Šiandien iš naujo įvertinau dėkingumo žadinančiąją
galią. Tai labai galingas pojūtis, kuris išsiskleidžia paleidus daugelį
įsitikinimų apie skriaudas, nuoskaudas, nesėkmingą gyvenimą, neišsipildžiusius
lūkesčius, kurie, tiesą sakant, dažnai knisa mūsų protą ir gyvenimus,
pasiduodame skausmo iliuzijai ir koketavimui su aukos pozicija. Reikia su tuo
dirbti ir dirbti kartais taip kaip biure, nes tam reikia laiko, pastangų, o
svarbiausia valios. Dovydo skulptūra nebuvo iškalta per vieną naktį, kaip,
beje, ir Roma nebuvo pastatyta per parą.
Jeigu gali, mesk viską šiuo metu, kas teikia
inertiškumo, atsigulk tuoj pat ant grindų, pasileisk raminančios muzikos ir surink
visas bjaurias mintis iš kūno, biolauko, minčių ir emocinio lygmenų, padėkok ir
paleisk tas energijas į Visatą, tegu išsiskaido ir virsta kitkuo. Tuštumą
užpildyk Šaltinio energija, leisk atsinaujinti pradedant ląstelėmis ir baigiant
protu nesuvokiamais dalykais ir... dėkok, dėkok, dėkok. Nes kas gi yra diena,
jeigu ne drobė, kurią gali užpildyti spalvotais fontanais arba pasislėpęs po
antklodę manyti, kad esi tamsumoje? Dėkok, dėkok, dėkok...
Rašyk 5 min. be sustojimo taip, kad kiekviena
pasikartojanti mantra taptų tarsi sėkla, kuri įkrenta į tavo naujo įsitikinimo
derlingą žemę ir tampa naująja tiesa.
Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas
yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra
ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir
bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus
gerai. Viskas yra ir bus gerai. Viskas yra ir bus gerai!
Tik pakilęs į aukštesnes vibracijas, pajauti, kad
žemiškieji ir kasdieniniai vaidmenys nebėra tokie svarbus, o to, ko
instinktyviai laikėsi ego, ištirpsta ir atsiveria visiškai pakylėta, kitokia suvokimo
ir to suvokimo potyrio perspektyva. Palaima. Aš ją įvardyčiau būtent palaima,
kadangi, visko, ko laikosi ego ir viską, ką jis sureikšmina, yra laikina,
neapčiuopiama, viskas kinta ir prarandama, vadinasi, ego vaikosi vaiduoklių ir
iliuzijų, o per meditaciją atsisakę mąstyti iš ego ir susireikšminusios asmenybės
perspektyvos, o priimdami taip, kaip yra, t. y. kaip energijų ir vaidmenų
žaidimą, kuriame gali perkurti savo vaidmenis, atsiveria nauji savęs suvokimai,
vadinasi, ir to suvokimo išlaisvinanti palaima. Daugiau medituokime!
Netarnauk savo ego, o jok kaip šita varlytė ant
vabalo. Ego pasitarnauti turi Tau, o ne Tu jam.
Praėjo dar viena savaitė. Sekmadienio vakaras.
Apsivalymo metas. Te viskas, kas buvo nešvaru, nusiplauna. Te mano mintys,
sujauktos ir susiteršusios, tampa pozityvios ir šviesios. Te mano jausmai,
sudirginti ir paveikti triukšmo, nurimsta, tampa harmoningi, pakilūs ir pozityvūs.
Te kūnas išsivalo nuo toksinų, metalų, pesticidų, te vėl tampa paslankus,
atsinaujinęs, švarus ir funkcionalus. Te viskas aplinkui šviečia ir aš šviečiu
kitiems. Te viskas yra ir bus gerai, kad ir kas benutiktų, šis laikas, erdvė,
mintis, intencija sąmoningai rekonstruoja ir viską atitaiso į geriausią būklę
ir versiją. Te visa tai lydi kiekvieną ateinančios savaitės dieną, te visada
būna tik šitaip.
Yra toks lengvumas, kuris
įsikūnija tavo Visatos centre. Kažkur po plaučiais ir diafragmos, bet įsišakoja
į visą tave ir išsiplečia į mikro struktūras aplink tave. Tai pavadinau
šiandien harmoninga pusiausvyra. Jūra, kurioje nėra audros, bet vanduo teliūskuoja
sutartinai vieningai tai į vieną, tai į kitą pusę ir tas siūbavimas primena
lengvą drugio plazdėjimą.
Kaip apibūdinti to jausmo
dėkingumą?
Viskas yra gerai, viskas
yra gerai, viskas yra gerai... Akimirka, kai nebereikia įtikinėti arba kartoti,
kad tai stebuklingai įvyktų... (Svarbu, sakyčiau, tą pastebėti, priimti ir
džiaugtis). O ima ir įvyksta, įsikristalizuoja šiame trečiadienyje, laike, kai
visko užtenka tiek, kiek yra, ir galima atsigręžti į save ir ten ką nors išgydyti
ir integruoti savo pamirštas ir išbarstytas sielos dalis, kaip kad rekomenduoja
„Sielos integracija“ autorius Sal Rachele.
Poetas ir rašytojas Donaldas Kajokas, kurį taip
mėgstu ir tiek, man regis, mažai skaitau, yra lengvai artimas, jaukus kaip
ėriukas. Jo skaidrus liūdesys, nepaprasta romuma prozoje ir eseistikoje yra tarsi
paglostymas. Naujausia jo knyga „Leistinas privatumas“ bus dienoraščių įrašai
nuo 1976 iki 1999 metų. Daugiau nei 700 puslapių!
„Pameditavau. Normaliai. Tarsi susitaikiau
su pasauliu, jo įvykiais, nutikimais, bėdomis. Smigtelėjo: „Krauk, Dieve,
krauk, pasauli, ant mano pečių kuo daugiau svorio, nešiu jį ir dėkosiu, ir tai
bus teisinga ir tikra. Vadinasi, susitaikiau, nusižeminau, nusišypsojau
širdyje. Jau šis tas. Gal net visai nemažai. Geras daiktas meditacija. Ypač kai
ji laiku ir vietoje. Šįvakar tokia ir buvo – dėkui.“Donaldas
Kajokas
P. S. Štai, ką jis sako
apie savo knygą.
„Kodėl leidybai pasirinkau būtent šį
(1979–1999) dvidešimties metų periodą? Tiesiog turėjau rinktis, mat tų
sąsiuvinių prirašyta visa galybė – per 200. Tad ir pasirinkau periodą nuo
pirmojo savo eilėraščių rinkinio iki naujojo tūkstantmečio pradžios, nuo jaunojo
rašytojo lūkesčių iki vidutinį amžių pasiekusio vyro pagalvojimų.
Tai toli gražu ne visi to meto sąsiuvinių
puslapiai, tik tie, kurie atspindi dvasinį, intelektinį, pasaulėžiūrinį
rašančio žmogaus kelią, jo vingius, aklavietes, profesinius šunkelius, sykiais
netgi emocines viršukalnes ir smegduobes. Dienoraščiuose nedaug socialinių
aspektų, politinių temų, tiesa, Atgimimo laikais jų akivaizdžiai pagausėja.
Kodėl „Leistinas privatumas“? Teko
rinktis, ką galima spausdinti, ko – dar ne. Gal išvis ne. Mat leistinumo, itin
asmeninių faktų ribos yra ganėtinai slidžios. Kas vienam leistina, kitam gali
pasirodyti jau draudžiama zona, įžeidžios ribos peržengimas. Kai kurias ribas
vietom gal ir peržengiau arba pavojingai prie jų priartėjau, nors stengiausi
šito išvengti. Jei išvengti nepavyko, ką gi – tai mano pasirinkimas,
apsisprendimas, mano rizika. Podraug ir atsiprašymas.“
Donaldas Kajokas
Pagalvojau, kokia galėtų
šiandien būti pozityvumo tema ir ji atėjo savaime iš penktadieninės meditacijos.
Užsimerkite. Grįžkite į
savo vidų besąlygiškai atmetę viską, ką protu žinote apie save šiame laike ir
pasaulyje: tapatybę, vardą, dienos įvykius, kančią, traumas, profesinę veiklą,
lūkesčius, laimę ir nelaimes, santuoką, skyrybas, vienatvę, priklausomybes...
Tarsi tai tebūtų tik išorėje, kaukės, įvaizdžiai, įsitikinimų lukštas.
Susitelkite savyje be tapatumo, tik vien iš to, kas amžinai nekinta ir tai...
netrukus prasiskleidžia. Tavo savastis, kurion visada gali grįžti kaip į namus,
tada iš šios perspektyvos, atrodo, viskas laikina, žaidimas, nepastovu ir
pernelyg sureikšminta. Todėl aplinka, išorėje likę dalykai harmonizuojasi,
nebelieka sureikšminimo ir susireikšminimo, nes iš gilumos žinai, kad esi
nemirtingas ir tai tave išlaisvina kaip sielą, o kai tai išsilaisvina,
nebelieka pretenzijų ir kūnui, jis taip pat tampa laisvu. Kitaip sakant, iš
vidaus pakinta tikrovė, nes keičiasi santykis visur viskame. Jeigu rasite
kasdien laiko įbėgti į savastį, nekintantį savęs suvokimą, lengviau paleisite
blokus ir gyvenimo kokybė bei psichinė sveikata pagerės. Rask laiko būti savimi
be apibrėžties ir rėmų.
Iš tikrųjų dėkoju už šį
priminimą „Budinimo kanalo“ kūrėjui Pauliui. Meditaciją galite išbandyti,
klausydamiesi jo įrašo.
Rugsėjis, o tiek mažai
įrašų pozityviomis temomis! Visgi šiandien vėl akimirkai teko stabtelėti ir
susitelkti į save ir į savo centrą. Tai nėra labai paprasta nuolat lekiančiam
ir įvairiausiame informaciniame lauke plaukiojančiam žmogui, kuris kasdien
susiduria su negatyviais, nesaugiais dirgikliais t. y., įvairūs žmonės,
konfliktai, nemalonios situacijos, kurios po to kaip filmas vis sukasi
įvairiomis perspektyvomis galvoje.
Žinote, ką daryti? Reikia
susitelkti ir viską surinkti sau į saują ir paleistį į kosmosą, padaryti tai mintyse.
Ir leisti sau būti to chaoso ir visų nuomonių bei įvykių neliečiamu centru,
tegu visi kaip išprotėję sukasi, nepergyvens visų tų problemų, jei juose skęsi,
juk ateis naujos ir naujos, jeigu, aišku, juose sklandysi. Niekas nepasikeis ir
niekam nereikia, kad jūs eikvotumėte savo nervus, energiją ir nuotaiką bei
sveikatą tam, ko negalima pakeisti arba reikia keisti per kančią. Tegu sau
įvykiai plaukia, o jūs šypsokitės, nes Visata jus veda už rankos ir viskuo
pasirūpina.
Tokia pozicija, sutelkta
ne į išorę, ne į lūkesčius ir fizinį pokytį, o į vidų, pirmiausia pakeičia energetiką,
nes ramios ar pakilios mintys iššaukia saugumo jausmą (na, aš tai tikrai
nesivelsiu, būsiu savo Visatos centre!) ir neveiksiu, bet stebėsiu.
Veiksiu pagal kitą programą, kuri ateina ne iš inercijos ir dirgiklių, o naujos
ramios būsenos t. y., labiau džiaugsiuosi tuo, kur mane Visata pozityvesnį
nuneša, nes pakeitus intencijas ir įsitikinimus, keičiasi ir veiksmai, o su veiksmais
ateina nauji žmonės, naujos situacijos, permainos. Juk šiaip ar taip toks tokį
traukia. Visatos dėsniai veidrodiniai. Atrodo, tą visada žinau, bet verta vėl
prisiminti ir čia užrašyti, gal kam padės šią akimirką, kai skaitote, nusišypsoti.
Sekmadieniais esu lėtai savo spalvą keičiantis
chameleonas, o gal vien tik apie savo namus besisukiojanti sraigė? Sekmadieniais
trokštu permainų, naujo stebuklo, įkvepiančių citatų iš knygų. Sekmadieniais negaminu
valgyti, jį tik pasišildau. Sekmadieniais pirmiausia skalbiu šviesius, o po to
tamsius drabužius. Šį sekmadienį ir užuolaidas! Ak, Dieve, kaip seniai jų
neskalbiau, pilnos visų metų dulkių! Vaje, sraige, tu sraige!
Sekmadieniais, manau, esu geras. Rugpjūčiui esu
dėkingas, nes jis nesibaigia, atostogos dar tęsiasi ir tęsiasi... Prie namų sekmadieniais
po penktadienio ir šeštadienio šiukšlių konteineriai būna pilni, nes tokią
dieną niekas neišveža. Ir dar viską šiandien, kaip tyčia, nuplovė ilgas ir
monotoniškas lietus. Dabar geriu mėtų arbatą su žaliosios citrinos (laimas –
nevartotinas žodis!) griežinėliu ir nepamenu, kada paskutinįkart gėriau arbatą.
Šiandien Jaunatis ir mano facebooke sąmoningi žmonės
ūžia, kokia ši diena išskirtinė. Rimta nauja pradžia kažką pradėti, žaisti su
savo vibracijomis, sukurti naują būvį ir to būvio jauseną. Sekmadieniais ilgai
kuičiuosi, vaikštau iš kambario į kambario, šluostau dulkeles, nuolat perlipdamas
įjungtą elektrinį dulkių siurblio robotuką. Tam tikra prasme švarinimasis ir
yra sekmadieninis ritualas. Kai tvarkausi, jaučiuosi gerai, unikaliai save patį
tarsi tvarkyčiau, nes jaučiu, kad per veiksmą ir veiksmo ritmą galima daug ką
savyje susigeneruoti: prisukti išklerusius varžtus, atsikratyti nereikalingų
minčių, nerimo, pykčio ir nesantaikos.
Sekmadieniais aš kaip popiežius. Ir šiek tiek povas.
Jaunatyje pasėju harmonijos grūdą. Nesiginčiju su
homofobais, negalvoju apie skiepus, nebijau, kad baisis atostogos. Tarp
darbelių paskaitau ramiai knygą. Bemedituodamas prisnūstų ir knarktelėjęs prabundu.
Nesusigėstu, nes nėra dėl ko. Visiems būna, kai retkarčiais prisnūsta.
Pavakariais lietus baigiasi ir išlenda rugpjūčio
saulė. Už lango medžių lajos tamsiais žalios ir kažkur tarp jų laukia
įsiropščiusi juoda katė. Be jokios abejonės, labai geras ženklas. Tuk, tuk,
tuk! Skalbimas jau pasibaigęs, laikas džiaustyti ir vėl kuistis. Protarpiais
pasiklausau Juliaus Sasnausko per radiją, susiplaunu indus. Gerai, kai švaru ir
labai gerai, kai tą švarą lyg koks ponas viešpataitis sukuriu savo dviem rankytėm,
savo burtų lazdelėm. Lyg koks robotukas. Mano Jaunatis. Sraigės namelyje.
Šio
įrašo galbūt nė nebūtų, jeigu nebūčiau ėjęs šiandien pasivaikščioti. Kol
siaučia koronavirusas, esame keistoje sąstingyje, kuris vienaip ar kitai verčia
gręžtis į mus pačius. Kaip niekada tikiu kolektyvinės sąmonės dariniu ir kad
šiuo metu vyksta itin dideli dalykai, kuriems sunku surasti mokslinių terminų. Žinoma,
iš vienos pusės tai chaosas, ekonominis nuosmukis, bet tai vardan, manau,
pasikeitimo. Žmonijos sąmonė kinta, todėl pozityvumas, sutelktos bendros mintys
gali keisti realybę ir dažnį, kuriuo gyvename.
Šis
įrašas skirtas visiems sąmoningėjantiems. Nemanau, kad jo reikšmę visi supras
ir pritars, tačiau galbūt kam nors „užklius“ akis ir privers virptelėti, ir
pagalvoti: o gal tai iš tikrųjų vyksta? Gal iš tikrųjų kolektyvinė energija
gali keisti realybę?
Netrindamas
pernelyg klavišų pasidalysiu facebooke užmatytu šiuo įrašu. Galite pasidomėti.
Šiai meditacijai šimtai tūkstančių žmonių ruošiasi labai ilgą laiką, galite,
jeigu nepatingėsi anksti atsikelti, tapti jos dalimi.
Skubus šaukimas. Prisijunkite, kvieskite kitus. Reikia
1 MILIJONO MEDITATORIŲ visame pasaulyje.
2020 m. Balandžio 5 d. 5:45 val. Lietuvos laiku.
(su meditacijos instrukcija žemiau)
2020 m. Balandžio 4-5 d. atsivers didžiulis astrologinis portalas, ir mums
žmonijai tai yra didelė proga susivienyti į VIENĄ PROTĄ, VIENĄ SĄMONĘ ir žengti
didelį žingsnį. Mūsų tikslas - susigrąžinti savo nepriklausomybę nuo finansinių
skolų sistemos, ištirpdyti senojo pasaulio struktūras, ištrinti koronavirusą ir
jį supančią baimę, sustabdyti 5G tinklą ir jo mirtiną spinduliuotę.
Jėga, kuria mes pasinaudosime, yra tikrai astronominė tiesiogine prasme.
Tai laikas, kada danguje susitinka Jupiterio ir Plutono planetos!
Mes ketiname panaudoti šią galingą astrologinę rikiuotę ir sukurti masinį
POKYTĮ žmonijai pačia teigiamiausia ir harmoningiausia linkme. Tam reikia
MASINIO DALYVAVIMO ir Širdžių bei Minčių sujungimo į vieną ketinimą tokiu
lygiu, kokio dar nebuvo pasiekta Žemės planetoje !!!
Kai aplink mus sukasi visas šis pasaulinis chaosas, būtina, kad mes,
tikrieji Šviesos nešėjai, balandžio 5 d. susijungtume į Visuotinę meditaciją ir
nuoširdžiai, su nuoširdžia meile kaip vienas milijonas Šviesos taškų,
įsitvirtintume Taikos, Harmonijos, Gausos, Laisvės, Gijimo energijose ir
pačioje pozityviausioje Pakilimo laiko linijoje!
Be abejo, dauguma, o gal ir visi, skaitantys šį laišką, jau tiki
meditacijos, kaip dvasinio augimo, išgijimo ir manifestacijos įrankio, galia ir
tai yra nuostabu.
Dabar jūsų prašome išplėsti šią galią, susisiekiant su visais, paskleidžiant
šią žinią apie MASINĘ MEDITACIJĄ PASAULINIU MASTU ir galingą astrologinį
pakilimo portalą, kuris atsiveria 2020 m. balandžio 5 d., kai mūsų planetą
užlies neregėta šviesos banga (5D gama bangos).
Yra keletas Šviesos Būtybių Legionų, kurie šiuo metu įžengė į mūsų
galaktiką, kad padėtų mums pakilti ir padėtų nukreipti šią aukšto matmens
šviesą mūsų keliu šią reikšmingą dieną.
Kad ir koks būtų jūsų asmeninis požiūris ar įsitikinimas apie pakilimą /
evoliuciją, šioje situacijoje mes visi galime sutikti, kad mums jau pats laikas
tobulinti savo sąmonę kolektyviniu lygiu dėl visų būtybių žemėje pakėlimo ir
išgydymo. Geriausias įmanomas būdas tai padaryti yra masinė meditacija! Kuo
didesnis skaičius, tuo didesni rezultatai!!
PASAULINĖS MASINĖS MEDITACIJOS - MŪSŲ išsilaisvinimo ir kvantinio šuolio,
kurio mes visi ilgai laukiame, raktas!
LAIKAS PANAUDOTI Magišką raktą!!!
Kad mums pavyktų tai padaryti, turime atidėti savo skirtumus, požiūrius,
nuomones apie kitus, vertinimą kas mums patinka ar nepatinka. Saugotis, kad tam
tikri žodžiai ar frazės „neiššauktų“ mumyse neigiamu reakcijų ir netrukdytų
mums susivienyti. Nes tokie nusistatymai, atskirtumas ir susiskaldymai yra
trikdis, varžantis mūsų planetą jau labai seniai!
Nuo šiol atsisakykime asmeniškumų ir asmenybių, vardų ir etikečių, ego ir
asmeninių reikalų. Susivienykime ir susitelkime tik į galutinį tikslą -
PABAIGTI kančią.
Masinė meditacija, vadinama „Pakilimo laiko linijos meditacija“,
organizuojama visame pasaulyje vienu metu. Lietuvoje jos laikas 2020 m.
Balandžio 5 d. 5:45 val. ryto ir truks 20 minučių.
Kartu mes sukursime STEBUKLUS, susijungdami kaip vienas protas, viena
širdis, kad įsitvirtintume šioje aukštų vibracijų energijoje ir nukreiptume ją
kaip lazerį žmonijos išlaisvinimui ir gydymui!
Kad mūsų vizualizacijos ir ketinimai būtų suderinti, visi medituojantieji
meditacijos metu naudos šias instrukcijas:
ASOCIACIJOS LAIKO MEDITACIJOS INSTRUKCIJA
1. Naudokite savo techniką, kad pasiektumėte ramią sąmonės būseną.
2. Nusistatykite savo ketinimą, kad ši meditacija perkeltų
planetą į optimaliausią laiko liniją ir galutinai
pašalintų koronavirusą.
3. Įsivaizduokite ryškios baltos šviesos stulpą, sklindantį iš Kosminės
Centrinės Saulės, tada toji šviesa pasiskirsto visoms šios visatos galaktikų
centrinėms saulėms. Tada vizualizuokite kaip ši šviesa patenka į Galaktikos
Centrinę Saulę, tada sklinda per mūsų Galaktiką, patenka į mūsų Saulės sistemą
ir teka per visas Šviesos būtybes Saulės sistemoje, tada per visas būtybes
Žemės planetoje, tuomet per jūsų kūną į žemės centrą.
4. Įsivaizduokite kaip ši šviesa perkeičia visus likusius koronavirusus
Žemėje, dezinfekuodama visas užkrėstas planetos vietas, išgydydama visus
pacientus, pašalindami visą, su šia epidemija susijusią baimę ir atkurdama
stabilumą.
5. Įsivaizduokite kad įvykių eiga Žemės planetoje, pasikeičia į
palankiausias laiko linijas, nutolstant nuo visų epidemijų, nuo visų karų, nuo
bet kokio pasaulinio dominavimo. Įsivaizduokite baltą, rožinę, mėlyną ir
auksinę šviesą, gydančią visą nelygybę, naikinančią visą skurdą ir suteikiančią
gausą visai žmonijai. Įsivaizduokite naują didįjį Vandenio amžiaus pradžios
kosminį ciklą, atnešantį gryną šviesą, meilę ir laimę visoms būtybėms Žemėje.
__________________
Prašau atsispausdinti ar nukopijuoti šias instrukcijas, iš anksto išsaugoti
kompiuteryje.
Tik 20 minučių gali pakeisti visą mūsų planetos likimą!
Galia radikaliems ir laiko linijų pokyčiams slypi mumyse, tačiau tai turi būti
vykdoma kolektyvine jėga.
Vakar pirmąkart
susidūriau su Maya Grey ieškodamas,
kas galėtų tą akimirką įkvėpti, kitaip sakant, meditacinės muzikos, ėmė ir
išmetė man Mayos Grey meditacijos įrašą (juo dalinuosi žemiau). Visiškai
suprantu, kad kai kam ši informacija blokuojama ir tiesiog neprieinama dėl
veikiančių programų, skepticizmo ir t. t., bet gal kas nors ryšis pamedituoti
pagal šį puikų veldės balsą. Bet kokiu atveju, dalijuosi citata iš tos
meditacijos, kuri, sakyčiau, ir yra ne tik šios meditacijos, bet ir viso mūsų
apsisprendimo, čia ir dabar būti laimingais ir sąmoningais, esmė. Nes tik nuo
mūsų pačių priklauso, kokia yra šioji realybė.
Jeigu susidomėjote,
galite apsilankyti Mayos Grey tinklapyje: www.mayagrey.com
Dėl
ko verta gyventi? Dėl veidrodinio efekto, kurį kiekvienas iš mūsų patiriame čia
ir dabar. Kiek tu energijos atiduoti, tiek ir gauni. Kai stovi prieš veidrodį
ir jeigu tu tik imi sau, tai realiai tiek iš tavęs ir atimama – blogos mintys,
geidulys materialiųjų daiktų, sėkmės, pripažinimo. Kiek tu pripažįsti ir myli
kitus, tiek tu sulauki pripažinimo ir meilės iš aplinkos. Jeigu tu veidrodžiui
duodi, juk matai atspindį, kad tu realiai gauni, bet jeigu saviniesi ir trauki –
iš tavęs atvaizdas irgi pasiima.
Juk taip
dažnai būna, kada jaučiamės nelaimingi, nes esame apvilti gyvenimo, tačiau tai
tas pats efektas, kai traukiame save dusindami, bet jeigu sąmoningai suvokiame,
kad tik duodami viskam, kas supa, mes iš tikrųjų apdovanojame save, tada pasikeičia
visas pasaulis ir realiai dėl nieko nereikia jaudintis, nes rytojus tave
paruošia vedimui, o tau belieka tik eiti su šypsena.
Žinau,
tai dažnai atrodo kaip sausa teorija ir kai kam reikia tiek daug laiko visa tai
ne tik suvokti skaitant tekstą, bet ir išgyventi, patiems patirti ir pajusti. Taip
jau būna, kad kiekvienam iš mūsų savo laikas tai patirti. Labai linkiu ir
siunčiu visiems dabar skaitantiems šias eilutes po spindulį geros energijos,
kuri išbudina, apsaugo ir leidžia jaustis puikiai. Prisiminkime veidrodinį
efektą ir gausinkime meilė, laimę ir pasitikėjimą savimi bei pasauliu
šimteriopai!
Simas Ausiura, dalijosi meditacine muzika "Šviesos piramidė":
Paskutiniųjų
dienų įvykiai, gal net ne įvykiai, bet vidiniai dvasiniai poslinkiai veda mane
nežinau kur. Tai gali nutikti ir Jums ir bet kurią akimirką. Tiesiog atsikėliau
anksti ryte ir kaip visada buvau vidutiniškos netgi galbūt prislėgtos nuotakos,
kurią įvardyčiau kasdienine – judi ir keliesi iš inercijos, nereikia atlikti
darbus. Prisėdęs prie interneto ėmiau naršyti tarsi ieškodamas nusiraminimo,
tarsi kokios nors informacijos, kuri vienaip ar kitaip, praskaidrintų mano
rytą, nors sakau, konkretaus uždavinio neturėjau.
YouTube
išmetė man Ievos Žigonės vaizdo įrašą, kurį pirmiausia sutikau gana skeptiškai:
ai, dar viena mergužėlė dalijasi savo nušvitimais, tai čia kiekvienas
išvažiavęs kepti šašlykų ir grįžęs namo gali kalbėti apie potyrius, tačiau ėmiau
klausytis. Ir net šiurpuliukai nubėgo per kūną. Energetiškai tai net juntama,
tačiau man pačiam neregima. Daug metų atgal domėjausi įvairiomis religijomis,
dvasinėmis praktikomis, tačiau gyvenimas taip vėtė ir mėtė, kad visa tai
apleidau, tačiau visada jaučiu kažkokią harmonijos ir ryšio su savimi ir
pasauliu trūkumą, o Ieva Žigonė tai priminė. Priminė ir tas žinias, kurias jau
iš vieno aruodo ir iš kito jau buvau sujungęs ir įžvelgęs daug bendrų
tendencijų, tačiau trūko inspiracijų toliau visa tai tęsti. Galbūt buvo
netinkamas metas, gal tikėjausi pernelyg daug greitų rezultatų ir nusivyliau –
jau net nebežinau.
Sėdėjau
ne vieną valandą ir peržiūrinėjau Ievos Žigonės įrašus ir iš apsnigtos
Lietuvos, ir iš Peru. Namiškiai priėję ir pamatę, ką žiūriu, ėmė juoktis iš manęs,
tačiau galbūt tiesą ir sako Ieva Žigonė, kad ne visiems toji informacija
prieinama dėl skirtingų vibracijų dažnio, kurį kiekvienas skleidžiame vis
skirtingai. Siūlau tiesiog pasižiūrėti šį įrašą tiesiog sau pasibandymui, kaip
aš gebu reaguoti – atmetu ar priimu tai, sukelia juoką ar per kūną perbėga
šiurpuliukai?
Ačiū
Ievai Žigonei už priminimą. O kad tai būtų kuo daugiau praktiškai, nes nuo
teorijos apie visa tai esu tiesiog pavargęs.
