Sveiki,
Tai jau tikriausiai
paskutinis „eurovizinis įrašas“ šiemet, nes nemanau, kad dar bus proga apie ją
rašyti, tad noriu kaip ir kasmet susidėlioti akcentus ir įspūdžius dėl savęs. Neapleidžia
manęs jausmas, kad su metais man „Eurovizija“ pamažu tampa daug triukšmo dėl
nieko, tiesiog toks dalykas, kuris iš esmės net nėra labai svarbus palyginus su
tuo, kas dedasi pasaulyje. Dar geriau – Eurovizija yra perprantama ir nuspėjama,
kaip kad ir šių metų laimėtojas austras JJ su daina „Wasted Love“, apie kurią
plačiau rašiau atskirame įraše. Beje, daina man patiko, tiksliau – bendra nuotaika
ir pasirodymas, nors tenka pripažinti, kad vyrai su moteriškais balsais manęs
niekada nežavėjo ir iki šiol niekas nesikeičia, tačiau JJ bendram pasirodymui,
sakyčiau, tiko.
Visgi Eurovizija buvo,
yra ir tikriausiai neišvengiamai bus politinis konkursas, kad ir ką besakytume užsimerkę
apie muziką ir kitus dalykus. Ar gali būti kitaip, kai konkurso pamatas tebėra tarptautinis
konkurencingumas, ką? Didžioji dalis šių metų vadinamųjų Eurovizijos skandalų
būtent susieta su... politiniais pareiškimais. Dabar puikiai prisimenu
Šveicarijos Nemo pernykštę pergalę, kai Eurovizija tapo tiesiog queer, LGBTQ,
gėjų ir lesbiečių, binarių asmenų protestų aikštele. Taip, jie buvo labai
matomi ir jie, kaip sako mūsų homofobai, visur lenda. Bet lenda tikriausiai ne
iš gero gyvenimo? Visgi šių metų konkurso rangovai pagaliau pabandė užnerti
apynasrį: draudžiamos LGBTQ ar kitų judėjimų vėliavos tarp dalyvių, negalima „tabaluoti“
kitos šalies valstybine palaikymo atributika prieš kameras, kad nesuklaidintų
žiūrovų, vien tik savo šalies ir taškas. Bandoma kiek įmanoma atseikėti Vakarų
demokratines šalis nuo Rusijos įtakos, kuri iš konkurso jau kuris laikas, kaip
žinia, pašalinta. Aišku, didžiausias rengėjų galvos skausmas – Izraelis, kuris
antrąkart iš eilės atsiunčia skaudžiai gražią baladę, pačią atlikėją „išlindusią
iš po lavonų krūvos“ tarsi bandant kaip nors nepolitizuoti vidinių dalykų, bet
vis tiek, kaip matome, nepavyksta, „istorijos pačios pasakojasi“. Teko matyti
vaizdelį, kaip apsaugininkai laiko veikėją, kol Izraelio atstovė dainuoja. Pastarasis
norėjo išbėgti ir viską sugadinti...
Kitą vertus, Eurovizija
ir yra dvigubi standartai. Kodėl Izraelis dalyvauja, o Rusija nebe? Kodėl
Ukraina gali pasakoti apie savo šalyje esančius dalykus, o kiti staiga nebe, nes
jau politika? Štai Ispanijoje prieš šį konkursą buvo parodytas 16 sekundžių
užrašas apie skelbiančią taiką, daugelis suprato kaip nukreipimą ne bendram
kontekstui, o kritikuoti Izraelį, ir Ispanijai jau grasinama sankcijomis ir kelerių
metų diskvalifikavimu, nors pati yra viena didžiausių šio konkurso mentorių dar
nuo jos įkūrimo. Tai tarsi darbuotojai atleistų savo viršininką.
Aišku, tie skandaliukai
labai išpūsti ir sureikšminti, tačiau jie nemažai pasako apie mus ir mūsų
tarptautinius santykius. Štai Izraelio buvęs Lietuvoje ambasadorius Yossi
Avni-Levy (kurio romaną „Meilės prekeiviai“ turime išsivertę, kuris pats gyvena
su partneriu ir turi vaikų) mus išvadino bailiais (šiaip reiktų susirasti visą
tą įrašą, nes ten epitetų Lietuvai, kuri neskyrė Izraeliui balų, yra ir dar baisesnių).
Eurovizija absoliučiai politika, tą rodo ir eks ambasadoriaus pasisakymai, jog
milijonams patikusi daina turi patikti ir lietuviams, o jeigu nepatinka – tai
bailiai. Kodėl būtent šis epitetas? Aišku, kad visa tai siejasi su klausimu dėl
Palestinos. Kitą vertus, patys lietuviai tradiciškai apdovanojo Latviją
aukščiausiais balais ir dar su tokiu pasididžiavimu, tarsi viskas metai iš metų
yra normalu, o kai kitos šalys viena kitą „įvertina“, tada iš komentatoriaus Zelnio
galima išgirsti pašaipėlių apie politiką. Mes nenorime dvigubų standartų, tačiau
patys labai didžiuojamės „teisingu“ balsavimu.
Visgi tai tik paviršius
ir jis man kelia juoką. Visais laikais taip juk ir buvo.
Nors šiemet konkursą
laimėjo Austrija, visgi jau kuris laikas šiame konkurse dominuoja skandinavai.
Praktiškai visi buvo finale. Niekas nekalba apie politizavimą, nors gerai
pamenu, kad Balkanai prieš 15 metų brovėsi į finalus būtent vieni už kitus
balsuodami ir mums tatai tas nepatiko. Skandinavai patinka, nes jie... Kaip čia
pasakius, turtingesni, ten jų bankuose mūsų pinigai guli.
Visgi, nors pradeda
Eurovizija sankcijas, cenzūrą ir kitus dalykus (kiek daug pabėgo iš šio konkurso:
Rumunija, Moldova, Bulgarija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Vengrija,
Slovakija, Baltarusija...) Eurovizija traukiasi, didžioji dalis iš ne Vakarų
pasitraukia dėl vidinės politikos ir įsigalėjusio euroskepticizmo – vėl politika.
Žiūrint į konkursą, esu
šiek tiek nustebintas, kad tiek girta ispanė su savo divos pasirodymu liko beveik
gale ir neįvertinta, nors daina man nepatiko, tačiau koks pasirodymas! Patiko
vokiečių klubinis pasirodymas – tą dainą jau irgi esu pristatęs čia. Didžiausia
visgi nuostaba man kėlė arogantiškojo esto sėkmė, kuris atsidūrė trečioje
vietoje ,vienu balu praleisdamas Izraelį. Man jo daina nepatiko, bet juokaujant
galima niūniuoti ir lengvai daryti parodijas, pvz., mokyklos renginiams. Bet
Europa visada už kokias nors humoristines abejotinas dainas balsavo ir balsuos,
tik estui pritrūko pašaipoje kokios nors, sakyčiau, prasmės. Iš šio žanro,
sakyčiau, patiko tik Švedijos atstovų pasirodymas apie pirtį, kurios galima
klausyti. Patiko hipnotizuojanti albanė. Daug kas sirgo už latvių pasirodymą,
tačiau nepasakyčiau, kad spėjau šį kūrinį pamėgti, matyt, dar reiktų laiko, nes
pats pasirodymas gražus.
Nesugraudino prancūzė su krentančiais
grūdais, Didžioji Britanija matomai galėjo įdomesnį kūrinį parinkti. Žinau, kad
Deividas Zvonkus daug kalbėjo apie fetišistinį suomės Erikos pasirodymą, kuris
priminė „Onlyfans“ atlikėjos išėjimą į sceną. Vulgaru, bet daina, sakyčiau,
efektinga, jeigu suprantate, ką noriu pasakyti. Pasigedau įdomių ir stiprių Balkanų
šalių pasirodymų (patiko nepraėjęs slovėnas). Atlikėjus lyg ir siunčia gerus,
bet kūriniai dažniausiai bedvasiai, todėl jų finale beveik ir nėra. Absoliučiai
nepatiko folijoje skendintys Islandijos strakalai, perspaustos danės baladė
mėlyname triko, Maltos banalybės... Stebino lenkė. Tiksliau jos puiki išvaizda –
jai 53???! Pati daina kontraversiška, patiko tik priedainis, o efektingas
pasirodymas buvo tiesiog per daug efektingas – visko per daug: drakonai, lynas,
pakilimai, laukinis šokis, daug šviesų, judesio, dinamikos, nors gal pačiai
dainai to ir nereikėjo, tačiau suveikė – Lenkija užėmė 14 vietą. Eklektiškas norvego
jaunučio pasirodymas: žada vikingų Valhalos istoriją, o priedainis su Lotynų
Amerikos ritmais, todėl atrodo šiek tiek juokingai tose per plačiose kelnėse. Nesitikėjau,
kad Nyderlandai su klasikiniu uždainiu la-la-la-la taip aukštai išplėš,
nors daina, kai žiūri į tokius baltus atlikėjo dantis ir perlų vėrinį ant bordo
kostiumėlio, staiga įgauna minkšto žavesio.
Pastebėjote, kad praeina
mikro šalys? Malta, Liuksemburgas, San Marinas – seniai nebuvo toks nykštukinių
šalių paradas, tad gal ir Monakas su Lichtenšteinu galėtų prisijungti? Ak,
tiesa, Ukraina, kuri visada patenka į finalą ir užima aukštas pozicijas. Atmetus
visą politiką ir beprotybę dėl jos Lietuvoje, manding, daina įdomi, tačiau
nepatiko pats pasirodymas. Visą laiką žiūrėdamas į vokalistą ir mačiau jaunesnę
Dalią Grybauskaitę! Na tikrai! Tai nebus tas kūrinys, kurį norėčiau klausytis. Visų
likusių ir neapžvelgsiu, nors irgi po sakinį turiu ką pasakyti, bet tiesiog
žinau, kad didžioji dalis dainų ir pasirodymų tiesiog pasimirš ir galbūt jie
patiko labiau kitiems klausytojams.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą