Filmas: "Būtybė" / "Presence"

 

Sveiki, skaitytojai,

Kur per pastaruosius metus dingo „paturbinti“, t. y. pagerinti siaubo filmai?! Staiga jie tarsi dingo iš kino horizonto, o atrodė, kad šis siaubo žanras tuoj pasieks naująjį aukso amžių, deja, matyt, dar iki tol reiks pagyventi. Daug kine nuveikęs prodiuseris ir režisierius Steven Soderbergh siūlo naują savo kino provokaciją – „Būtybė“ (angl. Presence) (2024). Na garai, toli gražu šio projekto provokacija nepavadinsi, bet labiausiai, sakyčiau, jos filmui ir pritrūko.

Istorija prasideda kaip eilinė klišė – nauja šeima atsikrausto į prabangų naująjį namą, o šeima – tipinė siaubo trileriui būdinga amerikiečių šeima: vaikai su savo problemomis, tėvas įsitraukęs į sudėtingus teisinius dalykus, mamytė karjeristė galvoja tik apie darbą ir savirealizaciją. Abu tėvai vakarais nemažai geria, kad pamirštų kasdieninę įtampą ir stresą! Juokingiausia, kad tik tėvams vos išvykus jaunieji jau net nebeprisikviečia pusės mokyklos ir alkoholio vakarėlių neberengia, o tiesiai į narkotikų maišelius ir į lovytę pasidulkinti. Matyt, JAV-ose šis bei tas tarp paauglių ir jaunimo bus pasikeitę. Žodžiu, Soderbergh naudoja beveik visus amerikietiško vidutinio ir prasto siaubo filmo elementus, nes veikėjai egoistai, neįdomūs, charakteriai schematiški ir nesudėtingai sukurti be jokių didesnių intrigų.

Tai kur toji didžioji intriga? Operatoriaus darbas ir kameros judesys, kuris įkūnija namuose esančią dvasią, pastaroji fragmentiškai ir pasakoja vaizdiniais apie šios šeimos dramas. Dėmesio centre – dukra Kloja, išgyvenusi artimų draugių netektį, kurios tariamai perdozavo narkotikais, todėl naujoji vieta tikriausiai turėjo suveikti kaip gydomoji priemonė, bet išėjo taip, kad namai tampa paranormaliai aktyvia vieta. Įdomiausia ir keisčiausia tai, kad patys tėvai matė drebinamas spintas, nuo sienos krentančias taures ir knygas, judinamus nesuvokiamos jėgos daiktus, tačiau ir toliau gyvena lyg niekur nieko, o dar geriau – jiedu išvažiuoja ilgam savaitgaliui patikdami savo atžalas tokiuose namuose, lyg viso to nė nebūtų. Truputį, aišku, logikos pasigedau iš normalaus gyvenimo su normaliomis reakcijomis.

Visgi filmo finalas nuspėjamas, nors ir tampa jau paranormaliu trileriu, bet filmas iš esmės stokoja įdomesnių idėjų, galimai ir biudžeto, o filmo idėja pasenusi, nebeįdomi, atsikartojanti kine, todėl trūksta projektui ne tik idėjų, bet ir novatoriško žvilgsnio į siaubo kino žanrą. Man regis, režisierius pasirinko pernelyg saugų variantą, t. y. kurti filmą dėl filmo, darbas dėl darbo, tad visumoje istorija išėjo vienkryptė ir primityvoka. Kaip stiprųjį filmo aspektą visgi išskirčiau paminėtą operatoriaus darbą ir vaiduoklišką stebėjimo perspektyvą.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela