2011 m. spalio 28 d., penktadienis

Mintys iš Jono tualeto: Irena Degutienė virkdo Lietuvą

Sveiki visi,

Šiandien Jonas, privalgęs daug šaldytų agrastų, sugalvojo, kad pats laikas nueiti į tupyklą. Ups, t.y. į tualetą. Juk geriausios mintys būtent ir kyla reikalingiausiame žmonijos išradime – vienutėje, kur karaliai pėsti vaikšto. Jonui pritrūko tualetinio popieriaus, todėl kai griebė vakarykštį „Lietuvos rytą“ ir šitaip tekinomis per koridorių į kitą bendrabučio galą, kur įkurta tupyklėlė. Ačiū Dievui, spėjo.

Taip ir būna, kai tie nelemti agrastai pradeda sukti vidurius. Tenka saugoti paskutinę apatinio trikotažo porą. Jonukas galėjo lengviau atsidusti, kai iš jo išėjo pirmoji banda rudų arklių. O dabar galima pasidomėti, ką gi rašo gerbiamasis „Lietuvos rytas“? Oigi Irutė Degutienė visai tautai pareiškė, kad visi tegu eina emigrantai „n***i“, nes ne va, ji niekaip negalinti suprasti, kaip durniai lietuviai nori gyventi geriau, palikdami mūsų kraštą. Irutė pilstė savo moralinius aruodus, tapšnojo apsimovusi sėklintojo pirštine ir tėškė, kad lietuviai neva išduodą savo kraštą už pinigą... Tik pamanykit, vargšas agrarinis primatas sugalvojo nebemylėti savo krašto ir gyventi geriau. Nežinau, tikriausiai Degutienė dabar savo reitingus tikrai „susifeilins“, nes prižarstė špakliaus į geresnio gyvenimo betrokštančią beveik benamio lietuvio širdį.

Suprask, anot Irutės Degutienės, išvažiavę lietuviai yra išdavikai, pašlemėkai ir tikri tėvynės priešai. Juk iš kur valdžia sems pinigą, kai visi išvažiuos? Juk meilę visada galima pamatuoti centais. Tai kad, p. Irena, žmonės bėga ne į geresnį gyvenimą, bet bėga į išsigelbėjimą t.y. nuo skurdo. Jonas pyktelėjo, kaip šita moteriškė gali dar atstovauti mūsų tautai? Tik duok kiaulei prie lovio prieiti, tai ji tuoj gebės suokti apie meilę tėvynei, apie žmogiškąsias vertybes, kai pačios skrandis prikištas mėsos ir bulvių. Jonukas staiga prisiminė istorijos pamokas ir 1944 – uosius metus, kada lietuviai tiesiog bėgo nuo komunistinės valdžios per Žaliąjį Koridorių į Vakarus, kuriuo pasitraukė tūkstančiai lietuvių. Dabar primatui lietuviui ne tik, kad meilė tėvynei nepadės, jo nesulaikys net Irutės Degutės paverkšlenimai apie perdėtus jausmus. Lietuva neegzistuoja, galvoja Jonukas ant šikynės, Lietuva tėra tik valstybė, o valstybė vagia iš savo vergų. Kodėl vergams ne į pažadėtąją žemę, kaip žydams iš Egipto? Juk Jonas galėtų būti jų Moze!

Jonas atplėšė Degutienės susirūpinusį veidą ir su juo pirmuoju nusivalė tai, ką turėjo nusivalyti. Argi ne keista, kad valdžia prie šūdo dera kaip du vandens lašai? Ne, nekeista, pagalvojo Jonas ir nuleido vandenį.

Jūsų Maištinga Siela

Mintys iš Jono tualeto: Kaip kankinti žmogų?

Sveiki visi,

Šįkart Jonas, sėdėdamas ant klozeto, galvojo, kaip skausmingiau nukankinti žmogų. Sunku, galvojo Jonas, tai daryti. Juk tai šėtoniškai sunkus darbas! Juk tai ne tas pats, kas nupjauti Telšiuose kieno nors galvą ir pamauti viešoje vietoje. Jonas trinktelėjo galvą į tualeto duris – mažoje kabinoje sėdint galima pasiekti visas keturias sienas galva – atradimas vertas Platono paminklo. Ir staiga šovė jam mintis!

Senovės Kinijoje, prisiminė Jonas, paleisdamas iš vidurių gniaužtų tai, ką turėjo paleisti, senovės Kinijoje žmones kankindavo bambuku. Bambukas per dieną gali užaugti net iki pusantro metro. Vargšą žmogelį nurengdavo, pasodindavo ant mažo bambuko auglio, o šis į išangę sau tyliai ir augdavo. Kokie žaginami skausmai turėjo kamuoti nelaimėlį. Vakarop bambukas peraugdavo kiaurai žmogų... Pelnytas kankinimas ar ne, bet Kinijoje kaip niekad tuo buvo rūpinamasi. Arba štai pririšdavo keturiomis prie žemės ant skruzdėlynų, skruzdės taip sugeldavo, ir nuėsdavo net mėsą, ką jau sakyti, kai įrėpliodavo į akis ir jas išgrauždavo. Ak, tie sentimentalūs kinai, ko tik jie neprigalvojo per savo egzistavimą...

Bet juk sėdėti ant klozeto, tai ne ant bambuko, pagalvojo Jonas, ir nuleido vandenį.

Jūsų Maištinga Siela

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Filmas: "Medis" / "The Tree"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Medis“, kai kurie šaltiniai į lietuvių kalbą verčia tiesiog novelės pavadinimu „Tėve mūsų, kuris esi medyje“ (The Tree) (2010 m.). Tenka sutikti, kad lietuviškas pavadinimas yra kur kas nutolęs nuo filmo centrinės ašies t.y. tėvo ale dvasia gyvenanti medyje. Filmo siužetas – tai šeimos susitaikymas su tėvo netektimi. Paprasčiau nebūna, tačiau susitaikymas ir yra didžioji tiek motinos, tiek vaikų drama. Sakyčiau, drama visai vykusiai nufilmuota, labai stipriai angažuota gamtos ir žmogaus paralelė. Ką jaučia gamta, šiuo atveju medis, kuris hiperboliškai personifikuotas, tą patį jaučia ir gyvieji t.y. žmonės.

Filmas nufilmuotas Australijoje, todėl ir jis atsiduoda Australijos gamta. Apskritai filmas šiek tiek siejasi su kitu filmu „Gyvenimo medis“, tačiau čia jis turi aiškiai ribotus simbolius, nepalieka beveik jokių neaiškių klausimų. Filmas ir siužetinė slinktis, man asmeniškai, buvo šiek tiek nuobodoka. Aišku, graži mintis, gražus ir įspūdingas medis, skaudi netekties ir susitaikymo problema, tačiau kažko man baisiai trūko, kažko buvo per daug. Turėčiau tai įvardyti, bet tai tikriausiai intuityvūs dalykai, kai geri ir neatsigeri iki galo, taip ir su šiuo filmu.

Jau kokį trečią kartą daviau šansą mane sužavėti prancūzų kilmės aktoriai Charlotte Gainsbourg, bet dievaži, tikriausiai ne mano aktorė. Kritikų vertinama dar nuo „Džeinės Eir“ laikų, tačiau kažkas man su šia aktore nenormalu. Nejaučiu nieko iš jos pačios. Taip, ji atseit natūrali, bet visi jos vaidmenys su kažkokiu keistu statiškumu, tarsi keistu sukaustytu ledu būtų atliekami. Pati interviu metu yra sakiusi, jog jos tikslas daugiau nei suvaidinti natūraliai, tačiau man jos vaidmenys visada lieka šaltos, neprijaukintos mįslės. 

Abejotina buvo ir vaikų psichologija. Na, gerai, tą mergaitę, kuri gynė medį kaip tėvo dvasios buveinę užskaitau, tačiau dialogai kai kurie siaubingi. Ypač tai, kada aštuonmetė mergaitė moko motina kaip reikia gyventi. Visiškai nejaučiau, jog personažas būtų vaikų motina, veikiau, ji kaip vyresnioji sesuo. Kažkaip tie baltapūkiai vaikiukai nedera prie Charlottes vaidmens. Man toks nesusikalbėjimas ir nenatūralūs dialogai. Šiaip filme trūksta ryškesnio kulminacijos taško, kaip iš dramos, aš visada reikalauju maksimaliausio užpildymo, nes tai vienas rimčiausių žanrų kine. Aišku, išlaikoma šiokia tokia mistika, paslapties dalelė, atskleidžiamas sentimentalumas per daiktus ir simbolius, o pačių veikėjų charakteriai taip pat nelieka statiški – moteriškė išsikapsto iš depresijos ir nuovargio, mergaitė susitaiko su nuverstu medžiu. Ar bereikia dar kažko? Gamtos sugretinimas su žmogumi ir peizažiniai intarpai – tai stipriausios filmo pusės. 

Filmą rekomenduoju atsargiai, nes tikrai jis ne visiems patiks. Tikriausiai subtilių dramų mėgėjams, bet ir tai negaliu pasakyti, kad filmas aukščiausios prabos, nors užmojis buvo gan didelis, o ir nemažai padaryta.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 59/100
IMDb: 6.6 

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Slėpynės"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti siaubo kino filmą „Slėpynės“ (Hide and Seek) (2005 m.). Filmą parsisiunčiau dėl Dakotos Fanning, sakau, noriu ir vėl pamatyti ją. Tenka vėl linksėti galva, jog tai tikras holivudinis talentas. Bet filmas... Senokai bemačiau grynai siaubo filmą, net pasiilgau to keisto kutulio ir intrigos. Filme jo buvo, tačiau tikrai tikėjausi kažko daugiau, juolab, kad pats režisierius, dar prieš pristatant patį filmą, gyrėsi, kad jis išrado naują siaubo filmo pateikimo formą ir ale paslėptą filmo pabaigą. Žiūrėjau ir bandžiau suvokti, kur tas filmo naujumas? Būčiau geriau neskaitęs perdėto savigyros straipsnio, nes filmas, švelniai tariant, vidutinybių vidutinybė.

Nieko naujo čia nerasite. Tas pats per tą patį, todėl šį filmą pavadinčiau tik skaniu ir vienkartiniu hamburgeriu su daug daug skanaus padažo. Iš esmės režisierius John Polson nesukūrė visiškai nieko naujo, nes siaubo filmo atmosfera ta pati, kaip ir standartiniuose filmuose, tie patys triukai – garso efektas, staigus įšokimas į kadrą. Taigi, tai psichologinis trileris, kuriamas siaubo filmo pavidalu, čia mistiniai dalykai labai greitai paaiškinami su ale taip išgirta „netikėta pabaiga“. Taip ji buvo šiek tiek netikėta, tačiau nuo „Aš žinau, ką veikei aną vasarą“ laikų nelabai ir pakitusi. Galbūt kažkiek filmas priartėja prie tikrai gero siaubo filmo „Našlaitė“, bet visgi išlieka pakibęs tarp dangaus ir žemės.

Tada kokios gerosios šio filmo pusės? Visgi yra įtampos, ji natūraliai auganti su siužeto tąsa, filmo niūrios spalvos ir, žinoma, aktoriai. Keista matyti Robert‘ą de Niro tokiame amplua, bet vis tiek labai gerai suvaidinta. Na ir žinoma Dakota Fanning, kuri būdama tokia maža šitaip fainai (dievinu šį žodį) suvaidino. Keista, kad tokiai mažai mergaitei nudažė tamsia spalva plaukus, bet šiam filmui ir vaidmeniui jai tiko. Aktorių vaidyba turėjo išgelbėti šį filmą, nemažai jį ir iškėlė į paviršių, tačiau neperspjovė niekuo ypatingiau. Aišku, smagu žiūrėti, yra galbūt baugių vietų, nežinomybės, intrigos – tai turi beveik kiekvienas siaubo filmas. Žiupsnelis nenuspėjamumo tikrai ne pro šalį. Manau, kad daugeliui šis filmas tikrai labai patiks.

Įvertinimas: 7.2/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Prieglobstis" / "The Shelter"


Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Prieglobstis“ (The Shelter) (2010 m.). Sudėtinga su tais pavadinimais, nes šiuo pavadinimu yra įvardytas ne vienas filmas, tad informacijos tenka ieškoti pagal datą, bet ir šiaip labai mažai informacijos apie šį filmą, nors jame vaidina puikūs aktoriai. Negalėjau nepasižiūrėti ir vėl filmo su Julianne Moore – nepakartojama aktorė, sakyčiau, viena talentingiausių ir šarmingiausių holivudinių aktorių.
Šį kartą „Prieglobstis“ mus paskandina į amžiną konfliktą – mokslas ar tikėjimas? Ar įmanoma šiuos du skirtingus polius suderinti ir sugretinti? Kodėl vieni tiki Dievą, o kiti jį neigia? Racionali, bet kartu tikinti psichologė ima tirti vieną vaikiną, kuris turi susidvejinusios tapatybės problemą, tačiau daktarė netiki, jog tai įmanoma, jog viename žmoguje gyventų du žmonės, todėl imasi tirti visas aplinkybes, kurios ją nuveda į racionalaus proto aklavietę ir net susidūrimą su satanizmu...
Iš tikrųjų siužetas gal ir nėra kažkuo labai jau originalus, nes kažkuo panašių filmų yra sukurta, tačiau „Prieglobstį“ vis vien labai smagu žiūrėti, kadangi tvyro įtampa, smagu nežinoti, kas nutiks. Įdomu tai, jog filmas nėra prisodrintas garso efektų, staigių prišokimų, kurių padaro eiliniai siaubo filmo mėgėjai. Aišku, filmas turi savų klišių, tačiau pamirštant juos, galima tikrai labai neblogai praleisti laiką prie šio filmo. Man jis tiko ir patiko. Sakau, tenka tiesiog dievinti Julianne Moore. Įtampos čia, mano galva, netrūksta. Viską gaubia mistiką ir neaišku, ar tikrai egzistuoja tas antgamtinis pasaulis, kurį neigia mūsų herojė. Taip ir spėlioji, o gal tikrai susidvejusi asmenybė blefuoja. Filmo pabaigoje pateikiami visi atsakymai.
Rekomenduoju mistinių ir psichologinių filmų mėgėjams. Jiems tikrai patiks.
Įvertinimas: 8.5/10
Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Asmeniniai Pipos Li gyvenimai" / "The private Lives of Pippa Lee"


Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Asmeniniai Pipos Li guvenimai“ (The private Lives of Pippa Lee) (2009 m.). Keista, jog tiek ilgai šis filmas voliojosi mano kompiuteryje ir ilgai jo nepakėliau ir nepažiūrėjau... Smagus ir paprastas siužetas pagal to paties pavadinimo romaną, kuris taip pat yra išverstas į lietuvių kalbą. Patiko man šis filmas. Moteriškas, bet tai nėra trūkumas, kaip daugelis mėgsta sakyti: „moteriškas, bet geras“.
Tai pasakojimas apie Pipos Li gyvenimus t.y. tai kas ji buvo iki santuokos ir kuo tapo po santuokos, kai susilaukė pirmųjų vaikų. Iš pradžių tema apie žmogaus vidutinio amžiaus krizę gali pasirodyti, perdėm, nuvalkiota ir nuzulinta, tačiau man patiko jo pateikimas – kasdieniškas, su humoro doze, su šiokiu tokiu siužetu ir užslaptintomis mintimis apie tikrąją gyvenimo prasmę – reikia gyventi čia ir dabar, ir nebijoti palikti to, kas gyvenimą daro absurdiškai monotoniška, nes gimėme būti laimingais. Viena iš įdomiausių filmo minčių – „jis bijojo mirti, todėl įsimylėjo“. Žmonės yra keisti padarai, galvoju, žiūrėdamas filmą. Iš pradžių filmas pasirodo šiaip sau, nes pliurpia apie šį bei tą, rodo vaizdus iš praeities, šiek tiek iš dabarties, bet laikui bėgant supranti, kad šis filmas abejingų nepalieka. Subtilus ir kasdieniškas humoras suderintas su drama, kuri vyksta šeimoje. Galbūt kai kas gali pasirodyti amoralu ir nesuprantama, tačiau ką mes žinome apie moralę, kai mūsų vertybės ir įsitikinimai taip skiriasi?
Filme kaip niekada gausu tikrų holivudinių žvaigždžių. Čia mes sutinkame antraeilius ir visai menkus vaidmenis suvaidinusius: Julianne Moore, Winona Ryder, Keanu Reeves, Monica Bellucci ir t.t. įdomu ir tai, kad šį filmą režisavo pati knygos autorė Rebecca Miller. Gal kažkam ir pasirodys, kad šiam filmui duodu per daug, bet tebūnie su avansu, labai jau patiko.
Įvertinimas: 9/10
Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pagirios Tailande"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Pagirios Tailande“ (The Hangover part II) (2011 m.). Na tai yra garsiojo bestselerio „Pagirios Las Vegase“ tęsinys, tik šį kart viskas vyksta, kaip sufleruoja ir lietuviškas „vertimas“, Tailande. Sunku apsakyti, kaip „žvengiau“ per pirmąją dalį, nes ji buvo totaliai ir brutaliai juokinga. Tikrai, labai juokiausi, o šita dalis, tenka pripažinti, šiek tiek pamuilinta ir pirmosios dalies lygio nebepasiekia, tačiau ji taip pat nuotaikinga.

Keturi nevykėliai vėl prisigeria, vėl fotografuojasi, vėl siaubia viską iš eilės, o atsibudę ryte nė vienas stebuklingai dėl psichotropinių medžiagų neprisimena ką prikrėtę. Čia vėl sutinkame kiną gangsterį, kuris vėlgi stebuklingai tampa nevykėlių draugeliu, atsiranda narkotikus gabenanti beždžionė ir gausybė nesusipratimų, susipynusių tarp amerikietiškųjų ir azijietiškųjų kultūrų skirtybės. Iš esmės reikia tikėtis, kad režisierius nedrįs kurti trečiosios dalies, nes jaučiu, kad ateinanti dalis būtų dar prastesnė nei ši...

Kai kurie pasikartojantys juokeliai iš pirmosios dalies tampa jau klišėmis ir dėl to mažiau juokinga. Toks jausmas, jog režisierius ir visa grupė už pirmąją filmo dalį prisirinko daug „babkių“, už kuriuos nuvažiavo į Tailandą nufilmuoti ale antrosios dalies ir papramogauti kartu su filmavimo grupe. Tikiu, kad smagu filmuoti komedijas, nes prisijuoki iki soties, bet ar bejuokinga pačiam žiūrovui? Nesu tas žmogus, kuris mėgsta filmus, kuriuose pusė juokelių atsikartoja iš ankstesnių dalių. Nepaisant to, vis tiek buvo linksma ir šmaikštu.

Įvertinimas: 7.1/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Invazija" / "The Invasion"


Sveiki visi,
Šįkart noriu pristatyti kino filmą „Invazija“ (The Invasion) (2007 m.) Taigi, Nicole Kidman ir naujas, man dar nematytas, jos amplua – trileris su fantastikos ir siaubo elementais. Po filmo „Kiti“ įsimylėjau šią aktorę. Ir iš karto jos būvimas šiame filme pageriną situaciją, nes malonu žiūrėti į ją ir klausytis jos balso. Pats „Invazijos“ siužetas taip pat nėra ypatingai originalus, turi savų holivudinių klišių, ypatingai filmo pabaigoje, tokia jau nuobodi ir nuspėja, kad galėjau užstatyti visą savo turtą, jog baigsis būtent taip, kaip ir turi baigtis holivudiniuose filmuose.
Pats filmas man patiko. Tikrai jame yra įtampos kalibro, nuolatinis bėgimas, nežinomybė ir tie suzombėję žmonės, kurie apsikrėtė NSO sudužusio kosminio erdvėlaivio virusu. Iš esmės tai kažkiek primena net „Absoliutaus blogio“ siužetinę liniją, tačiau „Invazijoje“ nieko nėra nepataisoma, nes daugiau remiamasi ne Millos Jovovich galvų spardymais, bet moksliniais tyrimais. Žodžiu, tai pasakojimas, kaip ir vėl mokslas išgelbsti pasaulį. Įtampa, greita kamera, Kidman vaidyba – tai stipriausios šio filmo pusės. Per tokį filmą tikrai neužmigsit lovoje ir neužparpsit vidury seanso.
Filmą rekomenduoju fantastinio filmo mėgėjams, protingo siaubo gerbėjams ir veiksmo filmo žiūrėtojams. Aišku, norint galima surasti daug panašių ar bent jau tikrai kažkuo tik panašių filmų, bet kodėl nepradėti fantastikos nuo „Invazijos“? Man patiko šis filmas, po jo nebenorėjau miego, norėjosi ir vėl žiūrėti kažką, kad negalėčiau atsiplėšti.
Įvertinimas: 8.5/10
Jūsų Maištinga Siela

2011 m. spalio 23 d., sekmadienis

Eilėraščiai apie rudenį (II dalis)

Sveiki visi,

Paskutiniuoju metu mano santykis su kūryba ypač konfliktiškas. Gal taip ir reikia. Sakau, kam šios nuotrupos dūlės mano kompiuterio saugykloje, jei galiu jas papublikuoti – juk vis vien niekur jų kišti neturiu. Juolab, kad pirmasis šūsnis kažkam tiko ir patiko. Šįkart iliustruoju vėl rudenį. Tai mano paties autentiškos nuotraukos ir eilės. Gal tiks ir patiks nuotaikai pakelti prie karštos arbatos ar kavos.

***

Smilgos nusilenkė žemei

Suplėko vienišos dulkės

Paskutinė gervė

Ir paskutinis ruduo

Išbėga į laukus

Susituokę

***

Užsidaro paskutinės aludės

Ir miestuose autobusai keliasi iš miego

Vėjas skaito nešdamasis vakarykštį laikraštį

Pasaulis paseno viena diena

Niekada nešventęs gimtadienio

***

Moneta gitaros oloje

Lūpos geria armonikėlės kraštus

Dulkėtas smuikas duslesnis

Rojelyje įstrigęs ruduo

Skambina keistą kutenimą

Gera gyventi paslaptimi

***

Stoties rajone vėl lyja

Už kampo kažkas šlapinasi

Viešas gyvenimas

Gatvės poezija

Pro atvirą

Rudens lapą

***

Rudens sakuros

Pamerktos juoduose vyzdžiuose

Sako tai žvaigždės

Pavargusių dievų

Tobulos klaidos

***

Dangaus prikritę šuliniai

Juose salamandrų šešėliai

Žaidžia mimikos teatrą

Žiūrėti ir žiūrėti

Į apsiverkusius vyzdžius

Nuo rudens druskos

***

Verks mergaitė

Pametusi dantuką

Ieškos kažkas grėblio

Užpustyto spalio rudenų

Kažkas atsibus šarmotais antakiais

Ir iškilnos tuščius viskio butelius

Bet nieko juose neberas

***

Medis

Man

Per

Galvą

Lapu...

***

Jūros išmesta

Balzganas kaip šerkšnas

Žuvies akis –

Įmyniau jas į pavargusį smėlį

Ir užspaudžiau tavo

Spalio akis

***

Ruduo už grotų.

Girdžiu – išrišimo prašo...

Indulgencijų nuorašai –

Tai degantys lapai,

Krentantys į rūdijantį vandenį,

Pilną atgailos

Ir apgailestavimo.

***

Tyliai gaišta žvirblis

Įstrigęs tarp dviejų

Lango stiklų...

Spalis ilgisi mudviejų

Uždarytas tarp

Rugsėjo ir lapkričio...

***

Aš tau šaligatvio

Subraukyto sąsiuvinio langeliais

Atlaušiu kaip šokolado plytelę

Ir pargriuvęs ruduo

Ištirps ant gomurio

Kaip gardėsis

***

Po skurstančiom obelim

Stovi apsnūdę automobiliai.

Sningančios bronzos monetos

Padeda užmerkti stiklus.

***

Skujų nulytas stogas.

Ant virvių nebėra skalbinių.

Tik spalvoti segtukai

Lyg Dievo auskarai

Skamba vėjyje.

***

Katės plaukai

Kiauruose slenksčiuose

Banguoja pasišiaušę.

Rudenio skersvėjai

Alsuoja palei čiurnas.

Nenustoju gyventi!

***

Viešnamyje tuoj prasidės

Šildymo sezonas.

Mergiotės vilnonėm kojinėm

Pasitinka miesto vaikėzus.

Šį rudenį atėjusius pirmąkart

Į suaugusiųjų mokyklą.

***

Ko juokias klevas,

Barstydamas juoką?

Atsiraitojusi žievė

Praleidžia lietų ir šaltį.

Ko juokias klevas?

Nesuprantu aš tos meilės

Ir rudens suprast negaliu.

***

Mėnulis – iškritęs Dievo dantis

Vis ryškiau ir ryškiau

Šypsosi pro dangaus lūpas

Tyliai obuoliams

Krentant į Dievo spjaudyklę

***

Medžiai meta ugnį,

Lieka tik anglimi

Tapyti kiauri skėčiai...

Ir dangus pro rėtį

Dulksnom tirpiną

Mėlynus lašinius.

***

Susmuko kryžiai –

Išaugo prekybos centrai

Ir ruduo neranda,

Ką nusipirkti

Savo vardo akcijomis:

„Rudeninis išpardavimai“.

***

Šįkart tebūnie ruduo.

Šįkart tegu vyras ištikimas

Lauks sugrįžtančios žmonos.

Šįkart ne balandžio, o spalio keliais

Grįš žmona iš Europos

Viešnamių ir aludžių.

Šįkart tebūnie ruduo.

***

Moterie, kodėl kerpi plaukus?

Aš nespėju jų šluoti kas rytą.

Moterie, kas tau atsitiko?

Kodėl lieki vien juodais vyzdžiais,

Pripildytais drungno dangaus rainelių?

***

Senelio žirgo kamanos –

Laukuose be žirgo...

Kažkas pasaulyje nesulaukia rudens.

Liūdno žirgo akių vaiduokliai

Suplūkusioje lietaus pievoje

Ieško prieraišumo...

***

Praskrostas vokas.

Išbirę žodžiai

Sugrįžta į vandenį

Ir suskyla į lietų,

Sudrėksdami valandas.

***

Cukruotas rytas,

Saldūs pūvantys lapai,

Garuojanti žemė

Ir rūko mauzoliejai

Balti kaip šmėklos,

Išgąsdintos gyvųjų.

***

Karmos ratai.

Metai iš metų.

Apsisuka ir sugrįžta.

Mūsų senstantys balsai

Išretėja lyg oras kalnuose...

Kasmet girdime rudenį

Aiškiau ir aiškiau.

***

Šukos pilnos

Rudeninių vėjų.

Mirusi sesuo dainuoja lėlėms,

Slampinėdama kiemo šešėliais.

Tu sėdi lapų upėse

Ir lauki jo iš viešnamių ir barų...

***

Juk viskas gerai,

Ruduo įsiskaudėjo

Ir tuoj nustos stebinti.

Juk viskas gerai,

Praėjo tūkstantis vilkų

Ir nė vienas neužgavo,

Ir nė vienas neįdrėskė.

***

Rudens vidurys...

Obuolys viduj dar nekirmija,

Bet sėklos tokios juodos juodos...

Susirangius gyvatė tyla

Brandina jaukumą

Kaip vyną.


Pirmąją dalį eilių galite perskaityti ČIA.


Jūsų Maištinga Siela