Sveiki,
Sekmadienis. Keista ir darbinga visomis prasmėmis
diena. Protu ir siela. Daug dvasinių paleidimų ir balanso tarp proto ir
emocijų. Manau, žinau, ką iš tikrųjų reikia daryti, kad viskas būtų gerai ir
šiandien supratau, kiek mažai tam skiriu laiko.
Dėkoju Sal Rachele ir jo knygai „Sielos integracija“. Žinau,
niekaip jos nepabaigiu, tačiau, matyt, tokia ir yra neskubėjimo ir
integravimosi proceso dalis.
Visi mūsų geri ir blogi patyrimai tėra tik mūsų
patyrimai, už kuriuos tikriausiai neverta niekada gėdytis ar smerkti. Esame
gėdinimosi visuomenė, čia tokia liniuotė, matas, kas tave padaro „normalų“, o
kas ne. Deja, šis matas, sakyčiau, absoliučiai primityvus ir mūsų blogio ir gėrio
samprata dažnai klaidinga. Šiandien supratau ir vėl, kiek reikia ilgai dirbti,
kol gali atleisti sau ir integruoti anksčiau neigtus dalykus. Apie tai rašo ir
Sal Rachele savo knygoje, daugiau aprašysiu, kai recenzuosiu ir aptarsiu visą
knygą, tačiau taip... Ar ne stebuklas, kad reikiama informacija į rankas ateina
tada, kai jos labiausiai reikia?
Te viskas švyti aukso spalva, te Aukštesnioji Savastis
nušviečia protą kaskart, kai atrodo, kad jau viskas. Niekada viskas.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą