Violeta Palčinskaitė
gimė 1943 m. lapkričio 20 dieną Kaune, Žaliakalnyje. Mokėsi J. Jablonskio
vidurinėje mokykloje. 1960–1964 m. studijavo Vilniaus universitete. Savo kūrybą
spaudoje pradėjo publikuoti 1958 m., pirmąjį eilėraščių rinkinį „Žemė kėlė
žolę“ išleido 1961 m., būdama vos septyniolikos. 1964 m. tapo Lietuvos rašytojų
sąjungos nare.
Violeta Palčinskaitė
parašė netoli penkiasdešimt knygų. Nors maždaug pusė jų skirta suaugusiesiems,
bet ji pirmiausia buvo žinoma kaip vaikų poetė. Kelios Lietuvos vaikų kartos
užaugo su Violetos Palčinskaitės eilėraščiais, pasakomis ir pjesėmis, jos kūrybą
skaito ir dabartiniai moksleiviai. Būdama išskirtinio talento, Violeta
Palčinskaitė sugebėjo išlikti populiari ir aktuali. Jos kūryba reto pagaulumo:
kupina humoro, geros nuotaikos ir netikėtų nuotykių. Net ir sulaukusi garbaus
amžiaus, ji yra sakiusi: „Kartais ir dabar jaučiu, kad manyje tebegyvena
vaikas, svajojantis apie nepatirtus nuotykius ir tikintis, jog visos istorijos
turi baigtis laimingai“.
Violeta Palčinskaitė ne
tik rašė pati, bet ir išvertė gausybę garsių pasaulio rašytojų, pvz., Roaldo
Dahlio, Donaldo Bisseto, Kate Di Camillo, Jacqueline Wilson, kūrinių, taip pat
britų tautosakos rinktinę „Motulės Žąsies eilėraščiai“.
Už kūrybą vaikams buvo ne
kartą apdovanota: 1988 m. pelnė IBBY tarptautinį vaikų meno asociacijos diplomą
už eilėraščių knygą vaikams „Senamiesčio lėlės“, 2008 m. – festivalio „Poezijos
pavasaris“ rengėjų prizą už geriausią eilėraščių knygą mažiesiems „Karalius
pamiršo raidyną“, 2009 m. – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos
aukso medalį už išskirtinius pasiekimus literatūros ir poezijos vaikams
srityje. 2011 m. jos knyga „Muzika troliui“ nominuota Metų knygos vaikams
rinkimuose, 2012 m. jai paskirta Vaikų literatūros premija.
Violeta Palčinskaitė
sukūrė scenarijų kino filmams „Andrius“ (už šį scenarijų 1982 m. pelnė aukso
medalį tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje Italijoje), „Traukinys
į Bulzibarą“, „Geležinė princesė“, žodžius Eduardo Balsio oratorijai „Nelieskite
mėlyno gaublio“.
Suaugusiuosius Violeta
Palčinskaitė netikėtai nudžiugino prozos kūriniais: 2015 m. ji išleido
autoironišką atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“,
2019 m. pasirodė šios knygos tęsinys „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu
labų dienų“, o 2024 m. – „Pilnaties babilonai, arba Kristiano Anderseno rožė“.
Šioje trilogijoje autorė praskleidė ilgų kūrybos metų užkulisius, nupiešė
fragmentiškus, bet nepamirštamus savo artimųjų bei garsių kultūros žmonių
portretus.
Violetos Palčinskaitės
kūrybos išversta į anglų, rusų ir kitas kalbas.
2004 m. Violeta
Palčinskaitė buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, 2023 m.
jai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už vaizduotės žaismę kūryboje
kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą