Sveiki,
Šiandien, galima sakyti, „lygioje vietoje“ patyriau
panikos ataką: pasidarė sunku kvėpuoti, didelis nesaugumo jausmas, nenoras būti
lauke tarp žmonių, pasišlykštėjimas ir noras išnykti...
Tačiau tokią akimirką reikia nukreipti mintis nuo būvimo
čia ir dabar, perkelti savo emocijas, mintis, patirtis ir būsenas į
kažkokį praeities momentą, kuris yra saugesnis variantas ir pamažu sugrįžti į
atskirtį nuo užaštrėjusių emocijų, kurios iš tikrųjų yra tik dėl to, kad vėl
išsiderino balansas tarp sureikšminto pasaulio ir to pasitikėjimo, kad viskas
visada yra pasirūpinta.
Iš tikrųjų tiesa tokia: mes, gyvenantys vakarietišką
įtampos gyvenimą, kur kasdien susiduriame su socialiniais dirgikliais ir nesaugumu,
pažeidžiamumu, esame tų pasikartojančių atakų užklumpami net tada, kai nėra
jokių dirgiklių, nes taip įpranta kūnas, jis pradeda kurti ciklus. Padeda
meditacija, padeda sprukimas iš socialinės terpės, suvokiant, kad visa tai tėra
tik kūno atsakas į tai, ką dažnai patiriame. Nereikia nušvytimo, reikia turėti spyruoklę,
kad laikinai vėl sugrįžtum į tą sąmoningumo būtį, kurioje aplinka ir sureikšminta
tikrovė yra... tik žaidimas ir iš tikrųjų aplinka ir sociumas nėra tokie
svarbūs, kiek yra svarbi tavo būsena.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą