Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 196: nesijausk kaltas, kad nieko nedarai, nes darai iš tikrųjų daug

 

Sveiki!
 
Šiandien jaučiu, kaip sugrįžta jėgos! Nieko nedarymas yra didelis veikimas, nes mes nuolat norime ir trokštame būti užimti, užsiėmę, judame net iš inercijos, nes esame užprogramuoti auklėjimo ir aplinkos, kad nieko nedarymas ir neveikimas yra tinginystė. Bet pabandyk tu, kuris esi įsiveiklinęs, dieną ar kitą nieko nedaryti! Gulėti pusdienį vonioje, skaityti malonią knygą ir tiesiog būti vienatvėje, tyloje... Bet balansą atrandančiam žmogui tai yra nuostabus dalykas, rasti vis dažniau šmirinėjimą.
 
Įkvėpk-iškvėpk, pasaulis vis tiek suksis ir be tavo pastangų. Ateities Romą vis tiek kas nors pastatys, o tau iš tikrųjų reikia tiek nedaug: įkvėpk-iškvėpk ir atsipalaiduok, nes iš tikrųjų nieko neveikimas ne tik sugrąžina jėgas, bet ir suteikia džiaugsmą vėlei ką nors imtis iš esmės įdomaus veikti naujai. Pauzės mūsų gyvenime itin reikšmingos, tad reiktų jas priimti kaip perkrovimo galimybę.
 
Keletas džiugių minčių apie tai, kad visiškai nereikia jausti jokios kaltės, kad nieko nedarai.
 
„Kartais pats naudingiausias dalykas, kurį galima padaryti, yra tiesiog nieko neveikti.“
— Winston Churchill
 
„Būti laisvam nuo užsiėmimų – tai didžiausia prabanga.“
— Sokratas
 
„Dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla dėl to, kad mes nesugebame tiesiog ramiai pasėdėti savo kambaryje.“
— Blaise Pascal
 
„Tai, kas atrodo kaip nieko neveikimas, dažnai yra laikas, kai mūsų protas iš tikrųjų dirba sunkiausiai, kurdamas naujas idėjas.“
— James Gleick
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 195: ištikus panikos priepuoliui, sugrąžink save į balansą tarp to kas tikra ir kas netikra

 

Sveiki,

 

Šiandien, galima sakyti, „lygioje vietoje“ patyriau panikos ataką: pasidarė sunku kvėpuoti, didelis nesaugumo jausmas, nenoras būti lauke tarp žmonių, pasišlykštėjimas ir noras išnykti...

 

Tačiau tokią akimirką reikia nukreipti mintis nuo būvimo čia ir dabar, perkelti savo emocijas, mintis, patirtis ir būsenas į kažkokį praeities momentą, kuris yra saugesnis variantas ir pamažu sugrįžti į atskirtį nuo užaštrėjusių emocijų, kurios iš tikrųjų yra tik dėl to, kad vėl išsiderino balansas tarp sureikšminto pasaulio ir to pasitikėjimo, kad viskas visada yra pasirūpinta.

 

Iš tikrųjų tiesa tokia: mes, gyvenantys vakarietišką įtampos gyvenimą, kur kasdien susiduriame su socialiniais dirgikliais ir nesaugumu, pažeidžiamumu, esame tų pasikartojančių atakų užklumpami net tada, kai nėra jokių dirgiklių, nes taip įpranta kūnas, jis pradeda kurti ciklus. Padeda meditacija, padeda sprukimas iš socialinės terpės, suvokiant, kad visa tai tėra tik kūno atsakas į tai, ką dažnai patiriame. Nereikia nušvytimo, reikia turėti spyruoklę, kad laikinai vėl sugrįžtum į tą sąmoningumo būtį, kurioje aplinka ir sureikšminta tikrovė yra... tik žaidimas ir iš tikrųjų aplinka ir sociumas nėra tokie svarbūs, kiek yra svarbi tavo būsena.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 194: už gyvenimo daugiau nieko nėra, todėl gyvenimas pats svarbiausias

 

Sveiki.

 

Jau kuris laikas nerašiau pozityvumo įrašų. Buvo įvairus laikas, nors turėjau tą daryti nuosekliai, tačiau ne visada pavyksta. Šiek tiek atkrito darbai ir jaučiu, kad vis daugiau laiko lieka knygos skaitymui, nuostabios vasaros pradžiai ir tiesiog pabuvimui savimi vienatvėje. Belieka sulaukti kelionių ir tikrų atostogų!

 

Visas tas kartėlis ir susipriešinimas, kuris retsykiais iškyla ir įsigali kasdienybėje iš tikrųjų tėra tik iliuzija, įtampa, kylanti iš nepasitenkinimo ir to, kad pasaulis tau kažkodėl turėtų būti skolingas. Bet iš tiesų mes tik neleidžiame viskam būti taip kaip yra. Vis prisimenu vienos aklos mergaitės interviu, kuri pasakė, kad žmonės nelaimingi tik dėl to, kad jie nori kur kas daugiau už gyvenimą, tačiau už gyvenimą daugiau nieko nėra. Tokiomis akimirkomis tai byloja paprasta vaiko tiesa, kuri gali būti akimirkos nušvitimu: gyventi reikia kur kas paprasčiau iš čia atsiras ir laisvė ir galimybė patirti nesusipriešinimą, o paleidimą. Gyventi mąstant kaip vaikui be pretenzijų.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 193: atsigulk ant grindų ir leisk pasauliui suktis be pastangų

 

Sveiki, skaitytojai!
 
Radikalus leidimas viskam būti iš tikrųjų, man regis, atveria tiesiausius vartus į ramybės Rojų, nes niekam nieko nereikia įrodinėti ar piktintis, prieštarauti, pataisyti ar pasitaisyti, įtikti. Radikalus leidimas būti visiems – tai nėra abejingumas viskam, veikiau visko perpratimo ir suvokimo vienas iš raktų. Pirmiausia tai kartu leidimas sau būti be pastangų ir priežasčių. Būti čia ir dabar.
 
Atsigulk ant grindų ir pakvėpuok giliai. Nereikia sustabdyti pasaulio. Prisiglausk prie jo visa nugara. Pabūk. Kartais tiek tiek.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 192: apie vidinę ir išorinę laisvę

 

Unknown artist, Trafalgar Square Take-off, 1974. 

Gift Eric and Louise Franck London Collection 2017

 

***

Jeigu apie išorinėje laisvėje mes esame nuolat perspėjami ruoštis kovai už laisvę – argi tai laisvė? Geopolitinėje plotmėje, kurioje esame visi manipuliuojami laisvės idėja ir patriotinėmis nuostatomis, kur mums aiškiai kuriami priešai, žinoma, kad kyla daug nerimo. Esame smerkiami, jeigu laikomės atokiai ir abejingai nuo chaoso.
 
Bet mes turime dar vidinę laisvę, kurią reikia ginti nuo išorinės laisvės privatizuotojų, kurie ideologiškai įtikėję savinasi mūsų mintis, kūnus, gyvenimus. Vidinė laisvė mąstyti ir gyventi taip, kaip atliepia vidinės intencijos. Juk šiaip ar taip tam tikri dvasiniai mokytojai yra teisūs: išorė atspindi vidinę tikrovę, o visuomenėje laisvų žmonių yra tiek, kiek jų yra pačių viduje laisvų. Be patoso, be vaidybos, be pozavimo ir agresijos.
 
Juk kai kam labai nepatogu ir šlykštu, kai bėgi nuogas per aikštę, pilną balandžių. Kita dalis iš mūsų to niekada neišdrįstų, bet tyliai žavisi bėgančiu, dar kiti – tiesiog bėga ir gyvena. Leisti būti visiems, bet labiausiai sau.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 191: tegul pakyla tavo vidinė saulė ir šviečia

 

Sveiki!
 
Sekmadienis. Ar pastebėjote, kad jau beveik gegužė, bet šiandien snigo – beveik anomalija. Trečiąkart iš eilės pavasaris toks šaltas ir jis ateina taip skausmingai ir lėtai, kad, atrodo, gamta jau per prievartą išsprogino pirmąsias pienes palei namų rentinį, nors visos liepos po balkonais vis dar be lapų.
 
Tegu pakyla toji vidinė saulė ir viskas būna gerai. Sako, kad didysis darbas yra apsisprendime, jog viskas tiesiog šią akimirką radikaliai yra gerai. Visiškas chaoso ir nerimo pribaigimas įvyksta tada, kai su juo nekovojame, o pripažįstame ir leidžiame jam būti be įtampos. Juk taifūno akyje ramu kaip negyvenamoje saloje, kai aplinkui tiek daug triukšmo. Kai leidžiame kitiems triukšmauti, tada nutylame. Tada iš lėto džiaugiamės... patekėjusia vidine Saule, kuri viską išgydo ir viską atleidžia.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 190: užuot koketavęs su skausmu, padėkok, kad gali viską pakeisti

 Nuotr. Ilya Repin „Kokia laisvė!“, 1903

 

Sveiki!

 

Šiandien iš naujo įvertinau dėkingumo žadinančiąją galią. Tai labai galingas pojūtis, kuris išsiskleidžia paleidus daugelį įsitikinimų apie skriaudas, nuoskaudas, nesėkmingą gyvenimą, neišsipildžiusius lūkesčius, kurie, tiesą sakant, dažnai knisa mūsų protą ir gyvenimus, pasiduodame skausmo iliuzijai ir koketavimui su aukos pozicija. Reikia su tuo dirbti ir dirbti kartais taip kaip biure, nes tam reikia laiko, pastangų, o svarbiausia valios. Dovydo skulptūra nebuvo iškalta per vieną naktį, kaip, beje, ir Roma nebuvo pastatyta per parą.

 

Jeigu gali, mesk viską šiuo metu, kas teikia inertiškumo, atsigulk tuoj pat ant grindų, pasileisk raminančios muzikos ir surink visas bjaurias mintis iš kūno, biolauko, minčių ir emocinio lygmenų, padėkok ir paleisk tas energijas į Visatą, tegu išsiskaido ir virsta kitkuo. Tuštumą užpildyk Šaltinio energija, leisk atsinaujinti pradedant ląstelėmis ir baigiant protu nesuvokiamais dalykais ir... dėkok, dėkok, dėkok. Nes kas gi yra diena, jeigu ne drobė, kurią gali užpildyti spalvotais fontanais arba pasislėpęs po antklodę manyti, kad esi tamsumoje? Dėkok, dėkok, dėkok...

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 189: pabandyki suvokti begalybę ir menki rūpesčiai sumenks

 

Sveiki!

Mes daug kalbame apie begalybę, bet dažnai, man regis, iš ribotos perspektyvos, nes kasdien susiduriame fizinėje ir socialinėje erdvėje su ribotumu. Kartais gali atrodyti, kad dvasiniai koučeriai išrado manifestavimą, ypač dabar paplitusį tarp vakariečių, kaip kokią iliuzijos burbulą, kad galime mintimis ir būsenomis apgauti, jog esame visai neriboti ir netgi pusdieviai, užsiimti stačiai tikrovės neigimu. Tai ypač erzina realistus, karjeristus, pragmatiškai ir iš inercijos veikiančius bei racionaliai mąstančius žmones. Tegu.

Kas pasakys, kad nesame begaliniai? Kad milijardai mūsų kūno ląstelių nėra lokalios tos mūsų pačios Visatos atšvaitai ir ten neglūdi ištisos galaktikos su juodosiomis skylėmis ir planetomis, mums nežinomomis civilizacijomis, taikiomis ir kariaujančiomis. Kaip ir kad mes savo tikrovėje gal tik esame kieno nors didelio vienoje menkoje ląstelėje, tiksliau jos pakraštėlyje esančioje galaktikoje, dar viename visa ko atšvaite... Kai pradedi galvoti apie tai, nebežinai, kas yra didelis, o kas mažas, nes proporcijos nebeegzistuoja ir protas suvokia, kad negali prieiti suvokimo apibendrinimo pabaigos. Begalybė. Pabandyti ją suvokti. Juk tai beveik... poezija.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 188: žaidimas yra gera strategija gyventi saugiai ir įdomiai

Nuotr. Jaunasis šachmatų genijus Samuel Reshevsky šachmatų čempionate 1920 m.

Sveiki, skaitytojai!

Kai gyvenime daug pretenzijų ir viskas eina prie rutinos ir įtampos – reikia žaisti! Kai gyvenime darosi nuobodu – reikia žaisti! Kai liūdna ir nieko nesinori – gyvenime reikia žaisti! Kai viskas piktina ir esame susireikšminę – reikia gyvenime žaisti! Žaisti ne dėl laimėjimo, o dėl to, kad prarastume įtampą, susireikšminimą, dėmesį atpalaiduotume nuo iš pažiūros laikinų ir nereikšmingų dalykų, kad pastebėtume nepastebimus dalykus. Gyvenime reikia žaisti dėl balanso, dėl lengvumo, dėl naujo fokuso, dėl atsinaujinimo, dėl to, kad tiesiog būtų gera gyventi.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 187: seksualumas ir seksualinė energija

 Sveiki!

Daugelis iš mūsų nė nesusimąsto, kad augo tokioje deseksualumo terpėje. Nors daugelis prisimena aplinką erotizuotą, Britney Spears su auskaru bamboje, daug apnuoginimo ir prasidėjusią krūtų didinimo era, tačiau daugelis vidutinio amžiaus žmonių visgi nebuvo nei ugdomi, nei jiems paaiškinta apie jų pačių seksualinę energiją. Tiesą sakant, tai turėjo posovietinio pasaulio padiktuotas konservatyvus požiūris į savo paties kūną, katalikiškas auklėjimas, dažnai akcentuojant gėdos jausmą dėl savo kūno. Šiandien mes turime kitą seksualumo suvokimą ir jos įvairovę dar tik mokomės priimti. Manau, dažnai tenka patiems susigrumti su savo įsitikinimais ir nuplauti dėl įsivaizduojamų įsitikinimų, kurie susiformavo augant apie savo asmeninius kūnus. Kaip tai padaryti?

Dirbti su įsitikinimų paleidimu: aš surenku visą gėdos, neapykantos, smurtą prieš save, nepasitenkinimo energiją, jai padėkoju ir paleidžiu, išpučiu iškvėpimu į Visatą, tegu ši sunki energija atsiskiria, išsiskaido ir tampa kita energija. Jos vieton panorėk įsileisti šviesias savęs priėmimo energijas: aš priimu besąlygiškai tokį, koks esu, savo seksualumą ir laisvę būti visame kame toks, koks esu.

Maištinga Siela 

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 186: viena gera mintis pribaigia dešimt negatyvių minčių

 

Sveiki!

Viena gera mintis, teisingai ir sąmoningai suprojektuota, gali nudaigoti dešimt prastų ir negatyvių minčių. Ši mintis ir yra priešnuodis toms prastoms, mus dėl įsitikinimų ir įvairių programų puolančioms mintims. Ar reikia kariauti? Žinoma, kad ne. Užtenka vien tik kurti šviesią perspektyvą ir leisti įsišaknyti. Manau, svarbi yra minčių ir jausmų dieta ir švara nuo negatyvo, kuri kaskart mus atgaivina, atjaunina, įkvepia gyventi ir jaustis puikiai.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 185: kasdienė rutina – galimybė keisti viską į gerą

 

Sveiki!

Dažnai susidūrus su rutina ir negalėjimas jos pakeisti bei iš jos ištrūkti atneša depresiją, pyktį, emocinius sunkiai kontroliuojamus emocinius svyravimus dėl inercijos arba priešingai – abejingumą ir apatiją. Veikimas rutinoje – tai veikimas sistemoje. Prisiminkime, kaip menininkai galėjo būti laisvi griežtos sovietinės cenzūros gniaužtuose. Tik vien savo sąmoningu pasirinkimu būti idėjiškai laisvi savo asmenybės, minčių ir įsitikinimų formose. Žinau, kaip kartais norime permaldauti išorinę tikrovę, tačiau ji tėra tik iliuzija, kuri kiekvienam iš mūsų yra baigtinė, o tikroji sielos kelionė į Šaltinį tęsiasi ir tęsiasi mums nesuvokiamą laiką... Šiandien kalbame apie tikrovės projektavimą per manifestavimą, turime kur kas geresnių galimybių ir resursų keisti vibracijas, o su vibracija ir pačią tikrovę.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 184: didybė ir ribos dualistiniame pasaulyje

Paveikslas „Kleopatra“, 1887, J ohn William Waterhouse

 

Sveiki,

Kai galvoju apie didybę, šalia randasi menkumas ir pažeidžiamumas. Dualistiniame pasaulyje sudėtinga pozityvius dalykus matyti be šešėlių ir kontrastų. Medituodamas šiandien apie tai pagalvojau, ar reikia stengtis ištrūkti iš dvilypiai sukonstruoto pasaulio, mąstyti ir vertinti priešybių schemomis. Ar tai yra natūrali mūsų visų būsena ir toliau žmogiškasis suvokimas baigiasi? Ką į tai pasakytų Buda ar Kristus, kurių sąmonė buvo kitapus šių mechanizmų? Tikriausiai, kad nekvaršintume galvos tokiais klausimais, nes jie nėra esminiai.

Didybė! Argi ji nėra iliuzija? Atskirties priemonė atitolinti nuo to, kas iš tikrųjų esame? Dvasiniai mokytojai nuolat sako, kad jau esme tobuli ir baigtiniai, nereikia nieko daugiau privaidinti, esame pakankami kiekvieną sekundę, bet tuo pačiu jie kalba apie sielos pamokas, evoliuciją ir patyrimų bei išbandymų neišvengiamybę. Didybė... Šiandien man yra tų schemų apmąstymas ir atmetimas, ribų sulaužymas. Beveik kaip drąsa. Ne, ne ta atlapaširdė, naivi ir vedanti į prarają, o ta drąsa, kuri įsteigia leidimą peržengti individualius įsitikinimus, kuriuos susikūrėme, vedami saugumo ir smurto prieš save pasirinkimų.

Juk ir Kleopatra, kuri buvo viena didingiausių moterų valdovių, turėjo priimti sudėtingus sprendimus, peržengti per savo sukurtas įsitikinimų ribas.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 183: nėra ko bijoti, viskas yra ir bus gerai

 Foto Joel Grimes, Nigerija

Sveiki!

 

Jau pats sekmadienio galas. Tuoj vidurnaktis. Nėra ko bijoti. Reikia sapnuoti. Viskas yra ir bus gerai.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 182: atsisakyk iliuzijų ir nebereikės kovoti

 Paveikslas "Dervišas"

Sveiki!

 

Te ramybė ir atsipalaidavimas užlieja visą kūną, išgydo kiekvieną ląstelę. Te centrinė saulė nušviečia ir peršviečia sąmonę, išgydo sutrūkinėjusias jungtis, pašalina tamsumas ir nestabilumą. Te viskas būna kaip būna, te pavasario oras įsiskverbia į plaučius ir užpildo visą kūną, te viskas būna lengva, paprasta ir elementaru. Kovos nėra, nėra iliuzijų, yra tik švarus buvimas ir absoliutus iš to buvimo kylantis pasitenkinimas ir dėkingumas.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 181: ėjimas ir kvėpavimas padeda!

 

Sveiki!

 

Šiandien ėjau šaligatviu. Banaliau argi būna? Bet ėjau nebanaliai, o atsipalaidavęs ir viskuo patenkintas. Pats ėjimas pavasarinis, pilnas paltas šviežio ir gaivaus oro. Saulė plieskė į akis. Ėjau į „Kino pavasarį“ pradžiūvusiais šaligatviais ir taip gera buvo... kvėpuoti. Be pastangų, bet su nuostaba, kad ėjau ir nieko geriau nepatiriu kaip tik ėjimo ir pilną šviežio oro krūtinę. Lyg būčiau į lauką per gimtadienį iš kambario netyčia išskriejęs helio pripūstas balionėlis...

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 179: esi viskas ir esi tik dalis

 

***

 

Atsispirti į nieką.

Būti.

 

Troškimas, kuris yra pagrindas.

Kas yra,

Kai išsisemia geismas ir aistros?

 

Pamatas to,

Kurį niekinai, griovei ir vėlei statei.

 

Jeigu visos plytos būtų sunumeruotos,

Juk visas pripažintum

Savo rūmų pily?

 

Savo tvirtą stuomenį ir sąmonę,

Sumūrytą iš patvaraus molio ir vandens.

 

Juk visas jas turėtum pažinti kaip savo.

 

Atsispirti į centrą. Užsispyrusiai.

Tikėti, kad judi ir narsiai

Gyveni savo visatos centre.

 

Bet iliuzijos... tokios kvailos ir trapios

Kaip pienės pūkas,

Kurios sudygsta tavo mūre tarp plytų

Ir šaknimis praurbia lyg grąžtas

 

Kosminį vėją.

 

Ir – žiūrėk! – kiek pirštų

Tave lipdo tarsi plytą iš naujo!

 

Pasirodo, ne tu tą mūrą sukūrei,

Tu tik esi mūro dalis.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 178: pasaulis nesustos suktis, todėl prisėsk ir pailsėk!

Sveiki, mieliausieji!

Artėja dar vienas intensyvus savaitgalis – koncertai, Knygų mugė, spektakliai, knygų skaitymai – kartais imu ir pagalvoju, ar tiek kultūros vartojimas atneša kokį nors malonumą, ar veikiau viskas vyksta iš nepasotinamo alkio neatsilikti, bėgti, įsisavinti kuo daugiau nuostabių patirčių, kaip žymi poetė kadaise rašė: „...nes prabėgs, nebegrįš jos“.

Visgi kaskart tuo džiaugiuosi. O juk dar ir „Kino pavasaris 2026“ ant nosies – tik spėk viską aplėkti ir pamatyti, bet iš tikrųjų, atvirai galvojant, kartais norėčiau sustingti ant saulės įkaitinto akmens ir išsitiesti prieš saulę kur nors Italijoje, kad oda sugertų kuo daugiau šviesos, kad nuo jūros atplauktų Eolo, Boro ir kitų vėjų genama Partenopė ir man padainuotų sirenų dainas, nuo kurių nugrimzčiau į ilgą ir kokybišką meditaciją.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 177: po tamsių dienų visada ateina aušra

 

Sveiki!

 

Kokios keistos dienos! Ieškau pozityvumo, bet šiomis dienomis judu iš inercijos, nerandu didelio džiaugsmo, o mintys... Mintys tokios, kad judu iš inercijos ir tai yra geriausia, ką šiuo metu galiu daryti, lyg būčiau vandenis po ledu, kuris lauktų vasario pabaigos atlydžio, kol vėlei atsidengs jūros ar upės viršus nuo ledų ir galėsiu pamatyti dangų.

 

Bet kaip ten psichologai sako? Reikia juodžiausiame debesies kontūre įžvelgti sidabrinį pakraštėlį. Jeigu nėra pozityvumo, vadinasi, tas pozityvumas kažkur jau kaupiasi ir jis vis tiek vieną dieną sugrįš su kaupu, nes mūsų gyvenimą lydi užšalimas ir atoslūgiai, lydi ramios ir sraunios upės, o kai kada ir didžiuliai potvyniai.

 

Vasaris man visada toks keistas išmėginimo mėnuo. Buvau netgi pamiršęs. Bet kaip sakė juodaodžių aktyvistas XX amžiuje Martin Luther King Jr.: „Kartais tamsa reikalinga tam, kad pamatytume žvaigždes.“

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 176: prie ko priveda nuolatinis savęs ir kitų vertinimas?

Sveiki!

 

Kodėl dažnai mes jaučiamės blogai? Dėl to, kad nuolatos save vertiname. Tam tikra prasme tie tinginiai, kurie sėdi ant sofos ir kitus kritikuoja, bet patys vangiai kokią gali sau pretenziją surasti, yra kur kas šiuo aspektu laisvesni, nei tie perfekcionistai ir darboholikai, kurie deda didžiules pastangas, kad įrodytų, užsidirbtų, būtų vertinami.

 

Tačiau, kas nutinka, kai nustojame statyti save į poziciją „aš turiu būti vertas, todėl pasistengsiu...“? Argi tai nėra tyli prievarta prieš save patį? Juk daug laisviau ir paprasčiau gyventi ir būti aukštesnėse vibracijose, o ne smurtiniame burbule prieš save pozicijoje. Manau, kapitalizmas, savivertės trūkumo iliuzija bus daugelį iš mūsų paklaidinusi, tą įsitikinimą reikia aplenkti per kilometrą. Juk iš esmės mes neturime vergauti troškimui gauti iš aplinkos pliusų, todėl manau, kad mūsų ugdymo įstaigose, kur įvertinimas tampa pažymiu, o kapitalistinėje santvarkoje už darbą – pinigai, mes jaučiamės gerai išdresiruoti ir paklūstantys šiai sistemai, tampame pragmatiški ir reiklūs sau ir kitiems.

 

Geriau... Ką gali geriau nei visa tai? Žiūrėti, kaip lėtai leidžiasi snaigė, nukrenta ant nosies ir ištirpsta. Tą akimirką, kai nevertini, esi visas toks, koks esi, be trūkumų ir TAI YRA TAI.

 

Maištinga Siela