Sena Klaipėdos nuotrauka (Tiltų gatvė): fotografas Max Ehrhardt (Maksas Ehrhardtas) ir jo palikimas Klaipėdai

 

Sveiki, istorijų skaitytojai!

 

Šįkart dėmesys istorinei Mažosios Lietuvos asmenybei – vokiečių fotografui Maksui Ehrhardtui.

 

Maxas Ehrhardtas buvo vienas reikšmingiausių Klaipėdos (tuometinio Mėmelio) fotografų, palikęs neįkainojamą vaizdinį liudijimą apie miesto gyvenimą Vokietijos imperijos ir Klaipėdos krašto laikotarpiu. Nors žinių apie jo kilmę ir asmeninį gyvenimą yra palyginti nedaug, žinoma, kad jis apie 1900-uosius atvyko į Klaipėdą iš Saksonijos, Vokietijos, ir įsigijo veikiančią fotoateljė Liepojos gatvėje (Libauerstrasse 20). Ši studija, buvusi vienas seniausių miesto fotosalonų, tapo Ehrhardto kūrybos ir verslo centru visam laikotarpiui iki pat 1938 metų, kai jis pardavė ateljė.

 

Pagrindinė M. Ehrhardto veikla, kaip ir daugelio to meto fotografų, buvo komercinis portretavimas užsakymu. Jo fotosalonas teikė paslaugas miestiečiams, fotografuodamas individualius ir grupinius portretus, kurie dažnai buvo puošiami tuomet madingo Jugendo stiliaus vinjetėmis ir ornamentais. Vis dėlto, Ehrhardtas išsiskyrė tuo, kad jam rūpėjo ne tik užsakymai, bet ir krašto metraštininko vaidmuo. Jis aktyviai fiksavo reprezentacines miesto ir apylinkių vietas, unikalius objektus ir, svarbiausia, įsimintinus įvykius. Jo dėka iki mūsų dienų išliko vertingi vaizdai, įamžinantys 1920–1923 m. įvykius (tarpukario politinės kovos ir Klaipėdos krašto prisijungimas prie Lietuvos), taip pat karinių laivų vizitus, šventes (pvz., dainų šventes 1925 m.), ir kasdienį miesto šurmulį. Jo nuotraukos buvo naudojamos ir kaip atvirukai, skirti platinimui.

Tiltų gatvė. Apie 1930 m.

Tai tikriausiai vienintelė M. Ehrhardto išlikusi nuotrauka, kurioje jis pats užfiksuotas 1922 metais Nidoje su žmona ir vaiku.

Lietuvininkų aikštė anuomet.

 

Apie asmeninį M. Ehrhardto gyvenimą žinoma nedaug, nes jis nepaliko asmeninių dienoraščių ar laiškų, o ir pats saugojo privatumą. Amžininkai jį prisiminė kaip linksmą, energingą, smalsų ir mėgusį bendrauti žmogų, nors esą buvusį ir šiek tiek nepraktišką. Paskutinė jo nuotrauka datuojama 1938 m. birželio 21 d., po kurios jis pardavė studiją. Tikslios žinios apie jo vėlesnį gyvenimą, pasitraukimą iš Klaipėdos ir mirtį nėra tiksliai nustatytos ir plačiai dokumentuotos, paliekant jo asmeninį gyvenimą paslapties šydu.

 

Pagrindinis M. Ehrhardto palikimas yra jo stiklo negatyvų kolekcija, kuri stebuklingai išliko karo ir pokario audrų metu. 1949 m. apie 219 jo negatyvų, atrastų nežinomomis aplinkybėmis Klaipėdos miesto archyve, buvo perduoti tuometiniam Kraštotyros muziejui. Šiandien ši unikali ikonografinė medžiaga yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugoma vertybė. Ehrhardto nuotraukos yra esminis šaltinis Klaipėdos istorikams ir kultūros paveldo tyrinėtojams, leidžiantis vizualiai atkurti XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto veidą, todėl jis pelnytai laikomas epocho metraštininku.

 

Maištinga Siela