Sveiki,
Yra toks lengvumas, kuris
įsikūnija tavo Visatos centre. Kažkur po plaučiais ir diafragmos, bet įsišakoja
į visą tave ir išsiplečia į mikro struktūras aplink tave. Tai pavadinau
šiandien harmoninga pusiausvyra. Jūra, kurioje nėra audros, bet vanduo teliūskuoja
sutartinai vieningai tai į vieną, tai į kitą pusę ir tas siūbavimas primena
lengvą drugio plazdėjimą.
Kaip apibūdinti to jausmo
dėkingumą?
Viskas yra gerai, viskas
yra gerai, viskas yra gerai... Akimirka, kai nebereikia įtikinėti arba kartoti,
kad tai stebuklingai įvyktų... (Svarbu, sakyčiau, tą pastebėti, priimti ir
džiaugtis). O ima ir įvyksta, įsikristalizuoja šiame trečiadienyje, laike, kai
visko užtenka tiek, kiek yra, ir galima atsigręžti į save ir ten ką nors išgydyti
ir integruoti savo pamirštas ir išbarstytas sielos dalis, kaip kad rekomenduoja
„Sielos integracija“ autorius Sal Rachele.
Šiandien skyriau tam
laiko.
Prisiminiau Henriko
Radausko eilėraščio „Pasaka“ nuotrupą:
<...>
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.
<...>
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą