Asmenybės. Mokslininkas ir menininkas Walter Russell. Kuo jis neįtiko elito mokslininkams? Apie Visatos energiją ir sandarą

 

Sveiki,

Kaip diena, taip naujiena. Apie tai, kad mokslo pasaulis slopina ir tam tikras idėjas nurašo šarlatanams, jau žinoma seniai. Kaip žinia, egzistuoja toksiškos technologijos, o gerosios dažnai užslopinamos, nes šiaip mokslas dažnai yra kontroliuojamas kaip ir patys mokslininkai „iš viršaus“. Sakyčiau, kad Valterio Raselo (Walter Russell) istorija yra viena iš tų. Kodėl mes nieko apie jį nežinome? Štai kokias idėjas jis skleidė dar XX a. pirmojoje pusėje. Pristatau jo asmenybę ir darbus.

Walter Russell gimė 1871 metais Bostone, Masačusetso valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo ankstyvasis gyvenimas paženklintas ankstyvu polinkiu į meną. Būdamas vos devynerių metų, jis pradėjo lankyti vakarinę piešimo mokyklą, o vėliau tęsė studijas Masačusetso menų mokykloje. Ankstyvaisiais karjeros metais Russell pasižymėjo kaip talentingas iliustratorius laikraščiams ir žurnalams, o netrukus jo kūrybinis talentas atsiskleidė ir tapyboje bei skulptūroje. Jo impresionistiniai paveikslai pelnė pripažinimą, o skulptūros sulaukė didelio įvertinimo. Vienas reikšmingiausių jo pasiekimų šioje srityje buvo pergalė konkursuose dėl Marko Twaino memorialo (atidengto 1934 m.) ir prezidento Franklin D. Roosevelt „Keturių laisvių“ paminklo (atidengto 1943 m.). Jo meninė veikla buvo plačiai pripažinta, o jis pats netgi vadovavo Meno ir mokslų draugijai.

Nepaisant sėkmės mene, Walter Russell aistringai domėjosi mokslo ir Visatos veikimo principais. Ši aistra galiausiai peraugo į intensyvų savarankišką mokymąsi ir originalių teorijų kūrimą. Jis ėmėsi nagrinėti fundamentalius klausimus apie materijos, energijos, šviesos ir sąmonės prigimtį. Savo įžvalgas ir koncepcijas jis pradėjo publikuoti knygose. Pirmoji reikšminga jo knyga buvo „The Universal One“, išleista 1926 metais. Šiame veikale Russell pristatė savo unikalų Visatos modelį, kuriame teigė, kad Visata yra neatsiejamai susijusi su Dieviškuoju Protu ir kad jos pagrindą sudaro elektromagnetinės vibracijos. Jis atmetė tuo metu vyravusias materialistines mokslo koncepcijas ir siūlė holistinį požiūrį, pabrėždamas sąmonės ir dvasinės energijos svarbą kosmoso sandaroje.

Vėlesnėse savo knygose Russell toliau plėtojo šias idėjas. „The Secret of Light“, išleista 1947 metais, gilinosi į šviesos prigimtį, kurią jis laikė fundamentaliu Visatos kūrimo ir palaikymo principu. Jis aiškino, kaip šviesos dualumas – bangos ir dalelės savybės – yra esminis visų reiškinių pagrindas. Kitos jo svarbios knygos apima „A New Concept of the Universe“ (1953 m.), kurioje jis dar kartą apibrėžė savo kosmologinį modelį, ir „Atomic Suicide?“ (1957 m.), kurioje jis reiškė susirūpinimą dėl branduolinio ginklavimosi ir siūlė dvasines vertybes kaip išeitį. Russell taip pat parašė veikalų apie žmogaus potencialą ir dvasinį tobulėjimą, tokius kaip „God Will Work With You But Not For You“ (1956 m.).

Walter Russellio mokslinės idėjos susidūrė su dideliu skepticizmu ir atmetimu iš pagrindinės mokslo bendruomenės. Tam buvo kelios svarbios priežastys. Visų pirma, jo teorijos dažnai rėmėsi intuicija ir dvasinėmis įžvalgomis, o ne griežtais eksperimentiniais įrodymais ir matematiniu formalizmu, kurie yra mokslo metodo pagrindas. Antra, jo Visatos modelis radikaliai skyrėsi nuo tuo metu nusistovėjusių fizikos ir kosmologijos teorijų, tokių kaip reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika. Russell kritikavo šias teorijas ir siūlė visiškai alternatyvų požiūrį, kuris nebuvo pagrįstas pripažintais moksliniais principais. Trečia, jo darbai dažnai buvo parašyti filosofiniu ir netgi mistiniu stiliumi, kuris atrodė neįtikinamas ir neaiškus mokslininkams, įpratusiems prie aiškaus ir konkretaus mokslinio diskurso. Dėl šių priežasčių Russellio mokslinės idėjos nebuvo priimtos akademiniame pasaulyje ir dažnai buvo laikomos pseudomokslinėmis.

Yra žinomas įdomus epizodas, susijęs su Walterio Russello ir garsaus išradėjo Nikolos Teslos santykiu. Pasak paties Russello ir jo pasekėjų, Tesla labai domėjosi Russello kosmogonija ir netgi perspėjo jį tūkstantį metų laikyti savo teorijas paslaptyje nuo pasaulio. Tesla esą manė, kad žmonija dar nėra pasiruošusi priimti tokių radikalių idėjų ir kad jų paviešinimas gali sukelti nesusipratimų ir netgi pavojų. Nors šis epizodas yra plačiai cituojamas Russello gerbėjų, trūksta nepriklausomų patvirtinimų apie Teslos tokį perspėjimą. Vis dėlto šis pasakojimas rodo, kokį didelį poveikį Russello idėjos galėjo daryti kai kuriems mąstytojams, net jei jos ir nebuvo priimtos mokslo bendruomenės.

Walter Russell buvo talentingas menininkas, kuris savo gyvenimo antroje pusėje atsidėjo mokslinių ir filosofinių idėjų plėtojimui. Jis sukūrė išsamią Visatos teoriją, paremtą sąmonės, elektromagnetizmo ir šviesos principais. Nors jo meniniai pasiekimai buvo pripažinti, jo mokslinės idėjos sulaukė atmetimo iš pagrindinio mokslo dėl jų neortodoksalumo, trūkumo empirinių įrodymų ir neatitikimo nusistovėjusioms mokslo paradigmoms. Vis dėlto, Walter Russell paliko savitą pėdsaką tiek mene, tiek alternatyviame mokslo mąstyme.

Mokslininko pagrindinės idėjos ir mintys apie Visatą ir gyvenimą.

Walter Russell savo filosofiniuose ir moksliniuose veikaluose pateikė išsamią ir holistinę žmogaus, sielos ir Visatos sampratą, kuri radikaliai skyrėsi nuo to meto vyravusių materialistinių ir redukcionistinių požiūrių. Jo teigimu, Visatos pagrindas yra Dieviškasis Protas arba Visatos Sąmonė, kuri yra vienintelė tikroji realybė. Visa kita, ką mes suvokiame kaip materialų pasaulį, yra šio Proto emanacija, jo kūrybinės minties išraiška. Russell manė, kad Visata nėra atsitiktinis materijos ir energijos rinkinys, o dinamiška, pulsuojanti ir sąmoninga sistema, veikianti pagal harmoningus dėsnius. Jis pabrėžė ritmo ir pusiausvyros svarbą visuose Visatos procesuose, teigdamas, kad viskas juda cikliškai – plečiasi ir traukiasi, kaip Visatos „kvėpavimas“. Šis nuolatinis judėjimas ir sąveika tarp priešingų, bet viena kitą papildančių jėgų (kurių jis nelaikė absoliučiomis priešybėmis, o tik skirtingais vieno tęsinio poliais) yra esminis Visatos gyvybingumo ir evoliucijos variklis.

Kalbant apie žmogų, Russell jį laikė ne tik fiziniu kūnu, bet ir esmingai susijusiu su šiuo Visatos Protu. Siela, jo požiūriu, nėra atskiras, nematerialus darinys, o pati Dieviškojo Proto individualizuota išraiška žmoguje. Tai yra nemirtinga, nekintanti žmogaus esmė, jo tikrasis „aš“, kuris yra sąmoningas Visatos Kūrėjo dalis. Fizinis kūnas tėra laikina priemonė šiai sielai patirti ir išreikšti save materialioje plotmėje. Russell teigė, kad žmogaus tikslas yra suvokti šį savo dieviškąjį prigimtį, atpažinti savo vienybę su Visata ir sąmoningai dalyvauti kūrybiniame Visatos procese. Jis pabrėžė minties galios svarbą, teigdamas, kad žmogaus mintys yra kūrybingos ir formuoja jo paties realybę bei prisideda prie kolektyvinės sąmonės. Todėl žmogaus dvasinis tobulėjimas yra susijęs su savo minčių valdymu, pozityvumo kultivavimu ir harmoningo santykio su Visata siekimu.

Russell atmetė tradicinį dualistinį požiūrį į sielą ir kūną, laikydamas juos neatsiejamais vienos visumos aspektais. Mirtis, jo manymu, nėra sielos pabaiga, o tiesiog fizinio kūno atsisakymas, leidžiantis sielai grįžti į savo pirminį šaltinį – Visatos Protą – ir tęsti savo evoliucinį ciklą kitose egzistencijos formose. Jis netikėjo bausmės ir atpildo koncepcijomis po mirties, nes Visata, jo požiūriu, yra paremta meile ir kūryba, o ne teismu. Laikas, kaip ir materija, Russellio teorijoje nėra absoliutus ir linijinis, o veikiau spiralinė struktūra, kurioje praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja potencialiai vienu metu. Žmogaus siela keliauja per šias laiko spirales, įgydama patirties ir tobulėdama. Galutinis žmogaus tikslas yra visiškai suvienyti savo individualią sąmonę su Visatos Sąmone, pasiekiant apšvietimą ir pilnatvę. Russellio vizija apie žmogų, sielą ir Visatą buvo giliai dvasinė ir holistinė, pabrėžianti žmogaus potencialą ir jo neatsiejamą ryšį su kūrybine Visatos jėga.

Keletas diagramų ir schemų apie Visatos dėsnius, energiją ir materiją, kuriuos aiškino ir siūlė mokslininkas Walter Russell. Deja, lietuviškai neturime apie jį lektūros, todėl neturiu kompetencijų aiškinti ir versti, bet visada galima pasidomėti anglų kalba. Visgi daugelis dalykų, kaip matau, jau pagrindžiami šiuolaikinių kitų mokslininkų, kurie jau iš dalies pripažinti ir pagrįsti, tad Russell buvo išties pranokęs laikmetį.

Maištinga Siela