2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Filmas: "Elzė iš Gilijos"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti lietuvišką filmą „Elzė iš Gilijos“ (2000 m.). Na, jau praėjo geras dešimtmetis nuo Algirdo Puipos filmo pastatymo pagal Ernsto Vicherto apysaką „Šaktarpis“. Tiesą sakant, pačios apysakos nesu skaitęs, bet ji iš filmo man pasirodė puiki. Puipos filmus esu matęs tik kelis – „Nuodėmės užkalbėjimas“, kuris man padarė didelį įspūdį ir „Dievų miškas“, kuris man nelabai patiko. Tenka pripažinti, kad „Elzė iš Gilijos“ yra labai vykęs Puipos darbas!

Kodėl? Visų pirma labai gerai pasirinktas kūrinys ir tematika – vaizduoti suvokietintą Kuršių nerijos 19 amžiaus kraštą. Filmas tik iš pirmo žvilgsnio gan niūrus – šalta Baltijos jūra, žiemos ir rudens vaizdai kuria puikia šiaurietišką aplinką. Apskritai man filmas labiausiai ir patiko dėl pačios aplinkos, nes ji magiška – smėlis, vėjas senoje bakužėje, senos valtys, plaukiančios mariomis ir jūromis, žvejai, vokiečiai ir lietuviai tarpusavyje besikonkuruojantys dėl kultūros ir vargšės Elzės likimas, neįmanoma meilė. Labai gerai parinktos spalvos, ūbavimas ir ta magija, mistika... Tikrai labai stiprus filmas, kuris turi ir atnašauja senųjų kuršių paliktus prietarus ir užkalbėjimus, ypač tą, kur Elzė, iškėlus kirvį prieš vėją, murma, kad atsitrauktų pikti Baltijos jūros vėjai.

Kas galbūt pasirodė šiek tiek banaloka, tai galbūt statiški veikėjai, statiškose dialoguose – ne visur ir ne visada, bet buvo tokių vietų, lyg filmas pasimirštų ir vaizduotų teatrinę režisūrą ir teatrinius jausmus. Žinoma, tai ne aktorių kaltė, bet režisūrinis brokas, mano manymu, tačiau Puipos dėl to nenuvertinu, nes man jis tebėra puikus režisierius.

Labai seniai, dar būdamas mažas, žiūrėjau šį filmą, tačiau nepabaigiau, nes neturėjau kantrybės ir nieko nesupratau, tačiau visai neseniai į jį pažiūrėjau visai šviežiomis akytėmis ir, manding, jis pasirodė puikus lietuviškas filmas. Gražūs ir darnūs Lietuvos aktoriai, Lietuvos gamta, įdomus, istorinės vertės turintis siužetas ir galbūt tipinė nelaiminga lietuviška meilė – vyras žuvęs arba bastosi kituose kraštuose, o moteris gimdo vaikus ir tupi namuose, tačiau likimas Elzei, bent jau filme, nepagailėjo ir kitokio gyvenimo. O kokio? Sužinosite pažiūrėję filmą „Elzė iš Gilijos“

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras: