Dienos citata: dailininkas Justinas Vienožinskis apie grožį ir meno jutimą, meną ir sielos išgyvenimą

 

„Kaipo žmogaus sielos išgyvenimų reiškėjas, menas negali būti skiriamas vien akiai pasigrožėti. Grožio jutimas, kaipo mūsų nervų sistemos malonaus jaudinimo proceso paseka, čia neturi galios – menas dažnai įstumia mus net į pasibaisėjimą, beviltišką nusiminimą ir prakeikimą. Koks žmogus, kokie jo sielos išgyvenimai, toks jo ir menas.“

Justinas Vienožinskis (1886–1960) buvo viena iškiliausių ir svarbiausių asmenybių Lietuvos XX amžiaus pirmojoje pusėje susiformavusioje dailės padangėje. Jis geriausiai žinomas kaip talentingas tapytojas peizažininkas, portretistas bei žanrinių paveikslų autorius, kurio kūryboje glaudžiai pynėsi lietuviškojo kaimo dvasia, impresionizmo ir postimpresionizmo estetika bei gilūs tautinės savasties ieškojimai. Jo tapybos darbai išsiskiria subtiliu koloritu, jautriu šviesos ir šešėlių žaismu bei dideliu dėmesiu nuotaikai.

 

Be savo meninės kūrybos, Justinas Vienožinskis padėjo pamatus visai šiuolaikinei Lietuvos dailės sistemai ir edukacijai. Tarpukariu jis aktyviai prisidėjo organizuojant meno gyvenimą Kaune, vadovavo Meno tkiarai, o vėliau – Kauno meno mokyklai, kurioje ugdė visą ateities lietuvių dailininkų kartą. Jo pedagoginiai principai ir teorinės įžvalgos apie meną, kaip gilaus dvasinio išgyvenimo bei emocinio sukrėtimo formą, padarė didžiulę įtaką šalies kultūrinei minčiai.

 

Nors menininko gyvenimo ir kūrybos kelias kirtosi su sudėtingais istorinių lūžių bei okupacijų laikotarpiais, jis sugebėjo išlaikyti nepriekaištingą kūrybinę bei pilietinę poziciją. Justino Vienožinskio palikimas iki šiol išlieka Lietuvos kultūros kanono dalimi, o jo vardu pavadinta dailės mokykla bei išsaugoti kūriniai nuolat primena apie jo išskirtinį indėlį į nacionalinio profesionalaus meno raidą.

 

Maištinga Siela