Sveiki,
Sekmadieniais esu lėtai savo spalvą keičiantis
chameleonas, o gal vien tik apie savo namus besisukiojanti sraigė? Sekmadieniais
trokštu permainų, naujo stebuklo, įkvepiančių citatų iš knygų. Sekmadieniais negaminu
valgyti, jį tik pasišildau. Sekmadieniais pirmiausia skalbiu šviesius, o po to
tamsius drabužius. Šį sekmadienį ir užuolaidas! Ak, Dieve, kaip seniai jų
neskalbiau, pilnos visų metų dulkių! Vaje, sraige, tu sraige!
Sekmadieniais, manau, esu geras. Rugpjūčiui esu
dėkingas, nes jis nesibaigia, atostogos dar tęsiasi ir tęsiasi... Prie namų sekmadieniais
po penktadienio ir šeštadienio šiukšlių konteineriai būna pilni, nes tokią
dieną niekas neišveža. Ir dar viską šiandien, kaip tyčia, nuplovė ilgas ir
monotoniškas lietus. Dabar geriu mėtų arbatą su žaliosios citrinos (laimas –
nevartotinas žodis!) griežinėliu ir nepamenu, kada paskutinįkart gėriau arbatą.
Šiandien Jaunatis ir mano facebooke sąmoningi žmonės
ūžia, kokia ši diena išskirtinė. Rimta nauja pradžia kažką pradėti, žaisti su
savo vibracijomis, sukurti naują būvį ir to būvio jauseną. Sekmadieniais ilgai
kuičiuosi, vaikštau iš kambario į kambario, šluostau dulkeles, nuolat perlipdamas
įjungtą elektrinį dulkių siurblio robotuką. Tam tikra prasme švarinimasis ir
yra sekmadieninis ritualas. Kai tvarkausi, jaučiuosi gerai, unikaliai save patį
tarsi tvarkyčiau, nes jaučiu, kad per veiksmą ir veiksmo ritmą galima daug ką
savyje susigeneruoti: prisukti išklerusius varžtus, atsikratyti nereikalingų
minčių, nerimo, pykčio ir nesantaikos.
Sekmadieniais aš kaip popiežius. Ir šiek tiek povas.
Jaunatyje pasėju harmonijos grūdą. Nesiginčiju su
homofobais, negalvoju apie skiepus, nebijau, kad baisis atostogos. Tarp
darbelių paskaitau ramiai knygą. Bemedituodamas prisnūstų ir knarktelėjęs prabundu.
Nesusigėstu, nes nėra dėl ko. Visiems būna, kai retkarčiais prisnūsta.
Pavakariais lietus baigiasi ir išlenda rugpjūčio
saulė. Už lango medžių lajos tamsiais žalios ir kažkur tarp jų laukia
įsiropščiusi juoda katė. Be jokios abejonės, labai geras ženklas. Tuk, tuk,
tuk! Skalbimas jau pasibaigęs, laikas džiaustyti ir vėl kuistis. Protarpiais
pasiklausau Juliaus Sasnausko per radiją, susiplaunu indus. Gerai, kai švaru ir
labai gerai, kai tą švarą lyg koks ponas viešpataitis sukuriu savo dviem rankytėm,
savo burtų lazdelėm. Lyg koks robotukas. Mano Jaunatis. Sraigės namelyje.
Jūsų Maištinga Siela
