Sveiki,
„Urna – visų dalykų matas.“
Motiejus Kazimieras Sarbievijus iš savo poezijos „Lemties žaidimai“. 2025-ieji
yra paskelbti Sarbievijaus metai.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus, gimęs 1595 metais netoli Daugpilio, tuometinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, tapo iškiliausia Baroko epochos lotynų kalbos poezijos figūra ne tik LDK, bet ir visoje Europoje. Būdamas jėzuitų dvasininku ir Vilniaus universiteto profesoriumi, Sarbievijus išsiskyrė nepaprastais gabumais, kurie leido jam gilintis į filosofijos, teologijos ir retorikos mokslus. Jo kūryba, apimanti elegantiškas odes, sąmojingas epigramas ir giliai religinius apmąstymus, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Neatsitiktinai pats popiežius Urbonas VIII, sužavėtas Sarbievijaus talento, karūnavo jį poetiniu laurų vainiku ir suteikė jam „šiuolaikinio Horacijaus“ titulą. Sarbievijus, savo kūryboje derindamas antikos filosofiją ir krikščioniškąjį tikėjimą, nuolat gvildeno esmines žmogaus būties, laiko, moralės ir likimo problemas, palikdamas ryškų pėdsaką Europos literatūros istorijoje.
„Likimo žaidimai“ ir
„Urna – visų dalykų matas“
Vienas iš pagrindinių
Sarbievijaus poezijos rinkinių, geriausiai atskleidžiančių jo filosofinį
požiūrį į gyvenimą, yra „Likimo žaidimai“ (lot. „Ludi Fortunae“). Šiame
rinkinyje poetas giliai tyrinėjo žmogaus likimo, atsitiktinumo ir fatališkumo
temas, bandydamas suprasti, kiek daug mūsų gyvenime lemia ne mūsų valia, o
nenuspėjamos jėgos. Būtent čia randame vieną įsimintiniausių ir giliausių jo
citatų: „Urna – visų dalykų matas“ (lot. „Urna rerum modus omnis“). Ši glausta
frazė talpina savyje gilią Baroko epochai būdingą mintį apie laikinumą ir
mirties neišvengiamumą, tačiau jos prasmė yra daug platesnė.
Šią citatą galima
interpretuoti keliais lygiais. Pirmiausia, urna čia suvokiama kaip mirties ir
baigtinumo simbolis. Ji primena apie neišvengiamą žmogaus mirtingumą, apie tai,
kad kiekvieno gyvenimas baigiasi pelenais urnoje. Šiuo požiūriu, mirtis yra universalus
ir nekintamas „matas“, kuris vienodai paliečia visus, nepriklausomai nuo
socialinės padėties, turtų ar pasiekimų. Prieš mirtį visi lygūs, ir tai yra
didžioji gyvenimo tiesa, kurią Baroko menininkai dažnai akcentuodavo,
pabrėždami žemiškosios šlovės tuštumą. Antra, „urna“ gali reikšti ir indą, iš
kurio traukiami burtai, lemiantys žmogaus likimą. Tai atspindi antikinę ir
stoikų filosofiją, kurioje likimas buvo suvokiamas kaip galinga, nenuspėjama
jėga. Šiuo atveju, „urna“ tampa atsitiktinumo ir neprognozuojamo likimo
simboliu. Mūsų gyvenimas ir sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkybių, kurios yra
mums nepavaldžios, ir tai verčia susimąstyti apie žmogaus valios ribas ir
likimo galią. Trečia, Sarbievijus, puikiai išmanęs antikos filosofiją, ypač
stoicizmą, šia citata perduoda ir stoikų mokymų idėjas. Stoikai teigė, kad žmogus
neturi bijoti to, ko negali pakeisti, o mirtis yra neišvengiama prigimties
dalis. Tad „Urna – visų dalykų matas“ gali būti suvokiama kaip kvietimas
priimti gyvenimo laikinumą ir neišvengiamą pabaigą su ramia siela. Tai nėra
pesimistinis požiūris, o veikiau raginimas įsisąmoninti laiko tėkmę, vertinti
kiekvieną akimirką ir rasti tikrąją ramybę ne išoriniuose dalykuose, o vidinėje
dvasios stiprybėje, priimant tai, kas duota. Ši citata, kaip ir visa
Sarbievijaus kūryba, kviečia mus giliau apmąstyti žmogaus būties trapumą ir
prasmę, primindama, kad tam tikri dalykai, tokie kaip mirtis ir likimo
atsitiktinumai, yra universalus matas, kuriam paklūsta visi.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą