Serialas: "Keista Natalijos Greis istorija" / "The Curious Case of Natalia Grace" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki, skaitytojai,

Pastaruoju metu žiūriu net kelis dokumentinius serialus ir esu labai įsitraukęs į jų istorijas. Vienas iš tokių serialų – trijų sezonų dokumentinis serialas „Keista Natalijos Greis istorija“ (angl. The Curious Case of Natalia Grace). Šiandien lakoniškai apžvelgsiu pirmąjį sezoną, kuris pagal internautus yra pats įdomiausias ir mįslingiausias.

Netflix kūrėjų komanda moka įtraukti ir susukti taip istoriją, kad kažin, jeigu būčiau tikras koks nors įvykių dalyvis, pasirašyčiau tokiai avantiūrai, kadangi dokumentinės istorijos visada tampa tokios kelių perspektyvų variacijomis, o žiūrovas iš esmės yra paliekamas rinktis ir spėlioti, kas iš tikrųjų tiesa, o kas melas. Norintiems aiškių atsakymų dažnai tenka nusivilti, bet iš kitos pusės – įdomu, palieka nemažai klausimų, į kuriuos ir nereikia atsakyti.

„Keista Natalijos Greis istorija“ prasideda nuo pasiturinčios Kristinos ir Maiklo Barnett‘ų šeimos, kada augindami tris sūnus jie nusprendžia įsivaikinti mažą mergytę. Aplinkybės susiklosto taip, kad negavę pirmojo vaiko jie desperatiškai įsivaikino iš Floridos mažaūgę Nataliją (keistos jau vien tos firmos aplinkybės ir patikimumas bei apskritai sprendimas šalia autizmo spektro turinčio savo sūnaus auginti dar vieną „kitokį“ vaiką). Žodžiu, šeima parsiveža Nataliją į namus, apie kurios kilmę žinoma išties nedaug, nes dokumentuose parašyta, kad jos gimimo data 2003 metai ir ji gimusi Ukrainoje, tačiau mergaitė nesupranta ukrainietiškai nė žodžio, o dar ir kalba be akcento! Netrukus šeima tikina, kad ji turinti gaktos plaukus, o veidas primena ne šešerių metų, o suaugusios liliputės veidą. Maiklas Barnett‘as pirmosiomis serijomis pasakoja išties neįtikėtiną istoriją apie Natalijos polinkį smurtauti, nešiotis peilius, teplioti išmatomis jų prabangų automobilį ir grasinimus nunuodyti Kristiną bei peiliu subadyti sūnus...

Maiklas ir Kristina Barnett'ai

Natalija Greis

Ir iš tikrųjų nepatikėti žiūrint pirmuosius epizodus beveik neįmanoma ir toji Natalija išties atrodo panaši į sociopatę teroristę, o ne mažametę ir jautrią mergytę. Galiausiai sezono viduryje verčiasi visa istorijos perspektyva ir sužinome, kad Barnett‘ai visgi Nataliją patys terorizavo ir net atsikratė jos pakeisdami jos gimimo datą į 1989-uosius ir parinkę nusikalstamame kvartale atskirą būstą, tačiau ar patys Barnett‘ai nesimuliavo šia istorija? Palikę kitame mieste ne suaugusią moterį, o iš tikrųjų mažą neįgalią ir vos pavaikščiojančią mergytę?

Istoriją pildo prieštaringi Nataliją ir Barnett‘us pažinoję liudininkai, t. y. kaimynai, vėliau ir Natalijos kaimynai iš Lafajeto, kur ji praktiškai buvo palikta beveik likimo valei ir visi tikina labai prieštaringus dalykus. Vieni tikina, kad Natalija iš tikrųjų nepriminė vaiko, o kalbėjo kaip suaugusios sąmonės žmogus, kad priminė monstrą ir įkyriai buvo jos persekiojami, o štai liliputų bendruomenės nariai stačiai prieš kameras gina Natalijos interesus ir tikina, kad ji tebuvo tik Barnett‘o auka. Galiausiai antrojoje sezono dalyje vyksta teismas, kuriame įsivilia išsiskyrusių Maiklo ir Kristinos santuokinis konfliktas ir vienas kito kaltinamai, o Natalija tampa dar vienu kovos įrankiu...

Tiesa, seriale nepaprastai daug dokumentinių kadrų iš Natalijos gyvenimo pas Barnett‘us periodo, o kai kurie kadrai sumontuoti iš tikrųjų „nutapyti“ Nataliją kaip sociopatę. Iš kur Barnett‘ai pateikė serialo kūrėjams tiek daug filmuotos informacijos ir būtent tokios, kuri paliudytų Maiklo Barnett‘o žodžius? Tas triukas, kada Barnett‘as kalbasi su sūnumi antrame aukšte ir jie neišsijungę mikrofonų, o kūrėjai neva iš apačios juos filmuoja... Dieve, tas triukas man primena dirbtinį režisūrą, tarsi sukurta gerai apsitarus su Maiklu Barnett‘u. Beje, triukas dar matytas ir kituose dokumentiniuose serialuose.

Išties istorija neeilinė, galgi gyvenime ten viskas ir paprasčiau, tačiau seriale viskas perteikiama taip komplikuotai ir įdomiai, kad lenkia daugelį apskritai vaidybinių kriminalinių serialų. Pats gyvenimas tampa vienu dideliu serialu, kurį stebėdamas žiūrovas gali tik stebėtis, kaip žmonės leidžiasi savo liudijimais ir pasakojimais tapti viešojo gyvenimo personažais. Iš kitos pusės gal jiems Netflix puikiai už tai sumoka ir jie dėl finansinių bėdų negali atsisakyti, todėl turime išties spalvingai nuaustą istoriją, kurią įdomu ir lengva žiūrėti. Ar žiūrėsiu likusius du sezonus? Sunku kol kas pasakyti, tačiau šis buvo labai įtraukus ir įdomus, tad rekomenduoju tiems, kurie išties nori mistinių tikrų istorijų, kurios priartėja prie siaubo dokumentikos. Serialas lyginamas su dviejų dalių siaubo trileriu „Našlaitė“, kuriame pasakojama apie suaugusią sociopatę iš Estijos, kuri apsimesdama maža mergaite tampa amerikiečių šeimos dalimi, mat ją įsivaikina, tačiau niekas nežino tikrosios jos tapatybės... „Keista Natalijos Greis istorija“, sakyčiau, turi šiokių tokių panašumų su tais filmais, bent jau tokią perspektyvą teikia žiūrovams serialo kūrėjai, bet, velnias mato, velnias žino, serialas dėl to tampa tik dar įdomesnis.

Jūsų Maištinga Siela