2025 m. gegužės 23 d., penktadienis

2025 Tarptautinio Bookerio laimėtoja – indė Banu Mushtaq ir jos knyga "Širdies lempa"

 Banu Mushtaq (kairėje)

Sveiki,

Šių metų Tarptautinio Bookerio prizo laimėtoja, Indijos rašytoja Banu Mushtaq ir jos novelių rinkinys „Širdies lempa“ („Heart Lamp“), yra išskirtiniai dėl daugelio priežasčių, atspindinčių tiek autorės, tiek knygos unikalumą. Ar turėsime vertimą į lietuvių kalbą? Gali būti.

Banu Mushtaq (gimusi 1948 m.) yra žymi Indijos rašytoja, teisininkė ir aktyvistė iš Karnatakos valstijos, rašanti kanadų kalba (Kanadų kalba, apie kurią nieko nebuvau girdėjęs, dar žinoma kaip kanarų kalba yra viena iš dravidų kalbų, daugiausiai vartojama Indijos Karnatakos valstijoje). Nors ji pradėjo rašyti būdama 29 metų, po to, kai tapo mama ir kovojo su pogimdymine depresija, jos kūryba greitai įgavo pagreitį. Ji siekė rašyti, kad tyrinėtų savo jausmus ir patirtis, ir didelė dalis jos kūrybos yra skirta moterų problemoms. Mushtaq yra išleidusi šešis novelių rinkinius, romaną, esė rinkinį ir poezijos rinkinį. Jos darbai buvo verčiami į urdu, hindi, tamilų, malajalių ir, visai neseniai, į anglų kalbas. Pasirodo, jos istorija „Kari Nagaragalu“ 2003 m. buvo adaptuota į filmą „Hasina“.

Banu Mushtaq taip pat yra žinoma dėl savo aktyvizmo. Ji ne tik praktikavo teisę, dažnai teikdama nemokamas teisines konsultacijas moterims, bet ir aktyviai dalyvavo judėjimuose, kovojančiuose prieš fundamentalizmą ir socialines neteisybes Karnatakoje. 2000-aisiais ji su šeima susidūrė su trijų mėnesių socialiniu boikotu dėl savo gynybos musulmonių moterų teisės lankytis mečetėse. Jos parama musulmonėms studentėms dėvėti hidžabą mokyklose taip pat yra svarbus jos aktyvizmo aspektas. Kaip ji pati yra sakiusi, „rašytojo užduotis – meniniu būdu dokumentuoti neteisybes – atskleisti piktnaudžiavimą valdžia, politines manipuliacijas ir moterų kovas – be pamokslavimo“. Šios asmeninės patirtys ir ilgametis darbas su moterimis, ieškančiomis pagalbos, tapo pagrindiniu jos kūrybos įkvėpimo šaltiniu.

Jos knyga „Širdies lempa“ (angl. „Heart Lamp“) yra 12 novelių rinkinys, parašytas per daugiau nei trisdešimt metų (nuo 1990 iki 2023 m.) ir kruopščiai atrinktas vertėjos Deepos Bhasthi iš šešių autorės kanadų kalba išleistų rinkinių. Knyga, išversta į anglų kalbą, leidžia Banu Mushtaq pirmą kartą pristatyti savo kūrybą tarptautinei auditorijai.

Novelės gilinasi į merginų ir moterų gyvenimus patriarchalinėse bendruomenėse pietų Indijoje, ypatingą dėmesį skiriant musulmonų moterų patirtims. Kūriniai tyrinėja sudėtingas temas, tokias kaip lyčių nelygybė, tikėjimas, kastų ir klasių skirtumai, galia ir priespauda. Nors istorijos atvirai ir be jokių pagražinimų pasakoja apie žiaurumą ir nuolankumą, kurį moterims primeta religija, visuomenė ir politika, jose taip pat atskleidžiamas moterų atsparumas, išradingumas, drąsa ir solidarumas. Knyga piešia „šeimos ir bendruomenės įtampas“, tačiau tai daro su „švelniu humoru ir emociniu gyliu“.

Vertėja Deepa Bhasthi, siekdama išsaugoti originalo autentiškumą ir pietų Indijos lingvistinę įvairovę, vertime paliko kai kuriuos kanadų, urdu ir arabų kalbos žodžius, taip sukurdama „naujas tekstūras anglakalbėje kalboje“ ir praplėsdama skaitytojo supratimą apie vertimą. Tai ne tik vertimas, bet ir naujų žodžių bei minčių pristatymas, leidžiantis pajusti „kitos kalbos dūzgesį“. Įdomu, kas ryžtųsi laikantis panašaus požiūrio versti į lietuvių kalbą?

„Širdies lempa“ Tarptautinį Bookerio prizą pelnė dėl kelių svarių priežasčių. Tai yra pirmasis novelių rinkinys per visą Tarptautinio Bookerio prizo istoriją, laimėjęs šį apdovanojimą, o tai pabrėžia jo išskirtinumą ir literatūrinę vertę. Tai taip pat pirmoji knyga, išversta iš kanadų kalbos, laimėjusi šį prestižinį prizą, kas rodo Indijos regioninės literatūros pripažinimą pasaulinėje arenoje. Komisijos pirmininkas Maxas Porteris teigė, kad knyga yra „kažkas išties naujo anglakalbiams skaitytojams“. Jis pabrėžė, kad knyga kalba apie „moterų gyvenimus, reprodukcines teises, tikėjimą, kastą, galią ir priespaudą“. Apdovanojimas šiam kūriniui įvyko islamofobijos augimo kontekste, ir tai leidžia knygai paneigti Vakarų stereotipus apie musulmones moteris, atskleisti jų vidinį pasaulį ir sudėtingas gyvenimo realijas.

Vertėjos Deepa Bhasthi darbas buvo įvertintas kaip „radikalus vertimas“, kuris „suplaka kalbą“, kad sukurtų „naujas tekstūras angliškumo gausoje“ ir „išplečia mūsų supratimą apie vertimą“. Tai neabejotinai prisidėjo prie knygos unikalumo ir poveikio.

Vertinimo komisija apibūdino knygą kaip „išmanų, ryškų, šnekamąjį, jaudinantį ir kritišką“ pasakojimą. Knygoje vaizduojami „kieti, stoiški motinos, nuomonę turinčios močiutės, žiaurūs vyrai, atsparūs vaikai“, o tai kuria „gyvybingus šeimos ir bendruomenės portretus“.

„Širdies lempa“ yra ne tik literatūrinis pasiekimas, bet ir galingas balsas, atskleidžiantis nepaprastą moterų atsparumą ir kovą už orumą patriarchalinėse visuomenėse. Tai knyga, kuri, komisijos teigimu, „kalba apie mūsų laikus ir apie tai, kaip daugelis yra nutildomi“, ir kuri turėtų būti perskaityta viso pasaulio vyrų ir moterų.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą