Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 196: nesijausk kaltas, kad nieko nedarai, nes darai iš tikrųjų daug

 

Sveiki!
 
Šiandien jaučiu, kaip sugrįžta jėgos! Nieko nedarymas yra didelis veikimas, nes mes nuolat norime ir trokštame būti užimti, užsiėmę, judame net iš inercijos, nes esame užprogramuoti auklėjimo ir aplinkos, kad nieko nedarymas ir neveikimas yra tinginystė. Bet pabandyk tu, kuris esi įsiveiklinęs, dieną ar kitą nieko nedaryti! Gulėti pusdienį vonioje, skaityti malonią knygą ir tiesiog būti vienatvėje, tyloje... Bet balansą atrandančiam žmogui tai yra nuostabus dalykas, rasti vis dažniau šmirinėjimą.
 
Įkvėpk-iškvėpk, pasaulis vis tiek suksis ir be tavo pastangų. Ateities Romą vis tiek kas nors pastatys, o tau iš tikrųjų reikia tiek nedaug: įkvėpk-iškvėpk ir atsipalaiduok, nes iš tikrųjų nieko neveikimas ne tik sugrąžina jėgas, bet ir suteikia džiaugsmą vėlei ką nors imtis iš esmės įdomaus veikti naujai. Pauzės mūsų gyvenime itin reikšmingos, tad reiktų jas priimti kaip perkrovimo galimybę.
 
Keletas džiugių minčių apie tai, kad visiškai nereikia jausti jokios kaltės, kad nieko nedarai.
 
„Kartais pats naudingiausias dalykas, kurį galima padaryti, yra tiesiog nieko neveikti.“
— Winston Churchill
 
„Būti laisvam nuo užsiėmimų – tai didžiausia prabanga.“
— Sokratas
 
„Dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla dėl to, kad mes nesugebame tiesiog ramiai pasėdėti savo kambaryje.“
— Blaise Pascal
 
„Tai, kas atrodo kaip nieko neveikimas, dažnai yra laikas, kai mūsų protas iš tikrųjų dirba sunkiausiai, kurdamas naujas idėjas.“
— James Gleick
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 194: už gyvenimo daugiau nieko nėra, todėl gyvenimas pats svarbiausias

 

Sveiki.

 

Jau kuris laikas nerašiau pozityvumo įrašų. Buvo įvairus laikas, nors turėjau tą daryti nuosekliai, tačiau ne visada pavyksta. Šiek tiek atkrito darbai ir jaučiu, kad vis daugiau laiko lieka knygos skaitymui, nuostabios vasaros pradžiai ir tiesiog pabuvimui savimi vienatvėje. Belieka sulaukti kelionių ir tikrų atostogų!

 

Visas tas kartėlis ir susipriešinimas, kuris retsykiais iškyla ir įsigali kasdienybėje iš tikrųjų tėra tik iliuzija, įtampa, kylanti iš nepasitenkinimo ir to, kad pasaulis tau kažkodėl turėtų būti skolingas. Bet iš tiesų mes tik neleidžiame viskam būti taip kaip yra. Vis prisimenu vienos aklos mergaitės interviu, kuri pasakė, kad žmonės nelaimingi tik dėl to, kad jie nori kur kas daugiau už gyvenimą, tačiau už gyvenimą daugiau nieko nėra. Tokiomis akimirkomis tai byloja paprasta vaiko tiesa, kuri gali būti akimirkos nušvitimu: gyventi reikia kur kas paprasčiau iš čia atsiras ir laisvė ir galimybė patirti nesusipriešinimą, o paleidimą. Gyventi mąstant kaip vaikui be pretenzijų.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 191: tegul pakyla tavo vidinė saulė ir šviečia

 

Sveiki!
 
Sekmadienis. Ar pastebėjote, kad jau beveik gegužė, bet šiandien snigo – beveik anomalija. Trečiąkart iš eilės pavasaris toks šaltas ir jis ateina taip skausmingai ir lėtai, kad, atrodo, gamta jau per prievartą išsprogino pirmąsias pienes palei namų rentinį, nors visos liepos po balkonais vis dar be lapų.
 
Tegu pakyla toji vidinė saulė ir viskas būna gerai. Sako, kad didysis darbas yra apsisprendime, jog viskas tiesiog šią akimirką radikaliai yra gerai. Visiškas chaoso ir nerimo pribaigimas įvyksta tada, kai su juo nekovojame, o pripažįstame ir leidžiame jam būti be įtampos. Juk taifūno akyje ramu kaip negyvenamoje saloje, kai aplinkui tiek daug triukšmo. Kai leidžiame kitiems triukšmauti, tada nutylame. Tada iš lėto džiaugiamės... patekėjusia vidine Saule, kuri viską išgydo ir viską atleidžia.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 190: užuot koketavęs su skausmu, padėkok, kad gali viską pakeisti

 Nuotr. Ilya Repin „Kokia laisvė!“, 1903

 

Sveiki!

 

Šiandien iš naujo įvertinau dėkingumo žadinančiąją galią. Tai labai galingas pojūtis, kuris išsiskleidžia paleidus daugelį įsitikinimų apie skriaudas, nuoskaudas, nesėkmingą gyvenimą, neišsipildžiusius lūkesčius, kurie, tiesą sakant, dažnai knisa mūsų protą ir gyvenimus, pasiduodame skausmo iliuzijai ir koketavimui su aukos pozicija. Reikia su tuo dirbti ir dirbti kartais taip kaip biure, nes tam reikia laiko, pastangų, o svarbiausia valios. Dovydo skulptūra nebuvo iškalta per vieną naktį, kaip, beje, ir Roma nebuvo pastatyta per parą.

 

Jeigu gali, mesk viską šiuo metu, kas teikia inertiškumo, atsigulk tuoj pat ant grindų, pasileisk raminančios muzikos ir surink visas bjaurias mintis iš kūno, biolauko, minčių ir emocinio lygmenų, padėkok ir paleisk tas energijas į Visatą, tegu išsiskaido ir virsta kitkuo. Tuštumą užpildyk Šaltinio energija, leisk atsinaujinti pradedant ląstelėmis ir baigiant protu nesuvokiamais dalykais ir... dėkok, dėkok, dėkok. Nes kas gi yra diena, jeigu ne drobė, kurią gali užpildyti spalvotais fontanais arba pasislėpęs po antklodę manyti, kad esi tamsumoje? Dėkok, dėkok, dėkok...

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 186: viena gera mintis pribaigia dešimt negatyvių minčių

 

Sveiki!

Viena gera mintis, teisingai ir sąmoningai suprojektuota, gali nudaigoti dešimt prastų ir negatyvių minčių. Ši mintis ir yra priešnuodis toms prastoms, mus dėl įsitikinimų ir įvairių programų puolančioms mintims. Ar reikia kariauti? Žinoma, kad ne. Užtenka vien tik kurti šviesią perspektyvą ir leisti įsišaknyti. Manau, svarbi yra minčių ir jausmų dieta ir švara nuo negatyvo, kuri kaskart mus atgaivina, atjaunina, įkvepia gyventi ir jaustis puikiai.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 179: esi viskas ir esi tik dalis

 

***

 

Atsispirti į nieką.

Būti.

 

Troškimas, kuris yra pagrindas.

Kas yra,

Kai išsisemia geismas ir aistros?

 

Pamatas to,

Kurį niekinai, griovei ir vėlei statei.

 

Jeigu visos plytos būtų sunumeruotos,

Juk visas pripažintum

Savo rūmų pily?

 

Savo tvirtą stuomenį ir sąmonę,

Sumūrytą iš patvaraus molio ir vandens.

 

Juk visas jas turėtum pažinti kaip savo.

 

Atsispirti į centrą. Užsispyrusiai.

Tikėti, kad judi ir narsiai

Gyveni savo visatos centre.

 

Bet iliuzijos... tokios kvailos ir trapios

Kaip pienės pūkas,

Kurios sudygsta tavo mūre tarp plytų

Ir šaknimis praurbia lyg grąžtas

 

Kosminį vėją.

 

Ir – žiūrėk! – kiek pirštų

Tave lipdo tarsi plytą iš naujo!

 

Pasirodo, ne tu tą mūrą sukūrei,

Tu tik esi mūro dalis.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 176: prie ko priveda nuolatinis savęs ir kitų vertinimas?

Sveiki!

 

Kodėl dažnai mes jaučiamės blogai? Dėl to, kad nuolatos save vertiname. Tam tikra prasme tie tinginiai, kurie sėdi ant sofos ir kitus kritikuoja, bet patys vangiai kokią gali sau pretenziją surasti, yra kur kas šiuo aspektu laisvesni, nei tie perfekcionistai ir darboholikai, kurie deda didžiules pastangas, kad įrodytų, užsidirbtų, būtų vertinami.

 

Tačiau, kas nutinka, kai nustojame statyti save į poziciją „aš turiu būti vertas, todėl pasistengsiu...“? Argi tai nėra tyli prievarta prieš save patį? Juk daug laisviau ir paprasčiau gyventi ir būti aukštesnėse vibracijose, o ne smurtiniame burbule prieš save pozicijoje. Manau, kapitalizmas, savivertės trūkumo iliuzija bus daugelį iš mūsų paklaidinusi, tą įsitikinimą reikia aplenkti per kilometrą. Juk iš esmės mes neturime vergauti troškimui gauti iš aplinkos pliusų, todėl manau, kad mūsų ugdymo įstaigose, kur įvertinimas tampa pažymiu, o kapitalistinėje santvarkoje už darbą – pinigai, mes jaučiamės gerai išdresiruoti ir paklūstantys šiai sistemai, tampame pragmatiški ir reiklūs sau ir kitiems.

 

Geriau... Ką gali geriau nei visa tai? Žiūrėti, kaip lėtai leidžiasi snaigė, nukrenta ant nosies ir ištirpsta. Tą akimirką, kai nevertini, esi visas toks, koks esi, be trūkumų ir TAI YRA TAI.

 

Maištinga Siela

Aktualijos. Daugelis nori taikos, bet remia ginkluotę ir karą – kodėl? Atsako Žakas Fresko

 

Sveiki,

 

Žinau, kad daugelis su manimi nesutiks, bet ir nereikia. Visa tai, kaip mumis manipuliuojama, kaip esame mulkinami patriotiškomis vertybėmis, tikėjimu, tauriais ir gražiais žodeliais, stimuliuojami emociškai vertybėmis, tėra absurdiško pasaulio politinio teatro dalis. Žmonės, nepritarę visam cirkui, tampa tiesiog priešai, jiems pripaišomi putinizmo ir antivalstybininko etiketės, jie sumaišomas su purvais ir... Nieko naujo nuo A. Camus „Svetimo“ laikų: visuomenės normoms nepataikaujančiais atsikratoma. Toliau pateiksiu facebooke Žako Fresko, mano supratimu, labai svarbaus XX a. mąstytojo ir visuomenininko perfrazuotas idėjas (šiaip galite lietuvišką jo puslapį sekti, žinokite, labai sveika). Nenorėkime tapti didvyriais, nes tai reiškia kovą, smurtą ir kraują.

 

***

 

Religingas žmogus, pritariantis karui ir ginklavimuisi yra suklaidintas sistemos, kuri išmokė jį tikėti žodžiais, bet ne jų prasme. Jis kartoja „nežudyk“, bet pateisina bombas. Jis kalba apie meilę artimui, bet ramiai žiūri, kaip „artimas“ tampa priešu, jei gyvena už kitos sienos.

Tai nėra tikėjimas. Tai programavimas.

 

Jezaus mokymas buvo paprastas ir radikalus: nežudyk, nekenk, mylėk, atleisk. Jame nebuvo išlygų: „nebent tai būtų karas“, „nebent tai būtų valstybės interesas“, „nebent tai būtų gynyba“. Šias išlygas sukūrė ne Dievas, o žmonių valdžios struktūros, kurioms reikėjo paklusnių kareivių, o ne sąmoningų žmonių.

 

Religingas žmogus, kuris laimina ginklus, tiki ne Dievu, o simboliais, vėliavomis ir autoritetais. Jis tiki, nes bijo netikėti. Jis kartoja ritualus, nes niekada nebuvo mokomas klausti: kodėl? Jei Dievas yra visaapimanti meilė, kaip galima ją suderinti su sprogmenimis? Jei žmogaus gyvybė yra šventa, kaip galima ją atimti „teisėtai“? Jei karas yra blogis, kaip jis tampa geru, kai jį paskelbia valdžia?

 

Tai loginės prieštaros, kurios išnyktų akimirksniu, jei žmonės pradėtų mąstyti, o ne paklusti. Problema nėra religija. Problema yra dogma be supratimo. Tikėjimas, atskirtas nuo kritinio mąstymo, tampa pavojingesnis už bet kokį ginklą, nes jis leidžia žmogui žudyti ramia sąžine.

Jėzus niekada nekvietė kurti armijų. Jis kvietė keisti sąmonę. Bet sąmonę keisti sunku, o pagaminti tanką – lengva. Todėl civilizacija pasirinko plieną vietoj išminties.

 

Kol žmonės melsis už taiką, bet mokės mokesčius karui, niekas nepasikeis. Kol „nežudyk“ bus tik žodis, o ne principas, religija liks ne dvasine, o politine priemone.

 

Tikrasis dvasinis žmogus neklausia: „kuri pusė teisi?“

Jis klausia: kodėl apskritai egzistuoja pusės?

Ir tik tada prasideda tikrasis tikėjimas – ne Dievu, o žmogiškumu.

 

Maištinga Siela

Aktualijos: tekstiniai autentiški blogeriai nyksta ir miršta, o internetas tampa dirbtinio intelekto sterilia erdve (Maištingos Sielos saito likimas)

 

Sveiki, mieli ir brangūs skaitytojai.

 

Šį blogą rašau beveik be esminių ir didelių pertrūkių nuo 2009 metų. Per 2025 metus parašiau rekordinį įrašų – net 1114 įrašų! Ne visais jais didžiuojuosi, tikrai, bet kai kurie iš jų yra tų dienų emocinis atspindys, savotiškas konservavimas ir archyvavimas, bet, velniai rautų, 1114 įrašų! Tai prilygsta kelerių metų ir dar truputį labai produktyviam kiekiui, tačiau, nepaisant produktyvumo, vis dažniau ir dažniau susimąstau, o ką apskritai duoda man ši veikla? Pastebėjau inertišką didesnį norą fiksuoti ir „dėti į internetą“, o juk viskas, kas internete, galima sakyti, yra ne amžina. Juk vieną diena blogspot.com, prie kurio „pririštas“ šis saitas, vieną dieną gali paskelbti, kad nutraukia palaikymą ir visi tie įrašai pranyks.

Vis dažniau jaučiu, kad tekstiniai įrašai nyksta, sparčiai kaip kokia retenybė. Vien „numarintų“ lietuviškų knyginių blog‘ų yra tiek daug, kad jau sunku būtų įvardyti, kurie šiuo metu yra aktyvūs. Tekstiniai blogai nebepajėgūs konkuruoti su YouTubėje esančiais vaizdiniais kanalais, vis mažiau skaitančių įrašų, o suaktyvėjus per 2025 metus dirbtinio intelekto turiniui, vis labiau pasikliaujama tiesiog sugeneruotų tekstų turiniu. Mes, tekstiniai blogeriai, gangrenuojame ir pamažu tyliai mirštame, o rinkai reikia naujovių, didesnės įtraukties, daugiau vaizdų ir neapsunkintų tekstų, kurie apsiribotų tiesiog kokia nors emocijas padirginančia žinute. Mes nenorime mąstyti, nes tai vargina, geriau lai mums suteikia emocijų ir nesudėtingo turinio.

 

Manau, kad tai vienos didžiulės eros pabaigos pradžia. Kaip sakė Paulius Gritėnas, internetas tampa vienu dideliu dirbtinio intelekto šiukšlynu. Greitai mums nerūpės autorinė muzika, kino filmų autentika, nes viską mums be didelio intereso sugeneruos algoritminiai parametrai. Kai apie tai mąstau, man darosi liūdna,  nes tuo metu internetas iš tiesų buvo įdomus, o turinys autentiškas, nenuvalkiotas, atrandamas su nuostaba, tai buvo era, kurios mūsų vaikai paaugę jau nebesupras. Kaip, beje, ir daugelį kitų dalykų. Internetas sintetinasi, interneto duomenų šaltiniai parašyti tvarkingai, pasiekiami ranka, bet nebegyvi, pataikaujantys, prisitaikantys, dalykiški ir dėl to, sakyčiau, iš dalies nuviliantys, nes nebėra prieš ką protestuoti, nebent prieš vieną ir tą patį TĖVĄ, iš kurio ritasi dabar nauja interneto era. Kitą vertus, ar tai nėra paskata atsitokėti ir išeiti iš vis nuolat pildomo šiukšlyno, atsikvošėti ir pradėti vertinti autentiškumą ir unikalumą? Manau, yra galimybė „atgal į internetą!“, bet tik po to, kai kiekvienas iš mūsų pajusime, kaip pilnėdamas ir daugindamas triukšmą ištuštėja internetas, kaip pamažu viskas suvienodėja, nusistovėja, nebestebina, darosi nuobodu.

 

Norėjosi pozityvaus įrašo, tačiau tikiu, kad apsilankymų „Maištingoje sieloje“ ir toliau dėsningai bei drastiškai mažės, nes tekstiniai blogeriai negali prisitaikyti, jie priversti rašyti tik sau ir archyvuoti be dėmesio ir įsitraukimo, būti interneto paribiuose, būti senamadiški, atgyvenę. Mes iš tikrųjų visi pamažu mirštame, o kai mirštame, išeiname kitur... arba nutylame. Internetinė erozija arba, kaip pasakytų naujosios kartos viešosios nuomonės formuotojai: vyksta natūrali atranka. Maištingos Sielos ateities prognozės nėra džiugios.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 165: problemos iš tikrųjų neegzistuoja, jeigu nesutelki joms dėmesį

 

Sveiki,

 

Didžioji problema, galvoju, kad mes esame priklausomi nuo problemų, jose niurkomės kaip šunyčiai vandenyje. Dažnu atveju negalėdami pasipriešinti, nes kuo labiau kovojame, tuo labiau skęstame, nes manome, kad problemas reikia spręsti, spręsti, spręsti, tačiau tikriausiai ne spręsti jas reikia, o nebekurti. Šiandienis seminaras apie problemas, atrodo, paprasto psichologo, tačiau, manau, jis auditorijoje, kurioje buvau, kalbėjo tą seną tiesą: problema egzistuoja tol, kol jai suteiki elementaraus dėmesio: intrigos, konkurencija, padidėjusios kainos, politinis fonas, kas ką pasakė, kaip apsirengė... Mes piktinamės, pučiame iš visko burbulus, vertiname ir vėl piktinamės, nes iš to maitiname savo emocijų pasaulį, kuriame ir patys skęstame iš to pasaulio nepritarimo ir nepasitekinimo.

 

Kaip gali pasaulis pasakyti, kad tu esi šaunus, puikus, nuostabus, jei diena iš dienos į jį spinduliuojame tą negatyvumą? Kai kas bando optimizmą nureikšminti, sakyti, kad jis pervertinamas ir veda mus į perdegimą. Žinoma, jeigu mes norime rezultatų ir save išnaudojame tikslams, ambicijoms, tačiau nukreipti dėmesį nuo tariamos problemos yra... parodyti sau, kad toji problema iš esmės neegzistuoja. Materiją, laiką ir įvykius tveria sąmonės paleidžiama energija ir jeigu pažaistume pozityvumo žaidimą vieną dieną visiems sakydami TYČIA TIK GERA, manau, nustebtumėme, kiek aplinkui sumažėjo ir nunyko tariamų problemų.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 160: pasiruošk būti savimi, tikruoju ateiviu tarp sunormalėjusių žmonių

 

Sveiki,

 

Žmonės dažnai bijo nepatikti kitiems dėl to, kas jie tokie galimai yra (bet ar galima būti kažkuo daugiau, nei esi iš tikrųjų?). Baimė dėl atmetimo veda prie konformizmo, kančios ir iliuzijos, kad esi saugus, kol esi normalus. Radau šią šmaikščią dirbtinio intelekto sukurtą ateivio, kuris ruošiasi dar vienai normaliai dienai gyventi tarp sunormalėjusių žmonių, memą. Visi to tikisi, mes taip pat tikimės iš kitų normalumo ir tai yra tokia psichinė liga, pagrįsta klaidingais įsitikinimais apie normalizuotą socialinį elgesį, stereotipus ir standartus, kad norim to ar nenorim, dažnai ryte ruošiamės būti normaliais, t. y. gyventi kaip ir visi, patenkinti „saugius“ normalumo sau lūkesčius. O kas, jeigu iš tikrųjų leistume gyventi sau kaip ateiviai, sakyti tai, ką iš tikrųjų galvojame, ir jaustis taip, kaip iš tikrųjų jaučiame? Juk tai iš tikrųjų turėtų būti tas naujasis standartas, ar ne?

 

Maištinga Siela

Gražios citatos, mintys, sentencijos apie knygas ir skaitymą: nuo garsių aktorių, visuomenės veikėjų, rašytojų iki popiežiaus

Sveiki,

 

Pateikiu žinomų lietuvių, latvių, estų, lenkų, amerikiečių ir kitų žinomų rašytojų, filosofų ir šiaip visuomenės veikėjų, kurie yra ką nors gražaus pasisakę apie knygas ir skaitymo patirtis.

 

„Skaitytojas nugyvena tūkstantį gyvenimų, kol miršta. Žmogus, kuris niekada neskaito, nugyvena tik vieną.“ – George R.R. Martin

 

„Knygos – tai unikaliai nešiojama magija.“ – Stephen King

 

„Kambarys be knygų yra tarsi kūnas be sielos.“ – Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero)

 

„Nėra draugo tokio ištikimo kaip knyga.“ – Ernest Hemingway

 

„Aš visada įsivaizdavau, kad Rojus bus tam tikra biblioteka.“ – Jorge Luis Borges

 

„Skaitymas protui yra tai, kas pratimai kūnui.“ – Joseph Addison

 

„Knygos atveria tavo protą, praplečia tavo sąmonę ir sustiprina tave, kaip niekas kitas negali.“ – William Feather

 

„Skaityk geriausias knygas pirmiausia, nes gali neturėti šanso perskaityti jų visai.“ – Henry David Thoreau

 

„Yra daugiau lobio knygose nei visame piratų grobyje Lobių saloje.“ – Walt Disney

 

„Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau dalykų žinosi. Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau vietų aplankysi.“ – Dr. Seuss

 

„Išmokti skaityti – tai uždegti ugnį; kiekvienas ištartas skiemuo yra kibirkštis.“ – Victor Hugo

 

„Knygos yra lyg veidrodžiai: jei kvailys į jį pasižiūri, negali tikėtis, kad pažvelgs genijus.“ – J. K. Rowling

 

„Knygos yra patys tyliausi ir pastoviausi draugai; jos yra prieinamiausi ir išmintingiausi patarėjai bei kantriausi mokytojai.“ – Charles W. Eliot

 

„Niekada nepasitikėk tuo, kuris atsinešė knygos.“ – Lemony Snicket

 

„Įgyti skaitymo įprotį – tai susikurti prieglobstį nuo beveik visų gyvenimo vargų.“ – W. Somerset Maugham

 

„Žmogus, kuris neskaito gerų knygų, neturi jokio pranašumo prieš žmogų, kuris negali skaityti.“ – Mark Twain

 

„Knyga – tai dovana, kurią gali atverti vėl ir vėl.“ – Garrison Keillor

 

„Yra blogesnių nusikaltimų nei knygų deginimas. Vienas iš jų – neskaityti jų.“ – Joseph Brodsky

 

„Visų gerų knygų skaitymas prilygsta pokalbiui su geriausiais praėjusių amžių žmonėmis.“ – René Descartes

 

„Aš visada skaičiau. Žinote, kaip rykliai turi nuolat plaukti, kad nenumirtų? Aš esu toks pat. Jei nustosiu skaityti, aš mirsiu.“ – Patrick Rothfuss

 

Knyga – tarytum jūra. Jūroje atsispindi dangus. O knygoje – žmogaus siela.“ – Jonas Biliūnas

 

„Skaitymas – tai kelionė laiku, kurios bilietėlis yra knyga.“ – Justinas Marcinkevičius

 

„Knyga, atėjusi laiku, gali pakeisti žmogaus gyvenimą.“ – Vytautas Mačernis

 

„Gyvenimas, kuris neskaitė knygų, yra tik pusiau nugyventas gyvenimas.“ – Vincas Krėvė-Mickevičius

 

„Tik atsigręžę į knygą, mes atsigręžiame į save.“ – Marcelijus Martinaitis

 

„Knyga yra kaip duona, tik ne kūnui, o dvasiai.“ – Maironis (Jonas Mačiulis)

 

„Gera knyga yra viskas: ir motina, ir mokytojas, ir patarėjas.“ – Ignas Šeinius

 

„Skaitymas – tai tylus dialogas su autoriumi.“ – Jurgis Savickis

 

„Knygos išsaugojo tai, ką mes praradome, ir mus padarė tokiais, kokie esame.“ – Alfonsas Andriuškevičius

 

„Kiekvienas puslapis turi tapti nauju žingsniu į save.“ – Antanas Škėma

 

„Be knygos nebūtų tautos sąmonės ir atminties.“ – Petras Dirgėla

 

„Knyga yra langas į pasaulį, bet kartu ir durys į save.“ – Kazys Saja

 

„Šviesa ateina iš raidės, iš minties, kuri gyvena knygoje.“ – Balys Sruoga

 

„Knyga yra amžina. Jos niekas negali atimti, ji visada su tavim.“ – Vytautas Petkevičius

 

„Mano namai pilni knygų. Tai reiškia, kad mano namai pilni draugų.“ – Violeta Palčinskaitė

 

„Tik knygos gali išmokyti tylėti ir klausytis.“ – Gintaras Beresnevičius

 

„Skaitymas – tai geriausia investicija į savo protą.“ – Rimvydas Valatka

 

„Knygos yra mūsų tautos pasididžiavimas ir ateities garantas.“ – Antanas Smetona (Pabrėžiant knygų svarbą valstybei)

 

„Knyga yra geriausias draugas: ji niekada neišduos ir visada bus su tavimi.“ – Karolis Wojtyła (Popiežius Jonas Paulius II)

 

„Skaitymas leidžia mums pabėgti nuo priverstinio likimo ir apsigyventi pasirinktuose likimuose.“ – Czesław Miłosz

 

„Tiesa slypi ne tame, kad žmogus skaito knygas, o tame, kad jis skaito gyvenimą, o knygos jam padeda įžvelgti jo prasmę.“ – Wisława Szymborska

 

„Gyvenimas yra trumpas, knygų daug, todėl reikia rinktis geriausias.“ – Tadeusz Kotarbiński

 

„Biblioteka yra vieta, kurioje šventos raidės kalba apie tai, ko niekas kitas pasakyti negali. Ten slypi protų ir širdžių paslaptys.“ – Adam Mickiewicz (Adomas Mickevičius)

 

„Knyga yra kaip langas, pro kurį žvelgi į pasaulį, bet ji taip pat yra veidrodis, kuriame matai save.“ – Rainis (Jānis Pliekšāns)

 

„Mūsų kalbos namai, mūsų tautos tvirtovė yra knyga.“ – Kārlis Skalbe

 

„Skaitymas – tai kelionė ne išeinant iš namų. Ir vis dėlto tu keliauji toli.“ – Imants Ziedonis

 

„Gera knyga yra visada nauja, kad ir kiek kartų ją skaitytum.“ – Vizma Belševica

 

„Tik knygoje galima rasti tą ramybę ir išmintį, kuri padeda išgyventi neramiais laikais.“ – Zenta Mauriņa

 

„Knyga yra kaip žmogaus siela – per daug atvirta, kad ją būtų galima pilnai suprasti, bet visada patikima.“ – Jaan Kross

 

„Skaitymas – tai vienintelis būdas nuolat atsinaujinti, negendant ir nesenstant.“ – Bernard Kangro

 

„Tauta išlieka tol, kol išlieka jos rašytas žodis ir meilė knygai.“ – Lennart Meri (Estijos prezidentas ir rašytojas)

 

„Skaitymas leidžia mums pažvelgti į kito žmogaus sielą ir patirtį, taip plečiant mūsų empatiją.“ – Oprah Winfrey

 

„Aš nuolat skaitau. Tai mano būdas išlikti protingam, įžemintam ir atviram. Knygos man – didžiausias pabėgimas.“ – Will Smith

 

„Turiu per daug knygų, bet turiu per daug gyvenimų, kuriuos norėčiau gyventi. Visi tie gyvenimai slypi knygose.“ – Emma Watson

 

„Gera knyga yra visada geriausias būdas pasislėpti nuo pasaulio triukšmo. Tai tylus prieglobstis.“ – Tom Hanks

 

„Skaitymas padeda tau tapti kuo nors kitu, ne tik savimi. Tai yra vienintelis būdas patirti absoliučiai viską.“ – Natalie Portman

 

„Jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas. Jei norite, kad jie būtų dar protingesni, skaitykite jiems dar daugiau pasakų.“ – Neil Gaiman

 

„Knyga visada man padeda, kai jaučiuosi pasimetusi. Puslapiai tampa žemėlapiu.“ – Reese Witherspoon

 

„Knygos yra durys. Per jas įeini į kitą pasaulį, kitą mintį, kitą perspektyvą.“ – Barack Obama

 

„Aš skaitau visur ir visada. Tai mano nuolatinė investicija į save.“ – Dwayne „The Rock“ Johnson

 

„Man patinka knygų kvapas, fizinis jų jausmas. Tai kažkas, ko niekas negali pakeisti.“ – Keanu Reeves

 

„Kai aš esu laisvas, aš skaitau. Būtent ten, knygose, randu geriausius patarimus ir geriausią humorą.“ – Ryan Reynolds

 

„Skaitymas padaro mane geresne aktorw. Kuo daugiau žinau apie pasaulį, tuo geriau galiu pavaizduoti žmogų.“ – Viola Davis

 

„Esu nuolatinė bibliotekos lankytoja. Jei nesišviečiu, aš neaugčiau. O knygos yra maistas augimui.“ – Michelle Obama

 

„Mano gyvenimas pilnas istorijų. Bet tik skaitydama kitų istorijas, aš išmokstu geriau rašyti savąją.“ – Taylor Swift

 

„Nėra tokios vietos, kuri būtų geriau už geros knygos vidų.“ – Matthew McConaughey

 

„Vienintelis dalykas, kuris yra pavojingesnis už skaitymo trūkumą, yra tikėjimas, kad viską žinai.“ – Bill Gates

 

„Skaitymas yra kelionė, kurioje visada randi dalelę savęs.“ – Ariana Grande

 

„Man skaitymas yra vienas iš būdų susikalbėti su savimi. Tai meditacija, kuri užima formą.“ – Russell Brand

 

„Aš visada turiu knygą su savimi. Tai mano apsauga nuo nuobodulio ir mano bilietas į kitą dimensiją.“ – Meryl Streep

 

„Aš tikiu knygų galia keisti pasaulį, po vieną skaitytoją.“ – Leonardo DiCaprio

 

„Skaitmeninės technologijos manęs nedomina. Tai per daug nutolę nuo tikrojo, apčiuopiamo daikto. Aš vis dar skaitau knygas. Nesiskaitau internete.“ – Jessica Lange

 

Štai tiek daug gražių minčių pasakyta apie skaitymo ir knygos naudą!

 

Maištinga Siela