Sveiki!
Kiekvienoje
tautoje yra pajuokavimų ir anekdotų apie kitataučius. Lietuviai ne išimtis, pas
daugiausiai pokštaujama apie estus, kad jie neva labai lėti. Latviai taip pat
panašiai juokauja apie estus. Nutariau surinkti šiuos anekdotus.
LIETUVIŲ
ANEKDOTAI APIE ESTUS
Kodėl
estai masiškai negeria arbatos ar kavos? Nes bijo, kad kol užvirs virdulys, jau
prasidės pensija.
Vairuoja
estas automobilį, staiga subyra variklis. Stovi pakelėje, žiūri į kapotą ir
galvoja: „Na, turbūt už valandos reikės pradėti galvoti, kur čia paskambinti.“
Kodėl
estai į parduotuvę važiuoja lėtai įjungę atbulinę pavarą? Kad pardavėja
galvotų, jog jie jau išeina, ir paskubėtų aptarnauti.
Sėdi
du estai ant suoliuko parke, praeina graži mergina. Vienas po dešimties minučių
sako kitam: „Graži mergina.“ Į tai antrasis atsako tik kitą dieną: „Oi, tikrai
graži.“
Žaidžia
estai šachmatais, o po penkerių metų partijos vienas sako: „Šachas ir matas!“
Antrasis nustebęs atsako: „Palauk, aš dar ėjau tik antrą pėstininką.“
Eina
estas per gatvę, užsikabina už akmens ir pargriūva. Atsigula ant asfalto ir
galvoja: „Na, štai, grįždamas namo šitą akmenį jau tikrai spėsiu apeiti.“
Kodėl
estai į keliones visada pasiima medinį blokelį? Jei automobilis sugenda vidury
kelio, padeda jį po ratais ir ramiai laukia pavasario.
Susitinka
du estai miške ir vienas sako: „Girdėjai vakar perkūniją?“ Antrasis pagalvoja
ir atsako: „Ne, vakar aš dar negirdėjau, turbūt išgirsiu rytoj per pietus.“
Kodėl
estas į kino teatrą eina su palapine? Nes žino, kad filmas bus ilgas, o kol
sulauks pabaigos, reikės kažkur pernakvoti.
Kodėl
estai niekada nebėga nuo lietaus? Nes kol jie nusprendžia bėgti, lietus jau
būna baigęsis ir prasidėjusi sausra.
Klausia
lietuvis esto: „Ką tu veiki visą dieną?“ Estas atsako: „Iš pradžių galvoju, o
po to... na, tiesiog galvoju.“
Kodėl
estas prie kompiuterio sėdi su apsauginiu šalmu? Nes laukia, kol užsikraus
naujas puslapis, ir bijo, kad netikėtai trenks žaibas.
Kodėl
estai žiemą nesivalo sniego nuo stogo? Nes laukia, kol pavasarį saulė viską
sutvarkys pati, o per tą laiką galima pailsėti.
Kodėl
estas į svečius eina ne per duris, o per langą? Nes pamatė, kad durų rankena
pajudėjo tik vakar vakare.
Susitiko
du draugai – lietuvis ir estas – ir pradėjo kalbėtis apie savo gyvenimą bei
keliones. Lietuvis pasakoja, kaip jis praėjusią savaitę skrido į Ispaniją, kaip
greitai viskas keitėsi, kaip per kelias valandas pasikeitė kultūros ir
kraštovaizdis. Tuomet estas giliai atsidusęs pradeda savo pasakojimą: „Taip,
kelionės yra dalykas... Aš pernai irgi nusprendžiau nuvažiuoti pas gimines į
kaimyninį miestelį, kuris yra už trisdešimties kilometrų. Įsėdau į savo seną
automobilį, užvedžiau variklį ir pradėjau važiuoti. Važiuoju aš valandą, antrą,
žiūriu – pakelėje vis dar tie pačiai medžiai. Pasižiūriu į veidrodėlį, o ten
pamatau, kad iš paskos manęs bėga mažas šuniukas. Pagalvojau: na nieko, turbūt
tiesiog pavymui bėga.“ Estas tęsia savo istoriją toliau, o lietuvis klauso
išplėtęs akis: „Pravažiavau aš dar tris valandas, žiūriu, šuniukas vis dar bėga
iš paskos, tik jau truputį pavargęs. Dar po dviejų valandų žiūriu – tas
šuniukas jau atsisėdęs ant kelkraščio sunkiai alsuoja. Tada aš supratau, kad
kažkas čia ne taip, sustabdžiau mašiną, atsidariau langą ir klausiu to šuns:
„Klausyk, draugu, ar tu čia mane persekioji jau visą pusdienį?“ O šuo pasižiūri
į mane ir sako: „Ką tu čia šneki, žmogau? Aš tiesiog užsikabinau už tavo galinio
buferio su savo uodega ir dabar jau penkios valandos bandau rasti progą
nusispjauti, bet tu vis važiuoji per lėtai, kad galėčiau paleisti.“
Sėdi
traukinyje lietuvis, estas ir latvis, važiuoja ilgą kelionę per Baltijos šalis,
o už lango lėtai keičiasi kraštovaizdis. Lietuvis po kelių valandų nuobodulio
išsitraukia knygą, paskaito, pabaigia skyrių ir padeda ją į šalį. Latvis
tiesiog spokso pro langą ir stebi praplaukiančius laukus. Tuo tarpu estas
ramiai sėdi kampe, rankose laikydamas užverstą storą knygą, ir visiškai nieko
nedaro. Praėjus dar kelioms valandoms, lietuvis neapsikentęs ir smalsaudamas
paklausia esto: „Klausyk, tu jau pusę dienos sėdi su ta pačia knyga, bet net
neatsiverti jos puslapių. Ar tu jos neskaitei?“ Estas lėtai, su didžiuliu
pauzės intervalu, pasuka galvą į lietuvį ir atsako: „Aš skaitau... Bet matai,
ši knyga yra parašyta labai lėta kalba, todėl aš perskaitau po vieną raidę kas
tris valandas, kad suspėčiau pilnai pajusti gilią autoriaus mintį.“ Lietuvis su
latviu tik nusijuokia, o estas ramiai ir neskubėdamas vėl nusminga į savo
mintis, kol traukinys vos judėdamas rieda toliau.
Vairuoja
latvis automobilį, sustabdo policininkas ir sako:
– Jūs viršijote greitį, bet kadangi šiandien šventė, skiriu tik įspėjimą. O dabar pasakykite anekdotą apie estus.
Latvis sugalvoja tokį:
– Važiuoja dvi bobutės dviračiu per mišką. Viena sako: „Oi, kaip šalta!“, o kita atsako: „Ne, čia ne trečiadienis, čia ketvirtadienis.“
Policininkas sako:
– Čia juk visai ne juokas, čia visiška nesąmonė!
Latvis atsako:
– Kokius estus duodat, tokius anekdotus ir pasakoju.
Susitiko
du estai. Vienas kitam sako:
– Žinai, vakar nusipirkau puikų knygyną!
– O ką ten veikei?
– Skaičiau.
Kodėl
estai savo šalyje tiltus stato išilgai upės, o ne skersai?
– Kad nereikėtų toli eiti, kai nori pereiti į kitą krantą.
Bėga
estų zuikis per mišką, susitinka vilką ir sako:
– Bėk greičiau, bėk, medžiotojai eina!
Vilkas išsigandęs bėga, o po valandos sustoja ir galvoja:
– Kodėl aš bėgu? Juk aš vilkas!
LATVIŲ
ANEKDOTAI APIE ESTUS
Vaikšto
trys estų svečiai palei Dauguvą. Vienas sako: „Man atrodo, čia vėžiai gyvena.“
Po 15 minučių antrasis: „Ne, man taip neatrodo.“ Dar po 15 minučių trečiasis:
„Pone, man jūsų bevaisis ginčas jau atsibodo.“
Ateina
du estai į viešnamį ir klausia: ką čia galima gauti už 10 latų? Šiems atsako,
kad už dešimt latų jie gali permiegoti vienas su kitu.
Estiškoje
žaidimo „Kas nori tapti milijonieriumi?“ versijoje įdiegta ketvirta papildoma
galimybė – „Laiškas draugui“.
Vienas
estas pasakoja latviui apie savo šalies pranašumus, iš kurių minėjo sparčiau
augančią ekonomiką, gražesnę gamtą ir geresnį maistą, tačiau pripažino
vienintelį latvių pranašumą – kad jiems pasisekė labiau su kaimynais.
Atėjęs
benamis pašnekovas iš pradžių droviai užsimena girdėjęs, jog estai pasižymi
išskirtiniu taupumu, o estas jam atsako su pasididžiavimu, kad tokios vejos
niekas kitas gyvenime nebūtų galėjęs paragauti.
Kai
mirtį pasitinkantis vyras, užsiėmęs juodąja magija, perspėja savo žmoną, kad ji
drįstų jį apgauti net po jo mirties, jis pažada išsikasti iš kapo, o
aplinkiniai kaimynai mąsto, kiek laiko tam prireiktų estišku tempu.
Susitikus
latviui ir estui kelyje, estas labai lėtai ir apsvarstydamas kiekvieną žodį
bando paaiškinti savo savaitgalio kelionės įspūdžius, kol latvis jau spėja
nuveikti pusę savo dienos darbų.
Pakeliui
į parduotuvę estų porelė susiruošia apsipirkti, tačiau kol jie nusprendžia
išsirinkti prekę iš lentynos, parduotuvė jau spėja užsidaryti vasaros
atostogoms.
Mokykloje
mokytoja klausia estų mokinio paprasto klausimo, o šis pradeda galvoti taip
giliai, kad atsakymą pateikia tik prasidėjus kitų mokslo metų semestrui.
Kalbėdamiesi
apie greitąjį internetą Baltijos šalyse, estai latviams tvirtina, jog jų ryšys
toks patikimas, kad net naujienos iš praėjusio amžiaus pasiekia juos pačiu
idealiausiu ir lėčiausiu ritmu.
Maištinga
Siela
– Jūs viršijote greitį, bet kadangi šiandien šventė, skiriu tik įspėjimą. O dabar pasakykite anekdotą apie estus.
Latvis sugalvoja tokį:
– Važiuoja dvi bobutės dviračiu per mišką. Viena sako: „Oi, kaip šalta!“, o kita atsako: „Ne, čia ne trečiadienis, čia ketvirtadienis.“
Policininkas sako:
– Čia juk visai ne juokas, čia visiška nesąmonė!
Latvis atsako:
– Kokius estus duodat, tokius anekdotus ir pasakoju.
– Žinai, vakar nusipirkau puikų knygyną!
– O ką ten veikei?
– Skaičiau.
– Kad nereikėtų toli eiti, kai nori pereiti į kitą krantą.
– Bėk greičiau, bėk, medžiotojai eina!
Vilkas išsigandęs bėga, o po valandos sustoja ir galvoja:
– Kodėl aš bėgu? Juk aš vilkas!

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą