Sveiki,
Visai neseniai mano artimame žmonių rate prie stalo
pakrypo kalba apie skirtingas kartas, tad nutariau plačiau pasidomėti, kaip,
kodėl ir kas pirmasis įvedė šią sistemą, kas apskritai kiekvienai žmonių kartai
yra būdinga.
Kartų klasifikavimo sistema, žymima raidėmis ir
graikiškomis abėcėlės raidėmis (X, Y, Z, Alfa ir Beta), yra neatsiejama
šiuolaikinės sociologijos ir rinkodaros dalis. Ši sistema atsirado siekiant
geriau suprasti dideles demografines grupes, gimusiais panašiu istoriniu
laikotarpiu ir pasidalinusiais esminėmis kultūrinėmis, technologinėmis ir
ekonominėmis patirtimis. Klasifikacijos pradininku dažnai laikomas rašytojas Douglas
Coupland, kuris 1991 m. išpopuliarino terminą „X karta“ savo romane
„Generation X: Tales for an Accelerated Culture“, tačiau ši koncepcija
buvo vystoma jau anksčiau. Pati idėja, kad bendraamžių grupės dalijasi bendra
pasaulėžiūra, kyla iš 1923 m. sociologo Karl Mannheim darbų, o
sisteminis šiuolaikinių kartų tyrimas glaudžiai siejamas su demografais William
Strauss ir Neil Howe, kurie sukūrė detalią ciklinę kartų teoriją.
Šios klasifikacijos pagrindinė priežastis yra
praktinė: ji leidžia analitikams, verslininkams ir politikams tiksliau
prognozuoti socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius. Kiekviena karta
patiria panašius pasaulio formavimo įvykius – karus, ekonomines krizes, naujų
technologijų atsiradimą – esminiais gyvenimo tarpsniais (vaikystė, paauglystė,
jaunystė), ir tai formuoja kolektyvinį jų požiūrį. Pavyzdžiui, tie, kurie
pilnametystę pasiekė recesijos metu, paprastai būna atsargesni finansų srityje.
Tačiau reikia pripažinti, kad ši klasifikacija nėra universaliai pripažinta
visame pasaulyje. Ji geriausiai tinka Vakarų kultūroms, ypač JAV, Jungtinei
Karalystei, Kanadai ir Australijai, kur vyravo panašios demografinės
tendencijos, tokios kaip „Kūdikių Bumas“ (Baby Boom). Kitose šalyse, turinčiose
kitokią politinę ir ekonominę istoriją, kartų ribos ir pavadinimai gali
smarkiai skirtis.
Paspauskite ir padidinsite charakteristiką (arba skaitykite aprašymus)
Prieš kalbant apie raides, verta paminėti Kūdikių
Bumo kartą (Baby Boomers), kuri apima gimusius maždaug 1946–1964 m. Tai
pokario optimizmo ir ekonominio klestėjimo karta, kuri formavo institucijas ir
gynė idealus. Būdingiausia charakteristika – didelis skaičius (demografinis
„bumbulas“) ir polinkis keisti socialines normas (pvz., pilietinių teisių
judėjimas, roko kultūra). Ryškiausios asmenybės yra politikai (pvz., Bill
Clinton), menininkai (pvz., The Beatles nariai, Meryl Streep) ir verslininkai.
Pirma raidė šioje sekoje – X karta (Generation X),
gimusi maždaug 1965–1979 m. Šios kartos pavadinimas kilęs iš Coupland'o,
reiškiantis „nežinomąją“. X karta augo tėvams „Boombastams“, kurie daug dirbo,
todėl jie dažnai tapo „raktu ant kaklo vaikais“ – savarankiški, skeptiški
institucijų atžvilgiu, vertinantys pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo. Jie
atliko esminį perėjimą nuo analoginio prie skaitmeninio pasaulio. Ryškiausi
atstovai – tai „grunge“ muzikos veidai (pvz., Kurt Cobain), Holivudo žvaigždės
(pvz., Brad Pitt, Sandra Bullock) ir technologijų lyderiai (pvz., Elon Musk).
Po jų seka Y karta, arba Tūkstantmečio Karta
(Millennials), gimusi maždaug 1980–1994 m. Jie pasiekė pilnametystę
tūkstantmečio sandūroje (štai kodėl „tūkstantmečio“), patyrė interneto,
išmaniųjų telefonų ir socialinės žiniasklaidos sprogimą. Ši karta dažnai
apibūdinama kaip technologiškai išprususia, orientuota į komandinį darbą, bet
ir patyrusi ekonomines krizes bei dideles paskolas už mokslą. Jie labiau
vertina patirtį nei materialius daiktus. Ryškūs veidai apima popkultūros ikonas
(pvz., Beyoncé, Britney Spears, Christina Aguilera, Leonardo DiCaprio) ir
skaitmeninio pasaulio įkūrėjus.
Toliau – Z Karta (Generation Z), apimanti
gimusius maždaug 1995–2009 m. Tai yra „tikroji skaitmeninė karta“ (Digital
Natives), kurie nežino gyvenimo be interneto ir socialinių platformų. Jie itin
tolerantiški, politiškai aktyvūs, pasižymi trumpesne dėmesio trukme ir moka
apdoroti didelius informacijos srautus (dažnai lygiagrečiai). Z karta yra labai
pragmatiška ir versli, jiems svarbu autentiškumas. Įžymūs atstovai dažnai kyla
tiesiai iš interneto ir socialinių tinklų (pvz., Billie Eilish, „TikTok“
žvaigždės) ar naujosios kartos aktoriai.
Sekdami abėcėle, sociologai praleido anglų abėcėlę ir
perėjo prie graikų, pavadindami naujausią grupę Alfa Karta (Generation
Alpha). Tai yra tie, kurie gimė maždaug nuo 2010 m. iki 2024 m. Ši karta
nuo pat mažens auga su dirbtiniu intelektu (DI), išmaniaisiais garsiakalbiais
ir visur esančiais ekranais, kurie veikia kaip auklės ir mokytojai.
Prognozuojama, kad tai bus labiausiai išsilavinusi ir turtingiausia karta, bet
kartu ir labiausiai priklausoma nuo technologijų. Jie yra Tūkstantmečio kartos
vaikų atžalos. Dėl jų amžiaus garsenybių dar negalima įvardyti.
Paskutinė, kol kas tik prognozuojama, karta yra Beta
Karta (Generation Beta), gimsiančioji maždaug nuo 2025 m. iki 2039 m.
Numatoma, kad jie bus visiškai integruoti į pasaulį, kur DI ir visiškai
autonominės sistemos (pvz., automobiliai, namų ūkio valdymas) bus absoliučiai
normali kasdienybės dalis. Socialiniu požiūriu tikimasi didesnės virtualios ir
fizinės realybės sintezės, galbūt ir didesnio polinkio į individualizmą, nes
daugelis bendravimo poreikių bus patenkinami skaitmeninėje erdvėje.
Ši kartų klasifikacija raidėmis yra galingas, nors ir
kartais ginčytinas, socialinės analizės įrankis. Ji leidžia pamatyti, kaip
didieji istoriniai įvykiai ir technologijų šuoliai formuoja milijonų žmonių
mąstyseną ir elgesį. Nors šios ribos ir apibūdinimai nėra griežtai nustatyti
akmenyje, jos padeda mums suprasti nuolat besikeičiančią visuomenės dinamiką ir
kartų pėdsakus kultūroje, ekonomikoje ir istorijoje.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą