvus R&B
su moderniais elektronikos ir pop muzikos elementais, turintis ir 70-ųjų soulo
bei 90-ųjų R&B atspalvių. Ji pati save apibūdina kaip dainų autorę ir
atlikėją, kurią visuomet traukė emocinga muzika. Jos dainos pasižymi giliais ir
jausmingais tekstais, dažnai nagrinėjančiais santykių, emocinio artumo ir
atstumo, pasitikėjimo bei pažeidžiamumo temas. Angelou išsiskiria ir tuo, kad
pastaraisiais metais aktyviai gilinosi į muzikos prodiusavimo žinias, vis
labiau įsitraukdama į savo kūrinių prodiusavimo procesus.
Per savo karjerą Angelou ne kartą buvo nominuota
prestižiniuose M.A.M.A. muzikos apdovanojimuose įvairiose kategorijose,
įskaitant Metų proveržį ir Metų progresyvios pop muzikos atlikėją. Jos
debiutinis albumas „Fazė“ (2021 m.) tapo klausomiausiu lietuvės moters
atlikėjos albumu Lietuvoje. Neseniai, 2025 m. gegužės mėnesį, ji išleido ir
savo antrąjį albumą „Rodeo“, kuris, pasak atlikėjos, yra tarsi „emocinė
kelionė, reikalaujanti drąsos“. Angelou muzika surinko milijonus perklausų
skaitmeninėse platformose, patvirtindama jos populiarumą ir įtaką Lietuvos
muzikos scenoje. Ji yra laikoma viena iš naujosios lietuviškos pop, R&B ir
elektroninės muzikos bangos lyderių.
Maištinga Siela
.jpg)
.jpg)
2017 m. feministinis „Literatūra
ir menas“ numeris
Žurnalas „Literatūra ir
menas“, ilgametis Lietuvos kultūros savaitraštis, apimantis platų meno ir
visuomenės temų spektrą, 2017 metais atkreipė dėmesį į aktualią ir diskutuotiną
temą – feminizmą. 2017 m. kovo 31 d. pasirodęs numeris (Nr. 3591) išsiskyrė tuo,
kad jame didelė dalis turinio buvo skirta lyčių lygybės, moterų padėties
visuomenėje ir feministinės minties apraiškoms. Nors žurnalas retai oficialiai
deklaruoja specialius „teminius“ numerius, šis aiškiai atspindėjo ryškų posūkį
šia linkme.
Šio numerio pasirodymas
nebuvo atsitiktinis. Jis sutapo su stiprėjančiomis diskusijomis apie feminizmą
Lietuvoje ir visame pasaulyje, ypač po 2016-2017 m. įvykių, kurie iškėlė į
viešumą moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. „Literatūra ir menas“ numeris
tapo platforma, kurioje buvo gvildenami įvairūs feminizmo aspektai: nuo jo
teorinių pagrindų ir istorijos iki praktinių problemų, tokių kaip lyčių
stereotipai, smurtas prieš moteris ir moterų reprezentacija kultūroje bei
politikoje. Jame publikuoti straipsniai, esė, interviu ir apžvalgos atspindėjo
tiek akademines, tiek menines perspektyvas, leidžiančias skaitytojams giliau
pažvelgti į sudėtingą feminizmo reiškinį.
Tokio turinio numerio
pasirodymas tokioje prestižinėje kultūros publikacijoje kaip „Literatūra ir
menas“ turėjo didelę reikšmę. Visų pirma, tai patvirtino feminizmo diskurso
legitimumą Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Leidinys pripažino, kad lyčių lygybės
ir moterų teisių klausimai yra ne tik socialinės, bet ir giliai kultūrinės
problemos, vertos rimtos analizės ir diskusijos. Antra, numeris suteikė svarbią
platformą feministinei minčiai ir balsams, kurie galbūt ne visada lengvai
rasdavo vietą pagrindinėje žiniasklaidoje. Jis padėjo formuoti platesnį
supratimą apie feminizmo tikslus ir idėjas, skatino kritinį mąstymą ir dialogą
visuomenėje. Šis numeris išlieka svarbiu kultūrinio diskurso atspindžiu apie
feminizmą Lietuvoje 2017 metais.
2025 metų feministinis
„Literatūros ir meno“ numeris
Šį išskirtinį žurnalo
numerį kuravo žinomos Lietuvos kultūros veikėjos: dailėtyrininkė, parodų
kuratorė ir poetė Laima Kreivytė bei rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaitė. Jų
iniciatyva buvo įkvėpta prieš trisdešimt metų vertėjos Karlos Gruodis sudarytos
tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai“. Kuratorės siekė išsiaiškinti, kiek
šiandien gyvos feminizmo idėjos ir kaip per tą laiką pasikeitė visuomenė,
literatūra ir menas.
Žurnalo turinys
skaitytojams siūlo savotiškas „feminizmo ekskursijas“, gilinantis į įvairius
šios temos aspektus. Jame galima rasti straipsnių, analizuojančių moterų vietą
kanonuose ir sovietmečiu, taip pat tyrinėjančių kūrėjų kelią Lietuvos
kultūroje. Tarp svarbiausių šio numerio dalių – Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių
Natalijos Arlauskaitės ir
Dovilės Jakniūnaitės pokalbis pavadinimu „Kol dėstėme feminizmą“,
atskleidžiantis akademinės perspektyvos įžvalgas apie feminizmą.
.jpg)
.jpg)
Sveiki, skaitytojai,
Šiek tiek vėl leidybinės
istorijos apie kultūros leidinius.
Žurnalas „Durys“
Klaipėdoje – tai ilgametis mėnesinis nekomercinis kultūros ir meno žurnalas,
kuris nuo pat įkūrimo yra neatsiejama Vakarų Lietuvos kultūrinio gyvenimo
dalis. Leidžiamas lietuvių kalba ir platinamas kartu su apskrities ir miesto
laikraščiu „Klaipėda“, „Durys“ tapo savotišku uostamiesčio meno ir kultūros
pulso matuokliu.
Žurnalo istorija ir raida
„Durys“ dienos šviesą
išvydo 1995 metais. Nuo pat pradžių žurnalas buvo skirtas plačiam kultūros
spektrui: scenos ir vaizduojamiesiems menams, literatūrai ir apskritai
Klaipėdos krašto bei Vakarų Lietuvos kultūrinėms aktualijoms. Per savo gyvavimo
metus „Durys“ keitėsi ir augo – nuo pirmojo numerio iki dabartinio formato.
Reikšmingas pokytis įvyko 2003 m. balandžio mėnesį, kai prie „Durų“ prisijungė
atnaujinti literatūriniai „Gintaro lašai“. Šis leidinys, turintis savo istoriją
nuo 1985 metų, papildė „Durų“ turinį ir sustiprino jo literatūrinę pusę. Nuo
2014 metų, minint 20-ąsias leidimo metines, „Durys“ įgavo dabartinį, išplėstą
formatą – tapo mėnesiniu, 64 puslapių apimties, spalvotu kultūros ir meno
žurnalu.
Redaktoriai ir leidinio
komanda
Nuo pat „Durų“ įkūrimo ir
iki šiol pagrindinė leidinio siela yra kultūros žurnalistė ir teatrologė Rita
Bočiulytė. Ji yra ir žurnalo įkūrėja, ir nuolatinė redaktorė bei sudarytoja.
Jos ilgametis atsidavimas ir patirtis kultūrinėje žurnalistikoje užtikrina „Durų“
kokybę ir aktualumą.
Leidimas ir turinys
„Durys“ leidžiamos vieną
kartą per mėnesį. Pagrindinis platinimo būdas yra kartu su dienraščiu
„Klaipėda“, tačiau žurnalą taip pat galima įsigyti „Klaipėdos“ laikraščio
redakcijos skyriuose arba užsiprenumeruoti atskirai.
Žurnalo turinys apima
platų kultūros ir meno lauką. Jame rasite išsamius straipsnius ir interviu
apie:
Teatrą:
spektaklių recenzijas, teatrų naujienas, interviu su aktoriais ir režisieriais.
Vizualiuosius menus:
parodų apžvalgas, straipsnius apie dailininkus, skulptorius, fotografus.
Literatūrą:
knygų recenzijas, interviu su rašytojais, poezijos ir prozos ištraukas,
literatūros renginių apžvalgas.
Muziką:
koncertų apžvalgas, interviu su muzikantais.
Bendrąją kultūrą:
straipsnius apie kultūros paveldo išsaugojimą, miesto renginius, kultūrines
iniciatyvas ir diskusijas.
„Durys“ yra ne tik
informacijos šaltinis, bet ir svarbi platforma vietos menininkams ir kultūros
veikėjams pristatyti savo kūrybą ir idėjas, o skaitytojams – giliau pažinti ir
įsitraukti į Klaipėdos regiono kultūrinį gyvenimą.
Jūsų Maištinga Siela
Sveiki,
Dažnai tenka kur nors
kavinėje ar restoranėlyje paimti leidinį „370“, teko kai kada įdomesnį numerį
ir paslapčiomis įsidėti į kuprinę, nors jis ir nemokamas. Pradėjau galvoti,
kada jis atsirado, lyg ir pamenu, kad jau seniai jis visur, bet štai ką sužinojau...
Nemokamas kultūrai
skirtas priedas „370“ buvo pristatytas dienraščio „Vilniaus diena“ iniciatyva
2010 metų pavasarį. Jo pagrindinė idėja buvo sukurti platformą šiuolaikinės
Lietuvos kultūros reiškiniams, suteikiant balsą įvairiems kūrėjams,
intelektualams ir meno kritikams. Pavadinimas „370“ greičiausiai simbolizavo
Lietuvos tarptautinį telefono kodą, taip tarsi pabrėžiant lietuvišką kontekstą
ir siekį vienyti kultūros lauką.
Pradžioje žurnalas buvo
numatytas leisti kiekvieno mėnesio pabaigoje ir platinamas kartu su „Vilniaus
diena“ Vilniaus mieste bei atskirai tam tikrose kultūros erdvėse. Ankstyvieji
pranešimai pabrėžė norą publikuoti ne tik pripažintų menininkų, bet ir jaunų
kūrėjų darbus, atkreipti dėmesį į aktualius kultūros įvykius ir renginius. Taip
pat buvo akcentuojamas komentarų ir analitikos svarba, siekiant skatinti
diskusiją apie šiuolaikinės kultūros tendencijas.
Tai, kad žurnalas
sėkmingai gyvuoja iki šiol ir jūs turite jo balandžio mėnesio numerį, rodo, kad
projektas buvo sėkmingas ir rado savo skaitytojų auditoriją. Tikėtina, kad per
daugiau nei dešimtmetį žurnalo formatas ir turinys galėjo šiek tiek evoliucionuoti,
prisitaikydamas prie besikeičiančių kultūros ir medijų tendencijų. Galbūt
atsirado naujų rubrikų, nuolatinių autorių ar specialiųjų teminių numerių.
Radau jų oficialiame
tinklapyje https://370.diena.lt/ šitokią
informaciją.
Ką reiškia pavadinimas?
Suprask kaip nori. Vieniems – tai tarptautinis
Lietuvos telefono kodas, kitiems –
skaičius, reiškiantis daugiau nei 360 laipsnių. Kiek laipsnių gali pasisukti
tavo mintis?
Kas
jį leidžia?
UAB „Sunra“ kartu su UAB “Dienamedia”.
Kas
jį spausdina?
„Lietuvos ryto“ spaustuvė.
Tai
žurnalas ar laikraštis?
Laikraščio dydžio mėnesinis žurnalas, spausdinamas ant
itin kokybiško knyginio popieriaus.
Apie ką jūs
rašote?
Apie tai, ko vengia ir prisibijo kiti. Mada, muzika,
teatras, literatūra, menas, fotografija, naujosios technologijos ir kitos
temos, aktualios jaunam, smalsiam ir kultūringam miestiečiui.
Kam
jis skirtas?
Smalsiems protams – socialiai aktyviems 16–36 metų
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams.
Koks leidinio tiražas?
Popierinio – 10 tūkst. egzempliorių. Kiek perskaito
internete, nelabai ir skaičiavome.
Su kuo
valgomas „370“?
Su kava, arbata, vynu, alumi tavo mėgstamoje kavinėje,
bare, universitete ir pan. O jeigu rimtai, „370“ nevalgomas, tik skaitomas. Jei
nespėjai nučiupti popierinio mieste, skaityk internete elektroninę versiją.
Kada ieškoti?
Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno viešose vietose – mėnesio viduryje. Internete – visą mėnesį.
Ar
jį kas nors remia?
Taip, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ir
ačiū jam labai už tai.
Ar
„370“ straipsnių galima rasti internete?
Taip.
Maištinga Siela
Viktorija Kuodytė
yra viena ryškiausių šiuolaikinio Lietuvos teatro ir kino aktorių. Gimusi 1970
m. Vilniuje, ji 1994 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos
ir teatro akademijoje. Dar būdama studentė, pradėjo vaidinti Eimunto Nekrošiaus
spektakliuose, kurie tapo svarbiu jos kūrybinio kelio pradžios tašku ir lėmė
ilgalaikį bendradarbiavimą.
Per savo karjerą V.
Kuodytė sukūrė įsimintinų vaidmenų įvairiuose Lietuvos teatruose, tokiuose kaip
„Meno fortas“, Kauno valstybinis dramos teatras ir Lietuvos nacionalinis dramos
teatras, o nuo 2011 m. yra Vilniaus Jaunimo teatro trupės narė. Jos talentas ir
universalumas atsiskleidė tiek klasikiniuose, tiek šiuolaikiniuose
pastatymuose, kuriuose ji įkūnijo sudėtingus ir įvairiaplanius personažus.
Aktorės darbai teatre pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, įskaitant „Kristoforus“
statulėles už geriausius moters vaidmenis.
Be teatro, Viktorija
Kuodytė taip pat yra aktyvi kino aktorė, vaidinusi įvairiuose lietuviškuose ir
tarptautiniuose filmuose. Jos sukurtus vaidmenis kine kritikai ir žiūrovai
vertina už gilumą ir įtaigumą. Nuo 2006 m. V. Kuodytė taip pat yra Lietuvos muzikos
ir teatro akademijos dėstytoja, profesorė, perduodanti savo patirtį ir žinias
jaunajai aktorių kartai. 2019 m. aktorė buvo įvertinta Lietuvos nacionaline
kultūros ir meno premija už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Giedrė Šlekytė
yra talentinga ir tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė, kilusi iš
Lietuvos. Muzikinį išsilavinimą ji pradėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų
mokykloje Vilniuje, o vėliau studijavo dirigavimą Graco muzikos ir
vaizduojamųjų menų universitete, Leipcigo muzikos ir teatro akademijoje bei
Ciuricho menų universitete.
Jos profesionali karjera
sparčiai kilo po sėkmingo dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose. G. Šlekytė
yra Tarptautinio Malko jaunųjų dirigentų konkurso Kopenhagoje laureatė. 2015
metais ji buvo nominuota Zalcburgo festivalio jaunųjų dirigentų apdovanojimui,
o 2018 metais – "Metų naujoko" kategorijoje Tarptautiniuose operos
apdovanojimuose.
Dirigentė aktyviai
koncertuoja su įvairiais orkestrais Europoje ir už jos ribų. Ji yra dirigavusi
tokiuose žymiuose teatruose kaip Ciuricho opera, Frankfurto opera ir kituose.
G. Šlekytė taip pat yra aktyvi lietuvių muzikos ambasadorė, atliekanti lietuvių
kompozitorių kūrinius įvairiose šalyse.
Maištinga Siela
Sveiki,
Foto iš oficialaus Metai
facebooko grupės
***
Yra metai
Ir yra Metai
Dar vieneri
Dar vienas balandis
Dar vienas puslapis
Po slyvomis
Pasimylėjus
Po saule
Dar yra žodžių
Kuriuos sudėliojus
Atsiveria vis kitos
Durys
Dar yra laiko
Dar viskas tik dabar
Prasideda ir
Jau baigias
Balandis praeina
O Metai vis lieka
Po pagalve
Balkone
Rūsyje
Palėpėje
Kaip pienių vynas
Bredberio puslapių
Kolboje.
Maištinga Siela
