Sveiki, skaitytojai!
200-asis pozityvumo jubiliejinis įrašas! Norisi jį padaryti kažin kokį ypatingą įrašą, bet iš esmės juk kiekviena akimirka ir įrašas yra ypatingi, kai ateina naujas suvokimas, o per suvokimą nauja kokybė.
Šįkart lai visi keliai būna tiesūs, o jeigu kartais kreivi, tai tik tam, kad gyvenimas būtų įdomesnis. Te visi kalnai būtų įkopiami, o jeigu negalima visų pasiekti, tai tik tam, kad būtų apie ką svajoti. Tegul visi žmonės kelyje sutikti būna mokytojai, o jeigu ne, tai tik dėl to, kad tu pats būtum kitam mokytojas. Tegul visi sapnai būna atviros durys į kitas tikroves, o jeigu ir ne visi, tai tik tam, kad galėtum pailsėti tiesiog miegodamas. Te gyvenimas būna kupinas stebuklų, kurie vienais ar kitais būdais išsipildo ir tik tam, kad liudytų gyvenimo žaismingumą ir prasmingumą. Tegul visi paukščiai dovanoja skrydžio polėkį, o jeigu ir ne visi, tai bent tada žinosi, kad galima kartais tvirtai stovėti ant žemės ir svajoti apie skrydį. Juk kaip ten sakoma? Net ir juodžiausias debesis turi sidabrinį savo pakraštį, tad kodėl gi nesilaikius visada to pakraščio? A?
Maištinga
Siela
