Banu Mushtaq (kairėje)
Sveiki,
Šių metų Tarptautinio
Bookerio prizo laimėtoja, Indijos rašytoja Banu Mushtaq ir jos novelių rinkinys
„Širdies lempa“ („Heart Lamp“), yra išskirtiniai dėl daugelio priežasčių,
atspindinčių tiek autorės, tiek knygos unikalumą. Ar turėsime vertimą į
lietuvių kalbą? Gali būti.
Banu Mushtaq
(gimusi 1948 m.) yra žymi Indijos rašytoja, teisininkė ir aktyvistė iš
Karnatakos valstijos, rašanti kanadų kalba (Kanadų kalba, apie kurią nieko
nebuvau girdėjęs, dar žinoma kaip kanarų kalba yra viena iš dravidų
kalbų, daugiausiai vartojama Indijos Karnatakos valstijoje).
Nors ji pradėjo rašyti būdama 29 metų, po to, kai tapo mama ir kovojo su
pogimdymine depresija, jos kūryba greitai įgavo pagreitį. Ji siekė rašyti, kad
tyrinėtų savo jausmus ir patirtis, ir didelė dalis jos kūrybos yra skirta
moterų problemoms. Mushtaq yra išleidusi šešis novelių rinkinius, romaną, esė
rinkinį ir poezijos rinkinį. Jos darbai buvo verčiami į urdu, hindi, tamilų,
malajalių ir, visai neseniai, į anglų kalbas. Pasirodo, jos istorija „Kari
Nagaragalu“ 2003 m. buvo adaptuota į filmą „Hasina“.
Banu Mushtaq taip pat yra
žinoma dėl savo aktyvizmo. Ji ne tik praktikavo teisę, dažnai teikdama
nemokamas teisines konsultacijas moterims, bet ir aktyviai dalyvavo
judėjimuose, kovojančiuose prieš fundamentalizmą ir socialines neteisybes
Karnatakoje. 2000-aisiais ji su šeima susidūrė su trijų mėnesių socialiniu
boikotu dėl savo gynybos musulmonių moterų teisės lankytis mečetėse. Jos parama
musulmonėms studentėms dėvėti hidžabą mokyklose taip pat yra svarbus jos
aktyvizmo aspektas. Kaip ji pati yra sakiusi, „rašytojo užduotis – meniniu būdu
dokumentuoti neteisybes – atskleisti piktnaudžiavimą valdžia, politines
manipuliacijas ir moterų kovas – be pamokslavimo“. Šios asmeninės patirtys ir
ilgametis darbas su moterimis, ieškančiomis pagalbos, tapo pagrindiniu jos
kūrybos įkvėpimo šaltiniu.
Jos knyga „Širdies lempa“
(angl. „Heart Lamp“) yra 12 novelių rinkinys, parašytas per daugiau nei
trisdešimt metų (nuo 1990 iki 2023 m.) ir kruopščiai atrinktas vertėjos Deepos
Bhasthi iš šešių autorės kanadų kalba išleistų rinkinių. Knyga, išversta į
anglų kalbą, leidžia Banu Mushtaq pirmą kartą pristatyti savo kūrybą
tarptautinei auditorijai.
Novelės gilinasi į
merginų ir moterų gyvenimus patriarchalinėse bendruomenėse pietų Indijoje,
ypatingą dėmesį skiriant musulmonų moterų patirtims. Kūriniai tyrinėja
sudėtingas temas, tokias kaip lyčių nelygybė, tikėjimas, kastų ir klasių
skirtumai, galia ir priespauda. Nors istorijos atvirai ir be jokių pagražinimų
pasakoja apie žiaurumą ir nuolankumą, kurį moterims primeta religija, visuomenė
ir politika, jose taip pat atskleidžiamas moterų atsparumas, išradingumas,
drąsa ir solidarumas. Knyga piešia „šeimos ir bendruomenės įtampas“, tačiau tai
daro su „švelniu humoru ir emociniu gyliu“.
Vertėja Deepa Bhasthi,
siekdama išsaugoti originalo autentiškumą ir pietų Indijos lingvistinę
įvairovę, vertime paliko kai kuriuos kanadų, urdu ir arabų kalbos žodžius, taip
sukurdama „naujas tekstūras anglakalbėje kalboje“ ir praplėsdama skaitytojo
supratimą apie vertimą. Tai ne tik vertimas, bet ir naujų žodžių bei minčių
pristatymas, leidžiantis pajusti „kitos kalbos dūzgesį“. Įdomu, kas ryžtųsi
laikantis panašaus požiūrio versti į lietuvių kalbą?
„Širdies lempa“
Tarptautinį Bookerio prizą pelnė dėl kelių svarių priežasčių. Tai yra pirmasis
novelių rinkinys per visą Tarptautinio Bookerio prizo istoriją, laimėjęs šį
apdovanojimą, o tai pabrėžia jo išskirtinumą ir literatūrinę vertę. Tai taip
pat pirmoji knyga, išversta iš kanadų kalbos, laimėjusi šį prestižinį prizą,
kas rodo Indijos regioninės literatūros pripažinimą pasaulinėje arenoje. Komisijos
pirmininkas Maxas Porteris teigė, kad knyga yra „kažkas išties naujo
anglakalbiams skaitytojams“. Jis pabrėžė, kad knyga kalba apie „moterų
gyvenimus, reprodukcines teises, tikėjimą, kastą, galią ir priespaudą“.
Apdovanojimas šiam kūriniui įvyko islamofobijos augimo kontekste, ir tai
leidžia knygai paneigti Vakarų stereotipus apie musulmones moteris, atskleisti
jų vidinį pasaulį ir sudėtingas gyvenimo realijas.
Vertėjos Deepa Bhasthi
darbas buvo įvertintas kaip „radikalus vertimas“, kuris „suplaka kalbą“, kad
sukurtų „naujas tekstūras angliškumo gausoje“ ir „išplečia mūsų supratimą apie
vertimą“. Tai neabejotinai prisidėjo prie knygos unikalumo ir poveikio.
Vertinimo komisija
apibūdino knygą kaip „išmanų, ryškų, šnekamąjį, jaudinantį ir kritišką“
pasakojimą. Knygoje vaizduojami „kieti, stoiški motinos, nuomonę turinčios
močiutės, žiaurūs vyrai, atsparūs vaikai“, o tai kuria „gyvybingus šeimos ir
bendruomenės portretus“.
„Širdies lempa“ yra ne
tik literatūrinis pasiekimas, bet ir galingas balsas, atskleidžiantis
nepaprastą moterų atsparumą ir kovą už orumą patriarchalinėse visuomenėse. Tai
knyga, kuri, komisijos teigimu, „kalba apie mūsų laikus ir apie tai, kaip
daugelis yra nutildomi“, ir kuri turėtų būti perskaityta viso pasaulio vyrų ir
moterų.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą