Filmas: "Zomša" / "Le daim" / "Deerskin"

 

Sveiki,

Bandau pasivyti laiką žiūrėdamas prieš kelerius metus rodytus Kino pavasario filmus, kurių negalėjau anuomet dėl laiko stokos sužiūrėti, teko rinktis kitus filmas arba buvo nesudominę. Visgi prancūzų režisieriaus Quentin Dupieux juodojo humoro komediją „Zomša“ (pranc. Le Daim) (2019) norėjau pamatyti dar anuomet, tačiau pasirinkau kitą filmą, bet neapleido jausmas, jog būsiu kažko netekęs. Vakar bandžiau šį filmą suvirškinti, tačiau žiūrėdamas vis stebėjausi, kaip šis išliaupsintas filmas absoliučiai nesižiūri, o mano namiškiai keikdamiesi pabėgo į kitą kambarį mane iškolioję, kad ir vėl parinkau prastą juostą. Visgi pažiūrėjau sukandęs dantis iki galo.

Istorija pasakoja apie keistą barzdotą vyruką, kuris brangiai nusiperka iš elnio odos pagamintą kaubojišką striukę, nesibodi visiems provincijos miestelėnams demonstruotis ir yra aklai atsidavęs savo fetišui. Galiausiai žmonai užblokavus sąskaitą, jis pinigų bando prasimanyti iš vietos baro padavėjos, kuri mano, jog paslaptingas vyrukas filmuoja įstabų eksperimentinį filmą, todėl melžia iš savo bankomato ir jį šelpia. Vyrukas abejingas viskam, išskyrus savo zomšinei striukei, kuri dar su juo ir kalbasi bei įsako sunaikinti visas kitas striukes, nes ji, supraskite, yra karalienė ir nori būti vienintelė...

Iš pradžių pamaniau, kad filmas įtrauks, atsiras trilerio ar siaubo motyvų, maniausi, kad man iš tikrųjų patinka juodasis humoras, simboliai ir metaforos, tačiau purkštavau žiūrėdamas šį beskonį absurdą. Žinote, būna tokių super gerų filmų, festivalio favoritų, kurių crazy idėjos nesuprantamos, tačiau kažkaip žiūrėdami patiriame euforiją, nes asmeniškai atrandame toje kakofonijoje dalį tiesos, tačiau, Dieve brangus, „Zomša“ yra totalus beaistris niekalas. Čia tikriausiai genialumas turėjo būti kalbanti striukė ir vyrukas, kuris spjauna į viską ir tampa striukės vergu? Parabolė tikriausiai tame, kad visi esame savo daiktų ir aistrų vergai, linkę aukoti žmones, laiką ir save vardan... striukės šiuo atveju, kol tos aistros mus pražudo. Tikriausiai tie statiškai įžūlūs antžmogiški vaizdiniai turėjo įaudrinti žiūrovą, pvz., nusižudęs viešbučio administratorius, ventiliatoriaus sraigto sparnu kapojamas arbūzas bei užkasamos striukės duobėje... Atleiskite, absoliučiai nejuokinga. Tai man priminė beskonį, šaltą švedų režisieriaus Roy’aus Anderssono filmo negyvumą, kai į rimtus reikalus bandoma žiūrėti kažkaip teatralizuotai, prikaišiojant neįdomių lėliškų simbolių ir iš paprastumo padaryti genialumą. Nežinau, absoliučiai nusivyliau šiuo filmu.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Infekcija" / "Kansen" / "Infection"

Sveiki,

Japonų siaubo filmas „Infekcija“ (japon. Kansen) (2004) tikriausiai pretenduoja tapti pačiu blogiausiu, prasčiausiu ir nesąmoningiausiu filmu matytu šiemet. Gerai, sutikime visi, kad „prisijaukinti“ japonų ir apskritai azijietišką mentalitetą labai sudėtinga, ypač, jeigu tai siaubo filmas...

Filmas „Infekcija“, apskritai tariant, turi neprastą idėją – ligoninėje pasklinda žalių glitėsių virusas, kuris paverčia visus zombiais. Kas gali būti siaubingiau? Atmosfera, ligoninė, trūkčiojanti naktinės pamainos šviesa, bet... Dieve brangus, kokia siaubinga realizacija, kokia netikra, medinė, teatrinė vaidyba. Siaubingos loginės klaidos, veikėjų nutįsę veidai, perspausta kabukiška vaidyba. Vienas kvailiausių pavyzdžių, – pirmiausia iššoka pabaisa, kamera priartina aktoriaus veidą, tas pagalvoja, palaukia, o po to suvaidina, kad reikia suvaidinti, kad smarkiai išsigando pabaisos... Net nėra veiksmo ir greito atoveiksmio, paprastos logiškos vaidybinės motorikos, kai į veiksmą atsakoma veiksmu, o ne teatrinėmis pauzėmis. Netgi teatre šios pauzės neveikia, nebent norima išgauti specifinį spektaklio stilių. Deja, filme tai net ne stilius, o pačios prasčiausios prabos nesąmonė.

Žodžiu, turiu perspėti, kad negaištumėt laiko su šiuo filmu.

Mano įvertinimas: 1/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaiduoklių byla" / "Ghost Stories"

Sveiki,

Tiesą sakant, net neketinau kalbėti apie vieną prasčiausių šiais metais matytų kino filmų „Vaiduoklių byla“ (angl. Ghost Stories) (2017). Nors ant kino plakato užrašyta, kad tai geriausias metų britų siaubo filmas ir kino kritikai nepagailėjo liaupsių, tai visgi yra vienas rečiausių atvejų, kada absoliučiai mano ir kino kritikų nuomonės išsiskyrė.

Istorija prasideda su pribloškiamai kičine ir baisia vaidyba, pamaniau, kad žiūriu šlykščią parodiją. Veikėjai pasibaisėtinai tipiški, karkasiniai – ekstrasensas melagis, neįtikinamai ir komiškai žliumbianti salės moteriškė, kuri mano, kad susisiekė ekstrasensas su pomirtiniu pasauliu... Gerai, pamaniau, gal tai kažkokia netikėta pradžia ir filmas tuojau išsibalansuos, tuojau atsiras koks nors dėmesio vertas veikėjas – nė velnio. Pagrindinis veikėjas – detektyvinio tipažo bukas tyrėjas, kuris apsilanko namelyje pas sukriošusį senį. Jų dialogas absurdiškas. Senis šnypščia, raukosi, žeminą pagrindinį personažą, o po to sviedžia dokumentus ir išspaudžia kuklų „maldauju išsiaiškink dėl manęs“. Viskas absurdiška iki absoliučios beprotybės, sėdėjau ir jutau, kaip švaistau laiką veltui, nes režisūra absoliučiai pasibaisėtina kaip ir vaidyba. Praėjus 20 minučių ir besiklausant nuobodžių, kičinių, negyvų ir literatūrinių dialogų, kuriais niekas gyvenime nešneka, pasidarė bloga. Išjungiau filmą.

Ilgai nesupratau, kodėl niekaip negaliu pažiūrėti iki galo, nors filmo finalas lyg ir žadėjo netikėtų polėkių, siužetinių vingrybių, kulminacijąos, psichologinių niuansų, galų galiausiai originalios minties. Po to prasukau filmą kas kelias sekundes – nuobodu. Tiesiog gaila laiko ir su tokiu pasimėgavimu ir kerštu už sunaikintus lūkesčius IMDb reitinge įvertinau vienetu, kad pasijutau saldų kerštą.

Visgi pasaulyje yra tokių filmų, kuriems paprasčiausiai gaila laiko nuo pat pirmo kadro. Kartais neverta kankintis visą valandą, žiūrint klišėmis grįstą pasakojimą, kad finale galėtum vos krustelti iš nuostabos antakį ir vis tiek filmą užmišti. Absoliučiai nerekomenduoju.

Mano vertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirties diena" / "Happy Death Day"

Sveiki,

Dar vienas neįpareigojantis filmas „prie jaunatviškos kompanijos“ yra „Mirties diena“ (angl. Happy Death Day) (2017), kurį žiūrėdamas susierzinau jau po šešių minučių.

Absoliučiai scenarijus neoriginalus: nužudoma eilinė studentė Kappa seserijos seksuali studentė, tačiau jos diena ir vėl pasikartoja, scenarijus vis kartojasi, kol galiausiai ji vargais ne galais išsiaiškina savo žudiko paslaptį. Baisiai nuviliantis šlamštas tiek siužetu, tiek mėgėjiška studentiška režisūra. Nors kritikai sumalė į miltus „Pjūklą 8“, tačiau šis filmas – absoliučiai šlapia vieta, net liežuvis neapsiverčia, kad galėčiau jį kam nors rekomenduoti: banalu, lėkšta, nuspėjama.

Pigi režisūra yra pasityčiojimas iš save gerbiančio žiūrovo. Kad bent būtų kiek „juokinga“, humoras vulgarus, dešimtokai koridoriuose geresnes parodijas nufilmuoja, nei šis atseit komiškai perteikto siaubo pasityčiojimas. Visų pirma filmas priminė kur kas geresnį serialą „Scream Queens“: panaši aplinka, įvykių eiga ir t. t., tačiau šis filmas nepalyginamai prastesnis. Tiesiog gaila laiko. Pirmasis vienetukas šiais filmų žiūrėjimo metais.

P. S. Kappa merginos nevalgo keksiukų!

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vazantė" / "Vazante" / "The Surge"

Sveiki,

Tokio smūgio iš Scanoramos nesitikėjau. Šiaip esu pakantus visokiam kinui, tačiau skubėdamas pavargęs iš darbų į kiną, kad galėčiau pamatyti brazilės Danielos Thomas filmą „Vazantė“ (portugal. Vazante) (2017) nustembi, kai gauni per veidą kaip su žuvies uodega. Žinoma, tokie festivaliai yra amžina loterija, tik esu pratęs jose laimėti. Šįkart visai nenorėjau žiūrėti šio filmo ir rinkausi tik dėl patogaus laiko ir jau nuojauta iš matyto anonso sakė, kad geriau į šį filmą neiti, bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Šįkart rizikavau ir vis tiek likau be šampano.

O filmas nėra prastas tam gurmaniškam žiūrovui, kuris iš filmo tikisi tiesiog lengvos poezijos su muilo operos melodrama 1821-ųjų Pietų Amerikoje. Foną „paspalvina“ nykūs ir nieko dažnai nesakantys dekoraciniai vergai. Tarp kelių veikėjų nykių frazių įtampą visiškai sužlugdo penkių minučių gamtovaizdžių intarpai (čia prisiminiau filmą „Gyvatės apkabinimas“, tik ten viskas suveikia, o čia nykuma), kaip per juos vilkstinėmis keliauja vergai ar šiaip koks baltasis ant arklio. Filmas žiauriai nuobodus, jokios provokacijos, jokio noro kažkuo sudominti, pateikti nematyta forma, prakalbinti žiūrovą, viskas plaukia estiniu paviršiumi, kad istorija tarp tų veikėjų ale filosofiškai susuktais snukiais, nuolat pauzuojančių, neištenančių daugiau nei vieną primityvų sakinį, atrodo, kad staiga grįžčiau į kino akmens amžių.

Iš egzotiškos Brazilijos ir daug žadančios režisierės išėjo šnipštas, tad po pusvalandžio kankynės tiesiog laisva valia išėjau iš kino salės, praradęs bet kokį šansą save sudominti, nes filmas absoliučiai skystas,  neįdomus, o gražių vaizdinių galiu „pasiyoutubinti“. Melodramos, kad ir kokiame amžiuje bevyktų, nesuveiks, jeigu nebus kibirkšties. Deja.

Mano įvertinimas: 1/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių" / "Fifty Shades Darker"

Sveiki, 

Būna filmų labai gerų, būna silpnų ir būna absoliučių nesusipratimų. Tą galima pasakyti apie knygą „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“ (angl. Fifty Shades Darker) (2016). Žinote, nėra čia pernelyg ką ir įžvelgti prastos knygos dar prastesnėje ekranizacijos variante. Tiesiog net keista, kad taip aukštai įvertinau pirmąją šios juostos dalį, nes man pasirodė įdomus veikėjos drovumas, Grėjaus vidiniai demonai ir valdingumas, tačiau šioji, kuri lyg ir turėjo tęsti pirmosios dalies intrigą, staiga pasmerkia žiūrovą nuobodžioms kančioms.

Visų pirma, filmas apie nieką, nors aiškiai buvo galima suprasti, kad daug laiko skiriama Grėjaus ir Anastasijos santykiams, tačiau jie tokie nuobodūs, kad galima šalia filmo žiūrėti kokią nors muilo operą. Nuobodi Anastasija, kuri ožiuojasi, jog ji tėra dar viena Grėjaus ožkelė, o Grėjus vaikšto ant piršto galų ir stengiasi, kad šioji neįsižeistų. Ak, tiesa, jie dar kas dešimt minučių, atseit pavargę nuo vienas kito įtarinėjimų ir darbinių įtampų, pasidulkina duše ir vėl viskas prasideda iš naujo... Tarsi kažkokiais idėjiniais ratais vaikščiotų, bet paprasčiausiai čia gal net ne filmo kūrėjai kalti, tiesiog knygos autorė tempė gumą ir rašė tiesiog paviršutiniškus veiksmus, daug galios ir kūrybos neskirdama tikriesiems veikėjų jausmams...

Apskritai filmas labai prastas ir man labai gaila tų standartinių masinių filmų žiūrovų, kuriems dėl komercinių sumetimų išmetamas į rinką toks šlamštas, kuris neturi ne tik BDSM praktikuojančiųjų kultūrinių niuansų ir seksualinės erotikos, kokią galbūt iš dalies buvo užgriebusi pirmoji dalis. Šis niekalas ir liks niekalu.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 33/100

IMDb: 4.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paranormalūs reiškiniai: Vaiduoklio dimensija" / "Paranormal Activity: The Ghost Dimension"

Sveiki, skaitytojai,

Ką gi, sulaukėme dar vienos dalies iš „Paranormalių reiškinių“ tirados. Tiesa, šį filmą linkę versti įvairiai ir „Paranormalus aktyvumas“, ir „Paranormalūs reiškiniai“, tačiau kūrėjai gali pasidžiaugti sukūrę tikriausiai vieną iš pačių prasčiausių šios serijos filmų „Paranormalūs reiškiniai: Vaiduoklio dimensija“ (angl. Paranormal Activity: The Ghost Dimension) (2015), kurį režisavo Gregory Plotkin. Tiesą sakant, mane nervina šioji serija ir jos pavadinimai, nes beveik prieš metus jau pristačiau penktąją šios serijos dalį, kuri buvo labiausiai atsiskyrusi nuo visų dalių savo siužetine linija, tačiau pasirodė, jog įmanoma dar ir taip, kad tai buvo filmas tarp ketvirtosios ir penktosios dalies ir oficialiai „Vaiduoklio dimensija“ yra penktoji dalis, bet tai jau šeštasis šios serijos filmas. Žodžiu, pasiklysti kaip kokioje dimensijoje nesunku.

Štai buvau apsidžiaugęs, kad tarpinis filmas buvo ganėtinai vykęs, nes po nevykusios ketvirtos dalies triukų, kurie, na, pripažinkime, buvo pirmųjų gerų dalių atkartojimas. Jau maniau, kad po šios dalies filmų scenaristai ir kūrėjai pasirūpino kelti kartelę aukštyn ir štai „Vaiduoklio dimensija“ sugadino visus reikalus. Šioji dalis vėl grįžta prie pirmosios dalies triukų ir praktiškai nieko naujo nepateikia. Buvo siaubingai nuobodu ir tai nesąmoninga, nes prieš daugel metų, kai pamačiau pirmąją dalį, tai „dėjau į kelnes“, o dabar toks nuobodulys, kad tiesiog norisi filmo kūrėjų paklausti, kiek jiems sumokėjo, kad filmas būtų toks „šūdas“? Nes tikrai, pilnai tikiu, kad investuotojai prašo to paties produkto ir neleidžia talentams prasiveržti, todėl produktas išeina tiek scenarijumi, tiek režisūra apgailėtinas.

Filmas absoliučiai varginantis ir neįdomus. Vėl tas pats per tą patį, įdomi mintis buvo, kai mergaitės, nufilmuotos 1988 metais, nusako vaizdus iš šių dienų realijų, kai vyrukai žiūri jų juostas, kai pagalvoji, tai išties baugi idėja, ties ja ir reikėjo apsistoti kūrėjams ir ją vystyti, o visi kiti, kaip antai judantys paveikslai, dingstanti elektra tampa košmariška nuobodybė. Lygiai taip pat kone paniekinamai erzina veikėjų elgesys, pvz., klykianti moteris visą minutę „ką tu matai?“, vyrukas tamsoje rėkia „nieko nematau“ – toks betikslis „susikalbėjimas“ įgauna tokią erzinančią įtampą, kad norisi išsitraukti kočėlą ir kiekvienam personažui trenkti per galvą. Negi jūs tokie buki? Ypač tie nelogiški faktai, kai jie išsikviečia kunigą, realiai yra įsitikinę, kad namuose yra antgamtinė būtybė, vis tiek dukrą, prijunginėję lempų, palieka miegoti vieną savo kambaryje. Logiškai atrodytų taip, kad motina drebėtų apsikabinusi dukrą savo lovoje, bet ne, tikriausiai už kadro norėjo pasidulkinti su vyru, kol mergytė pabus kambaryje... Na, tiesiog daugybė neįtikėtinų absurdų, kurie ne tik paniekina pirmųjų dviejų dalių filmo originalumą ir baisumą, bet tiesiog atvirai tyčiojasi iš žiūrovo. Ačiū Dievui bent tai, kad filmai šios serijos vis trumpėja ir trumpėja... Žodžiu, nieko gero iš šios serijos nebeliko.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 4.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pabrolių nuoma" / "The Wedding Ringer"

Sveiki, kino žiūrovai,

Vakar tikriausiai pamačiau vieną neįdomiausių šių metų komedijų, kuri vadinasi „Pabrolių nuoma“ (angl. The Wedding Ringer) (2015). Paskutiniu metu sąmoningai vengiu rimto kino ir norisi lyg ir atsikvėpti su pramoginėm komedijom, o po matyto tikrai juokingo filmo „Ji – šnipė“, komedijų alkis tik dar labiau sukilo. Internete apie šį filmą atradau puikių ir labai gerų atsiliepimų, kad tiesiogine to žodžio prasme „pasimoviau“ ant durtuvo.

Filmas labai prastas. Įstengiau pažiūrėti galbūt daugiau nei pusę. Jau vien tas apkūnokas kvailys jaunikis, kuris tuokiasi nežinia dėl ko už bukagalvės tuštutės – sunervino ir sudirgino, nes lyg viskas kažkur matyta jau nebe trečią sykį. Pirmą pusvalandį tik purškiau, kad nieko gero ir filmas neįstengs manęs prajuokinti, nes vien jau jo siužetas primena „Pagirios Las Vegase“ gaires, bet joms nė iš tolo neprilygsta, nereikia lyginti net su „Sunokusiomis pamergėmis“, kurios, pripažįstu, buvo labai juokingos. „Pabrolių nuoma“ šių filmų kontekste atrodo išties išskirtiniu savo nevykusius scenarijumi, nejuokingais juokeliais, nevykusiomis situacijomis. Filmas nepateikia absoliučiai nieko naujo ir atrodo totalus komedijų šablonas.

Kada paskutinį kartą žiūrėjau totalų šlamštą? Ak, šlamštų nepamenu, bet kol kas prisiminsiu „Pabrolių nuomą“, kai kitą kartą, paklausiu to paties, nors abejoju, ar savo galvelėje sugebėsiu išnešioti tiek ilgai šio filmo pavadinimą. Palaukit, apie kokį čia filmą dabar rašau...? Ak, jau pamiršau. Kaip apmaudu.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 35/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela